Ekonomikos naujienos

[Wycka]

Ir draudimo kompanijos bankroto atveju kaltintum save.

O kas verčia lįsti į nepatikimą kompaniją? Aišku, bankrutuoja ir bankai, gali bankrutuoti ir tavo darbdavys, bet nereikia gyventi kaip stručiui — įkišu galvą į smėlį ir nieko nematau, nieko negirdžiu. Beje, nuo kvailumo ir žioplumo dar vaistai neišrasti.

[andyour]

Amerikoje irgi tikriausiai buvo nepatikmos bendrovės ir bankai, kad pati valstybė gelbėjo?

[Wycka]

Jeigu aš automobilį draudžiu ilgam laikui, jame yra signalizacija ir kitos modernios apsaugos priemonės, laikau jį rakinamame garaže, tai ir draudimas man nedidelę, gal tik simbolinę sumą kainuotų. O kai aš dirbu, tuo pačiu automatiškai moku socialinio draudimo įmokos, jos tik didėja, nes su laiku įgyju vis daugiau darbinių įgūdžių ir patirties, todėl didėja atlyginimas, tuo pačiu didėja ir socialinio draudimo įmokos. Ir kokią apčiuopiamą naudą iš to gaunu?

Beje, pritaikius daiktų draudimo praktiką socialiniame draudime, sveiki, tvirto sudėjimo, baigę universitetą/-us dar gana jauni piliečiai turėtų mokėti tik simbolinius socialinio draudimo įmokas. Darbdaviai (samdantys >10 darbuotojų) nuo jo išvis atleidžiami, o tokios kaip Maxima savininkams net pati valstybė sumokėtų už juos socialinį draudimą.

[index]

Ir draudimo kompanijos bankroto atveju kaltintum save.

Bet esmė, kad galėtum save kaltinti. Dabar neturi pasirinkimo neturi. Moki mokesčius, o ką gausi neturi žalio supratimo, nes tavo draudimo kompaniją valdyti gali pradėti kokie puspročiai, ar akcininkai kur emigruoti ir tau išmokos mokėti neliks iš ko. Ir net savęs tada negalėsi kaltinti.

[Wycka]

Amerikoje irgi tikriausiai buvo nepatikmos bendrovės ir bankai, kad pati valstybė gelbėjo?

Ir kas labiausiai kritikavo šią tvarką? Jeigu Obama nebus perrinktas, tai daugiausiai dėl nevykusios bankų gelbėjimo programos. Juk ir pats skaitei šiame forume, kad JAV gelbėjimosi planas yra vienas iš labiausiai nevykusių. Sukišo milijardus į bankus, o automobilių pramonė Detroite liko tarsi antroje vietoje. Tokia tvarka pavadinta „socializmu per kitą galą“.

[senasnamas]

Jeigu aš automobilį draudžiu ilgam laikui, jame yra signalizacija ir kitos modernios apsaugos priemonės, laikau jį rakinamame garaže, tai ir draudimas man nedidelę, gal tik simbolinę sumą kainuotų.

Jei pilietis sunkiai suserga, prireikia operacijų, reabilitacijų ir t. t., tai ir ne vienus metus mokėtos soc. draudimo sumos gali pasirodyti nedidelės, palyginti su tuo, kiek valstybei kainuos jo gydymas.
Taip, sistemą yra kur tobulinti, paslaugos turėtų labiau atitikti įmokas, reikėtų mažinti galimybes piktnaudžiauti sistema ir t. t. Tačiau klausimo kėlimas "ką už tai gaunu" nėra tinkamas, nes kol žmogus gyvena, negali žinot, kada ir kiek jam tų soc. paslaugų prireiks. Jei baisiausia liga būtų gripas, o sunkiausia trauma rankos lūžis, to soc. draudimo visai nereikėtų. Juk sunkių ligų atvejais žmonės dešimtmečiams tampa priklausomi nuo pašalpų.
Jei kalbant vien tik apie draudimą nuo nedarbo, tai diferenciavimas turėtų būti dar didesnis, nes dažniausiai bedarbiais tampa ne tie, kurie daugiausia sumokėję draudimo įmokų (ilgiausiai dirbę), o tie, kurie turi mažai darbo stažo arba jo visai neturi (jaunimas). Nebent galima išskirti atskirą grupę - priešpensinio amžiaus asmenis. Jie stažą turi didelį, bet darbdaviai linkę juos nurašyti dėl amžiaus. Tokiems pašalpos turėtų būti didesnės, ypač jei visą gyvenimą yra dirbę ir mokėję mokesčius.

[index]

Jei pilietis sunkiai suserga, prireikia operacijų, reabilitacijų ir t. t., tai ir ne vienus metus mokėtos soc. draudimo sumos gali pasirodyti nedidelės, palyginti su tuo, kiek valstybei kainuos jo gydymas.
Taip, sistemą yra kur tobulinti, paslaugos turėtų labiau atitikti įmokas, reikėtų mažinti galimybes piktnaudžiauti sistema ir t. t. Tačiau klausimo kėlimas "ką už tai gaunu" nėra tinkamas, nes kol žmogus gyvena, negali žinot, kada ir kiek jam tų soc. paslaugų prireiks. Jei baisiausia liga būtų gripas, o sunkiausia trauma rankos lūžis, to soc. draudimo visai nereikėtų. Juk sunkių ligų atvejais žmonės dešimtmečiams tampa priklausomi nuo pašalpų.
Jei kalbant vien tik apie draudimą nuo nedarbo, tai diferenciavimas turėtų būti dar didesnis, nes dažniausiai bedarbiais tampa ne tie, kurie daugiausia sumokėję draudimo įmokų (ilgiausiai dirbę), o tie, kurie turi mažai darbo stažo arba jo visai neturi (jaunimas). Nebent galima išskirti atskirą grupę - priešpensinio amžiaus asmenis. Jie stažą turi didelį, bet darbdaviai linkę juos nurašyti dėl amžiaus. Tokiems pašalpos turėtų būti didesnės, ypač jei visą gyvenimą yra dirbę ir mokėję mokesčius.

Tai va būtent, kad jeigu lygintumėm su daiktų draudimu tai mažiausiai sveikatos draudimo turėtų mokėti jauni, sveiki žmonės, o daugiausiai - ligoti, neįgalūs, pensininkai (Negali žinoti kas bus, bet sveikam rizika mažesnė, kad reiks brangių gydimo paslaugų). Taip pat ir su nedarbo draudimu. Didžiausias jo įmokas turėtų mokėti ne dirbantys, turintys didelį darbo stažą ir daug uždirbantys, o jau nedirbantys (kur gali būti didesnė rizika), ypač ilgesnį laiką, žmonės su žema kvalifikacija, mažu atlyginimu ir t.t.

Kitu atveju jei mokama kaip dabar to vadinti draudimu ir aiškinti, kad čia "aš susimokėjau" nevertėtų.

[senasnamas]

Ligotiems, neįgaliems ir pensininkams (pastarieji išvis juk nieko nemoka) didesni mokesčiai būtų nepakeliami, nes tokie žmonės apskritai mažiau dirba, mažiau uždirba arba visai nedirba. Tai kaip ir išeina, kad jaunų ir darbingų mokesčiai atitenka seniems ir nedarbingiems. O kai jauni ir darbingi pasens ir taps ne tokie darbingi, pašalpas gaus iš jaunesnės kartos. Didžiausi tokios sistemos trūkumai mažas gimstamumas, emigracija ir piktnaudžiavimo galimybės (mėginimas bet kokiais būdais susiveikti pašalpų).

[Wycka]

Jei pilietis sunkiai suserga, prireikia operacijų, reabilitacijų ir t. t., tai ir ne vienus metus mokėtos soc. draudimo sumos gali pasirodyti nedidelės, palyginti su tuo, kiek valstybei kainuos jo gydymas.
Taip, sistemą yra kur tobulinti, paslaugos turėtų labiau atitikti įmokas, reikėtų mažinti galimybes piktnaudžiauti sistema ir t. t. Tačiau klausimo kėlimas "ką už tai gaunu" nėra tinkamas, nes kol žmogus gyvena, negali žinot, kada ir kiek jam tų soc. paslaugų prireiks. Jei baisiausia liga būtų gripas, o sunkiausia trauma rankos lūžis, to soc. draudimo visai nereikėtų. Juk sunkių ligų atvejais žmonės dešimtmečiams tampa priklausomi nuo pašalpų.
Jei kalbant vien tik apie draudimą nuo nedarbo, tai diferenciavimas turėtų būti dar didesnis, nes dažniausiai bedarbiais tampa ne tie, kurie daugiausia sumokėję draudimo įmokų (ilgiausiai dirbę), o tie, kurie turi mažai darbo stažo arba jo visai neturi (jaunimas). Nebent galima išskirti atskirą grupę - priešpensinio amžiaus asmenis. Jie stažą turi didelį, bet darbdaviai linkę juos nurašyti dėl amžiaus. Tokiems pašalpos turėtų būti didesnės, ypač jei visą gyvenimą yra dirbę ir mokėję mokesčius.

Tam galima įvesti neprivalomą, nors ir valstybinį sveikatos draudimą. O jeigu koks durnius nieko nemokės (arba mokės tik simbolines sumeles) — tegul susirgęs miršta. Bus pamoka kitiems durniams.
Kita vertus, o kaip pateisinti vaikų darymą, kai abu tėvai invalidai pasigimdo vaikų-invalidų? Arba incesto invalidai? Kodėl visi sąžiningi mokesčių mokėtojai tokią „produkciją“ turi šelpti nuo lopšio iki grabo lentos?
Dėl nedarbo pašalpų reformos jau esu ne kartą rašęs forume. Dirbdamas privalomai moki kas mėnesį 2-3% pajamų mokestį nedarbo draudimui, kol surenki sumą, lygi tavo pastarųjų 24 atlyginimų vidurkiui. Netekus darbo, iš tos sumos tau 24 mėnesius mokama bedarbio pašalpa. Jeigu dar nespėjai tiek surinkti, mokama tol, kol ta sąskaita baigiasi. Jeigu išeini į pensiją, ir turi sukaupęs pinigų nedarbo draudimo fonde, ta suma tau visa iškart išmokama. Tokioje sistemoje nebelieka prasmės piknaudžiauti.

[andyour]

/\ bet nepagalvojai, kad esant tokiai kovai už būvį, žmonių mąstymas gali būti žiauresnis. Jau ir dabar pakanka darbe konkuravimo, pavydo, o tokiu atveju visi kaip vilkai vienas į kitą žiūrėtų. Apskritai, kai didelė grėsmė mirti, būtų visai kita žmogaus elgsena, žmogui atgytų laukiniai išlikimo instinktai, jis sužvėrėtų.

[Wycka]

/\ bet nepagalvojai, kad esant tokiai kovai už būvį, žmonių mąstymas gali būti žiauresnis. Jau ir dabar pakanka darbe konkuravimo, pavydo, o tokiu atveju visi kaip vilkai vienas į kitą žiūrėtų. Apskritai, kai didelė gresmė mirti, būtų visai kita žmogaus elgsena, žmogui atgytų laukiniai išlikimo instinktai, jis sužvėrėtų.

O kada jo nebuvo?

[Franas]

Tam galima įvesti neprivalomą, nors ir valstybinį sveikatos draudimą. O jeigu koks durnius nieko nemokės (arba mokės tik simbolines sumeles) — tegul susirgęs miršta. Bus pamoka kitiems durniams.
Kita vertus, o kaip pateisinti vaikų darymą, kai abu tėvai invalidai pasigimdo vaikų-invalidų? Arba incesto invalidai? Kodėl visi sąžiningi mokesčių mokėtojai tokią „produkciją“ turi šelpti nuo lopšio iki grabo lentos?

Įsteigti eutanazijos centrus tokiems .

[Franas]

/\ bet nepagalvojai, kad esant tokiai kovai už būvį, žmonių mąstymas gali būti žiauresnis. Jau ir dabar pakanka darbe konkuravimo, pavydo, o tokiu atveju visi kaip vilkai vienas į kitą žiūrėtų. Apskritai, kai didelė grėsmė mirti, būtų visai kita žmogaus elgsena, žmogui atgytų laukiniai išlikimo instinktai, jis sužvėrėtų.

Socialdarvinizmas, štai kas sieja nacius su liberalais.

[andyour]

Įsteigti eutanazijos centrus tokiems .

Greičiau prasidėtų konkurentų kolegų arba kitų įmonių šalinimas, nes ar mirsi gatvėje, arba turi vieną šansą.

[Franas]

O kada jo nebuvo?

Nu - humanizmas gi atitrūkusių nuo tikrovės pseudointelektualų išmislas .

[Sula]

O jeigu koks durnius nieko nemokės (arba mokės tik simbolines sumeles) — tegul susirgęs miršta. Bus pamoka kitiems durniams.
Kita vertus, o kaip pateisinti vaikų darymą, kai abu tėvai invalidai pasigimdo vaikų-invalidų? Arba incesto invalidai? Kodėl visi sąžiningi mokesčių mokėtojai tokią „produkciją“ turi šelpti nuo lopšio iki grabo lentos?

Na tokia "ekonomika" kvepia nekaip:

[andyour]

Balandį Jungtinių Amerikos Valstijų prekių ir paslaugų eksportas sudarė rekordinius 175,6 mlrd. JAV dolerių, todėl sumažėjo šalies prekybos deficitas, praneša BBC.

Įdomiai

[bebop]

Vis labiau įsibėgėja turtingųjų emigracija iš Kinijos...Įdomu įdomu...

China's 'Wealth Drain': New Signs That Rich Chinese Are Set on Emigrating

So why are wealthy Chinese so eager to leave their country? The simplest answer is that there are a lot of things in China that even the richest cannot buy (emigration is obviously not one of them). China's rich are fond of saying that nothing "is a problem if money can solve it." Among the irresolvable problems that spark emigration, there are material ones, and emotional ones.

The former includes issues like laws and regulations, the education system, social welfare, inheritance tax, quality of air, investing atmosphere, food safety, ability to travel, and so on. In short, these are the material factors that any State must provide to its people in order to ensure their happiness. In emerging countries such as China, these factors are still often found wanting.

Emotional reasons behind rich people's immigration are generally linked to the lack of a sense of personal safety, including safety of personal wealth, as well as fear about an uncertain future.

Pasirodo Maslow piramidė (apie kurią diskutavome seniau su John) taip pat galioja ir Kinijoje.

[Wycka]

Per penkis mėnesius į valstybės biudžetą surinkta 8,8 proc. pajamų daugiau nei pernai

Finansų ministerijos duomenimis, per penkis šių metų mėnesius į valstybės biudžetą pajamų iš mokesčių gauta 5 mlrd. 870,2 mln. litų - t. y. 847,1 mln. litų, arba 16,9 proc. daugiau, palyginti su 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu.
Kitos pajamos sudarė 543,1 mln. litų. Kartu su kitomis nemokestinėmis pajamomis iš viso per 2011 metų penkis mėnesius į valstybės biudžetą surinkta 6 mlrd. 413,7 mln. litų pajamų - t. y. beveik 521,1 mln. litų, arba 8,8 proc. daugiau, palyginti su 2010 m. to paties laikotarpio rezultatu. Įtakos kitų pajamų rezultatui turėjo šių metų Lietuvos banko likutinis pelnas.
Pajamų surinkimas iš esmės atitinka prognozes, tačiau, atsižvelgiant į ambicingą Vyriausybės mokesčių administravimo pagerinimo uždavinį, sietiną su viešųjų finansų deficito ir skolinimosi poreikio mažinimu, ir toliau lieka svarbu užtikrinti mokesčių surinkimą siekiant bendro metų rezultato.
(...)

[Silber418]

Švedų telekomunikaicjos kompanija 'Ericsson' perka JAV telekomunikacijų kompaniją 'Telcordia' už $1.2 bn. Žengdama plačiu žingsniu į JAV rinka kompanija 'Ericsson' tikisi išlaikyti lyderės poziciją telekomunikacijų srityje:

Ericsson to buy Telcordia for $1.2bn

Ericsson announced plans to buy Telcordia, the US software and services company owned by private equity firms, for $1.2bn on Tuesday.
The proposed transaction should further strengthen Ericsson’s position as a leader in managing mobile phone operators’ networks.
Telcordia, which is owned by Providence Equity Partners and Warburg Pincus, specialises in software and systems that enable telecoms operators to provide services to their customers as well as run their infrastructures efficiently.
Ericsson, the world’s largest maker of mobile network equipment by sales, is buying all of Telcordia’s equity for $1.2bn in cash. There is no debt component to the deal.
The Swedish company hopes that by buying Telcordia it will be able to better capitalise on booming consumer demand for bandwidth-hungry smartphones and tablet computers.
Ericsson is seeking to boost its growth by expanding beyond the company’s long-standing position as a telecoms equipment maker. In recent years, it has been expanding into managing mobile operators’ networks. Operators are outsourcing the management of their infrastructures so as to reduce costs.

www.ft.com