Naujos kartos bankai

[Arunasx]

Ar Lietuva – vis dar „fintech“ rojus? https://www.vz.lt/inovacijos/technol...-fintech-rojus

Asta Grigaitytė, asociacijos „Fintech Hub LT“ valdybos pirmininkė, paklausta, ar licencijas norintiems gauti Lietuvos verslams procesas pasunkėjo, cituoja neseniai atliktą įmonių apklausą.
„Duomenys rodo, kad „fintech“ bendrovės, siekiančios išplėsti turimą licenciją, susiduria su tam tikrais sunkumais, kurių pirminio licencijavimo metu nebuvo. Vienas tokių – licencijavimo terminai labai pailgėjo. Kitas – licencijuotos įstaigos agento registracija prieš dvejus metus buvo greita ir ganėtinai paprasta, o pastaruoju metu trunka apie metus“, – komentuoja A. Grigaitytė. Pasak jos, asociacijos nariams kliūva tai, kad dabar norinčioms gauti licencijas įmonėms taikomi jau visai kiti standartai ir reikalavimai. Verslininkų nuomone, toks traktavimas yra nesąžiningas ir iškreipiantis konkurenciją – naujų pareiškėjų laukia papildomi dveji metai, o jų konkurentams taikytos laisvesnės sąlygos. Be to, esą lincencijuoti „fintech“ verslai mano, kad šiuo metu LB reikalauja daugiau, negu nurodyta įstatymuose, ir dabar iš reguliuotojo sulaukia kur kas daugiau klausimų nei anksčiau.
Šiuo metu Lietuvoje banko licencijas turi 6 bankai, specializuoto banko licencijas – 7 bankai, o kaip užsienio bankų filialai veikia dar 6 bankai (iš viso – 19), veikia 11 sutelktinio finansavimo ir 8 tarpusavio skolinimo platformų operatoriai, 88 elektroninių pinigų ir 52 mokėjimo įstaigos.

[MedinisStrazdas]

Netiesa, kriptovaliutų privalumas tai, kad jų kiekis nėra beproto didinamas kaip paprastų valiutų, todėl per pandemiją jų paklausa stipriai ir išaugo, nes daugumos šalių vyriausybės įjungė pinigų spausdinimą maksimaliu režimu.

Kriptovaliutų kiekis yra reguliuojamas jų savininkų. ETH yra puikus pavyzdys kur sąvininkai nusprendė "palengvinti kasimą" ir kelis kartus padidino cirkuliuojančios valiutos kiekį.

[uzdvidesimt]

Netiesa, kriptovaliutų privalumas tai, kad jų kiekis nėra beproto didinamas kaip paprastų valiutų, todėl per pandemiją jų paklausa stipriai ir išaugo, nes daugumos šalių vyriausybės įjungė pinigų spausdinimą maksimaliu režimu.

Kripto kiekis ir jos infliacija priklauso nuo konkrečios valiutos, Etheris, Bitkoinas, taip, infliacija suplanuota ir pakankamai maža, bet yra tokių valiutų kaip Doge, kurios yra spausdinamos nežmoniškais tempais.

Kripto kainos kilo, nes grynų pinigų spausdinimo tempai nuo covic pandeminos pradžios yra beprecedenčiai ir didele dalis tų institucinių pinigų būtent į kripto ir nukeliavo, kas esant ribotai asseto pasiūlai išaugino ir jo kainą.

[Lettered]

Kriptovaliutų problemas išsprendums teisiniais reguliavimais nebebūtų prasmės išvis turėti kriptovaliutos nes tai būtų tiesiog eilinis centralizuotas fiat money kaip koks RPL.

Netiesa, kriptovaliutų privalumas tai, kad jų kiekis nėra beproto didinamas kaip paprastų valiutų, todėl per pandemiją jų paklausa stipriai ir išaugo, nes daugumos šalių vyriausybės įjungė pinigų spausdinimą maksimaliu režimu.

[Arunasx]

Paysera pradėjo atvirai skelbti sistemų veikimo, sutrikimų statusą,istoriją: https://status.paysera.com/
Būtų įdomu matyti diddžiųjų bankų panašią info, ypač Luminor, kuris yra amžinas disaster dėl bandymo sujungti krūvon 6 bankų IT sistemas.

[MedinisStrazdas]

Kriptovaliutų problemas išsprendums teisiniais reguliavimais nebebūtų prasmės išvis turėti kriptovaliutos nes tai būtų tiesiog eilinis centralizuotas fiat money kaip koks RPL.

[heglor]

Kriptovaliutu rinkos kainos krenta siuo metu (ir kritimas dar gali testis), nes BTC turi problemu del Kinijos mining'o, greitai gali ir tether-bitcoin problema islisti.
Kas dar nesate investave i efektyvias kripto ir galvotumete/noretumete ta padaryti, ateinancios dienos ir savaites gali buti palankus metas. BTC numeta visu kripto kainas del savo techniniu ir reguliaciniu problemu, o bendras kripto problemas issprendus reguliaciniais istatymais, efektyvios ir istatymus/normotyvus atitinkancios kripto sistemos kils. Net bankai gali pradėti naudoti tinkamas kriptovaliutu sistemas.
Gera info apie tai: https://drive.google.com/drive/folde...Ox?usp=sharing

[bato_usai]

Lietuvoje – Jungtinės Karalystės neobankas

Lietuvoje steigiasi Jungtinės Karalystės neobankas „Regent FE“. Tai bankas, veikiantis tik internete ir neturintis tradicinių aptarnavimo centrų.

Registrų centro duomenimis, bendrovė „Regent FE“ Lietuvoje įregistruota kovo 10 dieną, jos akcininkė yra Jungtinės Karalystės „Regent Foreign Exchange“, o vadovas – Aleksandras Čagubatovas.

Įmonė savo interneto puslapyje nurodo esanti neobankas ir fintech kompanija, kurios paslaugos supaprastina valiutų keitimo procedūrą.

„Regent FE“ taip pat teigia išduodanti „MasterCard“ debetines korteles bei teikianti kitas valiutų valdymo ir mokėjimų paslaugas.

[Arunasx]

LB „smėlio dėžėje“ baigti tarpusavio draudimo platformos bandymai, žadamas reguliavimas https://www.vz.lt/technologijos-moks...s-reguliavimas

Lietuvos banko (LB) bandomojoje finansinių inovacijų aplinkoje (angl. sandbox) baigėsi metus trukęs UAB „Workpower“ tarpusavio draudimo platformos „Ooniq“ bandymas. Šis bandymas, anot banko atstovų, gali atverti naujų galimybių finansinių paslaugų rinkoje. „Bandomojoje finansinių inovacijų aplinkoje turėjome galimybę geriau suprasti tarpusavio draudimo paslaugos ypatumus ir pamatėme, kad tokia paslauga gali būti naudinga vartotojams. Atsižvelgdami į rezultatus, parengsime gaires, nustatysime tarpusavio draudimo veiklos sąlygas, kurios būtų proporcingos rizikoms ir leistų šioms paslaugoms vystytis“, – sako Marius Jurgilas, LB valdybos narys. Tarpusavio draudimo (angl. peer to peer, P2P insurance) platforma sudaro galimybes vartotojams jungtis į bendruomenes, vienijamas tų pačių interesų, ir padėti vieni kitiems apsisaugoti nuo nuostolių. Tam sukuriamas bendruomenės fondas, sudaromas iš narių mokamų mokesčių. Dėl nuostolių kompensavimo sprendžia patys bendruomenės nariai. Jeigu po visų nuostolių kompensavimo fonde lieka pinigų, nepanaudotos lėšos grąžinamos bendruomenės nariams.

[Tomas]

Nusiųsti pinigus į Brazilija ilgai užtrunka dėl to, kad ta šalis yra šiknaskylė, o ne dėl to, kad dabartinėje finansų sistemoje kažkas blogai veikia.

[heglor]

Kam reikia kažkokių "jungiamųjų" valiutų jei dabar finansų sistema puikiausiai veikia be jų?

Neveikia ji puikiausiai. Nostro/Vostro accountai bankuose daug pinigu "pririsa", ju tada negali naudoti ir tai kainuoja finansiskai. Jugi dabar is viso bankine sistema letai veikia, pvz nusiusti pinigus i Brazilija uztrunka dienomis, kainuoja nemazai. Nera sujungiamu daliu su kitomis finansinemis sistemomis. Dar toks dalykas yra "smart contracts"(uzprogramuotos uzduotys), kur veikia ant blockchain sistemu ir yra labai naudingas dalykas ir ateityje bus labai iprastas dalykas daug naudos atnesantis nes gales labai daug finansiniu uzduociu automatizuoti.
Nesu profas, visų tecninių detalių paprastas žmogus negali žinoti kaip ir kodėl blockchain sistemos turi veikti ir t.t, bet žiūrint IMF ir WEF oficialią medžiagą jie kažkodėl yra pateikę idėją/planą naudoti tokia skaitmeninę bendrą valiutą.

[index]

Aš visko galiu gerai nesuprasti, bet centriniai bankai turės savo CBDS (pinigų atitikmenis). Teoriškai jų galės spausdinti kiek nori. Bet tada dar reikėtų "jungiamųjų" valiutų veikimui tarp bankų. Nesvarbu kad jos būtų ribotas kiekis, kaina kiltų pagal poreikį, nes ten būtų tarp bankų-institucijų persiuntimui naudojama (turbūt ne tik bet taip bendru principu sakau). IMF nori tokią sistemą pakurti, gana aiškiai tai dėsto. Ir IMF kvietimu butent Ripple/XRP imone eidavo į IMF susitikimus su centriniais bankais. Kiekvienas savo nuomonę turės apie tai, savas prielaidas pasidarys. Aš nieko nė į vieną pusę negarantuoju, visur prielaidos.

Kam reikia kažkokių "jungiamųjų" valiutų jei dabar finansų sistema puikiausiai veikia be jų?

[heglor]

Tai "sukurtos" iš karto turi tokią pačią problemą. Valstybės nenaudos jokios valiutos, kurios negali emituoti pagal poreikį tam, kad vykdytų monetarinę politiką. Vienintelė kaip pinigai nbaudojama kriptovaliuta galės būti tik tokia, kurią leis tik centrinis bankas, tiek kiek centrinis bankas norės ir tada kai norės.

Aš visko galiu gerai nesuprasti, bet centriniai bankai turės savo CBDS (pinigų atitikmenis). Teoriškai jų galės spausdinti kiek nori. Bet tada dar reikėtų "jungiamųjų" valiutų veikimui tarp bankų. Nesvarbu kad jos būtų ribotas kiekis, kaina kiltų pagal poreikį, nes ten būtų tarp bankų-institucijų persiuntimui naudojama (turbūt ne tik bet taip bendru principu sakau). IMF nori tokią sistemą pakurti, gana aiškiai tai dėsto. Ir IMF kvietimu butent Ripple/XRP imone eidavo į IMF susitikimus su centriniais bankais. Kiekvienas savo nuomonę turės apie tai. Aš nieko nė į vieną pusę negarantuoju, visur prielaidos.

[index]

Yra skirtingų tipų blockchain kriptovaliutos. "Kasamos"(reiškia naudoja kompiuterių programas ir daug elektros kad būtų sukuriamos ir palaikomos) ir sukurtos visos iš karto. "Kasamų" pavyzdžiai yra bitcoin, ethereum ir t.t. Tokių valiutų bankai tikrai nenaudos.
Bet yra tokių kaip XRP, XLM gal dar pora, kurios sukuros iš karto ir yra 57 000 kartų mažiau elektros naudojančios, ir persiunčiamos per 3 sekundes, bei gali palaikyti milijonus persiuntimų per dieną. Jeigu tarkim tokią kriptovaliutą priimtų IMF ir centriniai bankai (ypač kai 60% jos net nėra rinkoje, o yra "užšaldyti" escrow sąskaitose tad dideli jos "klodai" yra laisvi) - tai ji galėtų būti panaudojama pasauliniu lygiu. Aišku čia daug prielaidų, bet jos nėra neįmanomos.

Tai "sukurtos" iš karto turi tokią pačią problemą. Valstybės nenaudos jokios valiutos, kurios negali emituoti pagal poreikį tam, kad vykdytų monetarinę politiką. Vienintelė kaip pinigai nbaudojama kriptovaliuta galės būti tik tokia, kurią leis tik centrinis bankas, tiek kiek centrinis bankas norės ir tada kai norės.

[heglor]

Kad technologija gali būti pritaikyta - tikėtina. Atsisakinėjant grynųjų tikėtina atsiras kažkoks virtualus cashas.

Kad bus naudojamos dabartinės kriptovaliutos, dėl to "dabar verta į jas investuoti" - visiška nesąmonė, nes jokia valstybė nenorės kreivai veikiančios ekonomikos, kur valiutos emisiją kontroliuoja ne valstybė, o kažkokie "kasėjai".

Yra skirtingų tipų blockchain kriptovaliutos. "Kasamos"(reiškia naudoja kompiuterių programas ir daug elektros kad būtų sukuriamos ir palaikomos) ir sukurtos visos iš karto. "Kasamų" pavyzdžiai yra bitcoin, ethereum ir t.t. Tokių valiutų bankai tikrai nenaudos, nes net negalėtų dėl jų rimtų technologinių silpnybių, ką jau kalbėti apie jų daromą žalą planetai.
Bet yra tokių kaip XRP, XLM gal dar pora, kurios sukuros iš karto ir yra 57 000 kartų mažiau elektros naudojančios, ir persiunčiamos per 3 sekundes, bei gali palaikyti milijonus persiuntimų per dieną. Jeigu tarkim tokią kriptovaliutą priimtų IMF ir centriniai bankai (ypač kai 60% jos net nėra rinkoje, o yra "užšaldyti" escrow sąskaitose tad dideli jos "klodai" yra laisvi) - tai ji galėtų būti panaudojama pasauliniu lygiu. Aišku čia daug prielaidų, bet jos nėra neįmanomos. Visgi Ripple/XRP vadovai ne kartą lankėsi susitikimuose su IMF, BIS su aukščiausiais jų vadovais. Bet jo, prielaidų yra.

[index]

Kad technologija gali būti pritaikyta - tikėtina. Atsisakinėjant grynųjų tikėtina atsiras kažkoks virtualus cashas.

Kad bus naudojamos dabartinės kriptovaliutos, dėl to "dabar verta į jas investuoti" - visiška nesąmonė, nes jokia valstybė nenorės kreivai veikiančios ekonomikos, kur valiutos emisiją kontroliuoja ne valstybė, o kažkokie "kasėjai".

[heglor]

Sveiki,

jau kurį laiką užsuku į miestai forumą pasižvalgyti po naujienas, bet iki šiol paskyros dar neturėjau.
Ją pasikūriau, nes pastebėjau įdomią info ir pagalvojau gal pasidalinsiu. Nesu tikras ar ši info čia tiks. Jeigu netinka - ištrinkite, nieko nesiekiu su šia info, niekas ten nėra pardavinėjama ar reklamuojama, tik informacija duodama.

Info: https://drive.google.com/drive/folde...Ox?usp=sharing
Joje kalbama apie tai, kad IMF, WEF ir centriniai bankai testuoja ir įdieginėja finansinę blockchain technologiją. Pusiau už uždarų durų vyksta didžiulis technologinis pokytis ir retas kas žino apie tai.
Centriniai bankai testuoja ir kuriasi savas CBDS (doleriai, eurai, kurie yra konvertuoti į blockchain sistemas) ir yra gana aiškus faktas, kad bankinė sistema veiks būtent ant blockchain sistemų.
IMF ir WEF turi idėjas/planus (bent jau taip skelbiasi, duoda užuominas savo oficialiuose straipsniuose ir kalbose) paleisti skaitmeninę (digital) valiutą kaip rezervinę pasaulio valiutą.

Kas patraukė dėmesį tai, kad galbūt centriniai bankai, IMF ir WEF galėtų pritaikyti dabartines tinkamas privačias blockchain sistemas (ir tų blockchain sistemų kriptovaliutas) savo oficialiai finansinei ir bankinei sistemai. Šiuo metu yra sukurta ir ištobulinta pora privačių blockchain sistemų idealiai technologiškai tinkančių būti naudojamoms centriniuose bankuose ir IMF.
Pagrindinė tokia kriptovaliuta yra XRP. Kita tokia yra XLM.
Kas svorio duoda tokiam mąstymui yra kad IMF į aukšto rango susitikimus kviesdavosi būtent vienos privačios blockchain įmonės(Ripple/XRP) vadovus. Oficialiuose IMF ir WEF straipsniuose ir kalbose dažnai užsimenama, kad centriniai bankai galėtų sukurti naująją blockchain finansinę sistemą padedama privačių blockchain'u įmonių.

Bei ten dar yra kiek netradicinės info, bet įdomios (nors gal ir ne kiekvienam tie punktai pasirodys rimti). Tad nežinau, manau tam tikri tos info punktai yra verti dėmesio ir diskusijų. Esu pilnai tikras, kad bankinė ir finansinė sistema greitai (12-24mėn, gal greičiau jeigu prispaus pasaulinė finansinė krizė, o gal kiek lėčiau) veiks per blockchain sistemas. O dar galimybė, kad būtų naudojamos privačios blokchain sistemos ir kriptovaliutos - galėtų suteikti šansą labai gerai investicijai kas norėtų. Bet aišku garantijų nėra.
Per Covid krizę šita ekonominė tema yra arba nepranešama arba nustumiama į antrą planą. Kažkiek keista, bet gal ir nekeista, turtingi žmonės ir bankininkai niekad per daug atvirai finansine informacija nesidalina, žiniasklaida irgi praneša tik apie įvykusius faktus, o apie vykdomus pokyčius, nepranešinėja.

[Ignalina]

Suskaičiavę, kad dėl bankų „nulūžimų“ netenka 2.000 užsakymų, įdiegė naują mokėjimo būdą https://www.vz.lt/smulkusis-verslas/...-mokejimo-buda

p.s. įmeskite pilnai kas gali.

Karantinas pakeitė ir e. parduotuvių pirkėjų įpročius – net sugrąžinus galimybę atsiskaityti grynaisiais gavus prekes klientai jos nebesirenka. Tai leidžia pardavėjams ieškoti naujų, užsakymą sutrumpinančių alternatyvų, kurios dar ir sprendžia užsakymų praradimus dėl bankų trikdžių.

Šiaulių UAB „GSS Baltic“, valdančios kosmetikos e. parduotuves „KlipShop“ Lietuvoje, Latvijoje ir Jungtinėje Karalystėje, įdiegė „Apple Pay“ mokėjimo sistemą. Ne tik patogesnės, bet ir stabilesnės alternatyvos reikėjo ieškoti suskaičiavus, kiek užsakymų netenkama dėl bankinių mokėjimų trikdžių.

„Bankai labai nestabilūs. Per pastaruosius metus, mano skaičiavimais, jie nedirbo 10-12 dienų. Užstringa vienas, tada – kitas, tada neveikia tapatybės patvirtinimo programėlė, ir vėl iš naujo“, – dėsto Justinas Valiūnas, „GSS Baltic“ direktorius ir bendraturtis.

2.000 užsakymų – tiek netenkama dėl sistemų atnaujinimo darbų, nenumatytų trikdžių ir kitų sutrikimų.

„Jeigu bankas ar mokėjimų tarpininkas „nulūžta“, pajuntame tą per 5 min. Turime indikatorius ir dažnai būname vieni pirmųjų, kurie pranešame“, – sako J. Valiūnas.

Jis užsimena apie atvejus, kai mokėjimai nuskaičiuojami neteisingai ir dėl tarpininko klaidos į pagalbą klientui turi įsijungti pardavėjas.

„Pasitaiko atvejų, kad nuo klieno sąskaitos keliskart nuskaičiuojama krepšelio suma. Mes turime tarpininkauti, nors tai – ne mūsų sistemų klaida. Ne kartą pats esu sakęs, kad skambintų, atsiprašytų kliento“, – sako J. Valiūnas.


Supaprastina pirkimą


Verslininkas pasakoja, kad dar viena priežastis, kodėl jau kurį laiką galvojo apie tokio mokėjimo galimybę – patogumas vartotojui. Jis paaiškina, kad išmanusis mokėjimas „Apple Pay“ nereikalauja suvesti pristatymo adreso, mokėjimo kortelės ar kitų duomenų. Fizinėse prekybos vietoje ja galima atsiskaityti telefonu, be mokėjimo kortelės.

„Priežastis – technologijų pažanga. Tokie mokėjimai, taip pat ir „Google Pay“ ateis į Lietuvą, nes jie keičia apsipirkimą ir atsiskaitymą. Pavyzdžiui, mokėjimas „Apple Pay“ užtrunka iki 3 sekundžių, jungiantis apmokant per banką – 1–5 min.“, – palygina J. Valiūnas.

Jis paaiškina, kad „Apple Pay“ susietas su vartotojo „Apple ID“, kuriame – mokėjimo ir pristatymo informacija. Todėl perkantieji „Apple“ įrenginiu, turintys „Apple Pay“, įsidėję prekę į krepšelį tik paspaudžia tokio atsiskaitymo mygtuką ir patvirtina, kad duomenys teisingi.

„Ką turi lietuviški variantai, pavyzdžiui, pasirinkus pristatymo būdą paštomatu, reikia žemėlapyje ieškoti, išsirinkti arčiausiai namų esantį paštomatą, jų sistemoje nėra. Žinoma, ir ši sistema dar tobulės, tikiuosi, greitai paštomatų nereikės ieškoti“, – sako J. Valiūnas.


Grynieji dingo


„KlipShop“ e. parduotuvėje galima atsiskaityti per e. bankininkystę, kreditine ar debetine kortele, „PayPal“. Populiariausias būdas – e. bankininkystė (52% mokėjimų), antroje vietoje buvo atsiskaitymas grynaisiais pinigais ar kortele kurjeriui prekių pristatymo metu.

Paskelbus karantiną, „KlipShop“ atsisakė galimybės atsiskaityti kurjeriui, o vėliau, ją gražinus, pirkėjai vis tiek renkasi kitus būdus. Atsiskaitymas grynaisiais iš antrosios – iki karantino paskelbimo – liko trečioje vietoje.

„Apple Pay“ „piniginės“ paslaugą suteikia bankas, kuris valdo didžiosios dalies mūsų klientų atsiskaitymus, todėl spėjame, kad jie naudosis nauja paslauga. Kitas spėjimas – karantinas pakeitė mokėjimo, vartojimo įpročius, žmonės nebenori naudoti grynųjų, – sako J. Valiūnas. – Mano spėjimas – kad per artimiausius penkerius metus 90% atsiskaitymų bus išmanūs – bekontakčiai ar iš „Apple Pay“, „Google Pay“ „piniginių“.

Įdiegę „Apple Pay“, šiauliečiai tikėjosi, kad tokių mokėjimų iš pradžių bus vienetai. Bet pirmąją savaitę jie skaičiuoti šimtais.


Bandė anksčiau


Tai – ne pirmasis bandymas „KlipShop“ įdiegti „Apple Pay“ atsiskaitymus. Bendrovė bandė įdiegti tokią atsiskaitymo galimybę prieš pusantrų metų Jungtinės Karalystės e. parduotuvei „KlipShop.co.uk“, nes Lietuvoje vartotojai neturėjo galimybės naudoti „Apple Pay“.

„Užtrukome 3 mėnesius ir tada mums nepasisekė. Reikėjo procedūrų, laiko gauti sertifikatus „Apple Pay“ prekybininko sertifikatą. Ilgiausiai truko ir brangiausiai kainavo IT darbai – integracija į e. parduotuvę galutiniam vartotojui. Programuotojo bandymai kainavo gal 6.000 Eur, tam reikia žinių – bent kartą jau turi būti įdiegęs. Taigi turėjome subręsti“, – svarsto J. Valiūnas.

Jis sako, kad gautų prekybininko, tuo pačiu – ir mokėjimų priėmėjo sertifikatą, turėjo nusiųsti dokumentų apie įmonės veiklą, pajamas. Mokestis prekybininkui už „Apple Pay“ sistemos naudojimą, kurį „GSS Baltic“ vadovas vadina „klubo nario mokesčiu", liūto dalies nesudaro – apie 100 Eur per metus.

„Transakcijos mokestį padengiame mes, jis sutartinis kliento su tiekėju“, – priduria jis.

„GSS Baltic“ turi 11 darbuotojų, 2019 m. jos pajamos sudarė 1,26 mln. Eur.

[digital]

„Swedbank“ ir kelios „fintech“ įmonės pasiūlė integraciją su „Google Pay“

Augant bekontakčių mokėjimų paklausai, „Swedbank“ Baltijos šalyse pasiūlė atsiskaityti naudojant „Google Pay“ sprendimą, skirtą bekontakčiams atsiskaitymams naudojantis išmaniaisiais telefonais su „Android“ programine įranga. Tai dar vienas būdas atsiskaityti už pirkinius ir paslaugas nenaudojant grynųjų pinigų.

Naujasis atsiskaitymo būdas leis „Swedbank“ klientams, turintiems „Android“ išmaniuosius telefonus, susieti savo „Mastercard“ kortelę su „Google Pay“ ir naudotis juo atsiskaitant internete, bekontakčiu būdu fizinėse parduotuvėse ar išmaniosiomis programėlėmis.

„Galimybę mokėti per „Google Play“ Lietuvoje šiandien oficialiai pasiūlė ir „Revolut“, kortelių agregatorius „Curve“ bei kelios kitos „fintech“ įmonės, mat „Google“, bendradarbiaudama su „Mastercard“, išplėtė šios mokėjimo paslaugos geografiją į dešimtį šalių.

[Arunasx]

Suskaičiavę, kad dėl bankų „nulūžimų“ netenka 2.000 užsakymų, įdiegė naują mokėjimo būdą https://www.vz.lt/smulkusis-verslas/...-mokejimo-buda

Šiaulių UAB „GSS Baltic“, valdančios kosmetikos e. parduotuves „KlipShop“ Lietuvoje, Latvijoje ir Jungtinėje Karalystėje, įdiegė „Apple Pay“ mokėjimo sistemą.

p.s. įmeskite pilnai kas gali.