Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Diskusijos apie "Lidl"

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    Ką daryti su prekėmis kiekvienas pirkėjas pats sprendžia, čia nėra nieko normalaus ar nenormalaus. Ribojimai tik dar didina eiles, nes kas labai nori daug akcijinių prekių užsipirkti, stovės kelis kartus eilėje arba su savo šeimos nariais keliose ir pan. O dėl pačių akcijų, tai kiekvienas tinklas pats sprendžia, ar visada laikyti pastovią gerą kainą, o vaikytis pirkėjų keliomis, bet didelėmis akcijomis su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
    Bet Lidl ir neaiškina ką su jomis daryti. Tiesiog riboja kiekį Kai sugebės tiekti matyt neberibos.

    Comment


      Parašė Fulgur Rodyti pranešimą
      Bet Lidl ir neaiškina ką su jomis daryti. Tiesiog riboja kiekį Kai sugebės tiekti matyt neberibos.
      Lidl savo veiklą (ne Lietuvoje, bet bendrai) pradėjo prieš daug metų, Lietuvos žmonių pirkimo papročiai, tikriausiai, taip pat buvo nagrinėjami specialistų. Galėjo iš anksto pagalvoti apie tiekimą.
      Visi forumų moderatoriai yra forumo balastas.

      Comment


        Gal rasit kokį įdomesnį sakinį iš ryto.

        http://vz.lt/sektoriai/prekyba/2016/...aiskis-premium


        Privačių prekių ženklų rinką plečia „Lidl“


        Publikuota: 2016-06-21 06:00 Autorius: Rūta Vizbarienė Rašyti komentarą
        Privačių prekių ženklų produktai kuria vis pelningesnę rinką Lietuvoje, nes daugelis vartotojų priprato pirkti prekybos centrų ženklais žymimas pigesnes prekes per ekonominę recesiją ir iki šiol įtraukia jas į pagrindinį savo pirkinių krepšelį.
        Tyrimai rodo, kad prekybos tinklų ženklais žymimus produktus žmonės renkasi dėl to, kad jie vidutiniškai 49% pigesni nei gamintojų prekių ženklų produktai. VLADIMIRO IVANOVO (VŽ) NUOTR.
        Tyrimai rodo, kad prekybos tinklų ženklais žymimus produktus žmonės renkasi dėl to, kad jie vidutiniškai 49% pigesni nei gamintojų prekių ženklų produktai. VLADIMIRO IVANOVO (VŽ) NUOTR.
        Privačiais prekių ženklais (PPŽ) žymimų produktų pelningumas tiesiogiai proporcingas parduodamam jų kiekiui. ES šalyse jais žymimos produkcijos dalis pirkėjų krepšeliuose siekia 30%. Lietuvoje kol kas jų parduodama mažiau.

        Ilona Lepp, „Nielsen“ generalinė direktorė Baltijos šalyse, sako, kad tyrimų bendrovės audituojamose greito apyvartumo prekių kategorijose 2015 m. PPŽ sudarė 8,6%.
        „Tikėtina, kad šių ženklų produkcijos rinką pakoreguos „Lidl“, nes 80% šio tinklo asortimento sudaro privačiomis etiketėmis žymima produkcija“, – prognozuoja p. Lepp.
        „Nielsen“ duomenimis, prekybos tinklų ženklais žymimus produktus žmonės renkasi dėl to, kad jie vidutiniškai 49% pigesni nei gamintojų prekių ženklų produktai. Vartotojai įsitikinę, kad PPŽ produktai suteikia gerą vertę, jų kokybė ne prastesnė nei gamintojų prekių ženklų produktų, o norėdami pritraukti daugiau pirkėjų prekybos tinklai siekia, kad PPŽ kokybė gerėtų.
        Zsofia Magyeri, „Euromonitor International“ vyresnioji analitikė, sako, kad dabar gamintojams tenka atremti dar vieną iššūkį: prekybos tinklai plečia premium kategorijos PPŽ asortimentą ir gamintojams sudaro dar didesnę konkurenciją.
        „Premium kategorijos PPŽ produktų kainos artimos gamintojų produkcijos kainoms, todėl gamintojams tenka galvoti apie naujus būdus, kurie skatintų rinktis jų produkciją, o ne privačiomis etiketėmis pažymėtas prekes“, – teigia p. Magyeri.
        Tęsinys po grafiku

        Parsisiųsk: PDFPNG
        Sukuria pigiau
        Berta Čaikauskaitė, „Iki“ viešųjų ryšių vadovė, sako, kad vienas didžiausių PPŽ pranašumų prekybos tinklui – galimybė visiškai kontroliuoti produkto kokybės procesą ir užtikrinti gerą produkto kainą. Ją garantuoja mažesnės reklamos, pakuočių kūrimo dizaino, logistikos ir kitos išlaidos.
        „Kurdami PPŽ produktus galime ieškoti ir kurti receptūras, pakuotės dizainą, kurti prekes pagal pirkėjų poreikius, pasiūlyti įvairesnį asortimentą, atsirinkti patikimą prekės gamintoją“, – pabrėžia p. Čaikauskaitė.
        Be to, šie produktai suteikia išskirtinumą, nes juos galima įsigyti tik tame prekybos tinkle, kuriam priklauso privatus prekių ženklas. Vieni svarbiausių pirkėjų poreikių parduotuvėje yra asortimento įvairovė bei kainos ir kokybės santykis. PPŽ produktai leidžia šiuos pirkėjų poreikius patenkinti, mano p. Čaikauskaitė.
        Pasak Dariaus Ryliškio, „Norfos“ atstovo spaudai, PPŽ žymimi patys konkurencingiausi produktai. Bendra taisyklė ta, kad prekybos tinklai imasi tik didžiausią paklausą turinčių prekių gamybos.
        „Reikia daug gaminti, norint daug gaminti, reikia daug parduoti. Kitaip ta gamyba neprasminga“, – akcentuoja p. Ryliškis.
        Kuriuos – savo prekių ženklų ar prekybos tinklų PPŽ – produktus gaminti apsimoka labiau, gali atsakyti patys gamintojai. Tačiau akivaizdu, kad dideli, nors ir mažesnės maržos, užsakymai juos domina. Dėl PPŽ užsakymų gamintojai varžosi prekybos tinklų skelbiamuose konkursuose.
        „Gamindami PPŽ produktus gamintojai gali efektyviai išnaudoti gamybos linijas, didėja gamintojo reikšmė rinkoje, nes prekybos tinklų užsakymai leidžia didinti gamybos mastą. Taip pat suveikia masto ekonomija, nes gamintojas iškart perka didesnį kiekį žaliavų – savo prekių ženklo ir prekybos tinklo privačių prekių ženklų produktų gamybai“, – pabrėžia p. Čaikauskaitė.
        „Lidl“ garantuoja eksportą
        Kai kurie Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl“ privatūs prekių ženklai turi atitikmenų užsienio rinkose, tačiau Lietuvoje jie turi savo pavadinimus. Pavyzdžiui, vaisių ir daržovių privatus prekių ženklas „Lidl turgelis“, šviežios mėsos – „Kokybės garantija Skonio ženklas“, šviežios žuvies – „Lidl šviežia žuvis“, šviežių duonos gaminių ir kepinių – „Mano duona“, skintų gėlių ir gėlių vazonuose – „Mano gėlės“.
        „Lidl“ parduotuvėse galima rasti ir išskirtinai lietuviškų prekių, tokių kaip šakočiai, kibinai, šašlykai, lietuvių mėgstamų skonių padažai.
        „Partneriams siūlome galimybę tiekti prekes mūsų tinklui užsienyje. Tokiu būdu, pavyzdžiui, ispaniškų prekių galima nusipirkti mūsų parduotuvėse visoje Europoje. Toks pats mūsų tikslas ir čia: siekiame vietos tiekėjams pasiūlyti galimybę tiekti prekes mūsų parduotuvėms Lietuvoje, o ateityje – galbūt ir mūsų tinklui užsienyje“, – sako Agnė Gaižauskienė, „Lidl Lietuvos“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovė.
        „Lidl“ privačių prekės ženklų įvairovė aprėpia visas be išimties kasdienių prekių kategorijas: duoną ir kepinius, pieno bei mėsos gaminius, žuvį, padažus ir prieskonius, saldumynus, gėrimus, buitinę chemiją, higienos priemones, ne maisto prekes.
        Penktadalį, t. y. apie 320 iš 1.600 asortimento, Vokietijos žemų kainų tinkle „Lidl“ sudaro prekės iš Lietuvos, kitos – Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos bei kt. šalių gamintojų produkcija.
        Nepavyksta atkartoti
        PPŽ pasaulyje atsirado kaip pigesnė rinkos lyderių produktų alternatyva. Tačiau ne visus produktus prekybos tinklams pavyksta sėkmingai atkartoti. Prie kai kurių prekių ženklų vartotojai prisirišę tiek, kad alternatyvų nemėgina.
        „Prekybos tinklų ženklams paprastai sunkiau sekasi tose kategorijose, kuriose yra stipriai įsitvirtinę pasaulinio garso prekių ženklai, pavyzdžiui, gaiviųjų gėrimų, maisto kūdikiams ir vaikams, – sako Renata Saulytė, „Maxima LT“ komunikacijos vadovė. – Todėl kurdami naujus PPŽ analizuojame prekių kategorijas ir tai, kokie prekių ženklai jose įsitvirtinę, kad galėtume pasiūlyti konkurencingesnį produktą. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai prekių ženklas nepasiteisina ir tenka jo atsisakyti.“
        Pasak Giedrės Bielskytės, „Rimi Lietuvos“ viešųjų ryšių vadovės, kaip ir visas asortimentas, taip ir privačios etiketės produktų pasirinkimas yra labai kintamas dalykas.
        „Išbandome naujus produktus, pasiūlome juos pirkėjams, pasitaiko, kad produktas nesulaukia sėkmės, – keičiame jį kitu, atnaujiname receptūrą, ieškome kito tiekėjo, geriname skonio savybes“, – pasakoja p. Bielskytė.
        Ponas Ryliškis mano, kad PPŽ neverta žymėti cigarečių ir kavos, nes šiose kategorijose itin stiprūs prekių ženklai. Ponia Čaikauskaitė prie tokių priskiria kavą ir šokoladą.
        Tačiau „Lidl“ griauna mitus ir lentynose rikiuoja savo prekių ženklų kavą, gaiviuosius gėrimus ir šokoladą.
        Išgalvotų ūkių pavadinimai
        Jungtinės Karalystės mažmeninės prekybos tinklas „Tesco“ užimama rinkos dalis per dvejus metus susitraukė nuo 30% iki 28,1%, tačiau jis bando atsikovoti pozicijas išleisdamas naują PPŽ liniją su išgalvotais ūkių pavadinimais.
        Naujais „Tesco“ prekių ženklais, tokiais kaip „Rosedene Farms“ obuolių ir „Boswell Farms“ jautienos, siekiama padidinti šviežio maisto pardavimą.
        Dave’as Lewis, „Tesco“ generalinis direktorius, sako, kad pastarasis PPŽ projektas yra pats reikšmingiausias dalykas, kurį jam teko nuveikti nuo 2014 m. rugsėjo, kai pradėjo eiti generalinio direktoriaus pareigas.
        „Abejoju, ar Lietuvoje tai pasiteisintų. „Tesco“ atveju sveriama produkcija, pavyzdžiui, obuoliai sudedami po kelis ir žymimi išgalvoto ūkio pavadinimu. Mūsų pirkėjai mėgsta patys išsirinkti sveriamas prekes, vyrauja ne pakuotės“, – lygina p. Ryliškis.
        Pasak p. Gaižauskienės, Lietuvos rinkai skirtų „Lidl“ privačių prekių ženklų pavadinimuose nėra nuorodų į išgalvotus ūkius.
        Ekspertai: eiles „Lidl“ lemia ir pripratimas prie akcijų bei baimė, kad jos baigsis
        Tobulas „Lidl“ šūvis – kaip į savo pusę palenkti pirkėją
        Didžiausias „Lidl“ konkurentas – kas jis
        Svarbiausia, kad prekių ženklo pavadinimas neklaidintų pirkėjo, mano p. Čaikauskaitė.
        „Turime prekių ženklą „Iki Ūkis“. Jo tikslas – sujungti tradicines lietuviškas maisto prekes iš Lietuvos ūkininkų ar nedidelių Lietuvos įmonių ir tokiu būdu pasiūlyti lietuviškų „kaimo“ prekių miesto žmonėms“, – sako p. Čaikauskaitė.
        „Maxima“ iš ūkių gaunamas daržoves ir vaisius žymi ženklu „Linkėjimai iš kaimo“.

        Comment


          Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
          Lidl savo veiklą (ne Lietuvoje, bet bendrai) pradėjo prieš daug metų, Lietuvos žmonių pirkimo papročiai, tikriausiai, taip pat buvo nagrinėjami specialistų. Galėjo iš anksto pagalvoti apie tiekimą.
          Ribojimas per kartą man atrodo mažesnė blogybė, nei ateini suviliotas savaitinio kainų leidinio ir nieko nėra.

          Comment


            Atrodo bankinykai sako skatinkim vartojimą, kelkim BVP ir t.t.
            O čia limitai, nėr kas pagamina tokių kiekių. Alkani žmonės su eurų pundais už durų, tik duok pirkt

            Nesueina galai. Į minusą tos akcijinės, lidl finansuoja gal iš savo kišenės?

            Comment


              Parašė Panevezietis Rodyti pranešimą
              Atrodo bankinykai sako skatinkim vartojimą, kelkim BVP ir t.t.
              O čia limitai, nėr kas pagamina tokių kiekių. Alkani žmonės su eurų pundais už durų, tik duok pirkt

              Nesueina galai. Į minusą tos akcijinės, lidl finansuoja gal iš savo kišenės?
              Akivaizdu, kad metama dempingo korta. Tai kiek nuvilia - lidl žaidžia senųjų dalyvių taisyklėmis.

              Comment


                Parašė dondc Rodyti pranešimą
                Tokiais neargumentuotais teiginiais tik gaišini kitų forumiečių laiką.
                Atleiskite, bet aš esu panašios nuomonės. Vakar užvažiavau į LIDL, tai iš pirmo žvilgsnio situacija net suprastėjo per beveik mėnesį. Mažiau tvarkos salėje, kai kurių kategorijų prekės išpirktos, kainos ne visur pažymėtos, likučiai išvartyti.
                Įdomu, kaip ilgai tęsis ši psichozė?

                Comment


                  Lidl pasiruošė Joninėms. Dabar šluos šašlykus. Tuščias kasas vėl pamirškit







                  Man svarbu pieno akcijinio vėl bus. Skonis geras, o kaina superinė

                  Comment


                    Pastebėjau, kad nuolaidos pas juos neapvalinamos kaip kad LT tinkluose (20,30,40 %).
                    Lidle 19, 21 % ir t.t.
                    Neįprasta kažkiek.

                    Comment


                      Parašė dsanto Rodyti pranešimą

                      Man svarbu pieno akcijinio vėl bus. Skonis geras, o kaina superinė
                      Saldyta vistiena, UAT pienas - kokybiskai maitinies, dsanto...

                      Comment


                        Parašė Emigraves Rodyti pranešimą
                        Saldyta vistiena, UAT pienas - kokybiskai maitinies, dsanto...
                        Čia jau mano reikalas. Ačiū.

                        Comment


                          močiūtės ir perekupai gal dar neišryškino, kad ilgai stovi tas pienas.
                          sužinos - nebeliks.

                          Comment


                            Parašė Panevezietis Rodyti pranešimą
                            Pastebėjau, kad nuolaidos pas juos neapvalinamos kaip kad LT tinkluose (20,30,40 %).
                            Lidle 19, 21 % ir t.t.
                            Neįprasta kažkiek.
                            Kad sunkiau būtų suskaičiuoti nuolaidą pinigais?

                            Comment


                              Parašė Emigraves Rodyti pranešimą
                              Saldyta vistiena, UAT pienas - kokybiskai maitinies, dsanto...
                              Dar įvairūs saldainiai, ledai, sūreliai su E priedais Nujaučiu, kad tai Lidl prekybos esmė, nes viskas turi būti pigu.
                              Paskutinis taisė andyour; 2016.06.21, 10:42.

                              Comment


                                Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                Dar įvairūs saldainiai, ledai, sūreliai su E priedais Nujaučiu, kad tai Lidl prekybos esmė, nes viskas turi būti pigu.
                                Nereikia daryti išvadų išėmus detales iš konteksto Kasdien saldumynų nevalgau, bet išbandyti reikėjo, kaip ir daugelį kitų prekių. Pieną galima pirkti ir trumpai galiojantį. Lidl jo turi. Bet man praktiškiau UAT. Mėsa šaldyta nesveika? Man nesveika kebabai, mėsainiai, čipsai ir t.t. Taip kad iš kurios pusės pažiūrėsi. O štai daržovių ir vaisių atsiradus Lidl pradėjau vartoti daugiau, nes abrikosai ne kieti kaip akmenys Maximoj, o daržovės nesupeliję kaip Norfoj.

                                Comment


                                  Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                  Kad sunkiau būtų suskaičiuoti nuolaidą pinigais?
                                  įaugintos į kraują apvalios nuolaidos.

                                  senukuose kokiuose kastuvui 16% nuolaidos nematęs, tai ir tie Lidl lankstinukai užkliūna vis.

                                  Comment


                                    Parašė dsanto Rodyti pranešimą
                                    Nereikia daryti išvadų išėmus detales iš konteksto Kasdien saldumynų nevalgau, bet išbandyti reikėjo, kaip ir daugelį kitų prekių. Pieną galima pirkti ir trumpai galiojantį. Lidl jo turi. Bet man praktiškiau UAT. Mėsa šaldyta nesveika? Man nesveika kebabai, mėsainiai, čipsai ir t.t. Taip kad iš kurios pusės pažiūrėsi. O štai daržovių ir vaisių atsiradus Lidl pradėjau vartoti daugiau, nes abrikosai ne kieti kaip akmenys Maximoj, o daržovės nesupeliję kaip Norfoj.
                                    Mažokai įkeli nuotraukų natūralių produktų. Pvz. normalus lietuviškas pienas, kefyras, varškė, kruopos(grikiai, ryžiai, avinžirniai, lešiai(skaldyti, neskaldyti), lietuviški miltai), kiaušiniai, lietuviški pomidorai ir agurkai, lietuviškas sviestas ir sūris, riešutai, vaisius įkėlei brangius.

                                    Comment


                                      Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                      Mažokai įkeli nuotraukų natūralių produktų. Pvz. normalus lietuviškas pienas, kefyras, varškė, kruopos(grikiai, ryžiai, avinžirniai, lešiai(skaldyti, neskaldyti), lietuviški miltai), kiaušiniai, lietuviški pomidorai ir agurkai, lietuviškas sviestas ir sūris, riešutai, vaisius įkėlei brangius.
                                      Nu sorry, daržovės ir kruopos ir taip savaime suprantamas dalykas, ką čia jas rodyt Kiaušinius perku kaimiškus (emigrante, tikiuosi, sveika?), bet buvau įdėjęs ir foto iš Lidl. Varškę naudoju retai, bendradarbis kartais parveža iš kaimo. Sviestas labai skanus ir lenkiškas (ar Lenkijoj gamina nesveiką?) Riešutų dar užsipirkęs iš Maximos Dar reikės pabandyti silkę stiklainiuose su svogūnais, kaimynė sakė, žiauriai skani

                                      Comment


                                        Parašė dsanto Rodyti pranešimą
                                        Nu sorry, daržovės ir kruopos ir taip savaime suprantamas dalykas, ką čia jas rodyt Kiaušinius perku kaimiškus (emigrante, tikiuosi, sveika?), bet buvau įdėjęs ir foto iš Lidl. Varškę naudoju retai, bendradarbis kartais parveža iš kaimo. Sviestas labai skanus ir lenkiškas (ar Lenkijoj gamina nesveiką?) Riešutų dar užsipirkęs iš Maximos Dar reikės pabandyti silkę stiklainiuose su svogūnais, kaimynė sakė, žiauriai skani
                                        Gal apsirinku, bet as lyg niekur neminejau sveikumo (kas siaip irgi reiksmingas faktorius). Mano argumentas buvo kokybe - skonis. Kaimiskas siaip nieko nesako.

                                        Comment


                                          Parašė Emigraves Rodyti pranešimą
                                          Gal apsirinku, bet as lyg niekur neminejau sveikumo (kas siaip irgi reiksmingas faktorius). Mano argumentas buvo kokybe - skonis. Kaimiskas siaip nieko nesako.
                                          Kokybė subtilus dalykas. Paimkim pieną. Seniau gerdavone Mū UAT, pirkdavom iš Cash&Carry. Bet vis tiek brangu. Tada pakeitėm - pradėjom pirkti po 2 l Rokiškio naminio. Tik Rokiškio pienas kartais link rūgimo pasidarydavo ir priešpaskutinę ar paskutinę galiojimo dieną. Dvaro šiuo atžvilgiu kokybiškesnis, išlaiko galiojimo terminą. Pieno išgeriam daug, tad teisingai užsipirkti kartais būdavo problema. Tai per mažai nusiperki, tai per daug. O žiūrėk ir savaitgaliui į svečius išvažiuoji, o pienas šaldytuve gižta. Ne kartą teko išpilti lauk. Gaila švaistyti maistą. Lidl UAT pienas visų pirma patraukė kaina. Bet kadangi skonis geras, pradėjom pirkti jį. Kokybė? Gal reiktų iš esmės suprasti, kas yra UAT pienas. Tai trumpam iki 140 C pakaitintas pienas. Be jokių priedų. Taip, naudingų medžiagų mažiau, bet ir nėra rūgimo bakterijų, kas išlaiko pieną nesugižusiu ilgiau.

                                          Mėsa. Gal ir šaunu būtų kaskart pirkti šviežią mėsą, bet norisi ir sutaupyti. Akcijos vyksta ne kasdien. O Lidl dar ir ne visada gausi norimos. Pasidedi į šaldiklį ir ramu. Užsimanei krūtinėlės, atsišildei, pasigaminai. Nemanau, kad atšildyta mėsa yra kažkokia nekokybiška, tiesiog šiek tiek praradusi vertingąsias savybes.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X