Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Orai, stichinės nelaimės, gamta, ekologija

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • ViR2
    replied
    Kaune 36-37

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Šiuo metu pagal wunderground.com Madride +31, Paryžiuje +27, Lisabonoje +28, o Vilniuje +33, (kai kur Lietuvoje užfiksuota ir +35), Varšuvoje +35, Prahoje +36. Tai kodėl sakoma, kad Pietuose būna šilčiau?

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Greitai baigsis - nuo rytojaus kas dieną lis ir temperatūra bus žemesnė. Kaliforniečiai nesuprastų, ką mes vadiname sausra .

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied
    Lietuvoje fiksuojamas stichinis reiškinys
    Dalyje Lietuvos dėl lietaus trūkumo konstatuota sausra, Kalvarijos savivaldybės teritorijoje viršyta stichinės sausros riba. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Kalvarijos savivaldybės teritorijoje pirmadienį konstatuota stichinė sausra, ji tęsiasi ir antradienį, BNS nurodė tarnyba. Remiantis jos meteorologijos ir agrometeorologijos stočių duomenimis, labai sausa lieka pietų Lietuvoje ir dalyje centrinių šalies rajonų – Alytaus, Kauno, Kazlų Rūdos, Pakruojo, Panevėžio, Prienų, Radviliškio ir Vilkaviškio rajonų savivaldybių teritorijose užsitęsęs sausringas laikotarpis yra pasiekęs pavojingo reiškinio ribą, o Kauno ir Vilkaviškio rajonuose savaitės pabaigoje taip pat gali būti konstatuota stichinė sausra.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Indijoje net normalios kanalizacijos ir nuotekų valymų nėra. Nors kokia ten kanaliacija, net tualetų dauguma neturi...

    Paskutinis taisė Lettered; 2015.06.27, 20:43.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Vien automobiliai tiek nepriterštų. Auga ir pramonė, kuri degina tai, kas lengviausiai pasiekiama. Būtų mažesnis gyventojų skaičius, taip nesijaustų. Šalis dar nėra pasiekusi tokio lygio, kad labai rūpintųsi ekologija. Indijoj, matyt, visada bus daugiau chaoso nei kokioje Kinijoje.

    Komentuoti:


  • andyour
    replied
    /\ Greičiausiai važinėja labai senomis naudotomis transporto priemonėmis, kurios gana taršios.
    Ten ir oras labai karštas, gal dujos sunkiau sklaidosi?

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Labiausiai užteršti pasaulio miestai - Kinijos miestų nerasta:
    The world's most polluted city isn't the one you think it is
    http://www.businessinsider.com/the-w...k-it-is-2015-6

    Komentuoti:


  • oranger
    replied
    Tbilisis šiandien









    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Na ar ne sakiau, kad mozaikinis mąstymas? O tai kur pramonė iškeliavo iš Europos ir JAV, Japonijos? Į tas minimas Azijos šalis. Prieš dešimtmetį skaičiau straipsnį berods "Lietuvos ryte". Esmė tokia, kad taršią cemento pramonę JAV įstatymiškai išgynė į... Meksiką (beje, "Akmenės cementas", jei neklystu, irgi priklauso Meksikoje registruotai bendrovei). Žodžiu, už valstybinės sienos tai jau neteršia??? Dar labiau teršia. Ir kas dėl to kaltas? Meksikos valdžia ar visgi JAV? Bet už sienos - JAV galva neskauda. Kapitalistams dar geriau - pigesnė darbo jėga ir nelenda visokie gamtosaugininkai, mokesčiai mažesni... Buitiniame lygmenyje tai tas pats, kaip mėtyti savo šiukšles per tvorą gatvę ar kaimyno sklypą ir džiaugtis, kad pas tave švaru... Taigi, Azija, Afrika dabar yra pasaulio gamykla ir vartojimas Vakaruose dėl to nesumažėjo, netgi didėja. Buvau kažkokį video radęs iš Afrikos, galbūt jis buvo netgi šiame forume temoje "Šiaip įdomu...", kuriame nufilmuota viena iš biedniausių šalių, priimančių kalnus šiukšlių pas save iš V. Europos. Konkrečiai - elektronikos ir buitinės technikos kalnus, atgabenamus laivais ir išverčiamus. Vietiniai kapstosi, ardo, išiminėja metalus ir kai kuriuos elektronikos komponentus, kuriuose gali būti brangiųjų metalų, ir pridavinėja... Plastiką degina, stiklą daužo...
    Paskutinis taisė Al1; 2015.06.08, 16:02.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Visi karai dėl resursų (įskaitant ir rinkas, darbo jėgą) ir įtakos. Jei negali daugiau vartoti, tai braškant ekonomikai svarbu, kad bent jau nekristų esamas lygis. Arba kad kiti nepradėtų smarkiai auginti vartojimo ir po kurio laiko aplenkinėti. Kinija jau aplenkė JAV pagal ekonomikos apimti, vadinasi, turi potenciala ir auginti vidinį vartojimą. Ir augina. Visam tam reikia resursų, kurių neturi pakankamai ir tenka konkuruoti su JAV, kurios taip pat jų neturi pakankamai, jau nekalbant apie Europą, kuri iš viso daugumos gamtinių resursų niekada neturėjo (iš čia ir kolonializmas).
    Ir visai nesvarbu, Vakarai, Kinija ar Rusija, bet jei nebus atsisakyta globaliai Vakarų sukurto vartojimu pagrįsto vystymosi modelio, tai žmonijos laukia ekologinė katastrofa, ko pasekoje kilus kariniams konfliktams ir panaudojus atominį ginklą, žmonijos gali ir nelikti visiškai...
    Vartojimas čia ne esminis dalykas, labiausiai teršia ne daugiausia vartojančios turtingos šalys, o sparčiai augančios gyventojų skaičiumi atsilikusios Azijos ir Afrikos šalys. Pvz. labai daug vartojanti Švedija ne tik savo visas atliekas sudegina ar perdirba, bet dar ir iš kitų šalių atliekas importuoja.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Temos būtent ir tampa dvokiančiomis, kai jose savo sultyse verda kai kurie labai ribotos pasaulėžiūros ir fragmentinio, nekritinio mąstymo forumiečiai, gatavi sudraskyti bet ką, kas išsako kitokią nei jų turima (dažniausiai klaidinga ir ne jų pačių susidaryta, išmąstyta, o įkalta propagandos) nuomonę.
    Paskutinis taisė Al1; 2015.06.08, 14:33.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Siūlau nepradėt diskutuot su Al1, nes tema pavirs į šiukšlę.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Visi karai dėl resursų (įskaitant ir rinkas, darbo jėgą) ir įtakos. Jei negali daugiau vartoti, tai braškant ekonomikai svarbu, kad bent jau nekristų esamas lygis. Arba kad kiti nepradėtų smarkiai auginti vartojimo ir po kurio laiko aplenkinėti. Kinija jau aplenkė JAV pagal ekonomikos apimti, vadinasi, turi potenciala ir auginti vidinį vartojimą. Ir augina. Visam tam reikia resursų, kurių neturi pakankamai ir tenka konkuruoti su JAV, kurios taip pat jų neturi pakankamai, jau nekalbant apie Europą, kuri iš viso daugumos gamtinių resursų niekada neturėjo (iš čia ir kolonializmas).
    Ir visai nesvarbu, Vakarai, Kinija ar Rusija, bet jei nebus atsisakyta globaliai Vakarų sukurto vartojimu pagrįsto vystymosi modelio, tai žmonijos laukia ekologinė katastrofa, ko pasekoje kilus kariniams konfliktams ir panaudojus atominį ginklą, žmonijos gali ir nelikti visiškai...
    Paskutinis taisė Al1; 2015.06.08, 11:16.

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Iš čia ir pederastizacija, ir sterilizacija, ir chemija nuodijamas maistas, ir "teisingi" karai, oranžinės revoliucijos, kad šalis nustumti vystymesi keliais dešimtmečiais atgal ir t.t., kad tik daugiau Vakarai galėtų kontroliuoti ir vartoti.
    OK, priimame paties liniją, kad Amerika ir jos draugai pradėjo karus Afganistane, Irake, Sirijoje, Libijoje ir pan. vardan vartojimo. Bet... Ar po tų karų amerikiečiai pradėjo daugiau vartoti? - manau, kad ne.
    Parašė J.U. Rodyti pranešimą
    Tai sunkiai palyginami dalykai. XIX a. pabaigoje užterštumas buvo visiškai lokalinis, dabar gi turime situaciją kai užterštumas globalinis. Hejerdalas 1947 metais perplaukė plaustu Ramųjį vandenyną ir kaip rašo savo kygoje nematė nė vienos šiukšlės. Dabar gi aplink Havajų salyną sukasi milžiniško dydžio plastiko šiukšlynai, dvigubai didesnio ploto nei JAV.
    Globalinis užterštumas gal sukelia ne tiek poveikio aplinkai, kiek pačios medžiagos. Hejerdalo laikais šiukšlės daugiausia buvo greitai suyrančios (popierius, mediena), dabar - labai ilgai nesuyrantis plastikas (naujoviško greitai suyrančio gaminama nedaug).
    Paskutinis taisė Aleksio; 2015.06.08, 14:27.

    Komentuoti:


  • ViR2
    replied
    O kasnors paklause, ka spie tai mano marsieciai?

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Parašė J.U. Rodyti pranešimą
    Vis kalbama apie pasekmes ir politkorektiškai nutylima pagrindinė priežastis - per didelis žmonių skaičius Žemėje. Per 100 metų populiacija išaugo 7 (!) kartus. Faktiškai stovime ant katastrofos slenksčio, bet tik keletas "nepaklusnių" mokslininkų apie tai drįsta kalbėti be užuolankų. Politikai apskritai nedrįsta prasižioti.
    Taip, žinoma, kad kalba. Problema ne žmonių skaičiuje, o vartojime ir nore gyventi "kaip Amerikoje". Deja, visiems tam resursų neužteks. Tačiau Vakaruose ir toliau norima gyventi dar daugiau vartojant, ir vartojimo ideologija kaip virusas plinta visur. Aišku, Vakarų gerbūvis viso likusio pasaulio sąskaita. Suprantant galima katastrofą dėl resursų trūkumo ir taršos, sukurta ir auksinio milijardo idėja ir kt. O tie mokslininkai, kuriuos tu mini, deja, būtent ir yra paklusnūs šuniukai, aptarnaujantys Vakarų globalistus ir stumiantys žmonijos sumažinimo ideologiją. Iš čia ir pederastizacija, ir sterilizacija, ir chemija nuodijamas maistas, ir "teisingi" karai, oranžinės revoliucijos, kad šalis nustumti vystymesi keliais dešimtmečiais atgal ir t.t., kad tik daugiau Vakarai galėtų kontroliuoti ir vartoti. Kad jie tas "auksinis milijardas", kuris turi "teisę" išlikti. Betgi būtent Vakaruose sukurtas vystymosi modelis ir veda pasaulį prie katastrofos.
    Paskutinis taisė Al1; 2015.06.08, 08:05.

    Komentuoti:


  • J.U.
    replied
    Kaip pzv, tarkim UK devyniolikto amžiaus pabaigoje gyveno 4x mažiau gyventojų, bet užterštumo lygis ko gero buvo žymiai aukštesnis net nei kokioj šiandienej overpopulated Kalkutoj.
    Tai sunkiai palyginami dalykai. XIX a. pabaigoje užterštumas buvo visiškai lokalinis, dabar gi turime situaciją kai užterštumas globalinis. Hejerdalas 1947 metais perplaukė plaustu Ramųjį vandenyną ir kaip rašo savo kygoje nematė nė vienos šiukšlės. Dabar gi aplink Havajų salyną sukasi milžiniško dydžio plastiko šiukšlynai, dvigubai didesnio ploto nei JAV.
    http://en.wikipedia.org/wiki/Great_P..._garbage_patch
    Paskutinis taisė J.U.; 2015.06.08, 07:44.

    Komentuoti:


  • l2ez4m
    replied
    Parašė J.U. Rodyti pranešimą
    Vis kalbama apie pasekmes ir politkorektiškai nutylima pagrindinė priežastis - per didelis žmonių skaičius Žemėje.
    Nelinkęs būčiau subanalinti problemos bei simplifikuotai suvesti vien tik į paviršutiniškus kiekybinius rodiklius; žymiai svaresni yra kokybiniai parametrai; ie sociokulturinė pažanga, technologinis progresas, ekologinis tvarumas, gamybos efektyvumas ir ect, ect.

    Kaip pzv, tarkim UK devyniolikto amžiaus pabaigoje gyveno 4x mažiau gyventojų, bet užterštumo lygis ko gero buvo žymiai aukštesnis net nei kokioj šiandienej overpopulated Kalkutoj.

    Bėda ta, kad sociokultūrinė evoliucija, technologinis progresas bei demografinis augimas - nepasižymi nei universaliai vienodais greičiais, nei juo labiau tolygia globaline sklaida.
    Tai man šiek tiek primena Project management triangle, bent jau pradžioj neišvengiamai kažką tenka paaukoti.

    Kitas atsakymas būtų paremtas elementariais fizikos dėsniais (konkrečiai termodinamikos). Žmogus kaip ir bet kuri kita fizinė struktūra ar procesas puikiai konvertuoja cheminę energiją į šilumą (ty į itin chaotišką aka disordered energijos formą), iš tikrųjų tai darome taip puikiai, kad pound for pound žmogus išskiria beveik 6000 kartus daugiau šiluminės energijos nei SAULĖ.

    Tad kol po ranka bus n+k kiekiai lengvai prieinamos/įsisavinamos koncentruotos energijos (ordered energy) ištekliai, tol visa tai atrodys maždaug taip:


    Iki kito Chicxulub impact'o ar kokio neįveikiamo superbug štamo.
    Paskutinis taisė l2ez4m; 2015.06.07, 23:07.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied
    Ta progra ir kiek pozytivesnės naujienos

    Energetikos sektorius pirmą kartą per 40 m. sumažino išmetamą CO2 kiekį

    2014-aisiais pirmą kartą per 40 pastarųjų metų (išskyrus ekonomikos recesijos laikotarpį) nustojo augti energetikos sektoriaus į aplinką išmetamas anglies dvideginio (CO2) kiekis, rodo Tarptautinės energetikos agentūros duomenys. CO2 emisijos pirmą kartą stabilizavosi, kai ekonomika augo – iki šiol ekonomikos augimas visuomet lemdavo didesnę aplinkos taršą.
    Žinoma klimato atšilimo klausimas dar nėra išspręstas ir tam dar reikia nemažai pastangų. Tačiau iš idėjos Lietuva yra labai neblogoje padėtyje tuo klausimu. Kažkada buvo daryti tyrimai kaip atšilimas pakenks konkrečioms šalims, tai daugumai tai turėtų turėti neigiamų pasėkmių, kai kuriom ir labai skaudžių, kai tuo tarpu Lietuvai jos būtų daugiau teigiamos, nei neigiamos. Būtų ilgesnis žemdirbystės sezonas, daugiau prikulta grūdų ir pan., pailgėtų ir turizmo sezonas, mažiau už šildymą mokėt reikėtų, o tai irgi dideli pinigai lyginant visos Lietuvos mąstu. Neigiamos pasekmės būtų kur kas mažesnės, aišku jeigu nebūtų pasiektas toks lygis, kad mūsų pajūrį pradėtų apsempti

    Komentuoti:

Working...
X