Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė R.D. Rodyti pranešimą
    Va, dar vienas šposas: Lenkai staiga priminė: čia plyti Wielka Rzesza:
    Kad sekančiu etapu "nepagražintų" su "Wilno nasze"...
    Paskutinis taisė Sula; 2017.08.17, 09:16.

    Comment


      Parašė R.D. Rodyti pranešimą

      Burgeriai yra indikatorius. Aš nesu piktas, tuo labiau lenkams, kai paties pusė šeimos yra lenkai ir Lenkijoje turiu giminių. Aš jums tą jau sakiau ir prašiau nejuokinti kačiukų savo rimtais "politologiniais" ir "istoriniais" paplepėjimais. Todėl, manau, galiu daryti prielaidas ir išvadas (tam tikras) dėl tam tikrų veiksmų, kaip kad užrašai Vilniau krašte, vardai ir pavardės pasuose

      Akmuo su pavadinimu Wielka Rzesza nėra geriausias pvz., Lietuvos-Lenkijos santykiuose, ar taip nemanote. Kas būtų, jeigu lietuviai sugalvotų prie Augustów parašyti Augustavas, prie Suwałki parašyti Suvalkai ir prie Sejny Seiniai? Matyt, net pagalvoti apie tai negali. O istoriškai tai būtų teisinga.
      Lenkijoje leidžiami oficialūs dvikalbiai kelio ženklai.
      Post in English - fight censorship!

      Comment


        Parašė index Rodyti pranešimą

        Lenkijoje leidžiami oficialūs dvikalbiai kelio ženklai.
        Nes Lenkija prie savęs prisijungė aibės ne lenkiškų žemių ir kitų tautų, kuriuos sėkmingai toliau polonizuoja. Lietuvos atveju yra visiškai atvirkščiai, neskaitant Klaipėdos krašto, kuris buvo užkariautas Ordino 1252 m.
        O, be to, krypčių į kitų šalių miestus kelio ženklai ir pas mus rašomi dviem kalbom

        Comment


          O kokia Lietuvos lenkų demografija, jie kartu su mumis nyksta ar nelabai.

          Comment


            Parašė andyour Rodyti pranešimą
            O kokia Lietuvos lenkų demografija, jie kartu su mumis nyksta ar nelabai.
            Nelabai aiški reali padėtis, nes dalis savęs nebeįvardija "lenkais". Tačiau Šalčininkų miestas vienas iš nedaugelio vos ne su teigiamu demografiniu augimu.

            Comment


              Parašė Sula Rodyti pranešimą

              Nelabai aiški reali padėtis, nes dalis savęs nebeįvardija "lenkais". Tačiau Šalčininkų miestas vienas iš nedaugelio vos ne su teigiamu demografiniu augimu.
              Tai džiaugtis reikia, nes tokių miestų su teigiama demografija visoje šalyje tik trys.

              Flickr

              Comment


                Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                Tai džiaugtis reikia, nes tokių miestų su teigiama demografija visoje šalyje tik trys.
                Džiaugiamės kartu
                Galima būtų aiškinti nuotėkiu iš Vilniaus, bet šiame žemėlapyje viskas akivaizdu.

                Comment


                  Nežinau kiek yra prasmės lyginti 1989 su 2017 metais. Didelė dalis gyventojų sumažėjimo gali būti susijusi su sovietinių struktūrų iškėlimu. Pvz sunkiai įsivaizduoju per kur Trakai galėjo sumažėti trečdaliu. Aišku Šalčininkai labai gerai atrodo.

                  Comment


                    Gargždai auga Klaipėdos sąskaita. Gyventojai keliasi iš miesto į rajonus kur pigesnis NT. Labai daug ir užmiestyje namus pasistato.

                    Neringoje tikrai ne dėl gimstamumo.

                    Įdomu, kodėl Šalčininkuose, ar tik ne iš aplinkinų kaimų subėgo.
                    Paskutinis taisė andyour; 2017.08.17, 14:45.

                    Comment


                      Parašė mantasm Rodyti pranešimą
                      Nežinau kiek yra prasmės lyginti 1989 su 2017 metais. Didelė dalis gyventojų sumažėjimo gali būti susijusi su sovietinių struktūrų iškėlimu. Pvz sunkiai įsivaizduoju per kur Trakai galėjo sumažėti trečdaliu. Aišku Šalčininkai labai gerai atrodo.
                      Čia jūs rimtai? Sumažėjo per emigraciją, kaip ir visoje šalyje, reali situacija dar prastesnė, nes ne visi deklaruoja išvykimus. Šalčininkai gerai atrodo dėl to paties kaip ir Gargždai, gyvena nemažai miesto gyventojų, pasistatę individualius namus. O į Neringa pas savo ar draugų būstus daug kas deklaruojasi, kad nereiktų mokėti už keltą ir ekologinio mokesčio, taip pat greičiau pravažiuoti atskira juosta.
                      Paskutinis taisė Lettered; 2017.08.17, 15:29.
                      Flickr

                      Comment


                        Rimtai. Ypač įdomiai atrodo Trakai -34 ir Lentvaris -19, kurių apylinkes gerai pažįstu. Statybų n+k, pastatų-vaiduoklių praktiškai nėra, kur prieš 15-20 metų buvo laukai ar sodai, dabar gyvenamieji kvartalai, nemažai žmonių iš Vilniaus pabėgę ir namus pasistatę.. Jei kas būtų paklausę - būčiau sakęs, kad pokytis pora procentų į kažkurią pusę. Turbūt net labiau linkčiau į nedidelį prieaugį.

                        Šalčininkai nemanau, kad susirenka pabėgėlius iš Vilniaus. Per toli. Paprastai nubėga tik iki Rudaminos

                        Comment


                          Rimtai. Ypač įdomiai atrodo Trakai -34 ir Lentvaris -19, kurių apylinkes gerai pažįstu. Statybų n+k, pastatų-vaiduoklių praktiškai nėra, kur prieš 15-20 metų buvo laukai ar sodai, dabar gyvenamieji kvartalai, nemažai žmonių iš Vilniaus pabėgę ir namus pasistatę
                          Jei pasistato antrą būstą, tai nereiškia, kad būtinai tampa Trakų ar Lentvario gyventoju.

                          Comment


                            Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                            Jei pasistato antrą būstą, tai nereiškia, kad būtinai tampa Trakų ar Lentvario gyventoju.
                            Taip, ypač, jei turi vaikų, kuriuos nori leisti į darželį arba mokyklą mieste.
                            Flickr

                            Comment


                              Parašė mantasm Rodyti pranešimą
                              Rimtai. Ypač įdomiai atrodo Trakai -34 ir Lentvaris -19, kurių apylinkes gerai pažįstu. Statybų n+k, pastatų-vaiduoklių praktiškai nėra, kur prieš 15-20 metų buvo laukai ar sodai, dabar gyvenamieji kvartalai, nemažai žmonių iš Vilniaus pabėgę ir namus pasistatę.. Jei kas būtų paklausę - būčiau sakęs, kad pokytis pora procentų į kažkurią pusę. Turbūt net labiau linkčiau į nedidelį prieaugį.

                              Šalčininkai nemanau, kad susirenka pabėgėlius iš Vilniaus. Per toli. Paprastai nubėga tik iki Rudaminos
                              Kauno r. irgi panašiai, bet gyventojų neauga arba vos vos, nes pasistatę namus miestiečiai sunkiai kompensuoja emigruojančius vietinius, iš Trakų irgi daug kas emigruoja į Vln. arba užsienį, nes darbų ten nekažką. Šalčininkuose auga dar ir dėl lenkų įtakos, jie labiau tradicinių pažiūrų, dar vaikus gimdo ir pan., Lenkijoje juk irgi gyventojų praktiškai nebemažėja, nors šalis bent pagal BVP skurdesnė už Lietuvą.
                              Paskutinis taisė Lettered; 2017.08.17, 16:05.
                              Flickr

                              Comment


                                Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                Jei pasistato antrą būstą, tai nereiškia, kad būtinai tampa Trakų ar Lentvario gyventoju.
                                Kodėl antrą? Pagal vaizdą tai būna ne vasarnamiai. Lentvaris išvis su vasarnamiu/antru būstu nieko bendro neturi.

                                Iš Trakų kartais išsikelia į Vilnių, bet ne rečiau važinėja. Lentvaris išvis beveik Vilniaus miegamasis rajonas. Susisiekimas geras. Piko metu, žiūrint į kurią Vilniaus dalį, neretai greičiau nei iš Vilniaus miegamųjų rajonų. Aišku dalis vietinių išvažiuoja. Ir visi nori daugiau ploto, nebe taip susigrūdę gyvena. Bet įskaičiavus kiek naujos statybos, nesitiki, kad tiek sumažėjimas.

                                Comment


                                  Parašė mantasm Rodyti pranešimą
                                  Rimtai. Ypač įdomiai atrodo Trakai -34 ir Lentvaris -19,
                                  Lentvaryje sodų sklypuose prie buvusios raketinės bazės buvo pradėjęs augti privačių namų kvartalas, bet jį atskirė nuo Lentvario ir pavadino Račkūnų kaimu. Vėliau dar keletą Lentvario gatvių priskirė tam kaimui.





                                  Comment


                                    Kodėl antrą? Pagal vaizdą tai būna ne vasarnamiai. Lentvaris išvis su vasarnamiu/antru būstu nieko bendro neturi.
                                    Net ir pastoviai gyvenant nėra poreikio persiregistruoti, jei registracija Vilniuje suteikia kokių nors pranašumų. O su Neringa yra atvirkščiai - turintys ten nekilnojamojo turto stengiasi ir įsiregistruoti, nes tai naudinga.

                                    Comment


                                      Parašė Zorro Rodyti pranešimą
                                      Lentvaryje sodų sklypuose prie buvusios raketinės bazės buvo pradėjęs augti privačių namų kvartalas, bet jį atskirė nuo Lentvario ir pavadino Račkūnų kaimu. Vėliau dar keletą Lentvario gatvių priskirė tam kaimui.


                                      Mhm, tas paaiškintų dalį sumažėjimo. Iš tolo žiūrint žiūrint dalis namų aprie Akies ir už ežero irgi gali būti neįtraukti. Į Naujojo Lentvario pusę irgi daug namų jau už ribos. Gal su Šalčininkais irgi panaši situacija - perpaišė miesto ribas ir gavosi augimas.

                                      Comment


                                        Parašė Sula Rodyti pranešimą

                                        Džiaugiamės kartu
                                        Galima būtų aiškinti nuotėkiu iš Vilniaus, bet šiame žemėlapyje viskas akivaizdu.
                                        Kas nori gali džiaugtis, net ir rodomą pirštą išvydę (ypač jei jaučia tam nenumaldomą poreikį), bet realybė tokia, kad žemėlapyje pateikta statistika visiškai neatspindi realios situacijos, o ne rodo kažkokias akivaizdžias tiesas Nesakau kad duomenys suklastoti, ar įsivėlusi klaida - žemėlapis sudarytas pagal statistikos departamento duomenis. Bet konkrečiai Šalčininkų atveju realios gyventojų pokyčių situacijos neatspindi. Faktas yra tai, kad bent jau per pastaruosius 17 metų, t.y. nuo 2001 metų, gyventojų skaičius Šalčininkuose mažėja (mano asmenine nuomone mažėja nuo pat nepriklausomybės pradžios, bet ją reikėtų pagrįsti, tingiu išsiplėsti ). Įrodymai:
                                        Štai čia matome šio forumo temoje kolegos Romo padarytą pranešimą, kur pateikiami Lietuvos gyventojų pokyčiai miestuose ir miesteliuose 2001-2011 metais:


                                        https://www.miestai.net/forumas/foru...735#post975735

                                        Žemėlapyje Šalčininkų rajone matome gyventojų skaičiaus mažėjimą minėtame laikotarpyje nuo 10 iki 15%.

                                        Sekančiame pranešime kolega Romas pateikia gyventojų skaičiaus pokyčius Šalčininkų miestelyje:

                                        https://www.miestai.net/forumas/foru...743#post975743

                                        Informacija apie Šalčininkus, cituoju:

                                        "47. Šalčininkai, 2011 m.: 6,4 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,4 tūkst. gyv."

                                        Tiek rajone, tiek jo centre - gyventojų skaičiaus mažėjimas, o ne augimas.

                                        Dabar grįžkim prie Lettered pateikto žemėlapio, sudaryto portale mapijoziai.lt Matome info, jog Šalčininkuose 1989-2017 metais gyventojų išaugo 2,8%. O štai čia matome tų pačių mapijoziai.lt pateiktą informaciją (irgi grįstą statistikos departamento duomenimis) apie gyventojų skaičiaus pokytį pora metų trumpesniam laikui - nuo 1989 iki 2015 metų:

                                        https://jp.lt/lietuvos-miestai-kuriu...toju-skaicius/

                                        Čia, tokiame pačiame žemėlapyje, Šalčininkuose matome gyventojų skaičiaus prieauglį 3,2%. Vadinasi per du metus - nuo 2015 iki 2017 tas prieauglis už 18 metų laikotarpį sumažėjo 0,4%, t.y visu aštuntadaliu ( 12,5%) ! Vėl matome gyventojų skaičiaus mažėjimą, o ne prieaugį! Tai kodėl bendras rodiklis už 18 metų laikotarpį yra ne su minuso, o su pliuso ženklu? Klausimas vertas milijono Realaus paaiškinimo neturiu, galiu tik spėti, kad tas (tikras ar tariamas) gyventojų prieaugis Šalčininkuose kažkaip atsirado iki 2001 metų. Mano nuomone tai įvyko pačioj nepriklausomybės pradžioj, kai Lietuvai atgimus kaip savarankiškai valstybei didelė dalis Šalčininkų gyventojų, dar sovietmečiu atsikėlusių iš gretimų Baltarusijos regionų, buvo priversti nori nenori priimti Lietuvos pilietybę ir užsiregistruoti pagal gyvenamą vietą Lietuvoje, Šalčininkuose, o ne toliau čia gyventi su jau tapusia užsienio šalies registracija kur nors Baltarusijos kaime... Taip iš negyvų sielų jie tapo realiais Šalčininkų gyventojais., nors iš tiesų čia gyveno gal jau kelis dešimtmečius iki tol.

                                        Apibendrinant šią diskusiją ir atsakant į klausimą, nuo ko ji prasidėjo, norėčiau priminti, jog šiame forume kažkurioj temoj (tingiu ieškoti kur) prieš kokią porą metų rodos jau buvau pateikęs statistinius duomenis apie Lietuvos gyventojų emigraciją nepriklausomybės laikotarpiu pagal tautinę sudėtį. Akivaizdūs lyderiai yra ukrainiečiai, baltarusiai, žydai. Po jų seka rusai, su taip pat išskirtinai didele emigracija. Toliau eina lenkai, kurie pagal emigravimo mastus neryškiai lenkia lietuvius. Bendra tendencija - daugiausiai (procentine išraiška) iš Lietuvos emigruoja tautinių mažumų atstovai. Aišku, būtina pridurti, kad tautinių mažumų emigracija aktyviausia buvo pačioj nepriklausomybės pradžioj, kai Lietuvą paliko sovietiniai atvykėliai čion iš plačiosios tėvynės Tokių per pirmuosius nepriklausomybės metus buvo apie 100-150 tūkstančių. Tie, kuriuos labai gąsdina (ar priešingai - džiugina ) kalbos, kad Lietuvos gyventojų nuo 1989 metų sumažėjo beveik milijonu gyventojų (nuo 3,7 mln iki 2,85 mln - 0,85 mln) atmeskit nuo bendro sumažėjimo 0.15-0.2 mln repatriantų į savo tautos titulines tėvynes ir likę skaičiai gal nebus tokie baisūs, ar, kai kam, džiugūs
                                        Paskutinis taisė Jemelia; 2017.08.17, 20:47.

                                        Comment


                                          G. Landsbergis: 1940 m. norėčiau pakeisti lemtingą sprendimą
                                          – Buvo daug įvairiausių raidžių ir niekas nesuko galvos...

                                          – Taip. Na, mano giminaitis Jonas Jablonskis, savo apraše, gramatikos vadovėlyje, yra parašęs išlygą, kad jis naudoja čekišką alfabetą lietuviškame raidyne. Jis uždėjęs pastabą, kad papildomos raidės, tokios kaip X, Q, W, gali būti naudojamos pavardėms rašyti. Tai jei mano protėviui tinka, tai tinka ir man. Na ir tai kelia šypseną – ta milžiniška kova prieš tas raides...

                                          Comment

                                          Working...
                                          X