Vietovardžių pervardinimai

[digital]

Aš manyčiau, kad reikėtų naudotis Romo pasiūlymu ir iš Openstreetmap ištrinti Analštynus su Lėčium, bet galima palikti Karaliaučių ir Tilžę - nes šituos dauguma lietuvių žino.

[Shernas]

Nežinau ar iš vis ką nors gali reikšti žodis "Karaliaučius" kitomis kalbomis, bet tai taip garbingai skamba lietuvių k.

Tiesa, tik visi vartoja Kaliningradas. P.S. Man patinka "Karaliaučius" ženkluose, tik nežinau ką rusiukai galvoja, bet jie ir taip apie daug ką galvoja.

Lenkiškai Królewiec .

Vietiniai kolonistai galvoja vokiškai ar lenkiškai mokintis, skirtingai nuo matuškos, kur pasirinkimas tarp kinų ir čečėnų.

[Tomizmas]

Ir lietuviškas, ir lenkiškas pavadinimai iš tikrųjų nėra savi, bet vertimai iš vokiško. Lietuvių etninė teritorija taip toli nesiekė.

Tikrasis originalusis prūsiškas miesto pavadinimas buvo Tvankstė. Gaila, kad giminiškos tautos nebeliko.

[Romas]

Nežinau, kas ten per kalbainiai. Šiknarankiai Googlo savanoriai labiau. .

Dar vienas "perliukas" iš skaitmeninio žemėlapio.
Barštynas - Bartoszyce - Bartenstein.
Dabar važinėjant po Lenkijos Varmijos ir Mozūrijos vaivadiją kartu reikės vežiotis 1937 m. Vokietijos reicho kelių atlasą ar žemėlapį iš kokios nors disertacijos apie Natangos ir Pomezanijos žemių vietovardžių genezę XIV-XVI amžiuose.

[Tomizmas]

Ne, istoriniams pavadinimams šiuolaikiniai kelių žemėlapiai, kur reikia žinoti REALŲ miesto pavadinimą, yra labai netinkamas kontekstas.

Vis dėlto, iš istorinės pusės, šių pavadinimų vartojimas pateisinamas ir netgi reikalingas. Barštyno pavadinimas yra greičiausiai kilęs nuo bartų genties. Prūsiški pavadinimai visai faini - Ungura, Lėcius, Geldapė (šitas gal netgi lietuviškas, nes netoli LT, bet lietuviškesnė forma būtų Geldupė) ir kiti. Bet tik jokiu būdu ne navigacijose!

[Romas]

Lingvistinė diskusija apie Lenkijos miesto Ostrów Mazowiecka pavadinimą labiau tiks šioje temoje

Atkreipkit dėmesį, kad tai ne Ostrów Mazowiecki, o Mazowiecka, moteriška giminė. Lenkijoj (ir Baltarusijoj) yra tuzinai vietovių Ostrów, kilmininkas Ostrowa, vyriškos giminės, bet šitas yra Ostrów, Ostrowi. Taigi, ne Mazovijos Ostruvas, o Mazovijos Ostruva.

VIetovardis lenkų kalboje išties yra moteriškos giminės. Kažkada pavadinime "w" buvo minkštas - "Ostrowia". Dabar jis tariamas kietai, kaip kiti vyriškos giminės žodžiai Ostrów, tačiau jis linksniuojamas kaip moteriškos giminės daiktavardis.

Dlaczego mówimy „Ostrów Wielkopolski”, ale „Ostrów Mazowiecka”?
https://obcyjezykpolski.pl/dlaczego-...ow-mazowiecka/

Ar lietuviškai vietovardis turi būti Ostruvas ar Ostruvas -atskiras klausimas.

[Sapiensys]

Štai skaitinėju aš rytinę anglų presą ir dabartinių naujienų iš 'Rytų teatro' kontekste aptinku skirtinguose šaltiniuose:

...in Polish Wisztyniec...
...2022 in Wisztyniec, Poland...

mano geografijos žinios ne tiek aprūdiję, jog neatminčiau kur daugmaž baigiasi lenkų apžiota pietvakarių Lietuva. Vištytis tikrai į tuos jų triumfalinius kreso-aneksus nepatenka. Kyla klausimas: nejau tokią apmaudžią klaidą be nuostabos ir vėl teks nurašyti angliškojo liumpenato medijoms, priešakyje su 'Daily mail' ir jo kompetencijomis? Bet ne. Pasirodo Polščėj egzistuoja tokia vieta, kuri oficialiai vadinasi "Wisztyniec". Ir čia jau darosi įdomu, tik kiek kitaip... sakyčiau labiau kultūr-antropologiškai...

Galima dar kartą priminti nesiorientuojantiems: nei su Vištyčio ežeru, nei su Vištyčio miesteliu Polska nieko bendra neturi. Dar daugiau: tarp 100-metės Lietuvos sienos ir Vištyčio vietovių yra ištisa eilė kitų tarpinių vietovardžių. Prie ko čia tada lenkiškasis 'Trojstyk Wisztyniec', kuris, kaip matome, jau sunkiasi ir į tarptautinės žiniasklaidos puslapius? Aš aišku suprantu, jog "Všechpolskos" idėja, su beribės Lenkijos vaizdiniu, šitmečiu lenkia "Russkij mirstvą", o Putino anekdotas apie Rusijos sieną, kuri driekasi kažkur po visą Žemės rutulį, yra tik kokio nors Korfanto lenkiškų šūkių pavėluotas plagiatas. Bet visgi, toks simbolinių lenkybės erdvių kalbinis markiravimas (neturintis nieko bendra su realybe) tik paliudija: lenkų aspiracinis erdvės žymėjimas ir čia nepraleido menkiausios progos; suprask: "- štai kur dasiekė lenkų Vištvanagio nagas, ir Vištytį užkabino".

P.S. beje šie antropologiniai pamastymai neblogai rezonuoja su kita kelių savaičių senumo naujiena. Belarusai ėmėsi kalbinės Petrašių belarusizacijos. Šitiems irgi prireikė svetimas (negana to - mirusiųjų) erdves žymėti savo "kalbiniu pi-pi". Trumpai sakant lietuvių architekto (belarusų kilmės) kapas Petrašiūnų kapinėse, paties mirusio sau pasidarytas, turės būti "atbelarusintas", kad tie "letuvisiški" užrašai negadintų nuotaikos belarusams pastovint prie jų neoficialios vėliavos kūrėjo palaikų (ten dar ir belarusišką flagštoką įkals, kad slavianščina taip užkviptų, jog niekas neapsimestų neužuodęs). Tai, kad antkapius pervadinėti ne ypač "komilfo", jiems vienodai; jie užsiėmę slavianstvos markiravimu.

[Tomizmas]

Aha... Rimti dalykai su tuo Vištyčiu Pavojus, blaivėjam!!!

Man tai labiau įdomu, kada pagaliau nuo Bezdonės (Bedugnės) upelio vardo kilusius Bezdonis išvers į lietuvių kalbą ir pavadins Bedugniais ar Bedugniškėmis, nes pavadinimui labai trūksta elegancijos.

[PoDV]

Aha... Rimti dalykai su tuo Vištyčiu Pavojus, blaivėjam!!!

Man tai labiau įdomu, kada pagaliau nuo Bezdonės (Bedugnės) upelio vardo kilusius Bezdonis išvers į lietuvių kalbą ir pavadins Bedugniais ar Bedugniškėmis, nes pavadinimui labai trūksta elegancijos.

Geriau būtų "Gausybiaragiai".
Irgi bedugnis dalykas, tik teigiamas, nes bedugnis be konteksto atrodo kad kažkas baisaus, kaip juodoji bedugnė, ar kažkas kur krisi iki begalybės.

[manometras]

Tomizmas, o tai gal ten ir koks upelis Bezdonka yra šalia tų Bezdonių?

Ir kitur yra nelietuviškų pavadinimų Lietuvoj, pvz., prie Kauno yra Zatyšiai.

[Tomas]

Aha... Rimti dalykai su tuo Vištyčiu Pavojus, blaivėjam!!!

Man tai labiau įdomu, kada pagaliau nuo Bezdonės (Bedugnės) upelio vardo kilusius Bezdonis išvers į lietuvių kalbą ir pavadins Bedugniais ar Bedugniškėmis, nes pavadinimui labai trūksta elegancijos.

Žodžio panašumas į rusišką dar nerodo jo slaviškos kilmės. Kalbajobams apskritai būdinga ieškoti visų žodžių kilmės "didžiojo brolio" kalboje, nes kitų užsienio kalbų jie nemoka.

[Tomizmas]

Tomizmas, o tai gal ten ir koks upelis Bezdonka yra šalia tų Bezdonių?

Ir kitur yra nelietuviškų pavadinimų Lietuvoj, pvz., prie Kauno yra Zatyšiai.

Taip, yra Bezdonė, lietuviškai būtų Bedugnė. Daug lenkiškų ar baltarusiškų vietovardžių buvo išversta (pvz. nemažai buvusių Cegelnių tapo Plytinėmis ar Mūrinėmis), tai keista, kaip liko neišverstas tokio... Nelabai sėkmingo skambesio vietovardis.

Žodžio panašumas į rusišką dar nerodo jo slaviškos kilmės. Kalbajobams apskritai būdinga ieškoti visų žodžių kilmės "didžiojo brolio" kalboje, nes kitų užsienio kalbų jie nemoka.

Tai ne rusišką, bet labiau lenkišką ar baltarusišką. O regione, kur dauguma vartoja lenkų - baltarusių kalbų dialektinį kontinumą, nepradėsi gi ieškoti vietovardžio kilmės iš kinų kalbos.

[PoDV]

Ir kitur yra nelietuviškų pavadinimų Lietuvoj, pvz., prie Kauno yra Zatyšiai.

Zatyšiai, Zacišius šalia Kauno netgi maišosi. Abu garsėja kaip maudynių vietos šalia tvenkinių. Vienas Jonavos rajone, kitas Babtų-Panevėžiuko apylinkėse.

Įdomiausias šalia Kauno būtų traukinių stotelė Aleksandruvka nuo lenkiško Aleksandrówka.

[Zefyras]

Juokinga kad turbūt patiems bezdoniečiams nuo tokių pasvarstymų nei šilta, nei šalta. Kiek visokiausių Dobrapolių, Dobramislių, Kapitulščiznų, Butkaučiznų, Krasnapolių, Gurelių, Ostruvkų, Zalavų ir t.t. yra Lietuvoje ir dėl jų nepatogiai jaučiasi turbūt tik visokie šapokiniai nacionalistai.
Kaip tik dabar pagalvojau, kad didelė laimė, kad Lietuvoje sovietai neprivadino visokių kolūkinių kaimų "Pirmagegužiais", "Revoliuciškėmis", "Komunariškėmis" ir panašiais briedais. Būtų buvę darbo 90-taisiais, kaip neseniai Ukrainoje

[PoDV]

Sakyčiau Kapitulščizna yra įspūdingiausias vietovardžio pavadinimas Lietuvoje po kokių Keturiasdešimt Totorių.

Kapitalas, kapitul labai neįprastas pavadinimas Lietuvos vietovardžiuose.

[Tomas]

Tai ne rusišką, bet labiau lenkišką ar baltarusišką. O regione, kur dauguma vartoja lenkų - baltarusių kalbų dialektinį kontinumą, nepradėsi gi ieškoti vietovardžio kilmės iš kinų kalbos.

Apie tai ir kalba. Bet koks kalbajobams neaiškus žodis mechaniškai kildinamas iš slavų kalbų. Apie tai, kad kryptis gali būti priešinga, t.y. slavai galėjo perimti vietinės kalbos žodį net nesvarstoma.

[Tomizmas]

Apie tai ir kalba. Bet koks kalbajobams neaiškus žodis mechaniškai kildinamas iš slavų kalbų. Apie tai, kad kryptis gali būti priešinga, t.y. slavai galėjo perimti vietinės kalbos žodį net nesvarstoma.

Tai kad gali, ir kalbama. Ašmena ar Gervėčiai, niekas gi nesako kad iš slavų kalbų.

Juokinga kad turbūt patiems bezdoniečiams nuo tokių pasvarstymų nei šilta, nei šalta. Kiek visokiausių Dobrapolių, Dobramislių, Kapitulščiznų, Butkaučiznų, Krasnapolių, Gurelių, Ostruvkų, Zalavų ir t.t. yra Lietuvoje ir dėl jų nepatogiai jaučiasi turbūt tik visokie šapokiniai nacionalistai.

Na tie Dobrapoliai ir Kapitulščuznos nekelia asociacijų su tam tikrų dujų išleidimu iš organizmo. Bezdonių pavadinimo problema ne slaviškume o tam tikrame skambesyje.

[Zefyras]

Gal nebūtinai dėl kapitalo, gal dėl kapitelio (kolonos viršutinio elemento).
Kažkiek skaitantiems lenkiškai, straipsnis apie įdomius vietovardžius lenkakalbiams kaip Kotki (Katkai, asociacija su katėmis), Weseluchy (Vilkinė, asociacija su linksmybėmis), Ferma, Dobramislė (geros mintys), Tumany (Tumonys, asociacija su rūkais).