Technologijų naujienos

[John]

@kaunaz

nieko cia kvailo nematau. Diegiama siuolaikiska sistema, kuri pagerins padeti viesajame transporte. Gal buciau su tavim sutikes pries kokius 10-15 metu, kai Lietuva buvo tikrai vargana salis, taciau dabar situacija kitokia ir dabar laisvai galime sau tai leisti. Galetume leisti ir daugiau (pvz. beginio transporto pletimas ir diegimas pagrindiniuose miestuose, ka daro pvz. Lenkijos didieji miestai), tik politikai kazko neryztingi situo klausimu.

O ka pats siulai daryti? Nieko nekeisti? Bet juk tuomet niekada ir nepasivysim (ir net nepriartesim) prie issivysciusiu saliu standartu. Gerbuvis neateina is niekur, jo reikia siekti visais imanomais budais.

[Svecias]

Dėl bėginio transporto greičiau mūsų liaudis labai priešiškai nusiteikusi, nei politikai. Kai tik ižgirsta žodį tramvajus ar panašų išanksto neigiamai reaguoja ir net nenori jokių argumentų klausyti. Jiems viskas aišku aprioriai.

[Edd]

Ta nauja sistema juk gana nedaug kainuos, o žmonėms bus patogiau. Citata: "Didžiąją dalį šio trijų miestų projekto išlaidų finansuos Europos Sąjungos fondai"

[Quack]

Geriausi argumentai, kad "geriau tuos ES fondus panaudotu kokiam svietimui". Bet kaip tu vargsui runkeliui isaiskinsi, kad ES neturi strukturiniu fondu svietimui ir jei pinigai skiriami tarkim transporto infratrukturai, tai ju kitur panaudot ir negali. O jei jau toki finansavima skiria, tai nepanaudoti jo butu ne tik kad bukaprotiska, bet ir neatleistina

[Eidvis]

As tai uz tai kad visos naujos technologijos kuo greiciau butu diegiamos lietuvoje. Kitaip gi nieko ir nepasivysim. O viesasis transportas parkas irgi nestovi vietoje, po truputy naujinas. O tie elektroniniai bilietai turetu padeti sumazhinti zuikiu skaiciu, nes nebeliks galimybes greit zhymetis bilieta, kai pamatai kontrolieriu autobusiuka. wa

[Karolis!]

Interneto abonentų skaičius per ketvirtį Lietuvoje išaugo 32 procentais

Bendras interneto paslaugų abonentų skaičius per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje išaugo daugiau kaip 32 proc. ir sudarė 1,43 mln. abonentų. Per metus augimas buvo kur kas didesnis – 2,5 karto.

Iš visų abonentų beveik penktadalis - 18 proc. - interneto prieigai naudojo plačiajuosčio ryšio technologijas, išankstinius duomenis paskelbė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).

Abonentų, naudojančių plačiajuosčio ryšio technologijas, skaičius per ketvirtį padidėjo 11 procento.

Plačiajuosčio ryšio skvarba nuo metų pradžios išaugo 0,7 procentinio punkto ir kovo pabaigoje sudarė beveik 7,6 procento.

Pajamos iš interneto prieigos paslaugų teikimo pirmąjį 2006 metų ketvirtį sudarė 62,3 mln. litų – 28,2 proc. daugiau nei pernai tą patį ketvirtį (48,6 mln. litų).

Bendras interneto abonentų skaičius 2005 metų pabaigoje buvo 1,079 mln., o 100 Lietuvos gyventojų atiteko 31,7 interneto abonentų.

jt.lt

[kaunaz]

Įspūdingi skaičiai...

[Marius]

o turint omenyje, kad paprastai vienas abonentas sherina interneta pusei kaimynu, kas neatsispindi abonentu skaiciavime - skaiciai dar ispudingesni

[deep'as]

www.delfi.lt

Baltijos šalyse gamins kompiuterius “Ordi”

Lietuvos įmonės „Aideta“ ir 26 proc. Estijos IT rinkos užimančios “Ordi” bei Latvijos “Ordi” aljansas standartizuoja savo kompiuterių gamybą ir pradeda visose trijose šalyse gaminti vienodus kompiuterius visai Baltijos šalių rinkai bendru pavadinimu – “Ordi”, sakoma pranešime spaudai.

Bendrovės tikisi, kad jau šiemet bus pagaminta apie 35 tūkst. “Ordi” kompiuterių, o per artimiausius penkerius metus stacionarūs ir nešiojamieji “Ordi” kompiuteriai taps populiariausi Baltijos šalyse.

„Aideta“, stiprindama savo pozicijas Lietuvos IT rinkoje, šių metų balandžio mėnesį tapo pasaulinės IT kompanijos IBM aukščiausio lygio partnere - įgijo „IBM Premier partner“ statusą.

Įmonės „Aideta“ klientais tampa bei jos siūloma produkcija naudojasi tiek didžiosios Lietuvos įmonės, tiek valstybinis sektorius. Prieš keletą mėnesių „Aideta“ laimėjo Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos 2,31 mln. litų vertės užsakymą iki šių metų pabaigos įrengti 550 kompiuterizuotų darbo vietų 550 šalies seniūnijose gyvenamosios vietos deklaravimui.

„Aidetos“ klientais yra Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija, Seimo kontrolierių įstaiga, tokios aukštojo mokslo įstaigos kaip Vilniaus universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas, didžiosios Lietuvos įmonės, tokios kaip „Mažeikių nafta“ ir „Statoil“.

„Aideta“ dirba Lietuvos rinkoje nuo 1998 m. 2005 m. „Aideta“ susivienijo su Estijos IT rinkos lydere ORDI ir tapo antruoju pagal dydį IT įrangos rinkos dalyviu Baltijos šalyse. Bendra aljanso apyvarta 2005 m. siekė daugiau kaip 100 mln. Lt, o šių metų aljanso apyvarta turėtų siekti 122 mln. Lt.

[liutass]

Vos ne Lordi

[Edd]

Kaip skambiai rašo. Aš irgi galiu pas save namie gaminti kompiuterius "Edd 2000".

[DeSadas]

as tai pats ir susirinkes buvau, ta ka pas mane ir DeSad Productions ?

[DeSadas]

vat jei intelis procesorius lietuvoje pradetu gamint tada butu saunu

[Edd]

vat jei intelis procesorius lietuvoje pradetu gamint tada butu saunu

Kazkada lyg ir planavo, bent jau girdejau tokius gandus.

[Rokas]

Tai gi vos ne kiekviena IT kompanija "gamina" kompus

P.S.: mano kompo pavadinimas vistiek pats geriausias: "iRock 2006 Ultimate"

[DeSadas]

Kazkada lyg ir planavo, bent jau girdejau tokius gandus.

negavo norimu lengvatu, tuometei pakso vyriausybei tai pasirode per daug nachaliska

[tadux]

Paskelbtas konkursas

Pirkimo objektas:
Projekto „Elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukūrimas“ techninės ir programinės įrangos pirkimas
Pirkėjas:
Vilniaus miesto savivaldybės administracija (įm. kodas 188710061)
Konkurso pabaiga:
2006-07-24

[Karolis!]

Turėsime internetinį latvių–lietuvių kalbų žodyną

Šiandien Rygoje pristatomas pirmasis internetinis latvių ir lietuvių kalbų žodynas. Jo pagrindu tapo daugiau kaip prieš tris dešimtmečius išleistas Jono Kabelkos ir Jono Balkevičiaus latvių ir lietuvių kalbų žodynas, kurį papildė Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centras. Abiejų šalių kalbininkai žada ir internetinį lietuvių bei latvių kalbų žodyną.

Pirmąjį latvių ir lietuvių kalbų internetinį žodyną išleido Latvijos elektroninių programų kompanija „Tilde” ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovas A. Butkus. Žodyne yra 43 000 žodžių.

Iš kitų panašių leidinių naujasis žodynas išsiskiria atnaujinta leksika, patikslintomis reikšmėmis bei gausesniais žodžių junginiais. Taip pat pateikiama gerokai daugiau latvių kalbos veiksmažodžio formų, specialiųjų terminų, plačiau vartojamų žargonizmų bei vulgarybių.

Speciali kompiuterinė programa naująjį žodyną leis naudoti ir kaip atvirkštinį – lietuvių bei latvių kalbų žodyną. Žodyno interneto adresas: www.letonika.lv.

lietuvos radijas

[Karolis!]

Šiauliečiai nusisuka nuo kineskopinių televizorių

Nors kineskopiniai televizoriai dar paklausūs, LCD televizoriai gamintojams duoda daugiau pelno. Bendrovė "Šiaulių tauro televizoriai" ateityje planuoja daugiau dėmesio skirti pelningesnių skystųjų kristalų (LCD) televizorių surinkimo darbams, rašo „Lietuvos žinios“.

Per penkis šių metų mėnesius bendrovė iš viso pagamino 617 tūkst. televizorių, įskaitant ir tuos, kurie gaminami kitiems užsakovams. Tai, lyginant su praėjusių metų sausiu-geguže, 29,1 proc. daugiau.

Šių metų pradžioje "Šiaulių tauro televizoriai" per 2006-uosius planavo pagaminti ir parduoti apie 1,2 mln. televizorių, dabar manoma, kad bendrovei jų pavyks pagaminti ne mažiau kaip 1,3 milijono.

Televizorių rinkai teigiamos įtakos turėjo Vokietijoje vykstantis pasaulio futbolo čempionatas. Šios pirmenybės tradiciškai padidina televizorių pardavimą. Buvo manoma, kad nuo gegužės jų mažiau bus perkama, tačiau kol kas prekybininkai to nejaučia, rašo „Lietuvos žinios“.

www.DELFI.lt

[Mantas]

Bus sudarytas Lietuvos teritorijos erdvinis modelis
http://www.delfi.lt/news/daily/scien...hp?id=10112809

Studentai sukonstravo hibridinį automobilį
http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=10102170