Technologijų naujienos

[Mantas]

Sodra yra ta įstaiga, kuri bene labiausiai atsilieka nuo informacinių technologijų vystymosi Lietuvoje

[Karolis!]

IT milžinė - arčiau Lietuvos klientų

Viena didžiausių pasaulyje informacinių technologijų (IT) valdymo programinės įrangos gamintojų CA (Computer Associates) atidarė savo atstovybę Lietuvoje. Nuo šiol tiesiogiai veiklą šalyje vykdysianti bendrovė ketina tapti rinkos lyderiu. Tai pirmoji CA atstovybė Baltijos šalyse.

CA kuria IT sprendimus visų dydžių verslo įmonėms, o taip pat namų vartotojams. Daugiausia dėmesio bendrovė skiria verslo procesų valdymo, saugumo, infrastruktūros optimizavimo bei duomenų valdymo programinei įrangai. „CA sprendimai iš esmės yra orientuoti į du tikslus – valdyti ir apsaugoti bendrovės IT infrastruktūrą. Tokiu būdu jie leidžia efektyviai integruoti IT į verslo procesus, supaprastinti visos įmonės technologijų valdymą“, - teigia Per Kogut, CA viceprezidentas Šiaurės Europai.

Iki šiol Lietuvoje CA pardavimus koordinavo per platintojų ir partnerių tinklą. Įkūrus biurą bendrovės veiklos schema iš esmės nepasikeis – visus pardavimus ir toliau organizuos partneriai, o vietinė CA atstovybė teiks jiems konsultacijas, palaikys tiesioginius ryšius su svarbiausiais klientais.

„Baltijos šalys – šiuo metu vienas sparčiausiai augančių regionų pasaulyje, kurio BVP prieaugis kasmet siekia 6-8 proc. Per ateinančius 20-25 metus šios valstybės pagal pragyvenimo lygį turėtų pasivyti senąsias ES nares ir kartu su Lenkija galbūt net tapti bendrijos ekonominiu centru. Matydami tokias rinkos raidos perspektyvas nusprendėme Lietuvoje atidaryti CA atstovybę“, - sako CA EMEA regiono Šiaurės rinkų plėtros direktorius Sųren Luplau Holt.

CA paslaugomis ir sprendimais naudojasi 98 proc. didžiausių pasaulio kompanijų, esančių „Global 1000“ sąraše. Tarp bendrovės klientų - informacinių technologijų kompanijos HP, „Microsoft“, eBay, telekomunikacijų bendrovės „Vodafone“, „Telefonica“ ir t.t. Lietuvoje CA klientai yra Nacionalinė mokėjimų agentūra, Valstybinė mokesčių inspekcija, „Lietuvos draudimas“, „Nord/LB“, VST, „Senukai“ ir kt.

Įkurta 1976 m. CA šiuo metu vykdo veiklą daugiau nei 45 pasaulio valstybėse. Bendrovėje iš viso dirba daugiau nei 15 tūkst. žmonių. 2005 finansiniais metais CA pajamos siekė 3,5 mlrd. JAV dolerių.

[FM'as]

Panevėžys tapo antruoju miestu Lietuvoje, kurio vaizdai miesto valdžios sprendimu bus tiesiogiai transliuojami internetu. Tiesioginė dalies Laisvės aikštės ir Panevėžio miesto savivaldybės pastato vaizdų transliacija pradedama miesto interneto portale, pranešė savivaldybė.

Pasak Panevėžio miesto mero Vito Matuzo, šio interneto projekto idėja kilo pernai, įrengiant belaidžio interneto zoną Laisvės aikštėje.

Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas - miesto populiarinimas tarp interneto vartotojų.

Šiuo metu tiesioginė transliacija internete oficialiai vykdoma iš Vilniaus, kur transliuojami Seimo, Katedros aikštės, Geležinio Vilko ir Konstitucijos gatvių žiedo bei Gedimino prospekto vaizdai.

Tiesiogines transliacijas iš savo biurų taip pat vykdo kai kurios radijo stotys ir kitos įmonės.

[FM'as]

Interneto abonentų skaičius per metus nuo 2004 m. pabaigos iki 2005 metų pabaigos išaugo 2,1 karto ir siekė 1,078 mln., pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Tai sudarė 31,7 abonento 100 gyventojų.

Iš jų 234,1 tūkst.(21,7 proc.) interneto prieigai naudojo plačiajuosčio ryšio technologijas. 821,3 tūkst. (76,1 proc.) naudojosi interneto prieiga judriojo telefono ryšio tinklu, 23,3 tūkst. (2,2 - komutuojamomis viešojo fiksuoto telefono ryšio linijomis.

RRT surinko 2005 m. IV-o ketvirčio duomenis iš elektroninių ryšių operatorių ir paslaugų teikėjų ir parengė apžvalgą apie elektroninių ryšių rinką.

RRT skaičiavimais, tuo metu elektroninių ryšių rinka sudarė 654,76 mln. Lt. Palyginus su 2005 m. III ketvirčiu, rinka išaugo 0,1 proc.

Elektroninių ryšių rinka 2005 metais, palyginus su 2004 metais, išaugo 11,9 proc.

Elektroninių ryšių rinkos duomenys apima pajamas iš fiksuoto telefono ryšio tinklo ir paslaugų, judriojo telefono ryšio tinklo ir paslaugų, skirtųjų linijų paslaugų, interneto prieigos, kitų duomenų perdavimo paslaugų, kabelinės ir mikrobangės daugiakanalės televizijos, laidinio radijo, radijo ir televizijos programų siuntimo paslaugų teikimo bei iš telekomunikacijų tinklų sujungimo

[FM'as]

Kauno rajono Raudondvario gimnazijos moksleivės iš želatinos, glicerino ir vandens sukūrė unikalų ekologišką plastiką, iš kurio galima gaminti pakuotes sausiems maisto produktams, namų apyvokos, biuro reikmenis. Atradimą pripažino Aplinkos ministerija, Lietuvos pramonininkų konfederacija.

Bendrovių „Achema“ ir „Lifosa“ aplinkosaugos ekspertai patvirtino, jog naujasis plastikas skyla natūraliomis sąlygomis, todėl, į aplinką patekusios jo atliekos greitai suyra. Ekologišką medžiagą pagaminusios moksleivės atliko specialius tyrimus ir išanalizuota, kokie mikroorganizmai veikia plastiką, į kokias sudedamąsias dalis ir per kiek laiko jis skyla ir visiškai suyra.
Moksleivių komandos, kurią sudarė dešimt merginų, projektas „Žaliasis plastikas: aplinkai draugiška technologija“ buvo pripažintas geriausiu praėjusiais metais paskelbto respublikinio moksleivių konkurso „Ateities pramonė: ko dar išmoksime iš gamtos?“ projektu.


Konkursą surengusios didžiosios chemijos pramonės įmonės kartu su Pramonininkų konfederacija bei Aplinkos ministerija siekė paskatinti moksleivius domėtis ir kurti aplinkos užterštumą mažinančias technologijas.


Pirmąją vietą užėmusiai komandai ir mokytojai konkurso organizatoriai dovanojo kelionę į „Nemo“ mokslo centrą Amsterdame, Olandijoje.


Plastiką sukūrusios merginų komandos vadovės Ramunės Kijauskienės teigimu, sumanymą kurti ekologišką plastiką padiktavo visame pasaulyje grėsmingai augantis atliekų kiekis. „Tikimės, nauja ekologiška medžiaga padės spręsti globalinę atliekų tvarkymo problemą ir planuojame toliau tobulinti mūsų pasiūlytą plastiko gamybos būdą“, - sakė R. Kijauskienė.


Aplinkos apsaugos ekspertai gerai vertino ir Alytaus Vidzgirio vidurinės mokyklos „Spalvotų gamtinių tirpalų gaminimo ir jų panaudojimo tyrimą“. Dainavos krašto moksleiviai pasiūlė unikalų natūralių maisto dažiklių gaminimo būdą, kurį galima naudoti produktų spalvinimui maisto pramonėje.


Šiam moksleivių projektui atiteko antroji konkurso „Ateities pramonė: ko dar išmoksime iš gamtos?“ vieta. Trečiąją užėmė Kauno rajono Mastaičių pagrindinės mokyklos moksleivių darbas „Gamtos elektriniai reiškiniai žmonijos labui“. Moksleiviai sukūrė specialų jonizatoriaus modelį, kurį išbandė natūraliomis sąlygomis.


„26 projektus pateikę moksleiviai į konkurso temą pažvelgė nestandartiškai. Ne tik tyrė įvairius gamtos reiškinius, bet ir sumąstė, kaip juos galima panaudoti šiandieniniame gyvenime. Džiugu, kad auga tokia išradinga ir aplinką gerbianti karta“, – teigė konkurso darbų vertinimo komisijos pirmininkas, Aplinkos ministro patarėjas Alfonsas Macaitis.


Konkurso laureatai penktadienį pagerbti Lietuvos pramoninkų konfederacijoje. Prizai įteikti ne tik tris pirmąsias vietas užėmusioms komandoms. Specialiu bendrovės „Lifosa“ apdovanojimu paskatinti moksleiviai, analizavę vėjo energijos panaudojimo pramones įmonėje galimybes.

[FM'as]

Ūkio ministerija, Lietuvos verslo paramos agentūra ir UAB „Medelkom“ penktadienį pasirašė sutartį dėl Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos skyrimo pagal taikomųjų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklų grupę. Įmonė numato sukurti ultragarsinį echotomoskopą, skirtą galvos smegenų kraujagyslėms ir galvos smegenų struktūrų ultragarsiniams atvaizdams gauti per storuosius galvos kaukolės audinius.

Iš viso šiam projektui skirta daugiau kaip 2 mln. litų ES paramos. Viso projekto vertė – daugiau kaip 4 mln. litų.

Pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonės „Tiesioginė parama verslui“ taikomųjų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklų grupę jau pasirašytos 7 sutartys, kuriomis paskirta daugiau kaip 15 mln. litų ES paramos.

Iš viso taikomųjų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklai numatyta skirti 53,4 mln. Lt.

Jau yra baigiamos derinti gairės pareiškėjams ir artimiausiu metu bus paskelbtas naujas kvietimas teikti paraiškas pagal veiklų grupę „Mokslinių tyrimų ir plėtros veikla (taikomieji tyrimai ir technologinė plėtra), skirta pramonei ir verslui (įmonių vykdoma veikla ir atliekami užsakomieji darbai)“ ir „Ryšių tarp pramonės ir verslo subjektų bei mokslinio tyrimo institucijų formavimas“, kur moksliniams tyrimams numatyta paskirti dar 37,9 mln. litų.

[tech]

Sukure plastika, ji uzpatentuos Achema, o kurejos gavo 600lt vertes kelione i Olandija Mldc.

[DeSadas]

nurimkit tokios plastiku technologijos seniai yra nagrinejamos ir tyrinejamos, cia gi moksleiviu konkursas buvo ir PR neblogas, tarp kitko pazystu antra vieta uzemusius maciau ju proekta

[Mantas]

IT naujienos

Ši gan įdomi pasirodė, nors neabejoju, kad galėtų sukelti labai daug diskusijų dėl reikalingumo ir pan. Gerai tiek, kad už tai moka ES

Lietuvoje kuriamas ambicingas projektas – lietuviška operacinė sistema kompiuteriams
http://www.penki.lt/news.aspx?Lang=L...791&SearchTXT=

[Vaidas]

/\ Čia juk balandžio pirmosios pokštas

[Mantas]

/\ Čia juk balandžio pirmosios pokštas

Negali būti Šią "naujieną" sužinojau perskaitęs latvių www.times.lv ir tik po to suradau lietuvišką versiją

http://lat.times.lv/index.php?Mode=r...8&CatalogID=21

[Mantas]

Beje, latviešai apie tai parašė vos prieš dvi dienas

[DeSadas]

pirma kart buvo balandzio pirma isspausdinta


visiskai nerealu kam kurti lietuviska susilietuvini windowsus ir gerai o jei nepatinka linux ar kitas operacines naudoji

[Mantas]

Man regis bajeris yra tame, kad latvių naujienų portalas paėmė straipsnį už gryną, nors tai viso labo buvo balandžio pirmosios pokštas

[Vaidas]

Delfi.lt: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje bus diegiami elektroniniai komposteriai

Pagaliau

[kaunaz]

Jau geriau visų pirma autobusų naujų nusipirktų daugiau, o dėl komposterių tai nereikia čia milijonierių vaidint, pakankamai patogūs ir dabartiniai.

[shnaraz]

Ir kiek esu mates uzienieciams jokiu problemu nekyla ir su mechaniniais.

[taimis]

Manau tu korteliu sistema tikrai bus geresne ! Tik neparasyta kada visa tai bus.

[John]

Jau geriau visų pirma autobusų naujų nusipirktų daugiau, o dėl komposterių tai nereikia čia milijonierių vaidint, pakankamai patogūs ir dabartiniai.

Kalba eina ne apie komposterius, o apie bilietu sistema apskritai, tiesiog straipsnio autoriai norejo viska parasyti "suprantamiau" .

Tie nauji "komposteriai" is tikruju bus ne vien komposteriai, bet is esmes nauja bilietu sistema. Kortele galesi papildyti, kaip mobiliojo telefono saskaita. Taip pat bus galimybe nusipirkti menesio, savaites ar pan bilieta, ir viskas naudojantis vienintele elektronine kortele, kuria tereikia paliesti ta minetaji "komposteri", imontuota autobuse, troleibuse ar [ateityje] tramvajuje.
Beje, tokios siuolaikines sistemos jau veikia daugelyje Vakaru ir issivysciusiu Azijos miestu, kur jos labai pasiteisino. Honkonge tokia sistema buvo paleista dar 1997, Londone - 2003. Tai ne tik paspartina naudojimasi bilietais, bet ir sumazina islaidas ir apskritai kelia visos transporto sistemos efektyvuma, as pats tuo naudojuosi ir matau, jog elektroninio bilieto privalumai pries iprastus popierinius bilietus daugiau nei akivaizdus, todel reiktu del to ne bambeti, o tik sveikinti toki zingsni.

[kaunaz]

Kalba eina ne apie komposterius, o apie bilietu sistema apskritai, tiesiog straipsnio autoriai norejo viska parasyti "suprantamiau" .

Tie nauji "komposteriai" is tikruju bus ne vien komposteriai, bet is esmes nauja bilietu sistema. Kortele galesi papildyti, kaip mobiliojo telefono saskaita. Taip pat bus galimybe nusipirkti menesio, savaites ar pan bilieta, ir viskas naudojantis vienintele elektronine kortele, kuria tereikia paliesti ta minetaji "komposteri", imontuota autobuse, troleibuse ar [ateityje] tramvajuje.
Beje, tokios siuolaikines sistemos jau veikia daugelyje Vakaru ir issivysciusiu Azijos miestu, kur jos labai pasiteisino. Honkonge tokia sistema buvo paleista dar 1997, Londone - 2003. Tai ne tik paspartina naudojimasi bilietais, bet i sumazina islaidas ir apskritai kelia visos transporto sistemos efektyvuma, as pats tuo naudojuosi ir matau, jog elektroninio bilieto privalumai pries iprastus popierinius bilietus daugiau nei akivaizdus, todel reiktu del to ne bambeti, o tik sveikinti toki zingsni.

Čia pan. atvejis kaip tarkim nusipirkt iš pradžių už visas santaupas garažą, o po to pradėt mastyt iš kur nusipirkt automobilį...
O šiaip čia kažkoks bukumas, lindimas pirmauti ten kur atsiliekama iš pagrindų, ir reikia bendrai pasivyt vakarus, o ne tik paviršutiniškai neesminiuose dalykuose. Žodžiu, ne Lietuvos miestams šiuo metu diegti tokias technologijas.
Čia irgi tas pats kaip su Euro įvedinimu. Pasirodo iš naujųjų šalių tik Slovėnija kol kas jį įsįves. Atrodo kuo toliau, tuo debiliškesnė mūsų politika. Pirmyn, dar reikia spėt vieniem pirmųjų įteisint gėjų santuokas... Štai kokie mes šaunūs pasirodysim, susikursim puikų įvaizdį, kurio pižonai provincialai taip siekia.