Naujos kartos bankai

[index]

Tai būtent vykimas į skyrių ir yra viduramžiška paslauga. Dabar to tiesiog nebereikia daryti, nes viską galima susitvarkyti internetu, išskyrus labai išskirtinius atvejus, kai reikia asmens identifikavimo. Per pastaruosius metus bankų skyriuose teko būti gal porą kartų, kai užmiršau prisijungimus prie interneto banko (nes istoriškai turiu keletą sąskaitų skirtinguose bankuose).

O pavedimai įprastai eina keturis kartus per dieną. Nors dabar didieji bankai jau turi momentinius mokėjimus, tai išvis nėra problemos, jie tiesiog nueina akimirksniu.

Su kuo yra sudėtingai tai būtent su tomis legacy paslaugomis: nueiti į skyrių, ten išsigryninti pinigus, padaryti pavedimus grynaisiais pinigais ir t.t. ir jie yra brangūs. O bet tačiau tai yra todėl, kad jas atlikti kainuoja (reikia nuomotis patalpas, turėti fizinius darbuotojus, tų paslaugų neautomatizuosi) ir besinaudojančių yra nykstamai mažai (t.y. iš esmės tik tas pensininkų segmentas, kuris atsisako jomis naudotis kitaip), dėl ko bankams tiesiog neapsimoka jų teikti. Ir aišku, būtent dėl to joks valstybinis bankas sugalvojęs jų teikti, to nelabai galės daryti, nes jos kainuoja daug, o pajamų beveik neatneša. Nebent mes visi tai draugiškai subsidijuosime.

[tajus3]

Šiaip pradedu galvoti, kad, ko gero, valstybei reikėjo perimti Snoro kontrolę. Net jeigu ten ir buvo kokio milijardo eurų skylė, tai turbūt kainuotų mažiau Lietuvos ekonomikai negu dabartinė baisi situacija Lietuvos rinkoje.

[tajus3]

Viduramziskas paslaugas? Ponas, matyt, viduramziais negyvenote. Lietuvos bankai yra ypac modernus, vieni moderniausiu Europoje. Jie yra labai jauni, vos po 20 metu teturi, todel nekartojo senu banku klaidu. Ir todel del didelio efektyvumo ju pelningumas yra labai didelis, vienas didziausiu Europoje. Zinoma, konkurencijos nebuvimas taip pat padeda pelningumui. Del mazo konkurencingumo pritariu, bet del paslaugu kainu - ne. Daugelyje Europos saliu banku paslaugos yra brangesnes. Lietuvisku banku paslaugos yra tokios, sakyciau, vidutinio brangumo. Apskritai, ka tu laikai viduramziskomis paslaugomis? Ar zinai, kad Italijoje netgi siomis dienomis populiaru gauti atlyginima banko cekiais? Kuriuos reikia nesti i banka issigryninti? Stai kur tikrieji viduramziai.

Turiu sutikti, kad kokioje Nigerijoje ar Afganistane turbūt bankinis sektorius dar prastesnis nei pas mus, bet kiek esu susidūręs (D. Britanija, Airija, Vokietija ir Lenkija), tai visur bankinės paslaugos žymiai ir net nelyginamai geresnės. O tas čekių turėjimas Italijoje tiesiog yra legacy paslauga, kuri turbūt patogi vyresniems žmonėms, o pas mus dėl konkurencijos trūkumo bankams nusispjauti, kad kažkam patogu, klientai pakentės, niekur jie nesidės.

Keli pavyzdžiai mūsų bankinės sistemos neveiksnumo:
1) Verslui gauti paskolą užtrunka ilgiausiai, dokumentų reikia daugiausiai, užstatų reikia didžiausių ir galu gale paskola pati brangiausia. Lengviausias būdas gauti paskola - įsteigti firmelę kur nors kitur ir ten gauti paskolą. Turiu nuojautą, kad toks Luminor per 2019 metus nei vienos paskolos turbūt nedavė...

2) Aptarnavimas tragiškas, klientai visai nerūpi, nes kur ta šunauja dėsis be tų 2,5 banko Lietuvoje. Didžiausia nelaimė jeigu reikia dėl kokios smulkmenos važiuoti į banko skyrių. Turėsi bėdos kaip minimum visai dienai atstovėti eilę ir gauti super prastą aptarnavimą. Prisegu vieno verslininko istoriją Lietuvoje.

3) Paslaugų lygis ir kainos - tragedija. Kodėl Anglijoje galiu prieiti prie bet kokio bankomato ir nemokamai išsiimti savo pinigus? Lietuvoje reikia naudoti Revolut. Kodėl pavedimai tarp skirtingų bankų keliauja ten ar ne du kartus per dieną išskyrus išeigines, kai visai nekeliauja? Kažkodėl kitose šalyse pavedimai praeina iš karto.

Manau laikas pripažinti, kad standartinių bankų paslaugos Lietuvoje blogiausios ES, o tas pavyzdys kur pateikei, kad Italijoje aptarnaujami čekiai parodo, kad ten bankai prisitaiko prie klientų, kurie nenori pokyčių, nes tai irgi klientai, kurių jiems reikia.

[sankauskas]

Jie tiesiog neįsivaizduoja kaip sunku ir brangu sukurti tokio kompleksiškumo įstaigą tuščioje vietoje, kas iš esmės paguodžia, kad nieko išskyrus pinigų pervedimo įstaigą (kur pensininkai galėtų patogiai išsigryninti pensijas ir sumokėti grynais už komunalinius) jie nepadarys. Bet kokie bandymai pasibaigs, kai pamatys kiek kainuoja sukurti elementarią banko IT sistemą ir pasamdyti kelis šimtus ITšnikų už ministro atlyginimą. Joks normalus darbuotojas nepereis dirbti į valstybinį sektorių už 700 eurų valstybino sektoriaus nevykėlių atlyginimą. O vyriausybė lygiai taip pat nuspręs nesamdyti normalių darbuotojų kai jie paprašys 3000 eurų į rankas, nes pagalvos, kad jie paprasčiausiai išprotėjo. Ties tuo ir pasibaigs tikriausiai.

Man jau vien labai įdomu, kaip SODRAi seksis gyvybės draudime dirbti mokant pensijų anuitetus, kai prireiks dirbti pagal visus mokumo standartus ir investavimu užsiimti.

Na taip, jei per šitiek laiko, skirdama didelius resursus, valstybė negali sukurti vieno, ganėtinai elementaraus, finansinio instrumento kaip anuitetas....

Pensijų anuitetų centralizavimą ir mokėjimo perdavimą „Sodrai“ siūloma atidėti pusei metų iki 2020 m. liepos 1 dienos, pranešė Socialinių reikalų ir darbo ministerija (SADM). Tai reiškia, kad antroje pakopoje sukauptą privačią pensiją kitais metais pirmą pusmetį į pensiją išeisiantiems klientams mokės privačios bendrovės, kurios šia veikla užsiima ir šiuo metu.

Toks siūlymas išdėstytas Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projekte, kurį parengė SADM. Pensijų ekspertai akcentuoja, kad svarbiausia yra užtikrinti, kad centralizuotas anuitetų administratorius būtų nepriklausomas nuo politikų ir politinio proceso.

„Norėdami suteikti kokybiškas ir klientų interesus atitinkančias paslaugas, turime pasirengti iki smulkmenų. Dėl šios priežasties daug konsultavomės su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) privačių pensijų ir draudimo ekspertais, sukūrėme pensijų anuitetų gavėjų turto valdysenos modelį ir pateikėme teisės aktų pakeitimus, kurie užtikrintų profesionalų ir nepriklausomą pensiją sukaupusių žmonių turto valdymą. Kol šie pakeitimai nepriimti, negalime judėti toliau, o laiko pasirengti lieka rizikingai mažai, todėl siūlome atidėti anuitetų centralizavimą pusei metų“


Plačiau: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...#ixzz65PjmxvfL

Tai kiek laiko ir milijardų kainuotų naujo banko kūrimas plynoje vietoje?

[index]

Jie tiesiog neįsivaizduoja kaip sunku ir brangu sukurti tokio kompleksiškumo įstaigą tuščioje vietoje, kas iš esmės paguodžia, kad nieko išskyrus pinigų pervedimo įstaigą (kur pensininkai galėtų patogiai išsigryninti pensijas ir sumokėti grynais už komunalinius) jie nepadarys. Bet kokie bandymai pasibaigs, kai pamatys kiek kainuoja sukurti elementarią banko IT sistemą ir pasamdyti kelis šimtus ITšnikų už ministro atlyginimą. Joks normalus darbuotojas nepereis dirbti į valstybinį sektorių už 700 eurų valstybino sektoriaus nevykėlių atlyginimą. O vyriausybė lygiai taip pat nuspręs nesamdyti normalių darbuotojų kai jie paprašys 3000 eurų į rankas, nes pagalvos, kad jie paprasčiausiai išprotėjo. Ties tuo ir pasibaigs tikriausiai.

Man jau vien labai įdomu, kaip SODRAi seksis gyvybės draudime dirbti mokant pensijų anuitetus, kai prireiks dirbti pagal visus mokumo standartus ir investavimu užsiimti.

[Dovydas]

Kaip ten bebūtų konkurencijos trūkumas bankiniame sektoriuje pas mus tragiškas ir iš to gauname viduramžiškas bankines paslaugas už didelius pinigus. Valstybinis bankas galėtų būti vienas iš sprendimų, bet pradžioje reikia pagalvoti ar nėra kitų išeičių.

Viduramziskas paslaugas? Ponas, matyt, viduramziais negyvenote. Lietuvos bankai yra ypac modernus, vieni moderniausiu Europoje. Jie yra labai jauni, vos po 20 metu teturi, todel nekartojo senu banku klaidu. Ir todel del didelio efektyvumo ju pelningumas yra labai didelis, vienas didziausiu Europoje. Zinoma, konkurencijos nebuvimas taip pat padeda pelningumui. Del mazo konkurencingumo pritariu, bet del paslaugu kainu - ne. Daugelyje Europos saliu banku paslaugos yra brangesnes. Lietuvisku banku paslaugos yra tokios, sakyciau, vidutinio brangumo. Apskritai, ka tu laikai viduramziskomis paslaugomis? Ar zinai, kad Italijoje netgi siomis dienomis populiaru gauti atlyginima banko cekiais? Kuriuos reikia nesti i banka issigryninti? Stai kur tikrieji viduramziai.

As atsimenu laikus, kai eidavau i valstybini gastronoma pirkti valstybiniame mesos kombinate pagamintos desros uz valstybineje kontoroje gauta alga, apsiaves valstybiniame batu fabrike siutais batais. Viskas buvo valstybiska. Aciu, daugiau nereikia, apsieisime kaip nors be valstybiniu banku.

[sankauskas]

Tai ką dabar daryti? Uždaryti LG, Ignitis, paštą?

Ten, kur įmonės teikia paslaugas konkurencingoje srityje - privatizuoti, i.e. Lietuvos paštas.

Ten, kur yra monopolija dėl veiklos specifikos - i.e. Lietuvos Geležinkeliai - kaip įmanoma depolitizuoti veiklą, listinguoti dalį akcijų.

[mantasm]

Tai ką dabar daryti? Uždaryti LG, Ignitis, paštą?

Ignitis įdomus atvejis. Jie patyliukais kaipo ir kuria valstybinį komercinį banką. Tiesa, skirtą užsienio rinkoms

„Ignitis grupės“ rizikos kapitalo fondas investavo į „Bolt Bikes“

https://www.vz.lt/pramone/energetika...#ixzz65M9RJOcK

[Lettered]

Tai žodžiu, negaliu pasirinkti elektros tiekėjo?



LG yra grobstimi vakstybės pinigai. Tas pats būtų ir valstybiniame banke.

Privačiuose bankuose yra legalizuojami nelegaliai uždirbti pinigai.

Jauti skirtumą?

Tai ką dabar daryti? Uždaryti LG, Ignitis, paštą?

[sankauskas]

Įmonės jau senai gali, nuo kitų metų galės ir fiziniai asmenys.

Tai žodžiu, negaliu pasirinkti elektros tiekėjo?

Ne didesnis, nei dabar vyskta SEB, Swedbank ar Danske.

LG yra grobstimi vakstybės pinigai. Tas pats būtų ir valstybiniame banke.

Privačiuose bankuose yra legalizuojami nelegaliai uždirbti pinigai.

Jauti skirtumą?

[Lettered]

Papasakoti kaip LG vyksta pinigų plovimas?

What's next, papasakoti kaip žemė sukasi apie saulę?

Ne didesnis, nei dabar vyskta SEB, Swedbank ar Danske.

[Lettered]

Jo? Gal gali papasakoti, kaip aš galiu pasirinkti elektros tiekėją?

Įmonės jau senai gali, nuo kitų metų galės ir fiziniai asmenys.

Energetikos ministerija ruošiasi nuo 2020-ųjų visiškai liberalizuoti elektros rinką. Tuomet ne tik bendrovės, bet ir gyventojai turės galimybę rinktis, iš kokio tiekėjo įsigyti elektros energiją.

Skaityti daugiau: https://www.diena.lt/naujienos/versl...tiekeja-865015

[sankauskas]

Kaip gerai, kad SEB, Swedbank, Dankse tuom neužsiima.
Papasakokite plačiau, kokia pinigų plovyklą šiuo metu vyksta pašte, geležinkeliuose, Lietuvos energijoje ir pan.?

Papasakoti kaip LG vyksta pinigų plovimas?

What's next, papasakoti kaip žemė sukasi apie saulę?

[Lettered]

Bet visai kas kitą, kai valstybė lygioje vietoje imasi kurti naują banką. Ten bus tokia pinigų plivykla, kad geležinkeliečiai verks kamputyje.

Kaip gerai, kad SEB, Swedbank, Dankse tuom neužsiima.
Papasakokite plačiau, kokia pinigų plovyklą šiuo metu vyksta pašte, geležinkeliuose, Lietuvos energijoje ir pan.?

[sankauskas]

Valstybinių įmonių tikslas nėra tik uždirbti pelną, kitaip jos visos būtų privatizuotos. Beje, prie ko čia skandinavų bankų uždarymas? Privačių kurjerių ar elektros tiekėjų dėl valstybių įmonių monopolijos niekas neuždarė ir to nesiūlo.

Jo? Gal gali papasakoti, kaip aš galiu pasirinkti elektros tiekėją?

[sankauskas]

Na, blogiau už kokį Luminor nebus. DNB Norvegijoje ar Belfius Belgijoje įrodo, kad tikrai įmanoma. Danske ir Citadele man rodos irgi tik mažuma akcijų privačiose rankose?

Kaip ten bebūtų konkurencijos trūkumas bankiniame sektoriuje pas mus tragiškas ir iš to gauname viduramžiškas bankines paslaugas už didelius pinigus. Valstybinis bankas galėtų būti vienas iš sprendimų, bet pradžioje reikia pagalvoti ar nėra kitų išeičių.

Na, yra skirtumas kai bankų krizės metu valstybė garantuoja likvidumą ir kapitalizaciją mainais į dali (ar visą) nuosavybės teisių į banką, kaip DNB ar Citadelės atveju. Tokių atvejų gausu, ypač po 2008. Plius kažkaip abejoju kad norvegų valdžia stipriai micromanagino DNB valdybą su skambučiais ir "zadanijom".

Bet visai kas kitą, kai valstybė lygioje vietoje imasi kurti naują banką. Ten bus tokia pinigų plivykla, kad geležinkeliečiai verks kamputyje.

[Lettered]

Na, kalbant apie de facto monopolijas, tada reiktų uždaryti skandinavų bankus. Žiū, tada mūsų valstybinis gal irgi pelno atneštų.

Valstybinių įmonių tikslas nėra tik uždirbti pelną, kitaip jos visos būtų privatizuotos. Beje, prie ko čia skandinavų bankų uždarymas? Privačių kurjerių ar elektros tiekėjų dėl valstybių įmonių monopolijos niekas neuždarė ir to nesiūlo.

[tajus3]

Atsimenu tuos puikius laikus, kai telefono paslaugas teikdavo valstybinis operatorius.
Arba skraidydavo tik valstybinės avialinijos. Kai reikdavo bilietą nusipirkti prieš tai nuvažiavus į flyLAL biurą Gatwicko oro uoste.

Nekantrauju pradėti naudotis būsimo valstybinio banko paslaugomis.

Na, blogiau už kokį Luminor nebus. DNB Norvegijoje ar Belfius Belgijoje įrodo, kad tikrai įmanoma. Danske ir Citadele man rodos irgi tik mažuma akcijų privačiose rankose?

Kaip ten bebūtų konkurencijos trūkumas bankiniame sektoriuje pas mus tragiškas ir iš to gauname viduramžiškas bankines paslaugas už didelius pinigus. Valstybinis bankas galėtų būti vienas iš sprendimų, bet pradžioje reikia pagalvoti ar nėra kitų išeičių.

[sankauskas]

Na Lietuvos pašto ar Energijos tiekimo paslaugos nesubsidijuojamos, tas pats būtų ir su banko paslaugomis.

Na, kalbant apie de facto monopolijas, tada reiktų uždaryti skandinavų bankus. Žiū, tada mūsų valstybinis gal irgi pelno atneštų.

[Lettered]

Na jei flyLAL būtų skraidę pi 10 € į Londoną ir Paryžių, irgi niekas nebūtų prieštaravę.

Juk viskas subsidijuojama iš mokesčių mokėtojų, reiškia, niekieno, pinigų.

Na Lietuvos pašto ar Energijos tiekimo paslaugos nesubsidijuojamos, tas pats būtų ir su banko paslaugomis.