Žemės drebėjimas, cunamis ir atominės elektrinės avarija Japonijoje

[MedinisStrazdas]

Tai ir nebūtina varyti su bizūnu. Geriausia veikia, kai yra galimybė rinktis. Tiesiog reikia pažadėti tinkamą paramą. O tie, kurie nenori keltis, prisima atsakomybę.




Flooding in Bangladesh:

Bangladesh experiences frequent and severe flooding, leading to widespread displacement of populations, particularly in coastal and riverine areas. Millions of people have been displaced due to floodwaters and rising sea levels, forcing them to relocate to urban centers or other regions.

• Hurricane Katrina (2005):
  Hurricane Katrina devastated New Orleans and the surrounding Gulf Coast region, displacing over a million people. Many residents were unable to return to their homes, resulting in permanent relocation to other parts of the country.
• Earthquakes in Haiti (2010) and Nepal (2015):
  These earthquakes caused widespread destruction and displacement of populations. In Haiti, the earthquake resulted in the displacement of over 1.5 million people, with many living in makeshift camps for years. The 2015 Nepal earthquake similarly caused widespread displacement and damage to infrastructure.
• Wildfires in California (2018-2020):
  California has experienced a series of devastating wildfires in recent years, fueled by climate change and drought conditions. These wildfires have forced hundreds of thousands of people to evacuate their homes, with many unable to return and choosing to relocate elsewhere.
• Drought in the Sahel Region (ongoing):
  Prolonged droughts in the Sahel region of Africa have led to mass displacement as people are forced to leave their homes due to lack of water and food. This displacement is often internal, with people moving to urban areas or other regions with better access to resources.
• Tsunami in South Asia (2004):
  The 2004 Indian Ocean tsunami caused widespread devastation and displacement across several countries, including Indonesia, Thailand, and Sri Lanka. Millions of people were displaced, and many lost their homes and livelihoods.

Be bizūno niekur jie neis. Dažnai mokant ir 2x rinkos vertę jie atsisako parduoti.

visi jūsų pavyzdžiai yra kai stichinė nelaimė privertė žmones bėgti nuo mirties. Jūs rimtai neskiriate kur valstybė perkelia žmones dėl saugumo ateičiai nuo uraganas sunaikino miestą, o kažkur miegoti reikia?

Tai ką jūs siūlote būtų jeigu JAV sugalvotų perkelti visą New Orleans miestą į kitas valstijas 2002 metais nes planuoja kad 2005 bus uraganas.

[Tomas]

C

Tsunami つなみ arba 津波 yra japoniškas žodis, ir lotyniškais rašmenimis perrašomas būtent su tsu. O kad ten kažkoks tik rusų kalbą mokantis LT kalbajobas įrašė su c - tai jo problema.

[Tomizmas]

Nereiškia jeigu gyveni ne toje vietovėje, o jeigu gyveni per vidurį sienos?

Yra tokia auksinė ir nelaužytina taisyklė: SAFETY FIRST. Jei norisi į pajūrį ir gražių vaizdų, visada galima nuo namų pavažiuoti ten, kur sienos nėra ir yra pliažai. Beje, nemanau kad ta siena tokia jau nepereinama, ir kad iš vidinės pusės ant tos sienos negalima užlipti.

[evvt]

Tiek puikių minčių išklojusiam - gaut kontaktai turėt būt menkniekis, pats susirasit.

[Perfect]

Jau sakiau kad kreipkitės į japonus tiesiogiai, informuokit būtinai ir apie Bangladešo atvejį kaip puikų pavyzdį kaip reikia tvarkytis su nepaklusniais gyventojais

Gal galite duoti tiesioginį kontaktą? Tarp kitko, ar tamsta nebūsite toks pat Rytų "išminties" apologetas kaip ir Johnas?

[evvt]

Jau sakiau kad kreipkitės į japonus tiesiogiai, informuokit būtinai ir apie Bangladešo atvejį kaip puikų pavyzdį kaip reikia tvarkytis su nepaklusniais gyventojais

[Perfect]

gyventojų perkėlimas yra labai sudėtingas dalykas ne monetarne prasme be psichologine/politine. Lietuvoje nesugebėjo perkelti 6 sodininkų dėl traukinių stoties Panevežyje, o čia reikėtus perkelinėti daugybe tūkstančių.

Tai ir nebūtina varyti su bizūnu. Geriausia veikia, kai yra galimybė rinktis. Tiesiog reikia pažadėti tinkamą paramą. O tie, kurie nenori keltis, prisima atsakomybę.

neteko, nes nebūna tokių. Vienintelis kartas kai perkėlimas dėl grėsmės pavyko yra atominė avarija, ir tai dėl fukushimos labia daug galima ginčytis ar perkėlimas nepadarė daug kartų daugiau žalos. Jav pvz žmonės po 5 kartus atstatinėja namus toje pačioje vietoje, kur uraganas juos išnešiojo, ir niekas net nekalba apie perkėlimą.

Flooding in Bangladesh:

Bangladesh experiences frequent and severe flooding, leading to widespread displacement of populations, particularly in coastal and riverine areas. Millions of people have been displaced due to floodwaters and rising sea levels, forcing them to relocate to urban centers or other regions.

• Hurricane Katrina (2005):
  Hurricane Katrina devastated New Orleans and the surrounding Gulf Coast region, displacing over a million people. Many residents were unable to return to their homes, resulting in permanent relocation to other parts of the country.
• Earthquakes in Haiti (2010) and Nepal (2015):
  These earthquakes caused widespread destruction and displacement of populations. In Haiti, the earthquake resulted in the displacement of over 1.5 million people, with many living in makeshift camps for years. The 2015 Nepal earthquake similarly caused widespread displacement and damage to infrastructure.
• Wildfires in California (2018-2020):
  California has experienced a series of devastating wildfires in recent years, fueled by climate change and drought conditions. These wildfires have forced hundreds of thousands of people to evacuate their homes, with many unable to return and choosing to relocate elsewhere.
• Drought in the Sahel Region (ongoing):
  Prolonged droughts in the Sahel region of Africa have led to mass displacement as people are forced to leave their homes due to lack of water and food. This displacement is often internal, with people moving to urban areas or other regions with better access to resources.
• Tsunami in South Asia (2004):
  The 2004 Indian Ocean tsunami caused widespread devastation and displacement across several countries, including Indonesia, Thailand, and Sri Lanka. Millions of people were displaced, and many lost their homes and livelihoods.

[LuDux]

Įsivaizduoju, kaip būtų nesutariama Lietuvoje dėl tos sienos, jei mes būtume Japonijoje.

Galima ne įsivaizduoti o pasidomėti: https://www.theguardian.com/world/20...ides-villagers
Vienžo reakcijos identiškos lietuviškom

[mantasm]

Cunamiui

[MedinisStrazdas]

Sušikti 400 km pakrantės, nors ir Japonijoje, kurios visos sienos jurinės, jau yra šis tas. Ar ne racionaliau būtų buvę tiesiog toje zonoje perkelti gyventojus toliau nuo pakrantės į aukšetesnes vietas?

gyventojų perkėlimas yra labai sudėtingas dalykas ne monetarne prasme be psichologine/politine. Lietuvoje nesugebėjo perkelti 6 sodininkų dėl traukinių stoties Panevežyje, o čia reikėtus perkelinėti daugybe tūkstančių.

Neteko girdėti apie masinius gyventojų perkėlimus dėl pasikartojančių grėsmių? Matyt, kad ne. Tai tada ir nėra apie ką diskutuoti su kapitonu "know it all".

neteko, nes nebūna tokių. Vienintelis kartas kai perkėlimas dėl grėsmės pavyko yra atominė avarija, ir tai dėl fukushimos labia daug galima ginčytis ar perkėlimas nepadarė daug kartų daugiau žalos. Jav pvz žmonės po 5 kartus atstatinėja namus toje pačioje vietoje, kur uraganas juos išnešiojo, ir niekas net nekalba apie perkėlimą.

Japonijos pakrantės ilgis ~30k km. Tas 400 km pakrantės jiems nieko nereiškia.

Cunamiui pažeidžiama pakrantė yra tik dalis japonijos pakrantės. Aišku realiai būtų 400 km iš 10 000 km (4%) bet tai tikrai nėra niekas.

[Perfect]

Nu jo, idėja nuostabi, kaip kokius daiktus , paimi ir perkeli. A kas ne taip? Belieka informuot japonus ir pasakyt durneliam koks yra puikus sprendimas ir kaip jie būdami žiopliai to nepastebėjo. Beje prieš informuodamas, prisistatykit kad iš tokios ir tokios tolimos gudrios šalies esate, pristatykit ir ŠG projekto įgyvendinimo eigą kaip infrastruktūros sėkmės istoriją šalies sostinėje. O taip pat nepamirškit supažindint ir su Rail baltica statybos eiga - kaip pavyzdžiu kaip reikia greit i pigiai padaryt grandyjoozinį projektą. Ir jie jumis patikės, abejonių nėra.

Neteko girdėti apie masinius gyventojų perkėlimus dėl pasikartojančių grėsmių? Matyt, kad ne. Tai tada ir nėra apie ką diskutuoti su kapitonu "know it all".

[evvt]

Sušikti 400 km pakrantės, nors ir Japonijoje, kurios visos sienos jurinės, jau yra šis tas. Ar ne racionaliau būtų buvę tiesiog toje zonoje perkelti gyventojus toliau nuo pakrantės į aukšetesnes vietas?

Nu jo, idėja nuostabi, kaip kokius daiktus , paimi ir perkeli. A kas ne taip? Belieka informuot japonus ir pasakyt durneliam koks yra puikus sprendimas ir kaip jie būdami žiopliai to nepastebėjo. Beje prieš informuodamas, prisistatykit kad iš tokios ir tokios tolimos gudrios šalies esate, pristatykit ir ŠG projekto įgyvendinimo eigą kaip infrastruktūros sėkmės istoriją šalies sostinėje. O taip pat nepamirškit supažindint ir su Rail baltica statybos eiga - kaip pavyzdžiu kaip reikia greit i pigiai padaryt grandyjoozinį projektą. Ir jie jumis patikės, abejonių nėra.

[mantasm]

Nereiškia jeigu gyveni ne toje vietovėje, o jeigu gyveni per vidurį sienos?

Gi ne ištisinė siena. Aišku kažkam gali pasitaikyt gyvent vidury 10 ar 20km segmento prie pat jūros kranto tai tada gal ir liūdesėlis.

[Romas]

Čia tema apie Japoniją ar apie projektą Vilniuje?

[Perfect]

Japonijos pakrantės ilgis ~30k km. Tas 400 km pakrantės jiems nieko nereiškia.

Nereiškia jeigu gyveni ne toje vietovėje, o jeigu gyveni per vidurį sienos?

[acetonas]

Sušikti 400 km pakrantės, nors ir Japonijoje, kurios visos sienos jurinės, jau yra šis tas. Ar ne racionaliau būtų buvę tiesiog toje zonoje perkelti gyventojus toliau nuo pakrantės į aukšetesnes vietas?

Japonijos pakrantės ilgis ~30k km. Tas 400 km pakrantės jiems nieko nereiškia.

[Riedutis]

Sušikti 400 km pakrantės, nors ir Japonijoje, kurios visos sienos jurinės, jau yra šis tas. Ar ne racionaliau būtų buvę tiesiog toje zonoje perkelti gyventojus toliau nuo pakrantės į aukšetesnes vietas?

Galimai yra daug apgyvendintų žemumų ir praktiškai neįmanoma tokio didelio masto perkėlimo atlikti.

[Perfect]

Sušikti 400 km pakrantės, nors ir Japonijoje, kurios visos sienos jurinės, jau yra šis tas. Ar ne racionaliau būtų buvę tiesiog toje zonoje perkelti gyventojus toliau nuo pakrantės į aukšetesnes vietas?

[MedinisStrazdas]

Nežinau ar technologiškai veiksminga tokia siena nuo tsunamu, kažkaip man atrodo kad ir stati krantinė lygiai tą patį efektą būtų turėjusi. Bet jeigu ten tikrai veiksminga, tai tada ta siena turi prasmės, pas Japonus tsunamiai yra dažni.

[digital]

Kad ta siena yra visiškas BS, japonų vietoj jos nebūčiau statęs.