Parašė Lettered
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Ekonomikos naujienos
Collapse
This topic is closed.
X
X
-
Taip. Bet toks požiūris išliko ir tuomet, kai buvo akivaizdu, kad miestas plečiasi ir tampa labai didelis. Ir šiandien vyksta tas pats t.y. statomi maži pseudo klasikiniai (t.y. "seni") nameliai, kokie buvo statomi 19a. (Viktorijos laikais). Mano supratimu, tai yra kraupu, nes dabar Londono metropolijoje gvena 12+ mln. žmonių ir beveik visi gyvena tuose "nameliuose". Lūžio taškas galėjo būti po WW2, bet to neįvyko, nes tikriausiai jau tada snobiški anglai galvojo, kad tokios bakužės yra gero gyvenimo idėja ir kad nieko geresnio negali būti. Negana to, net ir šiandien beveik visi taip galvoja. Net jei jiems išaiškini, kad taip nėra, bei pagrindi konrečiais kriterijais, jie visvien nesutikna, nes tai pernelyg giliai įaugę į mastymą. Tiesiog visuomenei (įskaitant politikus ir planuotojus) per ilgą laiką prasiplovė smegenys ir užvaldė ne racionalus požiūris, o iracionalūs jausmai ir nostalgija. Rezultatas tas, kad Londonas tapo visiška urbanistine katastrofa t.y. milžiniškas miestas sudarytas beveik vien iš mažų sublokuotų namelių, siaurų šaligatvių ir tokių pat siaurų gatvelių bei viešųjų erdvių trūkumu. Taigi, man tikrai labai keista, kad tame sąraše jis reitinguojamas taip aukštai aplinkosaugos prasme. Toks planavimas yra receptas, kaip sukurti blogą aplinką, o ne atvirkščiai.Paskutinis taisė John; 2011.07.03, 23:39.
-
Neturi labai didelės reikšmės, bet iš pateikto šaltinio - lietuviai nėra daugiausiai pasaulyje atostogaujanti tauta. Jei kasmetinės atostogos pateikiamos tiksliai, tai su valstybinėm šventėm nemažai neatitikimų privelta... Kad ir Lietuvos, nurodyta 13 valstybinių švenčių, kai tuo tarpu pas mus jų yra 11 (šaltinyje nurodyta, kad neskaičiuojamos šventės, kurios sutampa su šeštadieniu sekmadieniu).Parašė zero Rodyti pranešimąLietuviai ir brazilai - daugiausia pasaulyje atostogaujančios tautos:
http://www.businessinsider.com/count...lithuanians-16
Comment
-
Siūlai jiems gyventi daugiabučiuose? O JAV dar blogiau, ten individualiuose namuose gyvena.Parašė John Rodyti pranešimąTaip. Bet toks požiūris išliko ir tuomet, kai buvo akivaizdu, kad miestas plečiasi ir tampa labai didelis. Ir šiandien vyksta tas pats t.y. statomi maži pseudo klasikiniai (t.y. "seni") nameliai, kokie buvo statomi 19a. (Viktorijos laikais).
Comment
-
JAV tam yra vietos. UK vietos nėra. Daugiaaukštė statyba tokiuose miestuose, kaip Londonas, yra vienintelė išeitis siekiant tvaraus urbanistinio vystymo.Parašė andyour Rodyti pranešimąSiūlai jiems gyventi daugiabučiuose? O JAV dar blogiau, ten individualiuose namuose gyvena.
Comment
-
Bet ten kiekvienas sublokuotas namas turi žemės lopinėlį. Gal baisos krizės (badmečio) laikotarpiu tas laisvas žemės lopinėlis būtų ženkli paspirtis (pvz., vištas ar bulves auginti)? Ir karo metu įveikti tą namukų jūrą būtų ohoho. ..O su daugiaaukščiais viskas paprasta. Vienas sviedinys į pastatą – ir daug nepatenkintų gyventojų. Man patinka tokia „namukų jūros“ koncepcija: mažiau problemų ir daugiau atliekamo laisvalaikio, nei su privačiu namu + privačios žemės lopinėlis, kuriame žmogus gali balandžius lesinti arba ją įdirbinėti (pensininkų džiaugsmas), jei turi tam potraukį.Parašė John Rodyti pranešimąJAV tam yra vietos. UK vietos nėra. Daugiaaukštė statyba tokiuose miestuose, kaip Londonas, yra vienintelė išeitis siekiant tvaraus urbanistinio vystymo.Kapitalizmas – sistema atgyvenusi, vedanti į niekur.
Comment
-
Turbūt aukštas pragyvenimo lygis sąlygoja tokią visuomenės nuomonę, o kokia visuomenės nuomonė, tokia bus ir plėtra, jei žmonės nori turėti asmeninį sodelį po langais, jį ir turės, nereikia tikėtis, kad ateis koks profas ir viską pradės iš esmės keisti savo iniciatyva.Parašė John Rodyti pranešimąJAV tam yra vietos. UK vietos nėra. Daugiaaukštė statyba tokiuose miestuose, kaip Londonas, yra vienintelė išeitis siekiant tvaraus urbanistinio vystymo.
Comment
-
Pasaulinis inovatyvumo indeksas, 2011 m. (pagal 'INSEAD'):





Šaltinis: http://www.globalinnovationindex.org...ort/index.html. Visą tyrimo aprašymą galite rasti temos priede esančiame dokumente.
Comment
-
Jei žmogus be samdomo darbo daugiau nieko nemato, tai koks jo gyvenimo tikslas? Ir taip dabar dažniausiai visi aria po 12 h per darbo dieną.Parašė bebop Rodyti pranešimąNa va, o man tai nepatinka. Aš jau mieliau naudingai laiką praleisiu darbe/moksluose, nei šiaip bimbinėsiu nieko neveikdamas. Ypač įkyri, kuomet laisvadienis atsiranda ketvirtadienį, tada daug žmonių penktadienį jaučiasi kaip savaitgalį, visiškai išsiblaškę.
Yra sodai, kur darbo visada surasi, į kultūrinį renginį galimybė išsikapstyti, sveikatingumui skirti dėmesio. Galų gale, galima garaže pasikrapštyti, tvorą nudažyti, inkilą paremontuoti, kiemą nusišluoti, pagaliau.
Su vaikais reikia pabendrauti, nuvesti į muziejų, pažaisti futbolą ar krepšinį. Tėvus, senyvus giminaičius aplankyti.
Kada tai viską daryti, jei išvažiuoji iš namų 6:30, o grįžti 19:30? Priedo dar ir šeštadienių pusė - darbiniai.
Teisingai Mockus pasakė, kodėl mūsų visuomenė byra - už darbą aukojame šeimą, dvasinį gyvenimą, tobulėjimą, galų gale.
Comment
-
Lietuva – tarp mažiausių mokesčių šalių Europos Sąjungoje
Gal ir patikėčiau, jeigu mūsų algos dydžio vidurkis siektų ES senbūvėse šalyse žmonių gaunamas vidutines pajamas per mėnesį. Ir jeigu pusė Lietuvos gyventų ne sugriuvusiuose, ekonomiškai nenaudinguose daugiabučiuose. Iškalbinga antraštė.Lietuva yra viena iš mažiausių mokesčių šalių Europos Sąjungoje (ES). Bendras mokesčių, tarp jų ir socialinių, lygis yra tarp šešių žemiausių ES. Remiantis statistika, mokesčiai Lietuvoje sudaro 29,3 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP), kai tuo tarpu ES vidutiniškai jie siekia 38,4 proc.
Comment
-
Eilinį kartą kalbant apie mokesčius išnyra Jos didenybė Sodra - pagrindinis Lietuvos konkurencingumo inkaras. Jei tas monstras būtų normaliai reformuotas, kad ne vien tik rytų pinigus, manau, kad ir bedarbių būtų mažiau, ir ekonomikos rodikliai būtų geresni. Šitame straipsnyje normaliai nėra parašyta, kiek nuo atlyginimo atitenka Sodrai, nes jai moka ne tik darbuotojas, bet ir darbdavys. Kažkada skaičiavau, atrodo, kad 55 proc. Tai viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje maži atlyginimai, daug nelegalaus darbo užmokesčio ir darbdaviai gana vangiai kuria darbo vietas (aišku, tam yra ir kitų priežasčių). Manau, kad pagal socialinių mokesčių rodiklį Lietuva Europoje tikrai užimtų aukštą vietą. O visi kiti mokesčiai, kaip atsilikusiai šaliai, atrodo normaliai - nėra per dideli. Tik iš straipsnio gali susidaryti iškreiptas vaizdas, kad atseit visi mokesčiai yra maži. Jei darbo jėga būtų apmokestinta protingiau, galima būtų pridėti po procentą kitą ir prie PVM, ir prie pelno bei kitų mokesčių.
Comment
-
O nejau manai, kad kitose Europos šalyse darbdavys nemoka mokesčių? Juk ta apmokestinimo sistema panaši Europoje ir darant tokias studijas tai tikrai įvertinama.Parašė senasnamas Rodyti pranešimąEilinį kartą kalbant apie mokesčius išnyra Jos didenybė Sodra - pagrindinis Lietuvos konkurencingumo inkaras. Jei tas monstras būtų normaliai reformuotas, kad ne vien tik rytų pinigus, manau, kad ir bedarbių būtų mažiau, ir ekonomikos rodikliai būtų geresni. Šitame straipsnyje normaliai nėra parašyta, kiek nuo atlyginimo atitenka Sodrai, nes jai moka ne tik darbuotojas, bet ir darbdavys. Kažkada skaičiavau, atrodo, kad 55 proc. Tai viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje maži atlyginimai, daug nelegalaus darbo užmokesčio ir darbdaviai gana vangiai kuria darbo vietas (aišku, tam yra ir kitų priežasčių). Manau, kad pagal socialinių mokesčių rodiklį Lietuva Europoje tikrai užimtų aukštą vietą. O visi kiti mokesčiai, kaip atsilikusiai šaliai, atrodo normaliai - nėra per dideli. Tik iš straipsnio gali susidaryti iškreiptas vaizdas, kad atseit visi mokesčiai yra maži. Jei darbo jėga būtų apmokestinta protingiau, galima būtų pridėti po procentą kitą ir prie PVM, ir prie pelno bei kitų mokesčių.
Dėl mokesčių tai nereikėtų skųstis, nes galime pažiūrėti į tą pačią Latviją, kur PVM - 22%, pajamų mokestis - 33%. Ir nauda už tuos didesnius mokesčius tikrai nėra didesnė nei Lietuvoje - infrastruktūra neišvystyta, sveikatos apsaugoje yra įteisintos priemokos už paslaugas ir pan.
Comment
-
Gi prieš kelias dienas, berods, LPK išplatino pranešimą, kad verslas sumoka beveik 90% mokesčių. Galėtų pereiti prie amerikietiškos sistemos, kur (anksčiau) beveik visus mokesčius susimokėdavo darbuotojas, tuomet balansas gerokai pasikeistų. Juolab PVM pagal apibrėžimą moka vartotojas, bet, paradoksas jis priskiriamas surenkančiam verslui.Parašė Berliner Rodyti pranešimąO nejau manai, kad kitose Europos šalyse darbdavys nemoka mokesčių? Juk ta apmokestinimo sistema panaši Europoje ir darant tokias studijas tai tikrai įvertinama.
Dėl mokesčių tai nereikėtų skųstis, nes galime pažiūrėti į tą pačią Latviją, kur PVM - 22%, pajamų mokestis - 33%. Ir nauda už tuos didesnius mokesčius tikrai nėra didesnė nei Lietuvoje - infrastruktūra neišvystyta, sveikatos apsaugoje yra įteisintos priemokos už paslaugas ir pan.
Net ir bet kuri mūsų buhalterija skaičiuoja bendrą darbuotojo kainą, jo alga "į rankas" niekam nerūpi.
Comment
-
Turtinga Kinija. Varginga Kinija

Daugiau nei tris pastaruosius dešimtmečius Kinijoje fiksuojamas spartus ekonomikos augimas buvo sutiktas su giliu įsitikinimu, kad didėjantis turtas šios šalies visuomenę pavers laimingesnę, turtingesnę ir lygesnę. Tačiau atsitiko ne visai taip.Dabar gausiu per nagus nuo Jono. Muhahahaha.Kinijos ekonomikai sparčiai augant, buvo neabejojama, kad vieni praturtės greičiau nei kiti, tačiau tikėta, kad galiausiai šis skirtumas ims mažėti. Viduriniosios klasės atsiradimas puikiai liudijo, kad Kinijos žmonių gyvenimas pastebimai gerėja.
Vis dėlto už šio gražaus paviršiaus yra ir akivaizdžių įrodymų, kad nors ekonomikos augimas kai kuriems Kinijos gyventojams atnešė didžiulius turtus, jis taip pat padidino atotrūkį tarp šalies turtingųjų ir vargšų. Šie skirtumai rodo dažnai paslėptą spartaus Kinijos ekonomikos augimo pažeidžiamumą, kuris Kinijos valdžiai nėra nei unikalus, nei naujas reiškinys.
Šalį valdant Komunistų partijai buvo fiksuojamas greitas privataus turto atsiradimas. Valstybinių įmonių privatizavimas ir iš to gauta socialinė nauda, kaimo vietovių paskirties pakeitimas į pramonei tinkamas teritorijas, statybų bumas sukūrė milžiniškas galimybes asmeninei gerovei.
Tačiau 2010 metais apie pasaulio turtą išplatintoje ataskaitoje pažymima, kad nors vidutiniškai vienam Kinijos gyventojui tenka 17 tūkst. 126 JAV doleriai, t.y. suma, du kartus didesnė nei kitose sparčiai besivystančiose ekonomikose, turto mediana Kinijoje siekia vos 6 tūkst. 327 JAV dolerius.
Pastarieji skaičiai rodo, kad šalyje sukurtas turtas nebuvo paskirstytas tolygiai. Tokia nelygybė taip pat parodo prieštaravimus, kad nors valstybinių įmonių ar turto privatizavimas davė naudos kylančiai Kinijos viduriniajai klasei, ši nauda buvo pasiekta visuomenės, kuri dabar turės mokėti už tam tikras paslaugas ar prekes iš savo asmeninių santaupų, sąskaita.
2010 metų duomenys rodo, kad ekonominė nelygybė Kinijoje šiuo metu didesnė jei Jungtinėse Valstijose. Akivaizdu, kad net pati Kinijos valdžia suvokia, kokia pavojinga yra ši visuomenės nelygybė ir kokias pasekmes ji gali atnešti šiuo metu antrai pagal dydį pasaulyje ekonomikai.
Komunistų partija siekia iš skurdo ištraukti apie 40 mln. kaimo gyventojų. Nuo 2004 metų ji dėjo nuolatines pastangas, bandydama pakelti minimalų atlyginimą darbininkams, padidinti atlyginimus kaimo vietovėse, sumažinant čia mokesčius ir pan.
Kinijos valdžia taip pat siekia į kaimo vietoves atvesti pramonę. Ir nors šios reformos buvo apibūdintos kaip sugrįžimas į centrinį planavimą, jos taip pat yra tarsi pripažinimas, kad ekonimikos augimo nauda nebūtinai pasiekė ir šalyje vargingiausiai gyvenančius žmones.
Comment
-
Senasnamas teisus, Lietuvoje akivaizdžiai per daug apmokestinta darbo jėga, todėl nereikia stebėtis tokiais kontrabandos kiekiais, ar darbu ,,chaltūrinat''.Parašė Berliner Rodyti pranešimąO nejau manai, kad kitose Europos šalyse darbdavys nemoka mokesčių? Juk ta apmokestinimo sistema panaši Europoje ir darant tokias studijas tai tikrai įvertinama.
Dėl mokesčių tai nereikėtų skųstis, nes galime pažiūrėti į tą pačią Latviją, kur PVM - 22%, pajamų mokestis - 33%. Ir nauda už tuos didesnius mokesčius tikrai nėra didesnė nei Lietuvoje - infrastruktūra neišvystyta, sveikatos apsaugoje yra įteisintos priemokos už paslaugas ir pan.
Tikrai negalvojau, kad toks didelis skirtumas, pasirodo, tai tiesa.Darbuotojams tenkantis mokesčių tarifas sudaro 33,1 proc. ir yra beveik identiškas ES vidurkiu. Tuo tarpu kapitalo apmokestinimas sudaro 10,9 proc. Tai reiškia, kad Lietuvoje kapitalas apmokestintas perpus mažiau nei vidutiniškai ES. O lyginant su darbo apmokestinimu Lietuvoje – dviem trečdaliais mažiau.
Lietuvoje labiau mylimi pinigai, o ne darbas
Comment
-
Tai, kad viskas ten daugmaž teisingai rašoma. Juk niekas neneigia, kad Kinijoje atsirado nelygybės problema. Svarbiausia, kad viskas nepaliekama likimo valiai (kaip, pavyzdžiui, JAV) ir kažko imamasi bent jau bandant tai spręsti.Parašė LC. Rodyti pranešimą
Comment
-
JAV problemų mažiau turi. Tiek dėl gyventojų skaičiaus, tiek dėl to, kad jie yra žymiai turtingesni. Vadinasi, nelygybės problema mažesnė (taip ir minima straipsnyje). Gal galėtum pateikti kokių nors akivaizdžių pavyzdžių, kuriuose JAV nusisuktų nuo savo piliečių?Parašė John Rodyti pranešimą(...) Svarbiausia, kad viskas nepaliekama likimo valiai (kaip, pavyzdžiui, JAV) ir kažko imamasi bent jau bandant tai spręsti.
Ak, tie kinai...
Kinija ,,ima” Europą
Pamirškite Rusiją, Europon veržiasi Kinija. Šios Rytų milžinės premjeras praėjusią savaitę surengė ,,labdaringą vizitą” į tris Europos Sąjungos (ES) valstybes.
Panašu, kad Kinija žengia dar vieną žingsnį į Europą. Praėjusią savaitę Kinijos premjeras Wenas Jiabao su kelių ministrų svita lankėsi Didžiojoje Britanijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje turėdamas aiškų tikslą – gilinti Azijos ir Europos verslo ryšius ir žvalgytis naujų pirkinių. Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle žiniasklaidai teigė, kad Kinija Europai ,,nekelia pavojaus, tik suteikia milžinišką galimybę.” Ar tikrai?
Comment
-
Na, tas Kinijos Europos ėmimas irgi turi savų tikslų, kurie sprendžia problemas kylančias Kinijos ekonomikoj. Šioks toks reportažas apie tai:Parašė LC. Rodyti pranešimąJAV problemų mažiau turi. Tiek dėl gyventojų skaičiaus, tiek dėl to, kad jie yra žymiai turtingesni. Vadinasi, nelygybės problema mažesnė (taip ir minima straipsnyje). Gal galėtum pateikti kokių nors akivaizdžių pavyzdžių, kuriuose JAV nusisuktų nuo savo piliečių?
Ak, tie kinai...
Kinija ,,ima” Europą
http://www.youtube.com/watch?v=HblHE...el_video_title
Comment
-
Nežinau, kokia skaičiavimo sistema Europoje, bet Lietuvoje tai gana sudėtinga, todėl žurnalistai (sąmoningai arba iš nesupratimo) rašydami apie darbo jėgos apmokestinimą dažnai prašauna pro šalį.O nejau manai, kad kitose Europos šalyse darbdavys nemoka mokesčių? Juk ta apmokestinimo sistema panaši Europoje ir darant tokias studijas tai tikrai įvertinama.
Pvz., rašomaKoks tikslas skirstyti į darbuotojo mokesčius ir darbdavio mokesčius, jei visus mokesčius vis tiek moka darbdavys? Darbuotojas susitaria, kiek nori į rankas, o visa kita jau darbdavio rūpesčiai. Todėl reikia žiūrėti viską ir bendra mokesčių našta išeina ne 33 proc., o 40 proc.Išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad 2009 m. duomenimis faktinė mokesčių našta, tenkanti darbuotojams Lietuvoje, sudarė 33,1 proc.
Yra nebloga mokesčių skaičiuoklė:
http://www.tax.lt/naujos-mokesciu-skaiciuokles.php
Kad darbuotojas į rankas gautų 1500 Lt, darbdaviui reikės turėti 2524 Lt. Kitaip sakant, kad darbdavys galėtų sumokėti darbuotojui pusantro tūkstančio, turės atrasti dar papildomą tūkstantį.
Iš tikrųjų įdomu, kiek realiai kitose Europos šalyse mokama mokesčių (nuo darbuotojo). Galėtų kiekvienas emigrantas parašyti apie savo šalį su konkrečiais skaičiais, nes tikslius duomenis sunku surasti ir juose susigaudyti.Paskutinis taisė senasnamas; 2011.07.05, 14:30.
Comment
-
Tas straipsnis iš 15 min. "Turtinga Kinija. Varginga Kinija" nevertas didelio dėmesio - nenurodytas net autorius. Matyt, buvo gėda pasirašyti po tokiais laisvo pobūdžio pamąstymais, kuriems pagrįsti trūksta skaičių. Pvz.:
Nei duomenys, nei duomenų šaltinis nenurodytas.2010 metų duomenys rodo, kad ekonominė nelygybė Kinijoje šiuo metu didesnė jei Jungtinėse Valstijose.
Pavyzdžiui, Gini koeficientas (nelygybei matuoti) JAV 2005 m. siekė 46,9, Kinijoje irgi panašiai - 46,5, o ES tik 31
. Kuo mažesnis skaičius, tuo didesnė lygybė. Vadinasi, tarp JAV ir Kinijos nėra didelio skirtumo. Per krizę JAV tas indeksas praktiškai nepakito. O Kinijos paskutinis yra apskaičiuotas 2007 m. - 47,5. Augo ekonomika, pasistiebė ir rodiklis. Atsirado pagrindo visiems rašyti, kaip Kinijoje viskas blogai
.
Iš Wikipedijos apie JAV:
Kinijoje tai valdžia bent ieško sprendimų toje srityje, be to, kai BVP po tiek auga, juos lengviau ir rasti, o JAV šitas dalykas niekam nerūpi - tas indeksas, žiūrint ilgesnį laikotarpį, tolygiai auga. 1968 m. buvo tik 38,6. Dauguma amerikiečių patvirtintų, kad tais metais iš tikrųjų puikiai gyveno ir jautėsi turtingi.In the United States at the end of 2001, 10% of the population owned 71% of the wealth and the top 1% owned 38%. On the other hand, the bottom 40% owned less than 1% of the nation's wealth.Paskutinis taisė senasnamas; 2011.07.05, 15:17.
Comment
Comment