Viskas instinktų ir refleksų lygmenyje. Sąmoningai nevalgyti ilgą laikotarpį yra labai sunku, o daugumai netgi neįmanoma, nes turi vienokių ar kitokių medžiagų apykaitos problemų, jau nekalbant apie diabetą... Todėl nepavalgymas net vieną kartą paros bėgyje, kada įprastai valgoma, gali baigtis liūdnai.
Netgi musulmonai Ramadano metu ryja naktį, kad dieną kaip nors pratemptų be maisto. Žodžiu, laikosi pasninko formaliai.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Orai, stichinės nelaimės, gamta, ekologija
Collapse
X
-
Yra šiuolaikinių dietų, kurios imituoja tą feast and fast (puota ir pasninkas). Žmonės taip gyveno ištisus šimtmečius, tai reiškia, kad ir šiuolaikiniam žmogui tai turėtų būti tinkama (sveikatos požiūriu), nes prisitaikymas prie pokyčių vyksta ne dvi ir ne penkias kartas. Tačiau esant maisto pertekliui reikia valios norint, pvz., vieną ar dvi dienas pabūti be maisto arba kurį nors laikotarpį sąmoningai valgyti mažai. Religijose visokie pasnininkai nurodomi ne šiaip sau
.
Paskutinis taisė senasnamas; 2017.06.13, 15:17.
Komentuoti:
-
Viskas yra sudėtingiau. Tai vienas pagrindinių instinktų (savisaugos instinktas maisto priėmimo būdu). Kadangi žmogus kaip rūšis vystėsi kai maisto tai buvo tai ne, išsivystė būtinybė kaupti riebalus norint išgyventi. Tik va, nebuvo numatyta kad ateis laikai kai maisto bus visada.Duok pirmykščiam žmogui šiuolaikinių skanėstų kalnus, tai sėdės ir valgys kiek tilps.
Komentuoti:
-
Aha, neturi.Paklausk stambių daržovių augintojų (šiltnamiuose).CO2 svyravimai neturi absoliučiai jokios įtakos augalams, nes jo visada yra pakankamai.
Effects of Rising Atmospheric Concentrations of Carbon Dioxide on Plants
https://www.nature.com/scitable/know...arbon-13254108Overall, the carbon, hydrogen and oxygen assimilated into organic molecules by photosynthesis make up ~96% of the total dry mass of a typical plant (Marschner 1995). Photosynthesis is therefore at the heart of the nutritional metabolism of plants, and increasing the availability of CO2 for photosynthesis can have profound effects on plant growth and many aspects of plant physiology.
Vienoje temoje suprantu, kitoje - jau neApie valgymą per daug tu nieko nesupranti.
. Pats pakartojai, kad nutuko, nes suvalgė daugiau nei sudegino. Dietologai juk propaguoja valgymą 5 kartus per dieną (t. y. nuolatinį virškinimą ir sotumą). Senesniais laikais niekas su maistu tiek nežaisdavo ir tiek jo neturėjo. Aišku, perdirbtas maistas irgi vaidina savo vaidmenį.
Duok pirmykščiam žmogui šiuolaikinių skanėstų kalnus, tai sėdės ir valgys kiek tilps. Seniau žmonės irgi mėgdavo prisivalgyti pasitaikius progai, tik maistas buvo ne toks skanus ir jo ne visada būdavo. Be to, kad jo susiveiktum reikėdavo pasijudinti (žemdirbystė, medžioklė, rinkimas). Tai sėdėti ir sočiai kimšti galėjo tik turtingieji. O dabar gali praktiškai visi. Ir maistas seniau buvo natūralus. Valgyti skatina ir socialinė aplinka: juk bet koks žmonių susitikimas paprastai yra susijęs su valgymu arba gėrimuMes nesame nutukėliai ir ėdikai savaime. Kažkas mūsų aplinkoje mus verčia valgyti daugiau.
. Tai tampa pramoga.
Paskutinis taisė senasnamas; 2017.06.10, 15:30.
Komentuoti:
-
CO2 svyravimai neturi absoliučiai jokios įtakos augalams, nes jo visada yra pakankamai. Ko trūksta jiems kartais - saulės ir vandens.Parašė senasnamas Rodyti pranešimąSantechnikas tai sakytų, kad labiausiai prie infekcinių ligų įveikimo prisidėjo vandentiekis
. CO2 svarbus augalams ir derliui - daugiau CO2, tai daugiau maisto, kurio trūkumas seniau buvo rimta problema ir negalavimų priežastis. Apskritai įvairaus maisto pasiekiamumas ištisus metus (ne vien dėl CO2 įtakos
) labai svarbus veiksnys sveikatai, tik, aišku, dabar jau krypstama į kitą kraštutinumą - valgoma per daug. Bet bent jau netrūksta įvairių medžiagų, kurių trūkumas seniau patrumpindavo gyvenimą.
O čia ne kliedesys?
Golfo srovė šildo ar šaldo? Apskritai juokinga, kai vidutinių platumų gyventojai, pas kuriuos balandį dar šalta, o spalį jau šalta, baiminasi oro temperatūros padidėjimo vienu laipsniu.
Golfo srovė mus šildo, be jos pas mus būtų daug šalčiau. Jei arktis tirps tokiais mastais kaip dabar, tai golfo srovė gali pasikeisti/išsikreipti, ir tuomet turėsime dar šaltesnį klimatą. Paradoksaliai kelių laipsnių pasaulinis padidėjimas mums lems didesnį šaltį.
Apie valgymą per daug tu nieko nesupranti. Kad taptum turtingas turi išleisti mažiau pinigų nei uždirbi. Ane? Ta pati logika. Bilas Geitsas tapo miljardieriumi, nes uždirbo daugiau nei išleido. Žmogus nutuko, nes daugiau suvalgė negu sudegino. Bet klausimas abiem atvejais - KODĖL. Nutukai, nes tavo hormonai neveikė, neindukavo sotumo, ir padarė, kad tu valgytum daugiau. Neveikia hormone sensitive lipazė, leptinas, ir buvo per daug insulino.
Man sunku suvokti, kad tau ir kitiems klimato neigėjams nedašunta, jog klimatas yra labai smarkiai reguliuojama ekosistema, kurią mūsų veiksmai įtakoja per smarkiai, kad jis susitvarkytų pats. Tas pats nutiko su mūsų kūnais, kurie nemoka apdirbti refined carbohydratų tokių kaip cukrus ar miltai, nes evoliuciškai mes susidūrėme su jais tik prieš kokią minutę 24 valandų paroje
P.S. Senasname, čia video, kuris paaiškina apie "valgymą per daug". Mes nesame nutukėliai ir ėdikai savaime. Kažkas mūsų aplinkoje mus verčia valgyti daugiau. Nes šiaip mes gi turime sotumą, jei sistema veikia normaliai. https://www.youtube.com/watch?v=zcMBm-UVdII Valgymas per daug nėra sociologinis reiškinys dėl daugiau turto, tai yra hormoninis disbalansas, kurį sukėlė aplinkos pokyčiai - šiuo atveju fruktozė, refined angliavandeniai su insulino atsaku. TAS PATS GALIOJA IR KLIMATUI.Paskutinis taisė Pedigree; 2017.06.10, 12:48.
Komentuoti:
-
Santechnikas tai sakytų, kad labiausiai prie infekcinių ligų įveikimo prisidėjo vandentiekisŽmonių ilgesnis gyvenimas yra išimtinai siejamas su antibiotikų išradimu ir infekcinių ligų nugalėjimu (dėl MADAFAKA SKIEPŲ). Toliau jau gali žiūrėti į antraeilius faktorius, kaip kapitalizmo laimėjimai, geresnis maistas, mažiau streso. Kad CO2 didesnės koncentracijos ore galėtų turėti įtaką longevity yra totalus ir fatalus absurdas - jis per odą į kūną nepraeina, o į kraują per plaučius irgi beveik neina, sistema yra taip tampriai reguliuojama, kad tu jį gali labai smarkiai varijuot ore.
. CO2 svarbus augalams ir derliui - daugiau CO2, tai daugiau maisto, kurio trūkumas seniau buvo rimta problema ir negalavimų priežastis. Apskritai įvairaus maisto pasiekiamumas ištisus metus (ne vien dėl CO2 įtakos
) labai svarbus veiksnys sveikatai, tik, aišku, dabar jau krypstama į kitą kraštutinumą - valgoma per daug. Bet bent jau netrūksta įvairių medžiagų, kurių trūkumas seniau patrumpindavo gyvenimą.
O čia ne kliedesys?Arktis ištirpsta, golfo srovė išsikreipia, Lietuva ir Skandinavija gauna emigruoti masiškai.
O šiaip tai šitas visas tavo reasoninimas atsidurtų ligos istorijoje kaip kliedesio pavyzdys.
Golfo srovė šildo ar šaldo? Apskritai juokinga, kai vidutinių platumų gyventojai, pas kuriuos balandį dar šalta, o spalį jau šalta, baiminasi oro temperatūros padidėjimo vienu laipsniu.
Komentuoti:
-
Mes čia lalbame apie šiukšles, CO2 ir panašius dalykus. Tik beveik niekas nepamini jog tai yra ne priežastis o pasekmės. Globaliu mastu ir politikai nedrįsta išsižioti. Priežastis gi viena - per didelis žmonių skaičius Žemėje. Mūsų situacija labai panaši į tą, kuri aprašyta Turo Heyerdalo knygoje Fatu Hiva. Ten aprašoma nedidelė sala Polinezijoje, kur į žalią salą kažkas paleido keletą ožkų. Per 20 metų sala tapo plika dykyne su skurdžia apgraužta augmenija ir keliomis perkarusiomis ožkomis, kažkokiu nepaaiškinamu būdu dar randančiomis kuo ten pramisti.
Komentuoti:
-
Hey, climate change gal ir vyksta, bet padaugės vitamino C ir A, that must be good thing
"Mažiausiai CO2 būdavo per ledynmečius" Tai taip? That's the deal? Mažai CO2 - ledas. Daug CO2 - nėra ledo. Arktis ištirpsta, golfo srovė išsikreipia, Lietuva ir Skandinavija gauna emigruoti masiškai.
O šiaip tai šitas visas tavo reasoninimas atsidurtų ligos istorijoje kaip kliedesio pavyzdys. Iš sovietinių psichiatrų dar gal ir F20 gautum.
CO2 yra pagrindinis saturacijos ir oksigenacijos reguliatorius - jis pas mus atlieka visai kitokias funkcijas nei augalams, kurie iš CO2 ir H20 moka gliukozę pagaminti. Mes nemokame.
Žmonių ilgesnis gyvenimas yra išimtinai siejamas su antibiotikų išradimu ir infekcinių ligų nugalėjimu (dėl MADAFAKA SKIEPŲ). Toliau jau gali žiūrėti į antraeilius faktorius, kaip kapitalizmo laimėjimai, geresnis maistas, mažiau streso. Kad CO2 didesnės koncentracijos ore galėtų turėti įtaką longevity yra totalus ir fatalus absurdas - jis per odą į kūną nepraeina, o į kraują per plaučius irgi beveik neina, sistema yra taip tampriai reguliuojama, kad tu jį gali labai smarkiai varijuot ore. Be to mes savo CO2 gaminame, ir iš aplinkos nepasisaviname beveik.
Komentuoti:
-
Aha, visi "kovoja" su tuo CO2, kurio blogis kelia abejonių, lyg nebūtų didesnių problemų. Atsinaujinančių išteklių naudojimas ir taip įsibėgėjęs, vien dėl pažangos iškastinis kuras darosi vis mažiau patrauklus. Galėtų analogiškos pajėgos būti metamos kovai su vandenynų užteršimu sunkiaisiais metalais ir plastiku, dirvožemio erozija ir tarša (pesticidai, herbicidai) ir pan., nes tai daro didelę įtaką maisto kokybei ir kokybiškas maistas pamažu virsta prabangos preke.
O CO2 koncentracijos didėjimas nebūtinai blogas reiškinys. Mažiausiai CO2 būdavo per ledynmečius
https://en.wikipedia.org/wiki/Carbon...27s_atmosphereOver the past 400,000 years, CO2 concentrations have shown several cycles of variation from about 180 parts per million during the deep glaciations of the Holocene and Pleistocene to 280 parts per million during the interglacial periods. Each part per million by volume represents approximately 2.13 gigatonnes of carbon in the atmosphere as a whole.[14]
Following the start of the Industrial Revolution, atmospheric CO2 concentration has increased to 400 parts per million and continues to increase.
http://www.co2science.org/subject/h/...effectsco2.phpIn a lengthy review of research directly related to this question, Idso and Idso (2001) note that elevated concentrations of atmospheric CO2 have been shown to increase the concentrations of vitamins A and C in various fruits and vegetables.
Taip pat keliama hipotezė, kad žmogaus amžiaus pailgėjimas paskutinį šimtmetį, kai kurių ligų išnykimas gali būti susijęs su didesne CO2 koncentracija. Dabar juk daugiausia sergama "aplaidumo" ligomis, kurios susijusios su persivalgymu (ar netinkamu valgymu) ir nejudrumu. Atmetus tą "aplaidumo" veiksnį šiuo metu vidutinė gyvenimo trukmė galėtų būti praktiškai 100 metų. Augalams CO2 naudingas, tai kodėl turėtų būti žalingas žmogui?Paskutinis taisė senasnamas; 2017.06.10, 00:07.
Komentuoti:
-
Vandenynuose kaupiasi šiukšlių kalnai, bet CO2 svarbiau...Parašė Al1 Rodyti pranešimąKonspiracijos yra tame, kad visa tai jau įteisinta politikoje ir kai kas pinigus iš to daro. Ir labai nemenkus. Realiai, pinigai iš oro iš lochų kišenių už nepagrįstus ir neįrodytus neva tai žmogaus poveikius klimatui. Čia reikia atskirti gamtos teršimą nuo būtent poveikio klimatui, o konkrečiai tai susiveda į CO2 emisiją.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Gali būti kad pergyvename ne bendrą klimato atšilimą, bet jau ne kartą buvusį oro masių srautų persiskirstymą. Štai majų civilizacija žlugo dėl užėjusių sausrų, kai pasatai, atnešdavę lietų iš vandenyno pasislinko piečiau. Panašiai buvo ir Sacharoje, kuri prieš keletą tūkstantmečių buvo savana su upėmis ir begemotais.Parašė Sula Rodyti pranešimą
Na kur jau senelių, jei patys atsimename.
Teoriškai mes artėjame prie ledynmečio atšilimo ciklo pabaigos, bent jau taip matėsi pagal grafikus. Ir tam tikri orų pokyčiai tikrai kažkokius atšalimo ženklus rodė. Beje, tik 70-aisiais ir pradėjo veikti daugmaž pilnavertis palydovinis klimato stebėjimas. Dabar, kiek žinau, antžeminės meteorologinės stotys sparčiai nyksta, tai bus sunku lyginti duomenis.
Lietuvoje šiuo metu irgi vyksta kažkas panašaus, pasikeitė oro srautai. Turime šaltas vasaras ir šiltas žiemas. Kaip bus toliau, manau kad nežino niekas.
Komentuoti:
-
Konspiracijos yra tame, kad visa tai jau įteisinta politikoje ir kai kas pinigus iš to daro. Ir labai nemenkus. Realiai, pinigai iš oro iš lochų kišenių už nepagrįstus ir neįrodytus neva tai žmogaus poveikius klimatui. Čia reikia atskirti gamtos teršimą nuo būtent poveikio klimatui, o konkrečiai tai susiveda į CO2 emisiją.
Kas dėl JAV prezidento pareiškimo, tai JAV Kioto protokolo irgi neratifikavo, ar tai nepasirašė. Žodžiu, JAV dėjo ant Kioto ir teršė be nuostolių ekonomikai. Tuo tarpu kiti užsiveržinėjo diržus. Ir jei V. Europa dar tą patempė, tai R. Europai ir kitoms silpnoms ekonomiškai šalims tai buvo nepakeliama našta ir milžiniški nuostoliai ekonomikai. Žodžiu, ir dabartinis Paryžiaus susitarimas yra grynai popierinis ir formalus, realiai niekas ten nieko neįsipareigojo, tik buvo nustatytas trendas.
Antžeminės stotys nenyksta. Priešingai, Vakaruose ir pas mus dabar į bendra tinklą yra įjungiamos buitinės meteostotelės, kurios duoda kur kas didesnę geografinę apimtį nei meteostotys.Paskutinis taisė Al1; 2017.06.09, 17:27.
Komentuoti:
-
Na kur jau senelių, jei patys atsimename.Parašė senasnamas Rodyti pranešimąTrumpo temoje vis pakalbama apie pasaulinį atšilimą. Čia gal tinkamesnė vieta.
Visi iš senelių ar tėvų (priklausomai nuo amžiaus) turbūt atsimena pasakymus: va, anksčiau tai būdavo žiemos, tai ne dabar vien balos. Praeito amžiaus 8-me dešimtmetyje pasaulis baiminosi ne atšilimo, o atšalimo
.
Teoriškai mes artėjame prie ledynmečio atšilimo ciklo pabaigos, bent jau taip matėsi pagal grafikus. Ir tam tikri orų pokyčiai tikrai kažkokius atšalimo ženklus rodė. Beje, tik 70-aisiais ir pradėjo veikti daugmaž pilnavertis palydovinis klimato stebėjimas. Dabar, kiek žinau, antžeminės meteorologinės stotys sparčiai nyksta, tai bus sunku lyginti duomenis.
Komentuoti:
-
Ne "svarbiausia teorijas ir argumentus adaptuoti esamiems poreikiams ir madoms", o kai nežino, tai ir kelia hipotezes (t.y. bando teoriškai paaiškinti eksperimentų rezultatus). Nereikia čia konspiracijų ieškoti.Parašė senasnamas Rodyti pranešimąTada buvo argumentuojama, kad tarša blokuos saulės šviesą ir žemė atvės, o dabar argumentuojama, kad tarša kliudo sklaidytis šilumai ir dėl to kyla temperatūra. Koks skirtumas, kaip ten yra, svarbiausia teorijas ir argumentus adaptuoti esamiems poreikiams ir madoms
.
Komentuoti:
-
Trumpo temoje vis pakalbama apie pasaulinį atšilimą. Čia gal tinkamesnė vieta.
Visi iš senelių ar tėvų (priklausomai nuo amžiaus) turbūt atsimena pasakymus: va, anksčiau tai būdavo žiemos, tai ne dabar vien balos. Praeito amžiaus 8-me dešimtmetyje pasaulis baiminosi ne atšilimo, o atšalimo
.
Scoot: Global cooling 1970s – global warming 2017
Here are a few more articles that appears in the media in the 1970s:
“U.S. Scientist Sees New Ice Age Coming” Washington Post July 9, 1971
“Another Ice Age?” Time Magazine June 24, 1974
“Scientists Ask Why World Climate Is Changing: Major Cooling May Be Ahead.” New York Times May 21, 1975http://www.wwl.com/blogs/scoot/scoot...l-warming-2017There is no question that “politics” is an integral part of the threat of global warming, as it was with the threat of global cooling in the 1970s.
Tada buvo argumentuojama, kad tarša blokuos saulės šviesą ir žemė atvės, o dabar argumentuojama, kad tarša kliudo sklaidytis šilumai ir dėl to kyla temperatūra. Koks skirtumas, kaip ten yra, svarbiausia teorijas ir argumentus adaptuoti esamiems poreikiams ir madoms
. Čia dar veikia panašus bandos instinktas kaip akcijų biržose: kai akcijos gerai pabrangsta, visi ima pirkti ir aiškinti, kodėl turėtų brangti toliau, o kai gerokai nupinga, tada visi ima pardavinėti ir aiškinti, kad pigs ir toliau.
Paskutinis taisė senasnamas; 2017.06.09, 16:26.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Nereikia ir Velykų salų, va kiek šią savaitę McDonalde įdėjo servetėlių prie 2 pyragėlių.Parašė J.U. Rodyti pranešimąLengviausia, žinoma, viso šito nematyti. Kovoti su ekologų laivais, ką daro japonai. Man va labai įdomu, ką galvojo Velykų salos gyventojas kirsdamas paskutinį salos medį.
Komentuoti:
-
/\ Tuoj Pietryčių Azija pradės vartoti tiek, kiek vakarai ir bus dar daugiau šiukšlių.
Komentuoti:
-
Lengviausia, žinoma, viso šito nematyti. Kovoti su ekologų laivais, ką daro japonai. Man va labai įdomu, ką galvojo Velykų salos gyventojas kirsdamas paskutinį salos medį.
Ramiajame vandenyne esančio šiukšlyno teritorija niekaip nesibaigia ir tik plečiasi, artimoje ateityje padėtis nesikeis: dėl užterštumo atliekomis toliau žus įvairių rūšių gyvūnai, bus teršiama mitybos grandinė. Taip LRT RADIJUI sako kapitonas Charlesas Moore`as, dar 1997 m. aptikęs didžiausią pasaulyje vandens šiukšlių sankaupą. Anot jo, kad situacija bent kiek pasikeistų, reikia imti labiau vertinti natūralią gamtą: „Mums reikia naujos kartos žmonių, kurie tikėtų, kad mažiau yra daugiau.“
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktual...es-1007-796750
Komentuoti:
-
Jis tikriausiai turėjo omeny, kad šiluminė energija virsta į mechaninę, į atliktą darbą. Pvz. kai suslėgi azotą, jo temperatūra nukrenta. Tik kažin ar uraganas atlieka tokį vaidmenį.Parašė DeSadas Rodyti pranešimąTaip bet gi yra balansas tarp gaunamos ir juodo kuno pavidalu isspindulioujamos energijos... privarai metano ir co2 - balansas pazeidziamas... o uraganai, stormai yra tik pasekme (kai energijos susikaupia per daug) ir mechaniniu budu nepasisalina (cia tai isvis juokinga) kur pasisalina? i ta pacia atmosfera.
Paskutinis taisė andyour; 2017.04.21, 15:44.
Komentuoti:
-
Fiziškai tai ta energija tik pakeičia būvį, bet jos daugiau ar mažiau neprisivaro.Parašė DeSadas Rodyti pranešimąTaip bet gi yra balansas tarp gaunamos ir juodo kuno pavidalu isspindulioujamos energijos... privarai metano ir co2 - balansas pazeidziamas... o uraganai, stormai yra tik pasekme (kai energijos susikaupia per daug) ir mechaniniu budu nepasisalina (cia tai isvis juokinga) kur pasisalina? i ta pacia atmosfera.
Komentuoti:
Komentuoti: