Naujos kartos bankai

[uzdvidesimt]

Ar yra kokių privalumų lyginant su Revolut apart to kad DE sąskaita ir galioja Vokietijos indėlių apsauga?
Nu gal dar kokiame nors keistame eshope žiūrėtų įtariai į LT kortelę kuo nelabai tikiu jau dabar.
Revolut duoda €200/month cash out, N26 lyg ir ne.

n26 3 cashoutai neribotom (proto ribose) sumom jei nesikeite paskutiniu metu

[Arunasx]

Turiu

Ar yra kokių privalumų lyginant su Revolut apart to kad DE sąskaita ir galioja Vokietijos indėlių apsauga?
Nu gal dar kokiame nors keistame eshope žiūrėtų įtariai į LT kortelę kuo nelabai tikiu jau dabar.
Revolut duoda €200/month cash out, N26 lyg ir ne.

[uzdvidesimt]

Ar kas turite N26?
Vokietijos e. bankas N26 atnaujina paslaugas daliai klientų Lietuvoje https://www.vz.lt/rinkos/2023/09/25/...entu-lietuvoje

Turiu

[Arunasx]

Ar kas turite N26?
Vokietijos e. bankas N26 atnaujina paslaugas daliai klientų Lietuvoje https://www.vz.lt/rinkos/2023/09/25/...entu-lietuvoje

[MedinisStrazdas]

Prisikėlė į lietuvą visokių scamtechų, tai žinoma kad eilė pailgėjo. Pvz Bifinity kur estijoje tapo persona-non-grata už įstatymu pažeidimą dabar centriniu ofisu laiko Lietuvą.

[Arunasx]

Ar Lietuva – vis dar „fintech“ rojus? https://www.vz.lt/inovacijos/technol...-fintech-rojus

Asta Grigaitytė, asociacijos „Fintech Hub LT“ valdybos pirmininkė, paklausta, ar licencijas norintiems gauti Lietuvos verslams procesas pasunkėjo, cituoja neseniai atliktą įmonių apklausą.
„Duomenys rodo, kad „fintech“ bendrovės, siekiančios išplėsti turimą licenciją, susiduria su tam tikrais sunkumais, kurių pirminio licencijavimo metu nebuvo. Vienas tokių – licencijavimo terminai labai pailgėjo. Kitas – licencijuotos įstaigos agento registracija prieš dvejus metus buvo greita ir ganėtinai paprasta, o pastaruoju metu trunka apie metus“, – komentuoja A. Grigaitytė. Pasak jos, asociacijos nariams kliūva tai, kad dabar norinčioms gauti licencijas įmonėms taikomi jau visai kiti standartai ir reikalavimai. Verslininkų nuomone, toks traktavimas yra nesąžiningas ir iškreipiantis konkurenciją – naujų pareiškėjų laukia papildomi dveji metai, o jų konkurentams taikytos laisvesnės sąlygos. Be to, esą lincencijuoti „fintech“ verslai mano, kad šiuo metu LB reikalauja daugiau, negu nurodyta įstatymuose, ir dabar iš reguliuotojo sulaukia kur kas daugiau klausimų nei anksčiau.
Šiuo metu Lietuvoje banko licencijas turi 6 bankai, specializuoto banko licencijas – 7 bankai, o kaip užsienio bankų filialai veikia dar 6 bankai (iš viso – 19), veikia 11 sutelktinio finansavimo ir 8 tarpusavio skolinimo platformų operatoriai, 88 elektroninių pinigų ir 52 mokėjimo įstaigos.

[MedinisStrazdas]

Netiesa, kriptovaliutų privalumas tai, kad jų kiekis nėra beproto didinamas kaip paprastų valiutų, todėl per pandemiją jų paklausa stipriai ir išaugo, nes daugumos šalių vyriausybės įjungė pinigų spausdinimą maksimaliu režimu.

Kriptovaliutų kiekis yra reguliuojamas jų savininkų. ETH yra puikus pavyzdys kur sąvininkai nusprendė "palengvinti kasimą" ir kelis kartus padidino cirkuliuojančios valiutos kiekį.

[uzdvidesimt]

Netiesa, kriptovaliutų privalumas tai, kad jų kiekis nėra beproto didinamas kaip paprastų valiutų, todėl per pandemiją jų paklausa stipriai ir išaugo, nes daugumos šalių vyriausybės įjungė pinigų spausdinimą maksimaliu režimu.

Kripto kiekis ir jos infliacija priklauso nuo konkrečios valiutos, Etheris, Bitkoinas, taip, infliacija suplanuota ir pakankamai maža, bet yra tokių valiutų kaip Doge, kurios yra spausdinamos nežmoniškais tempais.

Kripto kainos kilo, nes grynų pinigų spausdinimo tempai nuo covic pandeminos pradžios yra beprecedenčiai ir didele dalis tų institucinių pinigų būtent į kripto ir nukeliavo, kas esant ribotai asseto pasiūlai išaugino ir jo kainą.

[Lettered]

Kriptovaliutų problemas išsprendums teisiniais reguliavimais nebebūtų prasmės išvis turėti kriptovaliutos nes tai būtų tiesiog eilinis centralizuotas fiat money kaip koks RPL.

Netiesa, kriptovaliutų privalumas tai, kad jų kiekis nėra beproto didinamas kaip paprastų valiutų, todėl per pandemiją jų paklausa stipriai ir išaugo, nes daugumos šalių vyriausybės įjungė pinigų spausdinimą maksimaliu režimu.

[Arunasx]

Paysera pradėjo atvirai skelbti sistemų veikimo, sutrikimų statusą,istoriją: https://status.paysera.com/
Būtų įdomu matyti diddžiųjų bankų panašią info, ypač Luminor, kuris yra amžinas disaster dėl bandymo sujungti krūvon 6 bankų IT sistemas.

[MedinisStrazdas]

Kriptovaliutų problemas išsprendums teisiniais reguliavimais nebebūtų prasmės išvis turėti kriptovaliutos nes tai būtų tiesiog eilinis centralizuotas fiat money kaip koks RPL.

[heglor]

Kriptovaliutu rinkos kainos krenta siuo metu (ir kritimas dar gali testis), nes BTC turi problemu del Kinijos mining'o, greitai gali ir tether-bitcoin problema islisti.
Kas dar nesate investave i efektyvias kripto ir galvotumete/noretumete ta padaryti, ateinancios dienos ir savaites gali buti palankus metas. BTC numeta visu kripto kainas del savo techniniu ir reguliaciniu problemu, o bendras kripto problemas issprendus reguliaciniais istatymais, efektyvios ir istatymus/normotyvus atitinkancios kripto sistemos kils. Net bankai gali pradėti naudoti tinkamas kriptovaliutu sistemas.
Gera info apie tai: https://drive.google.com/drive/folde...Ox?usp=sharing

[bato_usai]

Lietuvoje – Jungtinės Karalystės neobankas

Lietuvoje steigiasi Jungtinės Karalystės neobankas „Regent FE“. Tai bankas, veikiantis tik internete ir neturintis tradicinių aptarnavimo centrų.

Registrų centro duomenimis, bendrovė „Regent FE“ Lietuvoje įregistruota kovo 10 dieną, jos akcininkė yra Jungtinės Karalystės „Regent Foreign Exchange“, o vadovas – Aleksandras Čagubatovas.

Įmonė savo interneto puslapyje nurodo esanti neobankas ir fintech kompanija, kurios paslaugos supaprastina valiutų keitimo procedūrą.

„Regent FE“ taip pat teigia išduodanti „MasterCard“ debetines korteles bei teikianti kitas valiutų valdymo ir mokėjimų paslaugas.

[Arunasx]

LB „smėlio dėžėje“ baigti tarpusavio draudimo platformos bandymai, žadamas reguliavimas https://www.vz.lt/technologijos-moks...s-reguliavimas

Lietuvos banko (LB) bandomojoje finansinių inovacijų aplinkoje (angl. sandbox) baigėsi metus trukęs UAB „Workpower“ tarpusavio draudimo platformos „Ooniq“ bandymas. Šis bandymas, anot banko atstovų, gali atverti naujų galimybių finansinių paslaugų rinkoje. „Bandomojoje finansinių inovacijų aplinkoje turėjome galimybę geriau suprasti tarpusavio draudimo paslaugos ypatumus ir pamatėme, kad tokia paslauga gali būti naudinga vartotojams. Atsižvelgdami į rezultatus, parengsime gaires, nustatysime tarpusavio draudimo veiklos sąlygas, kurios būtų proporcingos rizikoms ir leistų šioms paslaugoms vystytis“, – sako Marius Jurgilas, LB valdybos narys. Tarpusavio draudimo (angl. peer to peer, P2P insurance) platforma sudaro galimybes vartotojams jungtis į bendruomenes, vienijamas tų pačių interesų, ir padėti vieni kitiems apsisaugoti nuo nuostolių. Tam sukuriamas bendruomenės fondas, sudaromas iš narių mokamų mokesčių. Dėl nuostolių kompensavimo sprendžia patys bendruomenės nariai. Jeigu po visų nuostolių kompensavimo fonde lieka pinigų, nepanaudotos lėšos grąžinamos bendruomenės nariams.

[Tomas]

Nusiųsti pinigus į Brazilija ilgai užtrunka dėl to, kad ta šalis yra šiknaskylė, o ne dėl to, kad dabartinėje finansų sistemoje kažkas blogai veikia.

[heglor]

Kam reikia kažkokių "jungiamųjų" valiutų jei dabar finansų sistema puikiausiai veikia be jų?

Neveikia ji puikiausiai. Nostro/Vostro accountai bankuose daug pinigu "pririsa", ju tada negali naudoti ir tai kainuoja finansiskai. Jugi dabar is viso bankine sistema letai veikia, pvz nusiusti pinigus i Brazilija uztrunka dienomis, kainuoja nemazai. Nera sujungiamu daliu su kitomis finansinemis sistemomis. Dar toks dalykas yra "smart contracts"(uzprogramuotos uzduotys), kur veikia ant blockchain sistemu ir yra labai naudingas dalykas ir ateityje bus labai iprastas dalykas daug naudos atnesantis nes gales labai daug finansiniu uzduociu automatizuoti.
Nesu profas, visų tecninių detalių paprastas žmogus negali žinoti kaip ir kodėl blockchain sistemos turi veikti ir t.t, bet žiūrint IMF ir WEF oficialią medžiagą jie kažkodėl yra pateikę idėją/planą naudoti tokia skaitmeninę bendrą valiutą.

[index]

Aš visko galiu gerai nesuprasti, bet centriniai bankai turės savo CBDS (pinigų atitikmenis). Teoriškai jų galės spausdinti kiek nori. Bet tada dar reikėtų "jungiamųjų" valiutų veikimui tarp bankų. Nesvarbu kad jos būtų ribotas kiekis, kaina kiltų pagal poreikį, nes ten būtų tarp bankų-institucijų persiuntimui naudojama (turbūt ne tik bet taip bendru principu sakau). IMF nori tokią sistemą pakurti, gana aiškiai tai dėsto. Ir IMF kvietimu butent Ripple/XRP imone eidavo į IMF susitikimus su centriniais bankais. Kiekvienas savo nuomonę turės apie tai, savas prielaidas pasidarys. Aš nieko nė į vieną pusę negarantuoju, visur prielaidos.

Kam reikia kažkokių "jungiamųjų" valiutų jei dabar finansų sistema puikiausiai veikia be jų?

[heglor]

Tai "sukurtos" iš karto turi tokią pačią problemą. Valstybės nenaudos jokios valiutos, kurios negali emituoti pagal poreikį tam, kad vykdytų monetarinę politiką. Vienintelė kaip pinigai nbaudojama kriptovaliuta galės būti tik tokia, kurią leis tik centrinis bankas, tiek kiek centrinis bankas norės ir tada kai norės.

Aš visko galiu gerai nesuprasti, bet centriniai bankai turės savo CBDS (pinigų atitikmenis). Teoriškai jų galės spausdinti kiek nori. Bet tada dar reikėtų "jungiamųjų" valiutų veikimui tarp bankų. Nesvarbu kad jos būtų ribotas kiekis, kaina kiltų pagal poreikį, nes ten būtų tarp bankų-institucijų persiuntimui naudojama (turbūt ne tik bet taip bendru principu sakau). IMF nori tokią sistemą pakurti, gana aiškiai tai dėsto. Ir IMF kvietimu butent Ripple/XRP imone eidavo į IMF susitikimus su centriniais bankais. Kiekvienas savo nuomonę turės apie tai. Aš nieko nė į vieną pusę negarantuoju, visur prielaidos.

[index]

Yra skirtingų tipų blockchain kriptovaliutos. "Kasamos"(reiškia naudoja kompiuterių programas ir daug elektros kad būtų sukuriamos ir palaikomos) ir sukurtos visos iš karto. "Kasamų" pavyzdžiai yra bitcoin, ethereum ir t.t. Tokių valiutų bankai tikrai nenaudos.
Bet yra tokių kaip XRP, XLM gal dar pora, kurios sukuros iš karto ir yra 57 000 kartų mažiau elektros naudojančios, ir persiunčiamos per 3 sekundes, bei gali palaikyti milijonus persiuntimų per dieną. Jeigu tarkim tokią kriptovaliutą priimtų IMF ir centriniai bankai (ypač kai 60% jos net nėra rinkoje, o yra "užšaldyti" escrow sąskaitose tad dideli jos "klodai" yra laisvi) - tai ji galėtų būti panaudojama pasauliniu lygiu. Aišku čia daug prielaidų, bet jos nėra neįmanomos.

Tai "sukurtos" iš karto turi tokią pačią problemą. Valstybės nenaudos jokios valiutos, kurios negali emituoti pagal poreikį tam, kad vykdytų monetarinę politiką. Vienintelė kaip pinigai nbaudojama kriptovaliuta galės būti tik tokia, kurią leis tik centrinis bankas, tiek kiek centrinis bankas norės ir tada kai norės.

[heglor]

Kad technologija gali būti pritaikyta - tikėtina. Atsisakinėjant grynųjų tikėtina atsiras kažkoks virtualus cashas.

Kad bus naudojamos dabartinės kriptovaliutos, dėl to "dabar verta į jas investuoti" - visiška nesąmonė, nes jokia valstybė nenorės kreivai veikiančios ekonomikos, kur valiutos emisiją kontroliuoja ne valstybė, o kažkokie "kasėjai".

Yra skirtingų tipų blockchain kriptovaliutos. "Kasamos"(reiškia naudoja kompiuterių programas ir daug elektros kad būtų sukuriamos ir palaikomos) ir sukurtos visos iš karto. "Kasamų" pavyzdžiai yra bitcoin, ethereum ir t.t. Tokių valiutų bankai tikrai nenaudos, nes net negalėtų dėl jų rimtų technologinių silpnybių, ką jau kalbėti apie jų daromą žalą planetai.
Bet yra tokių kaip XRP, XLM gal dar pora, kurios sukuros iš karto ir yra 57 000 kartų mažiau elektros naudojančios, ir persiunčiamos per 3 sekundes, bei gali palaikyti milijonus persiuntimų per dieną. Jeigu tarkim tokią kriptovaliutą priimtų IMF ir centriniai bankai (ypač kai 60% jos net nėra rinkoje, o yra "užšaldyti" escrow sąskaitose tad dideli jos "klodai" yra laisvi) - tai ji galėtų būti panaudojama pasauliniu lygiu. Aišku čia daug prielaidų, bet jos nėra neįmanomos. Visgi Ripple/XRP vadovai ne kartą lankėsi susitikimuose su IMF, BIS su aukščiausiais jų vadovais. Bet jo, prielaidų yra.