Kodėl skirtingos? Mėsa, pieno produktai, žuvis, kiaušiniai yra gyvulinės kilmės maistas. Gali trūkti riebiųjų rūgščių (omega 3, 6), B grupės vitaminų, geležies. Pvz. vien kepenėlėse yra visi vitaminai išskyrūs A. Kad gauti tokį kiekį vitaminų ir maisto medžiagų iš augalinių produktų reiktų jų labai daug ir įvairių pastoviai valgyti; riešutais ir sojomis maitinantis sveikas nebūsi.
Tai, kad gyvulinės kilmės, tai nereiškia, kad sudėtys vienodos.
Aš niekur nesakiau, kad "maitinantis riešutais ir sojomis būsi sveikas", bet kiekvieną dieną rydamas kotletus tuo labiau. O cholesterolio yra ir svieste, ir kiaušinio tryniuose.
Yra leidžiamas mokslinis žurnalas apie pieną. Seniau jis vadinosi "Le lait" (pranc.) o dabar "Dairy Science and Technology". Priėjimas prie straipsnių nemokamas.
dar kitas punktas - pienas tikrai yra kalcio šaltinis ir nemanau, kad reikia sakyti, kad taip nėra, nes taip tikrai YRA
Turėdamas daktaro slapyvardį taip tikrai nerašyčiau . Mitas "gerk pieną, turėsi tvirtus kaulus" vis dar labai stiprus, nors vis daugėja priešingai teigiančių tyrimų ir straipsnių. Taip, piene kalcio pakankamai, bet tai nereiškia, kad jis visas atsiduria kauluose. Tai patvirtina didelis osteoporozės paplitimas JAV ir Skandinavijoje. Tos šalys pasižymi dideliu pieno suvartojimu, pirmauja Suomija: http://www.4.waisays.com/milk.htm
Jei pienas toks nepakeičiamas kaulų pagalbininkas, juk turėtų būti atvirkščiai.
Vienas iš daugelio straipsnių: http://www.gorillaprotein.com/monkey_osteoporosis.html
Esmė ta, kad pieno produktai (ir mėsa) rūgština organizmą. Jei vartojama mažai šarminančių produktų (vaisiai, daržovės), organizmas mėgindamas subalansuoti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą ima kai kuriuos elementus iš kaulų (pvz., kalcį). Pakankamai pieno vartoja ir italai su prancūzais, tačiau pietiečiai valgo daugiau žalumynų, todėl ir jų sveikatos reikalai geresni.
Mark Hegsted, who was a researcher at Harvard Medical School and one of the world's foremost experts on calcium in nutrition, warned us back in 1986 that osteoporosis is not due to calcium deficiency, and that in fact the populations that are susceptible to osteoporosis are the rich Western industrialized societies where people eat lots of animal protein and lots of calcium.
When researchers from the World Health Organization studied the problem of osteoporosis, they came up with two different sets of recommendations: one for places like Europe and North America, where people eat a lot of animal protein and osteoporosis is common, and a different one for places like Asia and Africa, where people eat much less animal protein and osteoporosis is rare.
Kinai iš tikrųjų puikiai vertėsi be pieno produktų, tačiau kartu su augančiu gyvenimo lygiu atsiranda ir galimybės valgyti skaniai ir daug. O po to ateina ir vadinamos civilizacijos ligos. Jei išsivysčiusių šalių gyventojai protingiau maitintųsi, amžiaus vidurkis tikrai perliptų 100 m. Dabar išsivysčiusiose šalyse gyvenimo trukmės vidurkis sukasi apie 80 m., bet esant išvystytai medicinai tas skaičius apgaulingas (tai yra nebūtinai rodo gerą sveikatą), nes dažnai paskutinieji gyvenimo metai (arba net ir dešimtmečiai) pasižymi krūva ligų ir intensyvia medikų priežiūra. Va, jei skurdžios Afrikos šalies gyventojas netyčia sulaukia 80 m., tai jau iš tikrųjų yra geros sveikatos, nes Afrikoje daug didesnė tikimybė anksti mirti ir dėl paprastų ligų, nes medicinos pagalba daug sunkiau pasiekiama arba visai nepasiekiama.
Jei išsivysčiusių šalių gyventojai protingiau maitintųsi, amžiaus vidurkis tikrai perliptų 100 m. Dabar išsivysčiusiose šalyse gyvenimo trukmės vidurkis sukasi apie 80 m., bet esant išvystytai medicinai tas skaičius apgaulingas (tai yra nebūtinai rodo gerą sveikatą), nes dažnai paskutinieji gyvenimo metai (arba net ir dešimtmečiai) pasižymi krūva ligų ir intensyvia medikų priežiūra. Va, jei skurdžios Afrikos šalies gyventojas netyčia sulaukia 80 m., tai jau iš tikrųjų yra geros sveikatos, nes Afrikoje daug didesnė tikimybė anksti mirti ir dėl paprastų ligų, nes medicinos pagalba daug sunkiau pasiekiama arba visai nepasiekiama.
Būtent toje afrikoje žmonės ir gyvena tiek kiek biologiškai priklauso, sveiki ir jauni. O tavo minėtasis 80 metų vidurkis yra tikrai apgaulingas, nes žmogaus kūnas jau pradeda senti nuo 35 m.
Senti tai pradeda, bet vieni būdami 70 m. kopia į kalnus ir gerai jaučiasi, o kiti to paties amžiaus guli ligoninėje prijungti prie aparatų. Senėjimo pradžia dar ne nuosprendis, tą procesą galima gerokai sulėtinti ir ištęsti. Sustabdyti kol kas dar neišeina .
Neblogas straipsnis - konkrečiai ir aiškiai: ir aknė, ir senatvės marazmas, ir vėžys, ir diabetas. Argumentų turėtų pakakti ir pieno mėgėjui Gator . Gaila, kad tokia informacija sunkiai prasibrauna iki eilinio vartotojo. Kas giliau nesidomi, tai būna tik girdėję, kad pienas kalcio šaltinis, kad jame daug mikroelementų, kitaip sakant, vos ne gyvybės eliksyras.
Ką kamuoja visokios šienligės (dabar kaip tik sezonas) ar astma pamėginkit kurį laiką išvis nevartoti jokių pieno produktų ir parašykit rezultatus .
aš ir nesakau, kad reikia kibirais maukti, bet pienas ir jo produktai nėra kažkoks blogis ar išvis nuodas. taip, nuo jo beria, jis sunkiau virškinamas, bet saikingai vartojamas kaip ir bet koks kitas produktas yra naudingas ir reikalingas
Pagrinde tokią grietinę perka runkeliai, kuriems geras skonis asocijuojasi tik su riebalų kiekiu.
Grietinės esmė ir yra riebumas, nes ji gaminama iš pieno riebalų. Liesa grietinė yra iš tos pačios serijos kaip ir kiti "low fat" produktai, atseit padedantys mesti svorį. O kam neskanu, yra liesų pieno produktų, kurie yra natūraliai liesi be jokių liesinimų: kefyras, rūgpienis. Liesa grietinė toks pat nesusipratimas kaip nesaldus saldainis. Gerai, kad lieso sviesto dar niekas neišrado. Yra liesesnis jo pakaitalas margarinas, bet jo sveikumo mitas seniai išgaravęs. Jį turbūt perka nebent viešo maitinimo įstaigos (nes dvigubai pigiau) arba tie, kurie savęs išvis nemyli .
Šiaip Lidle, bent jau kai daug žmonių, eismą stabdo tie gremėzdiški vežimai. Galėtų būti ir krepšeliai. Perkant ne šešių asmenų šeimai ir ne kelioms savaitėms, jų visai užtektų.
Gerai, kad lieso sviesto dar niekas neišrado. Yra liesesnis jo pakaitalas margarinas, bet jo sveikumo mitas seniai išgaravęs. Jį turbūt perka nebent viešo maitinimo įstaigos (nes pigiau) arba tie, kurie savęs išvis nemyli .
Man sviestas nepatinka, nes sunku jį pjauti ir tepti lyginant su margarinu. Trupa. O jei ne šaldytuve laikyt tai reikia greit valgyti, mažai naudojant ne išeitis.
Comment