LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[Sula]

Na, viena dvi gal ir tai padarytų, tačiau ne tiek valstybės interesais kiek savo.

Ir daro, bent LSDP ir Darbo partija bandė. Bet LLRA tinklas toks stiprus, kad LSDP narys lenkas yra tiesiog terorizuojams, sekamas, vadinamas išdaviku, komunistu, nes visi "dori lenkai" privalo būti tik LLRA. Pastaruoju metu dviejuose rajonuose praktiškai ir yra LLRA diktatūra, keli kitų partijų nariai tarybose net dėl vaizdo nesipriešina. Galėtų bent žurnalistai pažvelgti į situaciją "iš vidaus".

[Zosys]

Tam yra partijų regioniniai skyriai, kurie galėtų tokius klausimus kelti

kokius klausimus, kaip Jūs manot, jie ten keltų?...

galima komandiruoti į pietryčių Lietuvos pakraščius agituoti už partijos idėjas

į kokias tokias idėjas šitie agituojamieji atsilieptų?...

Be lenkų savo gretose ideologinės partijos tuose rajonuose yra beviltiškos.

būtent! Tai apie ką tada kalbame?!

Puikiai žinome, kad ta vadinamoji "lenkybė" susideda iš daugmaž vienodų dalių mišinio: 1) fanatinės (beveik religinės) neapykantos viskam kas bent pavidalu lietuviška ideologų lygyje ir 2) agrarinio tradiciškai anti-modernistinio (konkrečiai: kolektyvistinio ir autarkistinio) obskurantizmo masių lygyje (miestuose - tai post-industrinis proletarų resentimentas, irgi nukreiptas prieš bet kokią modernizaciją). Tai ką tokiu atveju propaguoti ideologinėms partijoms? Skaisčiosios Mergelės kultą?... Kolūkių atkūrimo penkmetį?... O gal šūkį: „Kiekvienas seniūnijai po autonomiją?...“

[index]

Puikiai žinome, kad ta vadinamoji "lenkybė" susideda iš daugmaž vienodų dalių mišinio: 1) fanatinės (beveik religinės) neapykantos viskam kas bent pavidalu lietuviška ideologų lygyje ir 2) agrarinio tradiciškai anti-modernistinio (konkrečiai: kolektyvistinio ir autarkistinio) obskurantizmo masių lygyje (miestuose - tai post-industrinis proletarų resentimentas, irgi nukreiptas prieš bet kokią modernizaciją). Tai ką tokiu atveju propaguoti ideologinėms partijoms? Skaisčiosios Mergelės kultą?... Kolūkių atkūrimo penkmetį?... O gal šūkį: „Kiekvienas seniūnijai po autonomiją?...“

Visų pirma reikia, kad tradicinės ideologinės partijos (Bent jau pačios labiausiai klasikinės: socdemai, konservatoriai ir liberalai) nustotų save pozicionuoti kaip grynai lietuviakalbes partijas. Joms lenkiškuose rajonuose (Skirtingai negu daroma, ir netgi sakyčiau, demonstratyviai dabar) turėtų atstovauti vietiniai lenkakalbiai politikai.

O atstovauti jie turėtų tiek savo ideologiją tiek tuos pačius lenkus (t.y. ir tas pačias pavardes ir nuomonę apie švietimą ir t.t.), bet jau partijos viduje. Tačiau ten jau kiltų diskusija ir nuomonės "apsišlifuotų" ir taptų nuosaikesnėmis. Tuo tarpu, dabar nieko keista, kad tuose rajonuose žmonės balsuoja iš LLRA kai kitas partijas atstovauja iš Vilniaus ar išvis kito Lietuvos galo atsiųsti politikai, kurie nei vietos problemų žino ir net su rinkėjais jų kalba nesusikalba.

[Zosys]

nustotų save pozicionuoti kaip grynai lietuviakalbes partijas. Joms lenkiškuose rajonuose (Skirtingai negu daroma, ir netgi sakyčiau, demonstratyviai dabar) turėtų atstovauti vietiniai lenkakalbiai politikai.

visų pirma, net daugiatautėse federacijose politinis procesas vyksta valstybine kalba (Tatarstano Respublikos parlametarai bendrauja su totoriais rusų kalba; Škotijos parlamento nariai su rinkėjais bendrauja anglų kalba);
antra, o kokia kalba (jeigu ne lietuvių) Lietuvos partijos turėtų save pozicionuoti? Lenkiškai šie "lenkai" supranta tik pamokslo lygio frazes (-Modlišie na chvale... - Katolicy, na kolany ir t.t...). Net LLRA vadukai nesugebėtų lenkų kalba paaiškinti šitiems "lenkams" pvz. proporcinės mokesčių sistemos įvedimo naudos. Gal įvedinėti sinchronišką rusų/lenkų/totorių vertimą Vilniaus rajone?

O atstovauti jie turėtų tiek savo ideologiją tiek tuos pačius lenkus (t.y. ir tas pačias pavardes ir nuomonę apie švietimą ir t.t

prie ko čia pavardės? prie ko čia švietimas?

1990-1991 m. kai tuteišiai vieningai mitigavo su šūkiais "Atskirkit Vilenščyzną nuo LTSR", ar jie turėjo lenkiškas pavardes sovietiniam pase? ar jie turėjo Sovietų Sąjungoj po atskirą lenkišką mokyklą kiekvienam kaime su privilegijom, padidintu finansavimu ir t.t..?
- NE. Nes nei jiems reikėjo tų pavardžių, nei jiems dabar jų reikia. Paskaitykit dar kartą šitą forumą. Kiek kartų visokie "Micku" čia aiškino, kad "lenkiškų pavardžių mums nereikia".

O dėl nuomonių apsišlifavimo, tai mes jau matėm kaip vietinis "lenkas" moka apšlifuoti savo pretenzijas. Net Varšuva neįstengia apraminti. Kodėl? Ot todėl, kad jau rašiau: fanatizmas ir obskurantizmas

[index]

visų pirma, net daugiatautėse federacijose politinis procesas vyksta valstybine kalba (Tatarstano Respublikos parlametarai bendrauja su totoriais rusų kalba; Škotijos parlamento nariai su rinkėjais bendrauja anglų kalba);
antra, o kokia kalba (jeigu ne lietuvių) Lietuvos partijos turėtų save pozicionuoti? Lenkiškai šie "lenkai" supranta tik pamokslo lygio frazes (-Modlišie na chvale... - Katolicy, na kolany ir t.t...). Net LLRA vadukai nesugebėtų lenkų kalba paaiškinti šitiems "lenkams" pvz. proporcinės mokesčių sistemos įvedimo naudos. Gal įvedinėti sinchronišką rusų/lenkų/totorių vertimą Vilniaus rajone?

Esmė tokia, kad kiekvienas kaimas mieliau balsuos už "vietinį". O ten vietinis dažniausiai yra lenkas. Ir norint tradicinėms ideologinėms partijoms gauti ten balsų reiktų turėti savo sąrašuose kandidatus kilusius iš tų pačių Šalčininkų ir sugebančius su močiutėmis susikalbėti net "po prostu". Joks rinkėjas nebalsuos už tą, kurio nesupranta, o tikėtis, kad močiutės išmoks lietuvių kalbą taip, kad suprastų politines temas yra kiek naivoka...

1990-1991 m. kai tuteišiai vieningai mitigavo su šūkiais "Atskirkit Vilenščyzną nuo LTSR", ar jie turėjo lenkiškas pavardes sovietiniam pase? ar jie turėjo Sovietų Sąjungoj po atskirą lenkišką mokyklą kiekvienam kaime su privilegijom, padidintu finansavimu ir t.t..?
- NE. Nes nei jiems reikėjo tų pavardžių, nei jiems dabar jų reikia. Paskaitykit dar kartą šitą forumą. Kiek kartų visokie "Micku" čia aiškino, kad "lenkiškų pavardžių mums nereikia".

O dėl nuomonių apsišlifavimo, tai mes jau matėm kaip vietinis "lenkas" moka apšlifuoti savo pretenzijas. Net Varšuva neįstengia apraminti. Kodėl? Ot todėl, kad jau rašiau: fanatizmas ir obskurantizmas

Esmė tokia, kad kartais kažkokio lenkakalbių atstovavimo gali ir reikti. Šiuo metu gal ir ne. Ir lenkakalbiai tada ieško to, kas tai galėtų padaryti. Jei tai bus žmogus, kuris "trinasi" įvairialypėje terpėje, taip pat ir su lietuviakalbiais tai jis tai padarys, bet tik tada kai to būtinai reikės. Tuo tarpu, jei tai patikima tokiems radikalams kaip LLRA tai tumet ne ieškoma kompromiso, bet vieni kitus skatindami jie savo požiūrį tik radikalina. O nesant atsvaros jį primeta ir paprastiems to krašto gyventojams.

[Zosys]

/\

galima žinoma ir tokiu lygmeniu pataikauti vietiniams; bet tada nekalbėkime apie "partijų programas" ir "politinės idėjas" (kaip tai siūlė Wycka), o tiesiog pripažinkime - tai būtų pataikavimas vietiniam tribializmui (net ne nacionalizmui).

[index]

/\

galima žinoma ir tokiu lygmeniu pataikauti vietiniams; bet tada nekalbėkime apie "partijų programas" ir "politinės idėjas" (kaip tai siūlė Wycka), o tiesiog pripažinkime - tai būtų pataikavimas vietiniam tribializmui (net ne nacionalizmui).

Nevadinčiau to pataikavimu. Tai būtų greičiau to krašto prisijaukinimas ir faktiškas įjungimas į Lietuvos politinį gyvenimą. Esmė ta, kad tas pačias politines idėjas, kurios yra lietuviakalbėje politinėje aplinkoje reikia atnešti į tą kraštą. Tačiau tai daryti turi vietinis ir vietiniams suprantama kalba.

[Sula]

Tačiau tai daryti turi vietinis ir vietiniams suprantama kalba.

Taigi buvo tokių, ir nemažai iki kokių 1999-2000 metų. Deja, bloguoju ar geruoju, jie visi buvo eliminuoti - prisijungė prie LLRA, arba visiškai tapo apolitiški. Kitokių variantų ten nėra - dar gali politikuoti kur nors Vilniuje, Trakuose ar Elektrėnuose, bet tik ne Nemenčinėje ar Šalčininkuose.

[RolandasM]

Idomu kodel nesikisa ES institucijos i si konflikta, nes kuo toliau,tuo "graziau" darosi.Visi susirupine Graikijos likimu ir pinigu "pumpavimu" jai,o sio konfliktas lieka seselyje.

[Wycka]

Puikiai žinome, kad ta vadinamoji "lenkybė" susideda iš daugmaž vienodų dalių mišinio: 1) fanatinės (beveik religinės) neapykantos viskam kas bent pavidalu lietuviška ideologų lygyje ir 2) agrarinio tradiciškai anti-modernistinio (konkrečiai: kolektyvistinio ir autarkistinio) obskurantizmo masių lygyje (miestuose - tai post-industrinis proletarų resentimentas, irgi nukreiptas prieš bet kokią modernizaciją). Tai ką tokiu atveju propaguoti ideologinėms partijoms? Skaisčiosios Mergelės kultą?... Kolūkių atkūrimo penkmetį?... O gal šūkį: „Kiekvienas seniūnijai po autonomiją?...“

1) Kažkiek gaila, kad Lietuvoje kaip ir nebeliko LKDP, kuri galėtų būti pati tinkamiausia lietuvių ir lenkų vienytoja. Konservatoriai gudriai padarė išstatydami Zingerį į priešakines pozicijas, bet lenkai Lietuvoje yra gerokai skaitlingesnė bendruomenė. Jeigu LK/TSP bent 3% narių būtų lenkai/lenkakalbiai, o iš jų bent vienas šiuo metu eitų ministro/viceministro pareigas, sunku įsivaizduoti, ką dabar veiktų LLRA. 2) Nemanau, kad visi lenkai yra debilai-fanatikai-antilietuvininkai. Kiek teko susipažinti, apie pusė jų net į rinkimus nevaikšto, nes juos atstovauja tik LLRA, kuri ir be jų pagalbos laimi savivaldos rinkimus.

galima žinoma ir tokiu lygmeniu pataikauti vietiniams; bet tada nekalbėkime apie "partijų programas" ir "politinės idėjas" (kaip tai siūlė Wycka), o tiesiog pripažinkime - tai būtų pataikavimas vietiniam tribializmui (net ne nacionalizmui).

Kaip pažiūrėsi — vienam stiklinė puspilnė, o kitam pustuštė. Nemanau, kad partinės ideologijos labai nukentės, jeigu partijos gretas papildys kelios dešimtys lenkų, kurie iš principo pritaria bent jau ekonominei ir moralinei ideologijai. Kaip matyt, patys konservatoriai pripažino klydę priėmę į savo gretas Uoką ir Songailą. Ar reikia priminti, kaip aktyviai lenkai 1997m. balsavo už A. Paulauską vien dėl to, kad jo žmona lenkaitė?

[Al1]

Ne konservai Zingerį išstatė, o patys žydai prisiplakė prie konservų, dar kai jie taip nesivadino. Tiesiog žydai puikiai supranta, kad taip geriau, nei turėti savo atskirą partiją, kuri neturės jokių šansų. Be to tokios partijos buvimas tik kurstys neapykantą žydams.

Czarny Bór, Juodšiliai.

[RolandasM]

Nieko naujo
Vilniaus rajone daugėja lenkiškų užrašų

http://pilietis.delfi.lt/news/article.php?id=50258866

[Aleksas666]

Nieko naujo

http://pilietis.delfi.lt/news/article.php?id=50258866

Gyvenimo realybė tokia: durniams taisyklės nerašytos.

Tokie lenkų veiksmai sunkiną tiek jų pačių padėtį, tiek mūsų. Koks gali būti dialogas tarp žmonių, kurie nenori gyventi kaip gyvena kiti pasiteisindami savo kilme. Manau, lenkai tokiu būdu tik gilina ir taip jau gilią žaizdą pilietiniame dialogo kontekste. Žiūrėsime kaip reaguos į tai dvišalė komisija.

[Al1]

Vakar po Vilniaus rajoną nemažai pavažinėjau, tai kol kas neteko nei vieno kelio ženklo matyti dviem kalbom. Kas žino, gal greitai jų bus daugiau...

[B-2]

Tuo tarpu "Lenkiškų mokyklų pirmokų tėvams - 1000 zlotų parama iš Varšuvos": http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=50292134
Tik įdomu kokia forma ta išmoka suteikiama? Pasirašoma kažkokia sutartis?

[RolandasM]

Tuo tarpu "Lenkiškų mokyklų pirmokų tėvams - 1000 zlotų parama iš Varšuvos": http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=50292134
Tik įdomu kokia forma ta išmoka suteikiama? Pasirašoma kažkokia sutartis?

Geriau apmoketu lenku kelione atgal i Lenkija.Reikia skatinti zmones grizti i tevyne,o ne skatinti gyventi svetur ir kelti kitoms tautoms problemas,"kakoti" ant galvu.Sakoma-nekask i ranka,kuri tave maitina.Deja,lenkai to nedaro

[Aleksas666]

Geriau apmoketu lenku kelione atgal i Lenkija.Reikia skatinti zmones grizti i tevyne,o ne skatinti gyventi svetur ir kelti kitoms tautoms problemas,"kakoti" ant galvu.Sakoma-nekask i ranka,kuri tave maitina.Deja,lenkai to nedaro

Bet jie nėra svetimi, jie turi suprasti, jog yra vienos masės dalis, 99% iš jų nenori vykti į Lenkiją.

[RolandasM]

Bet jie nėra svetimi, jie turi suprasti, jog yra vienos masės dalis, 99% iš jų nenori vykti į Lenkiją.

Taip pat dalis ju nenorejo eiti i mitinga,net nezinojo del ko atejo.Atejo todel,kad buvo spaudimas..Taip pat nenori mokytis lietuviu kalbos.Tuoj vel tomasevskinis prades putoti apie Lenkijos dosnuma,geruma ir apie Lietuvos egoizma,diskriminacija tautinems mazumoms.Dar vienas Lenkijos triukas.Na ka,laukime tesinio kitoje serijoje. #; tfu kitoje dienoje.

[Maxas]

Tiesiog politikai naudojasi žmonių nepasitenkinimu drastišku lietuvių kalbos egzamino suvienodinimu. Įstatymas tikrai nekorektiškas, pereinamasis laikotarpis turėtų trūkt mažiausiai 8 metus. Tarsi ir "padarė" tą įstatymą, kad paskui įvairios politinės jėgos galėtų tuo manipuliuoti prieš rinkimus. Be to demokratinėse valstybėse mitingas - tai normalus visuomenės nuomonės pareiškimo būdas, kaip ir 60 000 parašų. Atmetus organizatorius, žurnalistų nusišnekėjimą ir pan... Ir numetus tą kaukę esą be lietuvių Lietuvoje tik lenkai gyvena, yra ir kitų.

[Aleksas666]

Nematomas rytų frontas jau senokai yra aprupinamas lenkiška artilerija, kažin ar nebus dar kažko panašaus nuslėpta

Mano pozicija tokia, kad reikia griežtinti kalbėjimo toną mužumos atžvilgiu, nes daugumai jau atsibodo tokie išsidirbinėjimai.

Lenkiškų mokyklų pirmokų tėvams – 1000 zlotų parama iš Varšuvos

Pirmokų tėvams, kurie šiemet nusprendė išleisti vaikus į lenkiškas mokyklas Lietuvoje, Lenkija išmokės po tūkstantį zlotų (apie 780 litų), pranešė Lenkijos užsienio reikalų ministerija.

Teigiama, jog šiais metais dalyvauti šioje programoje norą pareiškė apie 1 tūkst. tėvų.

Apie Lenkijos paramą Lietuvos lenkiškoms mokykloms pirmadienį paskelbė Lenkijos švietimo ir užsienio reikalų ministerijos, informuoja PAP naujienų agentūra.

Programos metu taip pat žadama kelti lenkiškų mokyklų mokytojų kvalifikaciją, aprūpinti įstaigas elektronine įranga, bus rengiamos stovyklos moksleiviams.

Lietuvos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys BNS sakė, kad Lenkija visąlaik rėmė lenkų tautinių mažumų mokyklas Lietuvoje, tik apie tai, skirtingai nei dabar, nebūdavo skelbiama viešai.

„Tai nėra jokia naujiena, tik šiuo kartu labai oficialiai iš kaimyninės valstybės institucijų yra artikuliuota. Neoficialiai tas buvo žinoma, kad yra tokia parama, kad per įvairius šaltinius ji ateina“, – BNS pirmadienį sakė V.Stundys.

Anot jo, parama mažumų mokykloms numatyta dvišalėse sutartyse.

„Bet kokia parama, be abejo, turi būti Lietuvos Lenkijos valstybių sutarties formate, kad nebūtų peržengtos tos sutarties nustatytos ribos. Sutartyje numatyti ir mainai, ir tam tikros finansinės galimybės – Lenkijos valstybė, matyt, tuo naudojasi, be abejo, turbūt nepamiršdama stiprinti finansavimo ir tautinių mažumų mokykloms savo valstybėje“, – svarstė parlamentaras.

Apie paramos planą paskelbęs Lenkijos užsienio reikalų viceministras Janas Borkowskis dar kartą pakartojo manantis, kad naujasis Lietuvos švietimo įstatymas diskriminuoja lenkų mažumą.

Lietuvos pareigūnai tokius priekaištus atmeta ir sako, kad valstybinės kalbos padėtis stiprinama atsižvelgiant į Europos standartus, o įstatymas analogiškas tam, kuris daug metų galioja Lenkijoje.