Politika

[Lettered]

Tu painioji Johną su kažkuo kitu. Johnas niekada nesakė, kad valdžia neturi nieko duoti. Tiesiog neturi duoti dykai.

Ar tikrai ne John'as sakė, kad valstybė turi kuo mažiau kištis į ūkio reikalus? Nes kuo valdžia daugiau kišasi, tuo visi blogiau gyvena

[John]

Ar tikrai ne John'as sakė, kad valstybė turi kuo mažiau kištis į ūkio reikalus? Nes kuo valdžia daugiau kišasi, tuo visi blogiau gyvena

Tikrai ne. Gal painioji su blitz. Jis tikrai taip sako.

[digital]

Jau visai nebeturit ko aptarinėt, kad nagrinėjat kas kada ką sakė

[index]

Tikrai ne. Gal painioji su blitz. Jis tikrai taip sako.

Bet tai dar niekas neįrodė, kad jūs skirtingi žmonės.



Taip čia senas pokštas, bet nesusilaikiau.

[John]

Cha cha cha. Labai juokinga.

Beje, man tikrai keista, kad kai kurie čia bando prikaišioti valstybės nesikišimą į ekonomiką.

Imho, geriau, kai valstybė kišasi į ekonomiką. Tiesiog atsiranda stiprus svertas priimti greitus ir efektyvius sprendimus (žiūr. Kinija 2008 krizės metu). Ir tai rodo bent keli geri pavyzdžiai: Singapūras (išsivysčiusi ekonomika) ir Kinija (besivystanti). Turbūt kad absoliutūs lyderiai savo kategorijose.

Eminė sąlyga, kad žmonės, kurie yra valdžioje vadovautųsi valstybės interesais, o ne savo siaurais politiniais interesais (būti perrinktais, populiariais ir pan.). Ir, be abejo, tokie žmonės turi būti kompetentingi.

[index]

Cha cha cha. Labai juokinga.

Beje, man tikrai keista, kad kai kurie čia bando prikaišioti valstybės nesikišimą į ekonomiką.

Imho, geriau, kai valstybė kišasi į ekonomiką. Tiesiog atsiranda stiprus svertas priimti greitus ir efektyvius sprendimus (žiūr. Kinija 2008 krizės metu). Ir tai rodo bent keli geri pavyzdžiai: Singapūras (išsivysčiusi ekonomika) ir Kinija (besivystanti). Turbūt kad absoliutūs lyderiai savo kategorijose.

Eminė sąlyga, kad žmonės, kurie yra valdžioje vadovautųsi valstybės interesais, o ne savo siaurais politiniais interesais (būti perrinktais, populiariais ir pan.). Ir, be abejo, tokie žmonės turi būti kompetentingi.

Ir esmė yra ar vyriausybė tik pirmo kurso makroekonomikos vadovėlių paskaičiusi kreives stumdo ar imasi konkrečių tiksliai nutaikytų veiksmų, didinančių valstybės konkurencingumą.

Pastarieji, net ir mano nuomone, yra reikalingi ir kainuoja gerokai pigiau nei pirmieji, kuriuos darant valstybės skola ar infliacija valstybę gali pasmaugti dar nesugebėjus pakankamai kreivės pastumti.

[Aš]

Tu painioji Johną su kažkuo kitu. Johnas niekada nesakė, kad valdžia neturi nieko duoti. Tiesiog neturi duoti dykai.

Ta davimo sistema turi egzistuoti, nes kartais jos objektyviai reikia. Tačiau gera soc. paramos sistema turi būti kuo labiau demotyvuojanti. T.y. imk, jei tau tikrai labai reikia, bet tas poreikis imti iš valstybės turi būt paskutinis šiaudas, o žmogui turi norėtis kuo greičiau jį pakeisti vos tik pasitaikys galimybė. Tuo tarpu šiandien kai kada vegetuoti valstybės sąskaita yra gyvenimo būdas.

[haveimooed]

Kaip sako anglai (marksistai) - žmones reikia laikyt ant benefitų, kad jie būtų visokeriopai papatenkinti ir nereikštų visokiausiais būdais visokiausių pretenzijų

Marksistai? Dauguma marksistų yra prieš gerovės valstybę, nes gerovės valstybė „pacifuoja“ darbo klasę.

[haveimooed]

Atsiprašau, kad suvedžiojau ant bajerio komunist-socialistinę anglų visuomenę pavadindamas marksistais.

komunist-socialistinę?

[Eidvis]

Na ką, neliečimybės neteko dar vienas seimo narys, šį kart konservatorius, kovotojas už tradicinias vertybes. Neteko, nes kalė žmonai į galvą.
Čia nebūtų nieko stebėtino, jeigu ne tai, kad vienintėliai, kurie vienbalsiai palaikė imuniteto nuėmimą, buvo konservatoriai ir liberalai. Tai savotiškai parodo dabartinės daugumos mentalitetą, o kai kurių komentarai ne tik mentalitetą parodo, bet ir visišką bukumą:

Ieškodamas argumentų savo sprendimui [nepritarimui panaikinti neliečiamybę] dar toliau žengė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narys Zbignev Jedinskij. Jis pareiškė, kad dėl E.Vareikio smurto gali būti kaltos Rusijos specialiosios tarnybos.
„Seimo nario neliečiamybės naikinimas visada turi politinį atspalvį. Visada konservatoriai žiūri, ar Rusijos saugumo ranka neprisidėjo. Čia galėjo būti Rusijos saugumo provokacija prieš konservatorius“, – aiškino jis.
Paklaustas, kokiu būdu E.Vareikio istorijoje galėjo veikti Rusijos tarnybos, politikas pareiškė, kad politikas galėjo būti jų nugirdytas.

Kaip taip mąstantis žmogus gali sedėti Lietuvos seime? Juk čia baisiau nei baisu. Suprantu, kad koks Gražulis yra visiškas demagogas ir nesąmones kalba, bet čia jau ne nesąmones kalba - čia jau su kosmosu kalba.

[Silber418]

Tiesa, net ir švedai, kiek žinau, jau pradėjo mažais žingsneliais eiti tolyn nuo kažkada garbinto savo skandinaviškojo socializmo.

Tiesa. Tačiau, nepaisant kitokios dabartinės valdžios politinės programos, socialinės garantijos lieka svarbiu kriterijumi.

Paprasčiausiai imančių atsirado per daug, o norinčių degančiomis akimis dirbti ir nuolat siekti kažko daugiau labai sumažėjo (kas mažina šalies konkurencingumą ir automatiškai mažiau lieka ką dalinti).

Nors čia labiau Silber418 galėtų pasakyti apie Švedijos atvejį.

Atvirkščiai. Konkurencingumo prasme Švedija išgyvena renesansą, nes naujoji dauguma Riksdage kitaip paskirstė priortetus. Pavyzdžiui, naujosios valdžios pagrindiniai tikslai ekonomikos srityje yra/buvo ekonominio konkurencigumo didinimas (šiuo metu Švedijos ekonomika konkurencingiausia ES bei antra po Šveicarijos Europos žemyne), naujų darbo vietų kūrimas bei inovacijų skatinimas (nedarbas sumažėjo, o šiuo metu Švedijos ekonomika inovatyviausia ES), mokesčių (ypač korporatyvinių) mažinimas (sumažėjusi mokestinė našta bei didėjanti perkamoji galia ir atlygis skatina vartojimą, t.p. ekonomika tapo patrauklesne investuotojams). Be to, ekonominė krizė tapo papildomu įššūkiu naujai valdžiai. Tačiau šiuo metu Švedija yra viena iš kelių šalių, kurių ekonomika sustiprėjo šios ekonominės krizės metu. Švedai dabar mažiau taupo, bet saikingai išlaidauja ir stengiasi panaudoti socialdemokratų išsaugotą gerove.
Įdomu, kad Švedija pasuko socialdemokratiniu keliu tuo metu, kai šalis buvo tokioje pat pozicijoje kaip Norvegija ar Šveicarija šiais laikais. Socialdemokratai gerai apsaugojo šalies ekonominę ir socialinę gerovę, bet jų politika sumenkino konkurencingumą ir tapo mažiau veiksni, kai visuomenė pasikeitė (atvyko daugiau užsieniečių).
Dabartinė valdžia mėgina ištaisyti ankstesnės valdžios politines klaidas ir skatina migracijos politikos sugriežtinimą bei konkurenciją darbo rinkoje. Pirmiausia pastebėtina, kad patys švedai žymiai rečiau "serga", nes sergant mokama mažesnė dalis atlyginimo (socialdemokratų valdymo metu buvo mokamas visas atlyginimas + priemokos), taip pat sugriežtinta migracijos politika atvykstantiems iš tam tikrų šalių (pvz. Irako), padaugėjo deportacijos atvejų (deportuojama po kelių įspėjimų).
Kita vertus, vis dar lieka grupė imigrantų, kuri nesiekia prisitaikyti gyvenimui sustiprintos konkurencijos sąlygomis bei visiškai integruotis visuomenėje (nepaisant galimybių nemokamai įgyti išsilavinimą ar pagerinti gyvenimo sąlygas gaunant atlyginimą). Sumažintos pašalpos (arba "progresinės" pašalpos) bei socialinė atskirtis (kalbos berjeras, kultūriniai aspektai) dar neskatina visų atvykėlių grupių integracijos. Tiesa, norintieji turi geras sąlygas išmokti kalbą ir pan. O imigruoti į šią šalį geriausia turint pajamų bent kuriam laikui.
Paprasčiau tariant, ši valstybė nebėra gana uždara "konservų dėžutė", kurioje gerai gyvena mėlynakiai aukštaūgiai žmonės. O ekonomikos srityje Europos Japonija vadinama Švedija siekia būti konkurencinga, gilias pramonės, resursų gavybos, bankininkystės ir inovacijų tradicijas turinčia valstybe su geromis socialinėmis garantijomis visiems.

[blitz]

Tai sakiau, kad Singapūre valdžia duoda viską - ir darbą, ir atlyginimą

Šiaip tai Singapūras yra pavyzdys, kuris yra gerokai arčiau mano utopijos nei tavosios. Vakaruose valstybė surenka mokesčius ir juos išdalina. Singapūre valstybe surenka mokesčius ir už juos perka darbo jėgą bei ją apmoko. Tai tarnauja mokesčių mokėtojams, t.y., iš esmės, valstybė nuperka mokesčių mokėtojams paslaugas. Dėl to Singapūro pavyzdyje (akivaizdu) kišimosi ir rinkos išdarkymo yra kur kas mažiau ir jie (bent šioje srityje) yra arčiau laisvos rinkos nei vakarai.

[Lettered]

Šiaip tai Singapūras yra pavyzdys, kuris yra gerokai arčiau mano utopijos nei tavosios. Vakaruose valstybė surenka mokesčius ir juos išdalina. Singapūre valstybe surenka mokesčius ir už juos perka darbo jėgą bei ją apmoko. Tai tarnauja mokesčių mokėtojams, t.y., iš esmės, valstybė nuperka mokesčių mokėtojams paslaugas. Dėl to Singapūro pavyzdyje (akivaizdu) kišimosi ir rinkos išdarkymo yra kur kas mažiau ir jie (bent šioje srityje) yra arčiau laisvos rinkos nei vakarai.

Kame čia laisva rinka, jei valstybė sprendžia ką ir kiek dirbti? Čia jau socializmas, kada valstybė įdarbina visus. Vakaruose rinka laisvesnė, nes patys žmonės sprendžia, kur pinigus išleisti ir patys perka tas paslaugas, o ne naudojasi valstybės teikiamomis.

[blitz]

Jeigu aš iš tavęs atimu 50 LTL ir tau kažką už juos nuperku, o Petras iš tavęs atima 50 LTL ir juos pasilieka sau (ar atiduoda tavo kaimynui), mano modelis yra kur kas arčiau laisvos rinkos nei Petro (nors nei vienas iš jų nėra laisva rinka).

[John]

Kame čia laisva rinka, jei valstybė sprendžia ką ir kiek dirbti? Čia jau socializmas, kada valstybė įdarbina visus. Vakaruose rinka laisvesnė, nes patys žmonės sprendžia, kur pinigus išleisti ir patys perka tas paslaugas, o ne naudojasi valstybės teikiamomis.

Vienas aukštas pareigas Singapūro valdžioje užėmęs dėdė Singapūro sistemą apibūdino taip: It's socialism but in a different form.

O šiaip tikriausiai nesvarbu, kaip tai pavadinsi. Esmė tą, kad tokia sistema veikia geriau. T.y. už valstybės garantuotus pinigus (faktiškai pašalpą) žmogus privalo dirbti. Klasikinėje skandinaviškoje gerovės valstybėje viskas yra taip pat, išskyrus tai, kad pinigus iš valstybės gaunantis pilietis dirbti neprivalo. Rezultate pirmu atveju tiesiog sukuriama daugiau vertės. Pavyzdžiui, švarios gatvės ir gražus skverai su gėlėmis.

[Lettered]

Jeigu aš iš tavęs atimu 50 LTL ir tau kažką už juos nuperku, o Petras iš tavęs atima 50 LTL ir juos pasilieka sau (ar atiduoda tavo kaimynui), mano modelis yra kur kas arčiau laisvos rinkos nei Petro (nors nei vienas iš jų nėra laisva rinka).

Tai tu iš manęs atėmęs tuos 50Lt kažką nuperki ne man asmeniškai, bet visiems. O Petras atėmęs iš manęs tuos 50 išleidžia sau pats nuspręsdamas, ką pirkti, todėl antru atveju valstybės vaidmuo mažesnis, todėl ir rinka yra galima sakyti laisvesnė. Kuris modelis geresnis, tai jau kitas klausimas, bet valstybės vaidmuo šalies ūkio reikaluose tose Azijos šalyse tikrai didesnis negu Vakaruose.

[blitz]

Tai tu iš manęs atėmęs tuos 50Lt kažką nuperki ne man asmeniškai, bet visiems. O Petras atėmęs iš manęs tuos 50 išleidžia sau pats nuspręsdamas, ką pirkti

Petras irgi yra valstybė, ir lygiai taip pat išleidžia pinigus, tik tu už tai nieko negauni. Mano atveju tu gauni švaresnes gatves, mažiau neturinčių ką veikti žmonių gatvėse ir tt. Taigi mano atveju mokesčių mokėtojai perka paslaugą per valstybę. Petro atveju, mokesčių mokėtojai per valstybę tiesiog išmeta pinigus pašalpoms. Laisvos rinkos atveju, tu tiesiog nusipirktum kažką savo nuožiūra. Taigi (eilės tvarka pagal laisvumą):

- laisva rinka: gauni už savo 50 LTL tai, ką nori;
- Singapūro (mano) sistema: gauni už savo 50 LTL švarias gatves, mažesni nusikalstamumą dėl didesnio užimtumo ir pan.;
- Vakarų (Petro) sistema: už savo 50 LTL negauni nieko.

[index]

- laisva rinka: gauni už savo 50 LTL tai, ką nori;
- Singapūro (mano) sistema: gauni už savo 50 LTL švarias gatves, mažesni nusikalstamumą dėl didesnio užimtumo ir pan.;
- Vakarų (Petro) sistema: už savo 50 LTL negauni nieko.

Ir geriausias mokančiajam visgi pirmasis variantas. Aišku, antrasis geresnis už paskutinį (na, tą kur anot vieno garsaus amžino bedarbio "valstybė negali priversti dirbti").

Antras variantas galimas, bet geriau, kad jo reiktų kuo trumpiau ir būtų kuriamos tokios darbo vietos ir bedarbiai persikvalifikuotų taip, kad jie galėtų normaliai savo darbą parduoti rinkoje.

[blitz]

Ir geriausias mokančiajam visgi pirmasis variantas. Aišku, antrasis geresnis už paskutinį (na, tą kur anot vieno garsaus amžino bedarbio "valstybė negali priversti dirbti").

Antras variantas galimas, bet geriau, kad jo reiktų kuo trumpiau ir būtų kuriamos tokios darbo vietos ir bedarbiai persikvalifikuotų taip, kad jie galėtų normaliai savo darbą parduoti rinkoje.

Pirmas, be jokios abejonės, yra geriausias, bet tik ilgalaikėje perspektyvoje. Trumpalaikėje perspektyvoje perėjus prie tokio varianto kiltų (laikinas) chaosas.

Beje, antras yra orientuotas būtent į perkvalifikavimą ir (ilgalaikėje perspektyvoje) savo darbo jėgos pardavimą rinkoje. Gatvių valymas ir pan. dalykai yra daromi tik persikvalifikuojant. Po to prasideda laikinas (gal net neapmokamas) darbas pagal naują profesiją ir tt. Tai, iš esmės, yra labai gera sistema.

[index]

Beje, antras yra orientuotas būtent į perkvalifikavimą ir (ilgalaikėje perspektyvoje) savo darbo jėgos pardavimą rinkoje. Gatvių valymas ir pan. dalykai yra daromi tik persikvalifikuojant. Po to prasideda laikinas (gal net neapmokamas) darbas pagal naują profesiją ir tt. Tai, iš esmės, yra labai gera sistema.

Iš esmės, taip. Bet būtina sukurti paskatas dėl kurių norėtųsi persikvalifkuoti, o ne amžinai kažką nesunkaus veikti gaunant garantuotą ir visai padorų atlyginimą.

Ir tai variantas, tinkantis iš esmės kovoti su struktūriniu nedarbu. Jei nedarbas ciklinis, geriau padėti išlaikyti esamą darbo vietą (taip darė vokiečiai, mokėję dalį atlyginimo žmonėms, kuriems darbdaviai vietoje atleidimo krizės metu pasiūlė dirbti nepilną darbo dieną) tą trumpą krizės laikotarpį. Tokiu atveju ir išlaikoma darbo vieta, sektoriuje kurio produktas bus paklausus pasibaigus krizei ir žmogus nepranda toks kvalifikacijos ir jau po metų-pusantrų vėl be jokių subsidijų bus normaliai konkurencingas darbo rinkoje.