Naujos kartos bankai

[Tomas]

Bet, kaip suprantu, norint naudotis Apple Pay ar Google Pay reikia turėti sąskaitą palaikomame užsienio banke. Nei su Swedbank, nei su SEB NFC niekaip nepasinaudosi, ar ne taip? Ir nepananšu, kad greitai tai taps įmanoma.

Aha:
https://www.swedbank.lt/private/card...tions/applepay
https://www.citadele.lt/lt/support/apple-pay/

[jpou]

Momentinių pavedimų veikia jau gal metus. Atsiskaitymų per mobilaus numerį kiek suprantu yra paleista šiandien, kurią palaiko 2 didžiausi bankai. Laiko klausimas kada palaikys ir kiti.
Ko dar trūksta?

Ja dar reikia padaryti patogia greitam atsiskaitymui:

1) Kaip patogiai ivesti numeri? Idealiu atveju automatizuotai.
2) Kaip isspresti daugelio kasu problema. Maximoje kiekviena kasa tures tureti savo numeri, nes reikia atrinkti kas kur kokia suma moka.
3) Kaip isspresti klaidu problema - suvedziau ne ta numeri ir nuejo pinigai - ka tada daryti?
4) Netycia ivedziau ne ta suma. Kaip uztikrinti teisinga balanso suvedima su jau sumoketa suma per 2 mokejima.
5) Integravimas su point-of-sale sistemomis. Kaip daznai bus atnaujinamas integravimas (nes su kiekvienu atnaujinimu pos sistema irgi tures buti atnaujinama - tai dideli kastai).
6) Kaip atlikti pinigu grazinima? (Pilna / dalini).
7) Kaip uztikrinti, kad pardavejas nesuzinotu mano telefono numerio?
8) Ir zinoma 1'000'000 vertas klausimas - kaip visa tai padaryti patogiau nei dabartinis contactless payment kortele arba mobiliu.

[Arunasx]

Dabar yra sukurta momentiniu pavedimu sistema. Tai ne tas pats kas atsiskaitymu sistema.

Momentinių pavedimų veikia jau gal metus. Atsiskaitymų per mobilaus numerį kiek suprantu yra paleista šiandien, kurią palaiko 2 didžiausi bankai. Laiko klausimas kada palaikys ir kiti.
Ko dar trūksta?

[abruo]

Bet, kaip suprantu, norint naudotis Apple Pay ar Google Pay reikia turėti sąskaitą palaikomame užsienio banke. Nei su Swedbank, nei su SEB NFC niekaip nepasinaudosi, ar ne taip? Ir nepananšu, kad greitai tai taps įmanoma.

[Tomas]

Dabar yra sukurta momentiniu pavedimu sistema. Tai ne tas pats kas atsiskaitymu sistema.



Su dabartiniu finansiniu paslaugu reguliavimu, pardavejas negali diskriminuoti vieno mokejimo budo pries kita (koreteles naudojimo mokescio arba nera, arba jis toks pats visiems koreteliu tipams). Tai dar karta - kuo hipotetine LB operuojama sistema man bus geresne uz tokia, kokia yra dabar?



Dar karta - dabar yra sukurta momentine pervedimu sistema. Pervedimu sistema nera tas pats kas atsiskaitymu sistema. Norint tureti atsiskaitymu sistema, tau reikia budo lengvai savo bankui pateikti nurodyma kam pervesti pinigus ir patvirtinti, kad nurodymas teisingas. Tuomet bankas atliks mokejima - ar naudojantis LB momentiniu mokejimu, ar dar kokiu kitu budu.

Tokios valstybines sistemos dabar nera ir as labai nenoreciau kad ja bandytu sukurti. Kuriant valstybine sistema tu turesi konkuruoti su jau labai gerai veikianciomis privaciomis sistemomis (Visa/MC + visi nauji fintechai). Taip pat valstybinis operatorius tures prisiimti visas fraud'o rizikas. Ar as pasitikiu, kad mes kurdami nuo 0 padarysime geriau - tikrai ne.

Trūkt už vadžių, vėl iš pradžių. Jau yra ir veikia - pavedimai pagal telefono numerį. Naudoti beje niekas neverčia. Piktintis aišku galima, Lietuva laisva šalis.

[jpou]

Jau sukurta ir apmokėta. Jautiesi labai nuskriaustas?

Dabar yra sukurta momentiniu pavedimu sistema. Tai ne tas pats kas atsiskaitymu sistema.

Dar pasakyk, kad parduotuvėj Heinz majonezo kaina negali skirtis nuo Daumantų majonezo, nes tai kažką diskriminuoja.

Su dabartiniu finansiniu paslaugu reguliavimu, pardavejas negali diskriminuoti vieno mokejimo budo pries kita (koreteles naudojimo mokescio arba nera, arba jis toks pats visiems koreteliu tipams). Tai dar karta - kuo hipotetine LB operuojama sistema man bus geresne uz tokia, kokia yra dabar?

Tau, kaip vartotojui, iš momentinių mokėjimu nauda ta, kad iš vieno banko į kitą pavedimas atliekamas ne kitą dieną, ar po švenčių, o per sekundės dalį. Bet manau pasistengęs gali atsisakyti tokio, tau nereikalingo, funkcionalumo.

Dar karta - dabar yra sukurta momentine pervedimu sistema. Pervedimu sistema nera tas pats kas atsiskaitymu sistema. Norint tureti atsiskaitymu sistema, tau reikia budo lengvai savo bankui pateikti nurodyma kam pervesti pinigus ir patvirtinti, kad nurodymas teisingas. Tuomet bankas atliks mokejima - ar naudojantis LB momentiniu mokejimu, ar dar kokiu kitu budu.

Tokios valstybines sistemos dabar nera ir as labai nenoreciau kad ja bandytu sukurti. Kuriant valstybine sistema tu turesi konkuruoti su jau labai gerai veikianciomis privaciomis sistemomis (Visa/MC + visi nauji fintechai). Taip pat valstybinis operatorius tures prisiimti visas fraud'o rizikas. Ar as pasitikiu, kad mes kurdami nuo 0 padarysime geriau - tikrai ne.

[mantasm]

Uhhhh. Tai uz mano (kaip mokesciu moketojo) pinigus kazkas sukurs ir islaikys sistema, kuria norint man pasinaudoti, as turiu atsisakyti dabar turimu privilegiju. Tai cia double-fail. Jei vartotojai butu tokie samoningi ir jiems rupetu mokesciai - turguje seniai visi prasytu cekiuku. Paskutini karta Kalvariju turgavieteje apsipirkinejau gruodzio menesi. Nei vienas skirtingas pardavejas cekio nepasiule, o niekas aplink mane ir neprase...

Per didelis socialinis barjeris. Tingiu ginčytis su turginiu ir gadintis nuotaiką. Vietoj to būtų galimybė mokėt kortele ir nereiktų galvot kiek turių grynų - taip ir daryčiau. Net jei bandytų perkalbėt mokėt grynais padarant "nuolaidėlę". Tiesiog būtų pasirinkimas arba daro pardavimą, arba einu pas kitą, nes grynųjų neturiu.

Čia kaip su intelektinio turinio piratavimu. Laimėti galima tik tada jei legali alternatyva bus patogesnė. Visada bus maža dalis, kas rinksis morališkai teisingą, bet brangesnį/sudėtingesnį kelią. Ir visi kiti kurie tiesiog darys kaip patogiausia.

[Tomas]

Tai kas tavo siulymu turi apmoketi sistemos kurima:

1) LB (mokesciu moketojai)
2) Bankai

Kas tures padengti sistemos operavimo kastus?

1) Vartotojai (per saskaitos mokesti)
2) Pardavejai
3) Mokesciu moketojai
4) 1+2+3 kombinacija - kokia?

Jau sukurta ir apmokėta. Jautiesi labai nuskriaustas?

Kokia nauda man, kaip vartotojui? Kodel as tureciau rinktis moketi per vietine sistema, o ne naudodamasis Visa / MC? Kaina negali skirtis, nes negalima diskriminuoti. Mokedamas dabar MC kortele renku visokius lojalumo taskus ir panasiai.

Dar pasakyk, kad parduotuvėj Heinz majonezo kaina negali skirtis nuo Daumantų majonezo, nes tai kažką diskriminuoja.
Tau, kaip vartotojui, iš momentinių mokėjimu nauda ta, kad iš vieno banko į kitą pavedimas atliekamas ne kitą dieną, ar po švenčių, o per sekundės dalį. Bet manau pasistengęs gali atsisakyti tokio, tau nereikalingo, funkcionalumo.

[themanual]

Dar toli tai sistemai iki tokios, kurios reiktų, bet galbūt kažkas ir bus, svarbu kad ji ne tik būtų, bet ir būtų reali alternatyva mokant už prekes ir paslaugas.

Valstybinės mokėjimų sistemos kūrimo ir operavimo kaštus turėtų dengti valstybė, tai būtų strateginė sistema ir morališkai jos finansavimas būtų pateisinamas taip pat kaip ir kariuomenės išlaikymas taikos metu. Kalbant apie skatinimą pirkėjui, galbūt būtų galima irgi rinkti taškus per kuriuos leistų susigrąžinti dalį mokesčių (kaip ir dabar yra su tam tikromis paslaugomis kai pateikti sąskaitas). Jeigu patogumas daug nesiskirs nuo kortelių, tuomet galima skatinti ir per patriotiškumo prizmę. Pardavėjui vien procento nemokėjimas už pervedimą būtų vienintelis paskatinimas kurio reikia.

[jpou]

Nauda būtų daugiau ne vartotojui, o piliečiui mažinant šešėlį. Tokiu atveju trečias variantas logiškiausias.

Uhhhh. Tai uz mano (kaip mokesciu moketojo) pinigus kazkas sukurs ir islaikys sistema, kuria norint man pasinaudoti, as turiu atsisakyti dabar turimu privilegiju. Tai cia double-fail. Jei vartotojai butu tokie samoningi ir jiems rupetu mokesciai - turguje seniai visi prasytu cekiuku. Paskutini karta Kalvariju turgavieteje apsipirkinejau gruodzio menesi. Nei vienas skirtingas pardavejas cekio nepasiule, o niekas aplink mane ir neprase...

[mantasm]

Kokia nauda man, kaip vartotojui? Kodel as tureciau rinktis moketi per vietine sistema, o ne naudodamasis Visa / MC? Kaina negali skirtis, nes negalima diskriminuoti. Mokedamas dabar MC kortele renku visokius lojalumo taskus ir panasiai.

Nauda būtų daugiau ne vartotojui, o piliečiui mažinant šešėlį. Tokiu atveju trečias variantas logiškiausias.

[Arunasx]

Per numerį gali persiusti tiesiog bet kuriam žmogui manyčiau, aišku jis turi būti uždeklaravęs savo numerį ir susietą sąskaitą, tai nebūtinai tik mokant įmonei kaip kortele.

Pervedimai pagal telefono numerį bus įvykdomi per kelias sekundes. supaprastindami pinigų pervedimus tarp gyventojų. „..bank..“ klientams nebereikės įvesti gavėjo banko sąskaitos numerio – pakaks pasirinkti gavėją iš telefono adresų knygelės arba įrašyti jį rankiniu būdu, ir lėšos akimirksniu įkris į gavėjo banko sąskaitą“,

[jpou]

Tai visi partneriai JAU yra. Sistemos operatorius - Lietuvos Bankas, ir sistemos naudotojai - visi LT komerciniai bankai.


Yra net oficialūs įkainiai LB puslapyje.

Tai kas tavo siulymu turi apmoketi sistemos kurima:

1) LB (mokesciu moketojai)
2) Bankai

Kas tures padengti sistemos operavimo kastus?

1) Vartotojai (per saskaitos mokesti)
2) Pardavejai
3) Mokesciu moketojai
4) 1+2+3 kombinacija - kokia?

Kokia nauda man, kaip vartotojui? Kodel as tureciau rinktis moketi per vietine sistema, o ne naudodamasis Visa / MC? Kaina negali skirtis, nes negalima diskriminuoti. Mokedamas dabar MC kortele renku visokius lojalumo taskus ir panasiai.

[Tomas]

Na va, themanual problema matyt bus išspręsta artimiausiais mėnesiais:
https://www.delfi.lt/verslas/mano-eu....d?id=84127327

[Tomas]

Tai is esmes yra virtuali valstybine kortele. Tau kaip minimum reikia 3 partneriu:

1) Banko kuriame yra moketojo saskaita;
2) Banko kuriame yra gavejo saskaita;
3) Sistemos operatoriaus.

Tai visi partneriai JAU yra. Sistemos operatorius - Lietuvos Bankas, ir sistemos naudotojai - visi LT komerciniai bankai.

Visi 3 turi savo veiklos kastus, kuriuos kazkas turi padengti. Mes dabar esam priprate, kad atsiskaitymas kortele nieko nekainuoja (mums - vartotojams). Bet musu banko kastai niekur nedingo. Jie tiesiog perkelti ant pardavejo. Jei mes norim mazinti kastus pardavejui - tai arba atsiras mokejimas uz kiekviena tranzakcija, arba mokesciu moketojai subsidijuos islaikydami valstybini sistemos operatoriu.

Yra net oficialūs įkainiai LB puslapyje.

[jpou]

Nekalbam apie dar vieną, valstybinę kortelę, atvirkščiai - elektroninius atsiskaitymus (telefonais, laikrodžiais, čipais rankose ir pan.), nesinaudojant tarpininkų, tokių kaip Visa/MC paslaugomis.

Tai is esmes yra virtuali valstybine kortele. Tau kaip minimum reikia 3 partneriu:

1) Banko kuriame yra moketojo saskaita;
2) Banko kuriame yra gavejo saskaita;
3) Sistemos operatoriaus.

Visi 3 turi savo veiklos kastus, kuriuos kazkas turi padengti. Mes dabar esam priprate, kad atsiskaitymas kortele nieko nekainuoja (mums - vartotojams). Bet musu banko kastai niekur nedingo. Jie tiesiog perkelti ant pardavejo. Jei mes norim mazinti kastus pardavejui - tai arba atsiras mokejimas uz kiekviena tranzakcija, arba mokesciu moketojai subsidijuos islaikydami valstybini sistemos operatoriu.

Galiausiai mes galim priversti kiekviena merchanta siulyti atsiskaityti per valstybine sistema, bet mes negalim uzdrausti priimti nevalstybinius mokejimo budus.

[Tomas]

Nekalbam apie dar vieną, valstybinę kortelę, atvirkščiai - elektroninius atsiskaitymus (telefonais, laikrodžiais, čipais rankose ir pan.), nesinaudojant tarpininkų, tokių kaip Visa/MC paslaugomis.

Juk tie tarpininkai atsirado prikėjo-pardavėjo pasitikėjimo problemai spręsti, kai tarpbankiniai mokėjimai buvo labai lėti. Dabar, kai mokėjimai pasidarė momentiniai, tarpininko (bent buitiniame lygmenyje) nebereikia

[jpou]

Mano supratimu (gal ir neteisingu), čia grynai softo klausimas, kad pridėjus telefoną prie skaitytuvo būtų inicijuojamas tiesioginis momentinis mokėjimas iš pirkėjo sąskaitos į pardavėjo sąskaitą, o ne per Visa/MC sistemą.

Korteliu infrastruktura yra super sudetinga del milzinisko kiekio legacy sistemu ir del to kad atejo is US su ju verslo supratimu (profit ir risk sharing). Kiekviena tranzakcija vienaip ar kitaip yra palieciama:

1) Issuing banko - kuris isleido kortele
2) Acquiring banko - kuris aptarnauja pardaveja, bet tai nebutinai bankas.
3) Korteliu terminalo valdytojo (banko, arba arba tarpininko pvz mokejimo korteliu sistemos, atos worldline, ir pan)
4) Mokejimo korteliu sistemos (Visa, MC, Unionpay).

Kiekvienas is 4 gali buti virtualus, t.y. veikia naudojantis keliu kitu kompaniju infrastruktura.

Vietines korteles nera naujiena. Ta pati Danija tu savo DanKort. Taciau jau kuris laikas grynos DanKort nebera - yra jungtine su Visa. Zmonems nera patogu tureti atskirai DanKort ir Visa/MC. Kadangi merchant'as negali imti skirtingo aptarnavimo mokescio mokant skirtingomis kortelemis - zmonem nebera paskatos nesiotis daugiau plastiko.

Pardavejams valstybinis korteliu aptarnavimas irgi nera taip jau gerai. Vykdant tranzakcijas per privatu acquiring bank lengviau makliavoti ir slepti pajamas.

[Tomas]

Nu tai jei labai nori, tai ir šiandien niekas netrukdo pervesti pinigus momentiniu mokėjimu tiesiai į turginio sąskaitą.

[themanual]

O tai šiais laikais dar yra telefonų netinkamų nekontaktiniams atsiskaitymams? Visa fizinė infrastruktūra jau yra prie kiekvieno kasos aparato, nieko naujo nereikia. Mano supratimu (gal ir neteisingu), čia grynai softo klausimas, kad pridėjus telefoną prie skaitytuvo būtų inicijuojamas tiesioginis momentinis mokėjimas iš pirkėjo sąskaitos į pardavėjo sąskaitą, o ne per Visa/MC sistemą.

Yra įvairių terminalų, ne visi programuojami bet kokiam protokolui o ir pats pritaikymas gali būti brangesnis už fizinį aparatą. MoQ sistema galbūt negalėjo varžytis patogumu su bekontaktinėmis krotelėmis, bet pats principas pagrindui buvo labai geras, nes galima išvis be tradicinių terminalų apsieiti, kas tarkim turgaus prekeiviams (ir ne tik) yra privalumas. Vėliau tokią sistemą galima papildyti ir kitokiais sprendimais, tuo pačiu NFC. Aš suprantu dėl ko jie užsilenkė, ir iš vienos pusės liūdna, iš kitos - gerai iliustruoja kodėl reikalinga normali valstybinė elektroninių atsiskaitymų sistema.