Technologijų naujienos

[FM'as]

Telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“ nuo šiandien Lietuvos vartotojams pradeda teikti trečios kartos ryšio (3G) paslaugas. „Omnitel“ 3G šiuo metu veikia 8 miestuose bei yra prieinamas maždaug 25 proc. gyventojų., sakoma bendrovės pranešime.

„2006-ji metai tapo naujos kartos mobiliojo interneto eros pradžia Lietuvoje. Nuosekliai tam rengėmės dvejus metus, kaupdami patirtį bei investuodami į modernius tinklus.“ – sakė „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis.





Pasak jo, „Omnitel“ tapo pirmaja Lietuvos telekomunikacijų bendrove, pradėjusia teikti 3G paslaugas.

„Omnitel“ 3G ryšys šiuo metu jau veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje ir Palangoje. Tinklo aprėptis toliau bus intensyviai plečiama.

„Planuojame, kad kitais metais ryšys bus prieinamas daugiau negu 50 proc., o 2008 m. – daugiau negu 75 proc. vartotojų“, - teigė A. Zabulis.

[liutass]

Naujos eros pradzia

[FM'as]

...

Bebndrovė „IBM Lietuva“, laimėjusi valstybės įmonės „Infostruktūra“ atvirą konkursą, padės sukurti saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo kamieninę dalį. Projekti vertė - 6,48 mln. litų, pranešė bendrovė.

Saugus valstybinis duomenų perdavimo tinklas (SVDPT) – tai uždaras tarnybinis Lietuvos valstybės institucijų tinklas, kuriuo institucijos gali saugiai keistis duomenimis tarpusavyje, bendradarbiauti su Europos Sąjungos institucijomis.




SVDPT kuriamas kaip Europos tinklo TESTA dalis Lietuvoje. TESTA šiuo metu jungia 30 šalių (25 ES narės, kandidatės, taip pat Islandija, Norvegija, Šveicarija).

Tiesiogiai prie TESTA yra prijungtos Europos Sąjungos institucijos – Komisija, Parlamentas, kitos pagrindinės ES agentūros. Nacionaliniai tinklai (įskaitant ir lietuviškąjį SVDPT) prie TESTA prijungti per vienintelius „EuroVartus“, esančius kiekvienoje valstybėje.

Projektas „Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo kamieninės dalies sukūrimas“ vystomas pagal Lietuvos elektroninės valdžios koncepciją, pagal Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių planą, taip pat pagal BPD programą gavus 16,4 mln. Lt struktūrinių fondų paramą Lietuvos informacinės visuomenės plėtrai.

[FM'as]

Naujos eros pradzia

[liutass]

jo, 3G geras dalykas. Jei ne RRT, galejom zymiai anksciau tureti. Labai jau delse su licenzijom.

[John]

liutai, naujos eros pradzia kiek per drasiai pasakyta
Na gal tik tiek, kad duomenu perdavimo greitis bent teoriskai gales buti per 300 kb/s, nors speju, kad tai kainuos irgi pakankamai nemazai. As pats naudoju 3G, taciau be visokiu kvailu ir nereikalingu "pramogu", kurias siulo paslaugu tiekejas (tokiu kaip "vaizdo klipu parsisiuntimas i mobiluji telefona" ), tai is esmes nieko nepakeicia. Nauja era bus tada, kai uz nedideli fiksuota mokesti galesime neribotai naudotis greitu (1+ mbit/s) rysiu (t.y. tokiu, koki siandien galime gauti i namus per kabelius). Nors speju, kad to teks laukti dar ben keleta metu.

Naujos eros pradzia gali buti nebent patiems tiekejams, kuriems tai bus naujas pajamu saltinis (kas siaip jau yra gerai). Aisku, jeigu jie viska darys protingai ir pateiks paslauga atitinkamai auditorijai uz atitinkama kaina.

[liutass]

bet pradzia padaryta. Kaip raso pats Omnis, 2007 paleis HSDPA, kuris realiai lientui leis 2Mbps tureti. Kainu, aisku, niekas nezino. dabar paleido tik paprasta 3G, tai 384K bus. Be to, geras dalykas video call

[John]

bet pradzia padaryta. Kaip raso pats Omnis, 2007 paleis HSDPA, kuris realiai lientui leis 2Mbps tureti. Kainu, aisku, niekas nezino. dabar paleido tik paprasta 3G, tai 384K bus. Be to, geras dalykas video call

Na video call labiau skirtas vaikams pazaisti, nors ir tas atsibos po keliu dienu (ir kai teveliai pamatys saskaita ). Nors uztikrinus spartu rysi uz nedidele fiksuota kaina, butu padarytas didelis zingsnis i prieki.

Beje, idomu, kaip su 3G Estijoje ir Latvijoje? Ar sis rysys ten jau teikiamas? Jeigu ne, tuomet gal reiktu pradeti reklmuotis, kokie mes esam hi-tech. Kad ir nusipirkti koki straipsneli a la "Lietuviai gali matyti vienas kita savo telefone", kas Lietuva paverstu bemaz labiausiai hi-tech valstybe pasaulyje (panasiai kaip Estija, kur galima naudotis wi-fi ir sms ).

[blitz]

Estija yra hi-techiskiausia hi-tech valstybe pasaulyje, todel aplenkti juos bus labai sunku

[liutass]

Na video call labiau skirtas vaikams pazaisti, nors ir tas atsibos po keliu dienu (ir kai teveliai pamatys saskaita ).

Iki vasaros video call'ai nemokami

[Rimantas]

bėda, kad retas telefonas turi tokias funkcijas...

[ArTuRAs]

Ne tame beda, beda yra tame, kad retas Lietuvis turi toki telefona

[John]

bėda, kad retas telefonas turi tokias funkcijas...

Tai ne problema. Netrukus visi nauji mobilieji telefonai Lietuvoje bus su 3G palaikymu. Jeigu neklystu ir dabar daugelis ju jau tinkami naudoti 3G.

[AIRzol]

Tai ne problema. Netrukus visi nauji mobilieji telefonai Lietuvoje bus su 3G palaikymu. Jeigu neklystu ir dabar daugelis ju jau tinkami naudoti 3G.

Manau, kad nelabai, nes kol nebuvo 3G, nelabai ir veze tokius telefonus

[FM'as]

Tai ne problema. Netrukus visi nauji mobilieji telefonai Lietuvoje bus su 3G palaikymu. Jeigu neklystu ir dabar daugelis ju jau tinkami naudoti 3G.

gal zinai bent viena koki modeli kuris palaiko 3g.
beje o cia rimtai kad Estija lydere del technologiju tokiu?

[John]

gal zinai bent viena koki modeli kuris palaiko 3g.
beje o cia rimtai kad Estija lydere del technologiju tokiu?

Tiekeju puslapiuose (tele2, omni, bite) galima rasti info apie ju prekiaujamus mobiliuosius, kur nurodyta, ar jie palaiko 3G. Man atrodo greit 3G aparatai bus duodami dykai (su terminuota sutartimi) ir juos tures kiekvienas vaikigalis.

[FM'as]

...

visko gali buti.pagyvensim pamatysim

[Dzipas]

Kažkada wap, mms ir panašiai irgi buvo naudojami vaikigalių, bet dabar tai naudojama beveik kiekvieno Gal dėl to kad tie vaikigaliai imliausi naujovėms? Beje manau, kad 3G telefonai greit išpopuliarės. Prisiminkim kaip dar neseniai telefonai su spalvotu ekranu ir fotoaparatu atrodė neįkandama prabanga.

P.S. Ką tik per LNK žinias rodė Omnitel reklamą, ten su Nokia N71 kalbėjosi su vaizdu

[FM'as]

daug info:

Neįtikėtinas naujas būdas apskaičiuoti uždavinio atsakymą, atrodo, yra tikra tinginio svajonė: įjungi kompiuterį, užprogramuoji jį spręsti uždavinį, bet vėliau programos nepaleidi. Jei naudojamas kvantinis kompiuteris, tuomet yra nemaža tikimybė, kad atsakymas visvien bus gautas.

Skamba absurdiškai, bet Ilinojaus universiteto (JAV) mokslininkas Onuras Hostenas su kolegomis įrodė, kad tai tikrai veikia. Jie sukūrė tokį kvantinį kompiuterį, kuriame naudojami šviesos spinduliai ir kuris konkretų įrašą duomenų bazėje gali rasti net jo neieškodamas.






Tai yra keista net kvantinės mechanikos pasaulyje, kuris pagarsėjęs savo intuicijai prieštaraujančiais reiškiniais. O.Hostenas su kolegomis šį reiškinį pavadino „kontrafaktiniu“ kvantiniu skaičiavimu: tai būdas sužinoti kokio nors įvykio rezultatą stebint situaciją, kurioje to įvykio nebuvo.


Kvantinis kompiuteris yra visiškai nepanašus į tradicinius kompiuterius. Jame visi skaičiavimai atliekami naudojantis kvantinės mechanikos dėsniais, o vienu metu galima atlikti daug skaičiavimo operacijų, kurias įprastiniai kompiuteriai turėtų atlikinėti paeiliui. Dėl tokio skaičiavimo būdo paprastai labai smarkiai sutrumpinamas laikas, per kurį kvantinis kompiuteris randa atsakymą į vieną ar kitą uždavinį.


Tai įmanoma dėl to, kad kvantiniai objektai, pavyzdžiui, pavieniai atomai ar šviesos fotonai, gali būti „superpozicijos“ būsenoje – tokios būsenos realiame pasaulyje nėra. Pavyzdžiui, kvantinis jungiklis gali būti vienu meti ir įjungtas, ir išjungtas.


Tai yra kvantinio skaičiavimo esmė, nes reiškia, kad kvantinis kompiuteris gali pats atsirasti superpozicijos būklėje, kuomet jis ir veikia, ir neveikia. Tokiu būdu „neveikiančio“ kompiuterio istorijoje lieka požymių, kad jis „veikia“, o dėl to atsiranda galimybė stebint vieną būseną kažką sužinoti apie kitą.


„Kai kuriems žmonėms patinka manyti, kad tai yra lyg dvi atskiros visatos“, - aiškino kompiuterių mokslininkas Richardas Josza iš Bristolio universiteto (D.Britanija). Vienoje visatoje kompiuteris veikia, o lygiagrečioje visatoje neveikia.


Tuomet žmogus, stebintis neveikiantį kompiuterį, galėtų sakyti, kad jis veikia tik „lygiagrečioje visatoje“. „Todėl jums netektų mokėti už veikiančio kompiuterio naudojimą“, - sakė R.Josza.


Bet yra ir kita svarbi kvantinių kompiuterių savybė: kvantinių procesų rezultato niekada neįmanoma tiksliai prognozuoti, jį galima tik nusakyti tikimybiškai. Todėl kvantinis skaičiavimas ne visuomet pateiks teisingą atsakymą.


Kai prieš aštuonerius metu R.Josza pasiūlė šią idėją, kai kurie mokslininkai manė, kad teisingų rezultatų gavimo tikimybė bus tokia maža, kad lygiai taip pat sėkmingai rezultatą galima būtų atspėti.


O.Hostenas su kolegomis atrado būdą išvengti šio apribojimo. Tam jie pasinaudojo dar vienu kvantinio pasaulio reiškiniu, vadinamu Zeno efektu. Zeno efektas yra teisingo rezultato gavimo tikimybės kitimas vien dėl to, kad teisingo rezultato ieškoma. Tai, galima sakyti, yra seno posakio, kad stebimas katilas niekada neužverda, kvantinis atitikmuo: „kvantinis katilas“ gali iš tikrųjų neribotai ilgą laiką nevirti, jei į jį žiūrima.


Mokslininkai pasigamino paprastą kvantinį kompiuterį iš lazerio spindulių, veidrodžių ir šviesos jutiklių. Tokiame kompiuteryje informacija koduojama fotonų kvantinėmis būsenomis. Taigi mokslininkai vieną fotoną pervedė į superpozicijos būseną, kuomet jis ir yra, ir nėra perduodamas į optinį apdorojimo įrenginį, kuris kvantinę būseną apdoroja pagal nustatytą algoritmą. Tuomet stebimas fotonas ir aiškinamasi ar jame užkoduotas atsakymas į skaičiavimus.


Mokslininkai, naudodamiesi Zeno efektu, stebėjo „neveikiančią“ kompiuterio būseną, kurioje fotonas neperėjo per apdorojimo įrenginį. Tokiu būdu jie padidino teisingo atsakymo gavimo tikimybę.


„Tai – nuostabus eksperimentas, kuriuo tiriamas kvantinės teorijos keistumas“, - sakė R.Josza.


O.Hostenas su kolegomis sako, kad tai nėra vien tik kvantinių keistenybių pademonstravimas. Jie tvirtina, kad šis darbas bus naudingas kuriant kvantinius kompiuterius. Iki šiol tokie kompiuteriai, kuriuose informacijos pernašai naudojami šviesos šaltiniai ar įkalinti atomai, buvo paprasčiausi žaislai, kurių skaičiuojamoji galia yra pernelyg maža, kad jiems būtų galima patikėti tikrai sudėtingų užduočių vykdymą.


Viena iš kliūčių, neleidžiančių padidinti tokių kvantinių kompiuterių modelių, yra ta, jog labai sudėtinga neleisti kvantinei informacijai nutekėti į aplinką. Tokio nutekėjimo priežastis iš esmės yra kvantinių bitų sąveika su aplinka skaičiavimo metu. Bet jei skaičiavimai iš tikrųjų nevyksta, tai informacijos nutekėjimas gali būti gerokai mažesnis, o dėl to skaičiavimas kvantiniais kompiuteriais gali būti gerokai tikslesnis.

[FM'as]

...

jus man paaiskinkite kuom ta Estija yra aukstu technologiju salis kazkaip nesuprantu? bent viena pavyzdi duokit aisku galit ir daugiau.