Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Orai, stichinės nelaimės, gamta, ekologija

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Silber418
    replied
    Remiantis bendro NASA ir NOAA tyrimo duomenimis, kurie buvo paskelbti praėjusiais metais, pasaulio vandenynuose šiomis dienomis egzistuoja penki stambūs šiukšlių regionai. Pagrinde tai plastiko šiukšlių santalkos.

    Didžiausi šiukšlynai pasaulio vandenynuose (NASA-NOAA parengtos animacijos ištrauka, publikuota 2015 m.)


    Šaltinis

    Pasaulio vandenynų tarša šiukšlėmis


    Šaltinis

    Plačiau: Watch humanity ruin the oceans: Nasa animation shows how vast ‘garbage islands’ have taken over the seas in the last 35 years ir kt.
    Paskutinis taisė Silber418; 2016.07.13, 05:26.

    Komentuoti:


  • Silber418
    replied
    Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
    Ten yra dar vienas faktorius - mongolų planai statyti hidroelektrines Selengos upėje, panaudojant tvenkinių vandenį ne tik energetikai, bet ir irigacijai.
    Deja, šis antropogeninis faktorius nebuvo nagrinėjamas kuriant upės hidrologinio režimo modelį. Bent nebuvo paskiras grupei, kurioje dirbau. Tačiau tai, be abejo, gali turėti rimtų pasėkmių Selengos nuotėkio režimui.

    Komentuoti:


  • nomad
    replied
    /\ Jo, geras. Didesniam ekranui tinka ypač.

    Ta pati komanda nesenai padarė Human.

    Komentuoti:


  • J.U.
    replied
    Gal truputį į temą bus rekomenduoti puikų 2009 metų prancūzų dokumentinį filmą "Home". Nuostabiai puikiai nufilmuotas, labai geras komentaro tekstas. Filmas apie tai, kas šiuo metu realiai vyksta Žemėje.
    Išleista: Prancūzija, Elzévir Films, EuropaCorp, France 2 (FR2)
    Režisierius: Yann Arthus-Bertrand.
    Filmas platinamas laisvai, be copyright.
    https://en.wikipedia.org/wiki/Home_%282009_film%29

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
    Klimato kaitos reiškinių įtaka savaime gali žymiai neįtakoti teršalų plitimo Baikalo regione ateityje, bet daug kas priklausys nuo tolimesnės kalnakasybos ir pramonės sektorių plėtros abiejose baseino teritorijoje esančiose valstybės.
    Ten yra dar vienas faktorius - mongolų planai statyti hidroelektrines Selengos upėje, panaudojant tvenkinių vandenį ne tik energetikai, bet ir irigacijai.

    Komentuoti:


  • Silber418
    replied
    Beje, pastaraisiais metais Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities mokslininkai bei atitinkamos institucijos pradėjo rengti bendrą Nemuno UBR vandens resursų saugojimo strategiją. Be kita ko, steigiama visuotinė informacinė platforma, kurioje bus pateikti įvairaus tikslumo Nemuno UBR hidrometeorologinių matavimų rodikliai.

    Komentuoti:


  • Silber418
    replied
    Parašė r08n Rodyti pranešimą
    Įdomu.
    Pasistenksiu trumpai apibūdinti rezultatus. Buvo atliktas Selenga upės baseino, esančio Rusijos Buriatijos Resublikoje ir Mongolijoje, galimų hidrologinio režimo pokyčių tyrimas, paremtas dviem IPCC klimato kaitos scenarijais (B1 ir A1F1).
    Remiantis skaičiavimų rezultatais, nė vienu atveju nėra tikėtinas itin ženklus upės hidrologinio režimo pokytis. Regione tikėtinas kritulių kiekio ir temperatūros padidėjimas, bet upės nuotėkiui didelės reikšmės tai neturės dėl intensyvesnio vandens garavimo.
    Klimato kaitos reiškinių įtaka savaime gali žymiai neįtakoti teršalų plitimo Baikalo regione ateityje, bet daug kas priklausys nuo tolimesnės kalnakasybos ir pramonės sektorių plėtros abiejose baseino teritorijoje esančiose valstybės. Siekiant taršos metalais masto mažinimo, reikia glaudesnios Buriatijos ir Mongolijos bendradarbiavimo, t.y. bendros tarptautinio baseino vandens resursų saugojimo strategijos.
    Verta paminėti, kad tai nebuvo labai detalus tyrimas.
    Paskutinis taisė Silber418; 2016.02.22, 18:46.

    Komentuoti:


  • r08n
    replied
    Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
    Jeigu įdomu, galiu pasidalinti prognozėmis ateičiai, paremtomis IPCC klimato kaitos scenarijais.
    Įdomu.

    Komentuoti:


  • Silber418
    replied
    Baikalo ežeras

    Šio gėlo vandens šaltinio vandens ir biologiniai resursai pavojuje dėl atitinkamuose Rusijos ir Mongolijos regionuose vystomos kalnakasybos ir pramoninės veiklos (didėjanti tarša metalais)

    Lake Baikal by SpaceRef Webmaster, on Flickr

    Jeigu įdomu, galiu pasidalinti prognozėmis ateičiai, paremtomis IPCC klimato kaitos scenarijais.
    Paskutinis taisė Silber418; 2016.01.27, 20:08.

    Komentuoti:


  • Silber418
    replied
    Keli video su informacija apie nykstančią Aralo jūrą:





    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė index Rodyti pranešimą
    Manau, kad ne šiaip "užterštas ir pavojingų ligų šaltinis", o esmė yra buvusi Vozroždėnije sala, kurioje sovietai ant gyvūnų bandė biologinį ginklą (t.y. apkrėsdavo kokią avių bandą ir t.t.), o po to ir užkasinėjo nereikalingus likučius.
    Pagrindinis taršos šaltinis yra buvusiame jūros dugne susikaupę pesticidai, kurie anksčiau buvo dideliais kiekias nekontroliuojamai naudojaimi žemės ūkyje ir upėmis atnešti į jūrą. Dabar tų pesticidų kenksmingos dulkės pučiant vėjui yra pernešami per kelis šimtus km.
    Paskutinis taisė Aleksio; 2016.01.26, 00:36.

    Komentuoti:


  • index
    replied
    Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
    Aralo jūra/ežeras, anksčiau buvęs vienu didesnių pasaulio ežerų, beveik išnyko. Tačiau tai ne vienentelė bėda - ežero baseino regionas labai užterštas ir įvardijamas kaip pavojingų ligų šaltinis.
    Manau, kad ne šiaip "užterštas ir pavojingų ligų šaltinis", o esmė yra buvusi Vozroždėnije sala, kurioje sovietai ant gyvūnų bandė biologinį ginklą (t.y. apkrėsdavo kokią avių bandą ir t.t.), o po to ir užkasinėjo nereikalingus likučius. Viskas buvo gerai kol ten buvo sala, kur nepakliūdavo tie, kam nereikia.

    Komentuoti:


  • Silber418
    replied
    Aralo jūra/ežeras, anksčiau buvęs vienu didesnių pasaulio ežerų, beveik išnyko. Tačiau tai ne vienentelė bėda - ežero baseino regionas labai užterštas ir įvardijamas kaip pavojingų ligų šaltinis.

    Aral Sea Dust Storm by NASA Goddard Space Flight Center, on Flickr

    2014 m. ir anksčiau

    Shrinking Aral Sea by NASA Goddard Space Flight Center, on Flickr
    Paskutinis taisė Silber418; 2016.01.25, 22:35.

    Komentuoti:


  • nomad
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    Indijoje net normalios kanalizacijos ir nuotekų valymų nėra. Nors kokia ten kanaliacija, net tualetų dauguma neturi...

    Atvaizdas
    Galiu garantuoti, užtat, kad pas 3 iš tų 4-ių yra mobiliakai ...
    Paskutinis taisė nomad; 2016.01.25, 22:02.

    Komentuoti:


  • Silber418
    replied
    Baltijos jūra tampa netinkama gyventi gyviesiems organizmas. Dėl intensyvios eutrofikacijos (dumblų žydėjimo), lemiamos nitratų koncentracijos didėjimo, jūroje pasireiškia hipoksija - atsiranda vis daugiau regionų be deguonies.
    Baltijos jūros hidrologiniame regione esančios valstybės bei tyrimo institucijos bendradarbiauja siekiant nitratų naudojimo ir upių taršos mažinimo.

    Baltijos jūros hidrologinio regiono valstybės


    Šaltinis

    Negyvosios zonos Baltijos jūroje, 2012 m.


    Šaltinis

    Cyanobacteria žydėjimas pietiniame Baltijos jūros regione, 2010 m.


    Šaltinis

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė J.U. Rodyti pranešimą
    Gal ne visai į temą, bet įdomu. Visi, pažiūrėję į žemėlapį matome Rusiją kaip didžiulę teritoriją, didesnę už bet ką. Tačiau iš tikro tai iškreiptas vaizdas bandant rutulio formos pasaulį atvaizduoti plokštumoje. Štai čia galime pamatyti kad Rusija iš tikro mažesnė už Afriką.
    Vidurinės mokyklos 7-os klasės geografijos kursas, tema apie žemėlapių projekcijas. Nuo tų laikų prisimenu, kad Grenlandija yra 3 kartus mažesnė nei Australija (nors žemėlapiuose atrodo vienodai), o už Pietų Amerika mažesnė net 8 kartus (nors atrodo tik 2 kartus mažesnė).

    Komentuoti:


  • J.U.
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą
    Google Earth viskas ir taip puikiai matosi.
    Kalba eina apie paprastus popierinius žemėlapius. Kai kas dar tokių turi. Arba žemėlapius knygose.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Google Earth viskas ir taip puikiai matosi.

    Komentuoti:


  • J.U.
    replied
    Gal ne visai į temą, bet įdomu. Visi, pažiūrėję į žemėlapį matome Rusiją kaip didžiulę teritoriją, didesnę už bet ką. Tačiau iš tikro tai iškreiptas vaizdas bandant rutulio formos pasaulį atvaizduoti plokštumoje. Štai čia galime pamatyti kad Rusija iš tikro mažesnė už Afriką.
    http://pl.delfi.lt/aktualia/swiat/re....d?id=68737088
    Pasitikrinti galime čia:
    http://www.mapdevelopers.com/distance_finder.php
    Išilgai Rusijos apie 6000 km.
    Skersai Afrikos apie 8000 km.

    Komentuoti:


  • Gator
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Šiuo metu pagal wunderground.com Madride +31, Paryžiuje +27, Lisabonoje +28, o Vilniuje +33, (kai kur Lietuvoje užfiksuota ir +35), Varšuvoje +35, Prahoje +36. Tai kodėl sakoma, kad Pietuose būna šilčiau?
    Todėl, kad pietuose šilčiau vidutiniškai. Nesakoma, kad pietuose šilčiau kiekvieną atskirą dieną iš 365.

    Komentuoti:

Working...
X