Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Naujos kartos bankai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • mantasm
    replied
    Parašė jpou Rodyti pranešimą
    Kokia nauda man, kaip vartotojui? Kodel as tureciau rinktis moketi per vietine sistema, o ne naudodamasis Visa / MC? Kaina negali skirtis, nes negalima diskriminuoti. Mokedamas dabar MC kortele renku visokius lojalumo taskus ir panasiai.
    Nauda būtų daugiau ne vartotojui, o piliečiui mažinant šešėlį. Tokiu atveju trečias variantas logiškiausias.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Per numerį gali persiusti tiesiog bet kuriam žmogui manyčiau, aišku jis turi būti uždeklaravęs savo numerį ir susietą sąskaitą, tai nebūtinai tik mokant įmonei kaip kortele.
    Pervedimai pagal telefono numerį bus įvykdomi per kelias sekundes. supaprastindami pinigų pervedimus tarp gyventojų. „..bank..“ klientams nebereikės įvesti gavėjo banko sąskaitos numerio – pakaks pasirinkti gavėją iš telefono adresų knygelės arba įrašyti jį rankiniu būdu, ir lėšos akimirksniu įkris į gavėjo banko sąskaitą“,
    Paskutinis taisė Arunasx; 2020.04.24, 12:40.

    Komentuoti:


  • jpou
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą

    Tai visi partneriai JAU yra. Sistemos operatorius - Lietuvos Bankas, ir sistemos naudotojai - visi LT komerciniai bankai.


    Yra net oficialūs įkainiai LB puslapyje.
    Tai kas tavo siulymu turi apmoketi sistemos kurima:

    1) LB (mokesciu moketojai)
    2) Bankai

    Kas tures padengti sistemos operavimo kastus?

    1) Vartotojai (per saskaitos mokesti)
    2) Pardavejai
    3) Mokesciu moketojai
    4) 1+2+3 kombinacija - kokia?

    Kokia nauda man, kaip vartotojui? Kodel as tureciau rinktis moketi per vietine sistema, o ne naudodamasis Visa / MC? Kaina negali skirtis, nes negalima diskriminuoti. Mokedamas dabar MC kortele renku visokius lojalumo taskus ir panasiai.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Na va, themanual problema matyt bus išspręsta artimiausiais mėnesiais:
    https://www.delfi.lt/verslas/mano-eu....d?id=84127327

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Parašė jpou Rodyti pranešimą

    Tai is esmes yra virtuali valstybine kortele. Tau kaip minimum reikia 3 partneriu:

    1) Banko kuriame yra moketojo saskaita;
    2) Banko kuriame yra gavejo saskaita;
    3) Sistemos operatoriaus.


    Tai visi partneriai JAU yra. Sistemos operatorius - Lietuvos Bankas, ir sistemos naudotojai - visi LT komerciniai bankai.

    Visi 3 turi savo veiklos kastus, kuriuos kazkas turi padengti. Mes dabar esam priprate, kad atsiskaitymas kortele nieko nekainuoja (mums - vartotojams). Bet musu banko kastai niekur nedingo. Jie tiesiog perkelti ant pardavejo. Jei mes norim mazinti kastus pardavejui - tai arba atsiras mokejimas uz kiekviena tranzakcija, arba mokesciu moketojai subsidijuos islaikydami valstybini sistemos operatoriu.
    Yra net oficialūs įkainiai LB puslapyje.

    Komentuoti:


  • jpou
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą

    Nekalbam apie dar vieną, valstybinę kortelę, atvirkščiai - elektroninius atsiskaitymus (telefonais, laikrodžiais, čipais rankose ir pan.), nesinaudojant tarpininkų, tokių kaip Visa/MC paslaugomis.
    Tai is esmes yra virtuali valstybine kortele. Tau kaip minimum reikia 3 partneriu:

    1) Banko kuriame yra moketojo saskaita;
    2) Banko kuriame yra gavejo saskaita;
    3) Sistemos operatoriaus.

    Visi 3 turi savo veiklos kastus, kuriuos kazkas turi padengti. Mes dabar esam priprate, kad atsiskaitymas kortele nieko nekainuoja (mums - vartotojams). Bet musu banko kastai niekur nedingo. Jie tiesiog perkelti ant pardavejo. Jei mes norim mazinti kastus pardavejui - tai arba atsiras mokejimas uz kiekviena tranzakcija, arba mokesciu moketojai subsidijuos islaikydami valstybini sistemos operatoriu.

    Galiausiai mes galim priversti kiekviena merchanta siulyti atsiskaityti per valstybine sistema, bet mes negalim uzdrausti priimti nevalstybinius mokejimo budus.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied

    Nekalbam apie dar vieną, valstybinę kortelę, atvirkščiai - elektroninius atsiskaitymus (telefonais, laikrodžiais, čipais rankose ir pan.), nesinaudojant tarpininkų, tokių kaip Visa/MC paslaugomis.

    Juk tie tarpininkai atsirado prikėjo-pardavėjo pasitikėjimo problemai spręsti, kai tarpbankiniai mokėjimai buvo labai lėti. Dabar, kai mokėjimai pasidarė momentiniai, tarpininko (bent buitiniame lygmenyje) nebereikia

    Komentuoti:


  • jpou
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą

    Mano supratimu (gal ir neteisingu), čia grynai softo klausimas, kad pridėjus telefoną prie skaitytuvo būtų inicijuojamas tiesioginis momentinis mokėjimas iš pirkėjo sąskaitos į pardavėjo sąskaitą, o ne per Visa/MC sistemą.
    Korteliu infrastruktura yra super sudetinga del milzinisko kiekio legacy sistemu ir del to kad atejo is US su ju verslo supratimu (profit ir risk sharing). Kiekviena tranzakcija vienaip ar kitaip yra palieciama:

    1) Issuing banko - kuris isleido kortele
    2) Acquiring banko - kuris aptarnauja pardaveja, bet tai nebutinai bankas.
    3) Korteliu terminalo valdytojo (banko, arba arba tarpininko pvz mokejimo korteliu sistemos, atos worldline, ir pan)
    4) Mokejimo korteliu sistemos (Visa, MC, Unionpay).

    Kiekvienas is 4 gali buti virtualus, t.y. veikia naudojantis keliu kitu kompaniju infrastruktura.

    Vietines korteles nera naujiena. Ta pati Danija tu savo DanKort. Taciau jau kuris laikas grynos DanKort nebera - yra jungtine su Visa. Zmonems nera patogu tureti atskirai DanKort ir Visa/MC. Kadangi merchant'as negali imti skirtingo aptarnavimo mokescio mokant skirtingomis kortelemis - zmonem nebera paskatos nesiotis daugiau plastiko.

    Pardavejams valstybinis korteliu aptarnavimas irgi nera taip jau gerai. Vykdant tranzakcijas per privatu acquiring bank lengviau makliavoti ir slepti pajamas.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Nu tai jei labai nori, tai ir šiandien niekas netrukdo pervesti pinigus momentiniu mokėjimu tiesiai į turginio sąskaitą.

    Komentuoti:


  • themanual
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą

    O tai šiais laikais dar yra telefonų netinkamų nekontaktiniams atsiskaitymams? Visa fizinė infrastruktūra jau yra prie kiekvieno kasos aparato, nieko naujo nereikia. Mano supratimu (gal ir neteisingu), čia grynai softo klausimas, kad pridėjus telefoną prie skaitytuvo būtų inicijuojamas tiesioginis momentinis mokėjimas iš pirkėjo sąskaitos į pardavėjo sąskaitą, o ne per Visa/MC sistemą.
    Yra įvairių terminalų, ne visi programuojami bet kokiam protokolui o ir pats pritaikymas gali būti brangesnis už fizinį aparatą. MoQ sistema galbūt negalėjo varžytis patogumu su bekontaktinėmis krotelėmis, bet pats principas pagrindui buvo labai geras, nes galima išvis be tradicinių terminalų apsieiti, kas tarkim turgaus prekeiviams (ir ne tik) yra privalumas. Vėliau tokią sistemą galima papildyti ir kitokiais sprendimais, tuo pačiu NFC. Aš suprantu dėl ko jie užsilenkė, ir iš vienos pusės liūdna, iš kitos - gerai iliustruoja kodėl reikalinga normali valstybinė elektroninių atsiskaitymų sistema.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Parašė themanual Rodyti pranešimą

    Turi būti gatavas produktas retail'ui ir jis turi būti privalomas visiems teikiantiems atsiskaitymus tadicinėmis kortelėmis. Backend sistemos palaikymą pilnai dengtų valstybė, o POS kompenstuotų pirmus kelis metus. Vėliau norintys turėti kortelių skaitytuvus turėtų patys įsidiegti ir šią sistemą. Yra įvairių sprendimų kaip tokius mokėjimus įgyvendinti ir tai tikrai nebūtų kažkokia didžiulė našta bendram kontekste, o potenciali nauda milžiniška.
    O tai šiais laikais dar yra telefonų netinkamų nekontaktiniams atsiskaitymams? Visa fizinė infrastruktūra jau yra prie kiekvieno kasos aparato, nieko naujo nereikia. Mano supratimu (gal ir neteisingu), čia grynai softo klausimas, kad pridėjus telefoną prie skaitytuvo būtų inicijuojamas tiesioginis momentinis mokėjimas iš pirkėjo sąskaitos į pardavėjo sąskaitą, o ne per Visa/MC sistemą.
    Paskutinis taisė Tomas; 2020.04.24, 09:50.

    Komentuoti:


  • themanual
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą

    Nu tai ta sistema jau kuris laikas kaip yra - LB momentiniai mokėjimai.
    Turi būti gatavas produktas retail'ui ir jis turi būti privalomas visiems teikiantiems atsiskaitymus tadicinėmis kortelėmis. Backend sistemos palaikymą pilnai dengtų valstybė, o POS kompenstuotų pirmus kelis metus. Vėliau norintys turėti kortelių skaitytuvus turėtų patys įsidiegti ir šią sistemą. Yra įvairių sprendimų kaip tokius mokėjimus įgyvendinti ir tai tikrai nebūtų kažkokia didžiulė našta bendram kontekste, o potenciali nauda milžiniška.

    Komentuoti:


  • VNS
    replied
    Kodėl tokios sistemos negali sukurti Lietuvos bankas su FM ir padaryti kaip prievolę komercinėms struktūroms norint vykdyti veiklą valstybėje? 21 amžius už lango, saugom medžius.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Parašė themanual Rodyti pranešimą
    Privatus verslas visiškai netinkamas tokios sistemos kūrimui ir valdymui, nes
    a) tai yra saugumo klausimas ir kalbama apie strateginę sistemą, kuri neturėtų būti pavaldi privačioms institucijoms
    Nu tai ta sistema jau kuris laikas kaip yra - LB momentiniai mokėjimai.

    Komentuoti:


  • themanual
    replied
    Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
    Ar tam, kad tiesiai mokėti gyventojams būtinas bankas už keletą mljrd? Ne ir dar kartą ne.
    MoQ numirė nes per ilgai įeidinėjo į rinką ir pasirodžiu bekontakčiam atsiskaitymui ypač per apsą mobiliame prarado prasmę. Naujausia Swedbank apso versija klausė sutikimo naudoti pervedimus pagal telefono numerį, reiškia kažkas artėja. Kiek atsimenu LB stumė greitus atsiskaitymus.
    Nukrypome šiaip jau. Yra kita tema apie fintechus ir pan.
    Valstybės spausdindamos banknotus ir kaldomos monetas suteikia galimybę atsiskaityti grynaisiais, taip pat galėtų (o mano nuomone ir privalo) suteikti galimybę atsiskaityti ir elektroniškai. Yra labai blogai, kai šiuo metu didžioji dalis elektroninių atsiskaitymų yra kortelėmis, kuriuos kontroliuoja oligopolinės struktūros nepavaldžios Lietuvai. Vien per kortelių apatarnavimo mokesčius (kurie vėl turėjo didėti) didelės sumos pinigų palieka Lietuvos ekonomiką, jau nekalbant apie strateginį saugumą, kai didėjant atsiskaitymams kortelėmis galėtų būti paralyžuota didžioji dalis mokėjimų sistemos iš išorės.

    Privatus verslas visiškai netinkamas tokios sistemos kūrimui ir valdymui, nes
    a) tai yra saugumo klausimas ir kalbama apie strateginę sistemą, kuri neturėtų būti pavaldi privačioms institucijoms
    b) verslas nepajėgus užtikrinti tokios paslaugos ilguoju laikotarpiu nebent jis nesusiduria su konkurencija (MoQ pavyzdys, o ir kitiems kol kas būtų beveik neįmanoma nukonkuruoti tradicinių kortelių tik savo jėgomis)
    c) jeigu nesusiduriama su konkurencija , tuomet neužtikrinama mažiausia kaina, kai tuo tarpu valstybė galėtų laikyti visus kaštus ant savęs ir kompensuoti per kitus mokesčius, tarkim PVM surinkimą, kurio surinkimas gerėtų pereinant vis labiau prie elektroninių atsiskaitymų (grynieji turi likti, bet dauguma žmonių patys vis labiau nori atsiskaitinėti be grynųjų)
    d) čia jau bus rato uždarymas: net ir dirbtinai skatinant privatų verslą kurti mokėjimų sistemas bei didinti konkurenciją, ilguoju laikotarpiu vis tiek sistema konverguosis į monopoliją/oligopoliją, nes patys vartrotojai nenori turėti n kortelių ar n aplikacijų.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
    Ar tam, kad tiesiai mokėti gyventojams būtinas bankas už keletą mljrd? Ne ir dar kartą ne.
    MoQ numirė nes per ilgai įeidinėjo į rinką ir pasirodžiu bekontakčiam atsiskaitymui ypač per apsą mobiliame prarado prasmę. Naujausia Swedbank apso versija klausė sutikimo naudoti pervedimus pagal telefono numerį, reiškia kažkas artėja. Kiek atsimenu LB stumė greitus atsiskaitymus.
    Nukrypome šiaip jau. Yra kita tema apie fintechus ir pan.
    Nebūtinas, ir bendrai aš būčiau prieš nacionalinį banką, bet buvo įdomu padiskutuoti būtent galimus privalumus.

    Tema apie lietuvos ekonomiką, o lietuva fintechus kaiptik laiko svarbia ekonomikos dalimi, tai nematau kur męs čia nukrypome.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Ar tam, kad tiesiai mokėti gyventojams būtinas bankas už keletą mljrd? Ne ir dar kartą ne.
    MoQ numirė nes per ilgai įeidinėjo į rinką ir pasirodžiu bekontakčiam atsiskaitymui ypač per apsą mobiliame prarado prasmę. Naujausia Swedbank apso versija klausė sutikimo naudoti pervedimus pagal telefono numerį, reiškia kažkas artėja. Kiek atsimenu LB stumė greitus atsiskaitymus.
    Nukrypome šiaip jau. Yra kita tema apie fintechus ir pan.

    Komentuoti:


  • 99
    replied
    Kalbant apie eSIM tai paskaičius šį straipsnį ir ką jame porina Tele2 bei Telia: https://www.15min.lt/mokslasit/strai...im-646-1188524 norisi daug kartų prisidengti delnu akis..

    Komentuoti:


  • Creatium
    replied
    Žmonių, kurie, panašu, atsilieka nuo realybės. Kad ir kaip keistai tai skambėt kalbant apie ryšio operatorius. Nu bet pavyzdžiui faktas, kad e-sim paslaugą pasiūlė vos spalio mėnesį... come on. Tas MoQ su QR kodais ir pinigų pervedimais prieš atliekant mokėjimą (sąskaitos papildymas) smirdėjo old-schoolu nuo pat pradžios. Užteko pradėti veikti Apple Pay ir Google Pay ir viskas...

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Tą pačią dieną kai tik pasirodė moQ, sakiau kad jis yra dead in the water. Kas keisčiausia kad čia ne entuziastingų bet naivių studentų projektas, o rimtų, pinigus skaičiuoti mokančių žmonių darbas.

    Komentuoti:

Working...
X