Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

[dr-rox]

Tačiau kartu švedų verslas Lietuvoje jau susiduria su iššūkiu pasamdyti tinkamų darbuotojų, taip pat smunka darbo našumas, algoms artėjant prie ES vidurkio.

Vadinas mes gerai dirbam tik kai mums mažai moka Kai algas pakelia tai jau aš čia ponas ir nieko dirbt man nebereikia

[Eidvis]

Na, pigi darbo jėga yra visgi privalumas investicijoms ir visai nemažas. Tik gaila, kad tai mūsų pagrindinis konkurencinis pranašumas, nes tie pranašumai galėtų būti ir kiti, pvz. sutvarkyta mokesčių sistema, sumažinta korupcija ar liberalizuoti darbo santykiai.

[senasnamas]

Čia turima galvoje ne našumas, o iš darbuotojo gaunama nauda. Kuo brangesnis, tuo nenaudingesnis .

Pasak tyrimo rengėjų, Lietuva iš tiesų turi didžiausia potencialą pritraukti švedų kompanijas, nes kol kas išlieka nepažinta rinka.
Čia turime 150 Švedijos įmonių, kai Latvijoje – 400, Estijoje apie 800.

Verslo aplinka šiuo metu palankiausiai vertinama Estijoje, tačiau per ateinančius trejus metus ji gali būti geriausia Lietuvoje, jei, pasak p. Danielevičiaus, bus atlikti namų darbai.

[Lettered]

Na, pigi darbo jėga yra visgi privalumas investicijoms ir visai nemažas. Tik gaila, kad tai mūsų pagrindinis konkurencinis pranašumas, nes tie pranašumai galėtų būti ir kiti, pvz. sutvarkyta mokesčių sistema, sumažinta korupcija ar liberalizuoti darbo santykiai.

Pigi darbo jėga nėra rimtas konkurencinis pranašumas, kitu atveju niekas neinvestuotų į brangios darbo jėgos šalis, pvz. Daniją, Šveicariją ir pan. Beto emigracija labai mažina šitą konkurencinį pranašumą, tad nereiktų į jį orientuotis ilgalaikėje perspektyvoje.

[dr-rox]

Reikia skatint kažkokias inovacijas ir negailėti tam pinigų manau. Balažin tik kaip tą padaryti realybėje. Nes būtų smagu girdėti, kad va, Lietuvos kokia tai studija išleido kokį tai pvz žaidimą ale kaip lenkai Witcher kuris žinomas visam pasauly..

[Eikantas X]

Nes būtų smagu girdėti, kad va, Lietuvos kokia tai studija išleido kokį tai pvz žaidimą ale kaip lenkai Witcher kuris žinomas visam pasauly..

Tokie dalykai ne tuščioj vietoj atsiranda. Žaidimas įkvėptas Sapkowskio knygų, kurių pirma pasirodė berods 1990 m. ir yra kultinės Lenkijoje. Tolkieno "Žiedų Valdovas" jau 1963 m. buvo išverstas į lenkų kalbą (čia yra tiesioginis ryšys). Pasaulinio lygio rašytojas Stanislavas Lemas jau stalinistiniais laikais rašė mokslinę fantastiką. Nepaisant komunistinio režimo, Lenkija labiau buvo susilietus su ta Vakarų vaizduotės kultūra (mokslinė fantastika, fantasy, komiksai). Na o Lietuvoj reikšmingesnis vaizduotės skrydis prasideda ir baigiasi su Čiurlioniu.

[dr-rox]

O čia įdomu, pasirodo jei startupui suteikiama investicija, jie savo verslą turi iškelt ir priregistruoti.. patikimesnėje valstybėje.

„Trafi“ sėkmingo sandorio užkulisiai: kas liko už pranešimo spaudai rėmų

http://vz.lt/article/2015/5/21/trafi...o-spaudai-remu

.... Jis dėsto, kad neretai viena iš esminių investicinio sandorio su užsienio rizikos kapitalo fondu sudarymo sąlygų būna startuolio veiklos, tame tarpe ir visos sukurtos intelektinės nuosavybės, perkėlimas į užsienį. Todėl tai buvo padaryta ir „Trafi“ atveju.

„Tai dažnas užsienio investuotojų reikalavimas – dėl tos priežasties Lietuvos startuoliai turi būti iš anksto pasiruošę tokiam įvykių eigos posūkiui ir apgalvoti, ar jie tam pasiryžę. Lietuvoje įkurtos įmonės perkėlimas į užsienio šalį teisiškai nėra paprastas ir greitas procesas – Didžiojoje Britanijoje ir JAV – dviejose perspektyviausiose startuoliams jurisdikcijose – įmonių forma skiriasi nuo Lietuvoje įprastos: skiriasi tiek akcijų rūšys, tiek bendrovės valdymo formos, tiek valdymo organų sudėtis“, – pasakoja p. Sabaliauskas.

Priežastys, kodėl užsienio rizikos kapitalo investuotojai paprastai siekia startuolio, tokio, kaip „Trafi“, veiklos perkėlimo – dvejopos, pažymi specialistai.
Pirma, kaip teigia p. Sabaliauskas, mažindami investicinę riziką užsienio fondai stengiasi išvengti „nežinomos“ jurisdikcijos, joje galiojančio teisinio reguliavimo, politinės ir ekonominės aplinkos rizikų.
„Antra – daugelyje šalių vietinės investicijos yra skatinamos. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos atveju, investuojant į vietos startuolį, yra taikomos įvairios mokestinės lengvatos. Tad Didžiosios Britanijos fondo investicija į Didžiosios Britanijos įmonę apsimoka labiau. Tai tampa ypač svarbu, kai į startuolį investuojama dar ankstyvojoje įmonės vystymosi stadijoje – investicijos suma palyginti dar nedidelė, veiklą perkelti dar ne taip sudėtinga, o susipažinimas su nežinoma jurisdikcija atima palyginti daug laiko ir lėšų“, – dėsto teisininkas.

[andyour]

Čia turima galvoje ne našumas, o iš darbuotojo gaunama nauda. Kuo brangesnis, tuo nenaudingesnis .

Verslo aplinka šiuo metu palankiausiai vertinama Estijoje, tačiau per ateinančius trejus metus ji gali būti geriausia Lietuvoje, jei, pasak p. Danielevičiaus, bus atlikti namų darbai

Estija mažytė(mažai žmonių ir dar daug neintegruotų rusų) ir yra Suomijos darbo rinkos įtakoje. Prasmė investuoti Estijoje tik jei Lietuvoje rinka būtų pilnai užkišta kapitalu.

[andyour]

Beto emigracija labai mažina šitą konkurencinį pranašumą, tad nereiktų į jį orientuotis ilgalaikėje perspektyvoje.

Dauguma emigrantų grįžtų, reikia aukštesnių atlyginimų.

[senasnamas]

Suomijos investicijos įdarbino daugiausia lietuvių
http://vz.lt/article/2015/5/26/daugi...u-investicijos

Suomiai Lietuvoje pernai sukūrė daugiausia darbo vietų iš visų užsienio investuotojų. Iš viso Suomija į Lietuvą 2014 m. investavo beveik 57,31 mln. Eur.

2014 m. Lietuvoje sparčiausiai didėjo Kipro (237,4 mln. Eur), Latvijos (150,0 mln. Eur), Švedijos (136,5 mln. Eur) ir Nyderlandų (110,2 mln. Eur) TUI, o labiausiai mažėjo Rusijos (–332,3 mln. Eur), Danijos (–130,3 mln. Eur), Vokietijos (–89,4 mln. Eur) ir Jungtinės Karalystės (–59,2 mln. Eur) TUI.

[keen]

Suomijos investicijos įdarbino daugiausia lietuvių
http://vz.lt/article/2015/5/26/daugi...u-investicijos

Labiausiai mažėjo Rusijos, didėjo Kipro

[senasnamas]

Labiausiai mažėjo Rusijos, didėjo Kipro

Čia turbūt rusiški pinigai per Kiprą suvaikščiojo .

Tyrimas: Europa patrauklumu investicijoms išsiveržė į priekį
http://vz.lt/article/2015/5/27/tyrim...iveze-i-prieki

Tyrimas parodė, kad daugiau nei pusę iš 4.341 Europoje įvykdytų TUI projektų sutraukė trys šalys: Jungtinė Karalystė, Vokietija bei Prancūzija.

Pas mus aprašoma vos ne kiekviena besiplečianti užsienio įmonė, tai atrodo, kad viskas labai gerai, bet realiai tai tų investicijų galėtume pritraukti gerokai daugiau, turint galvoje, kad Europa dabar ant bangos. Jei darbo jėgos kaina būtų kaip Vokietijoje, tai turbūt išvis niekas neinvestuotų.

VŽ primena, kad TUI į Lietuvą pernai sumažėjo 2,2 karto.

[andyour]

VŽ primena, kad TUI į Lietuvą pernai sumažėjo 2,2 karto.

Plačiau: http://vz.lt/article/2015/5/27/tyrim...#ixzz3bMZbkHS5

Pažiūrėjus į sostinės skyline'ą galima pasakyti priešingai. Ofisą išnuomoti TUI reikia - nulį, o darbuotojai uždirba daugiau nei fabrike su 1mlrd. eur TUI.
Kad Lietuvoje, augant darbo jėgos kainai, daugiau nebestatys gamyklų jau ir taip aišku.

[Galis]

Pažiūrėjus į sostinės skyline'ą galima pasakyti priešingai. Ofisą išnuomoti TUI reikia - nulį, o darbuotojai uždirba daugiau nei fabrike su 1mlrd. eur TUI.
Kad Lietuvoje, augant darbo jėgos kainai, daugiau nebestatys gamyklų jau ir taip aišku.

gamykla gamyklai nelygu, turiu omeny automatizavimo lygi. bet cia jau turime butu patrauklus kazkuo kitu, nei esame dabar...

[Aleksio]

Pažiūrėjus į sostinės skyline'ą galima pasakyti priešingai. Ofisą išnuomoti TUI reikia - nulį, o darbuotojai uždirba daugiau nei fabrike su 1mlrd. eur TUI.

Užtat fabriko darbuotojai suvartoja daugiau maisto ir nuperka daugiau drabužių, nei ofiso darbuotojai. Ir butų fabriko darbuotojams reikia daugiau. O visas tas "daugiau" reiškia kitų pramonės šakų augimą.

[andyour]

Užtat fabriko darbuotojai suvartoja daugiau maisto ir nuperka daugiau drabužių, nei ofiso darbuotojai. Ir butų fabriko darbuotojams reikia daugiau. O visas tas "daugiau" reiškia kitų pramonės šakų augimą.

Fabrike dažniausiai daug uždirba tik vadovybė ir inžineriai, visi kiti sėdi su gana nedideliais atlyginimais. Tuo tarpu ofise mažai uždirba tik valytojos.

[andyour]

gamykla gamyklai nelygu, turiu omeny automatizavimo lygi. bet cia jau turime butu patrauklus kazkuo kitu, nei esame dabar...

Tokios gamyklos labai brangios. Dažniausiai atidaromi įvairūs filialai, pvz. vokiškiems automobiliams štampuojamos kėbulo detalės. Net ir Rusijoje, kur atrodo buvo kažkoks įdirbis į autopramonę, atidarinėja tik automobilių surinkimo cechus. Žinoma, ten visai kita rizika kišti brangias investicijas į nestabilią šalį.

[Gator]

Kad Lietuvoje, augant darbo jėgos kainai, daugiau nebestatys gamyklų jau ir taip aišku.

Visiškai nesigaudai situacijoje, darbo jėgos kainos augimas tik simboliškai kelia gaminių kainas, ne rankinis darbas čia investuojamas. Gali ir dvigubai augti tos algos gamyboj ir nieko beveik nesijaus investuotojams, tuo labiau, kad ir kitur - konkuruojančiose valstybėse tos algos nestovės vietoje.
Dar tuo labiau, kad algos toli gražu ne vienintelė dedamoji. Yra ir kultūriniai panašumai ir logistika ir visa eilė kitų privalumų.
Taip pat jau grįžinėja daug gamintojų atsikandę Kinijų atgal.
Matosi, kad kalbi nesuprasdamas šitos rinkos.
Gali nusiraminti - gamybos investuotojų iš užsienio bus dar keliems dešimtmečiams į priekį sočiai.

[andyour]

/\ Ne nu..., pradėti žinutę nuo "nesigaudai, nesupranti" ir dar man siūlai nusiraminti?
Matau, užgavau labai skaudžią vietą, tikriausiai dirbi gamyboje.

Tiesioginių užsienio investicijų srautas

2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis, daugiausia investuota į finansinę ir draudimo veiklą – 25,2%, apdirbamąją gamybą – 20,8%, nekilnojamojo turto operacijų veiklą – 14%, didmeninę ir mažmeninę prekybą, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontą – 11,6%, informacijos ir ryšių veiklą – 9,1%.
Iš apdirbamosios gamybos daugiausia investuota į rafinuotų naftos produktų, chemijos ir farmacinių preparatų gamybą – 1,1 mlrd. Eur (44,4% visų apdirbamosios gamybos TUI).

45% paslaugos(neskaičiuojant NT), o pramonės 10%. Chemijos pramonę atmetu, nes iškrenta iš diskusijos konteksto. Chemijos pramonėje gana aukštas automatizacijos laipsnis.

[andyour]

IBM


Turime gerą infrastruktūrą, išprususius klientus. Kokios iškyla kliūtys inovacijoms Lietuvoje? Ką reikėtų įgyvendinti, kad taptume inovatyvesni, nei esame šiandien?

Viena pagrindinių užduočių, kurias turi įgyvendinti šalis, siekdama daugiau inovacijų, yra išlaikyti talentingiausius žmones šalyje, pasirūpinti, kad jie neišvyktų į užsienio šalis. Čia vis dar daug jaunimo, baigiančio universitetus ir ieškančio galimybių užsienyje.

Tai nėra labai skirtinga tendencija nei likusioje Rytų Europoje. Daugybė žmonių nori keltis ten, kur žolė yra žalesnė, ar atrodo žalesnė. Mes galime prisidėti ir prisidedame prie talentų išlaikymo šalyje siūlydami stažuotes universitetų studentams, ir suteikdami jiems galimybę dirbti įvairiose veiklos srityse, leisti kaupti patirtį įvairiose pasaulio šalyse bei grįžti čia ir tą patirtį pritaikyti.

Talentingi žmonės yra kiekvienos įmonės pagrindas.