Remiantis bendro NASA ir NOAA tyrimo duomenimis, kurie buvo paskelbti praėjusiais metais, pasaulio vandenynuose šiomis dienomis egzistuoja penki stambūs šiukšlių regionai. Pagrinde tai plastiko šiukšlių santalkos.
Didžiausi šiukšlynai pasaulio vandenynuose (NASA-NOAA parengtos animacijos ištrauka, publikuota 2015 m.)
Šaltinis
Pasaulio vandenynų tarša šiukšlėmis
Šaltinis
Plačiau: Watch humanity ruin the oceans: Nasa animation shows how vast ‘garbage islands’ have taken over the seas in the last 35 years ir kt.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Orai, stichinės nelaimės, gamta, ekologija
Collapse
X
-
Parašė Aleksio Rodyti pranešimąTen yra dar vienas faktorius - mongolų planai statyti hidroelektrines Selengos upėje, panaudojant tvenkinių vandenį ne tik energetikai, bet ir irigacijai.
Komentuoti:
-
Gal truputį į temą bus rekomenduoti puikų 2009 metų prancūzų dokumentinį filmą "Home". Nuostabiai puikiai nufilmuotas, labai geras komentaro tekstas. Filmas apie tai, kas šiuo metu realiai vyksta Žemėje.
Išleista: Prancūzija, Elzévir Films, EuropaCorp, France 2 (FR2)
Režisierius: Yann Arthus-Bertrand.
Filmas platinamas laisvai, be copyright.
https://en.wikipedia.org/wiki/Home_%282009_film%29
Komentuoti:
-
Parašė Silber418 Rodyti pranešimąKlimato kaitos reiškinių įtaka savaime gali žymiai neįtakoti teršalų plitimo Baikalo regione ateityje, bet daug kas priklausys nuo tolimesnės kalnakasybos ir pramonės sektorių plėtros abiejose baseino teritorijoje esančiose valstybės.
Komentuoti:
-
Beje, pastaraisiais metais Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities mokslininkai bei atitinkamos institucijos pradėjo rengti bendrą Nemuno UBR vandens resursų saugojimo strategiją. Be kita ko, steigiama visuotinė informacinė platforma, kurioje bus pateikti įvairaus tikslumo Nemuno UBR hidrometeorologinių matavimų rodikliai.
Komentuoti:
-
Parašė r08n Rodyti pranešimąĮdomu.
Remiantis skaičiavimų rezultatais, nė vienu atveju nėra tikėtinas itin ženklus upės hidrologinio režimo pokytis. Regione tikėtinas kritulių kiekio ir temperatūros padidėjimas, bet upės nuotėkiui didelės reikšmės tai neturės dėl intensyvesnio vandens garavimo.
Klimato kaitos reiškinių įtaka savaime gali žymiai neįtakoti teršalų plitimo Baikalo regione ateityje, bet daug kas priklausys nuo tolimesnės kalnakasybos ir pramonės sektorių plėtros abiejose baseino teritorijoje esančiose valstybės. Siekiant taršos metalais masto mažinimo, reikia glaudesnios Buriatijos ir Mongolijos bendradarbiavimo, t.y. bendros tarptautinio baseino vandens resursų saugojimo strategijos.
Verta paminėti, kad tai nebuvo labai detalus tyrimas.Paskutinis taisė Silber418; 2016.02.22, 18:46.
Komentuoti:
-
Parašė Silber418 Rodyti pranešimąJeigu įdomu, galiu pasidalinti prognozėmis ateičiai, paremtomis IPCC klimato kaitos scenarijais.
Komentuoti:
-
Baikalo ežeras
Šio gėlo vandens šaltinio vandens ir biologiniai resursai pavojuje dėl atitinkamuose Rusijos ir Mongolijos regionuose vystomos kalnakasybos ir pramoninės veiklos (didėjanti tarša metalais)
Lake Baikal by SpaceRef Webmaster, on Flickr
Jeigu įdomu, galiu pasidalinti prognozėmis ateičiai, paremtomis IPCC klimato kaitos scenarijais.Paskutinis taisė Silber418; 2016.01.27, 20:08.
Komentuoti:
-
Parašė index Rodyti pranešimąManau, kad ne šiaip "užterštas ir pavojingų ligų šaltinis", o esmė yra buvusi Vozroždėnije sala, kurioje sovietai ant gyvūnų bandė biologinį ginklą (t.y. apkrėsdavo kokią avių bandą ir t.t.), o po to ir užkasinėjo nereikalingus likučius.Paskutinis taisė Aleksio; 2016.01.26, 00:36.
Komentuoti:
-
Parašė Silber418 Rodyti pranešimąAralo jūra/ežeras, anksčiau buvęs vienu didesnių pasaulio ežerų, beveik išnyko. Tačiau tai ne vienentelė bėda - ežero baseino regionas labai užterštas ir įvardijamas kaip pavojingų ligų šaltinis.
Komentuoti:
-
Aralo jūra/ežeras, anksčiau buvęs vienu didesnių pasaulio ežerų, beveik išnyko. Tačiau tai ne vienentelė bėda - ežero baseino regionas labai užterštas ir įvardijamas kaip pavojingų ligų šaltinis.
Aral Sea Dust Storm by NASA Goddard Space Flight Center, on Flickr
2014 m. ir anksčiau
Shrinking Aral Sea by NASA Goddard Space Flight Center, on FlickrPaskutinis taisė Silber418; 2016.01.25, 22:35.
Komentuoti:
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąIndijoje net normalios kanalizacijos ir nuotekų valymų nėra. Nors kokia ten kanaliacija, net tualetų dauguma neturi...
Atvaizdas
Paskutinis taisė nomad; 2016.01.25, 22:02.
Komentuoti:
-
Baltijos jūra tampa netinkama gyventi gyviesiems organizmas. Dėl intensyvios eutrofikacijos (dumblų žydėjimo), lemiamos nitratų koncentracijos didėjimo, jūroje pasireiškia hipoksija - atsiranda vis daugiau regionų be deguonies.
Baltijos jūros hidrologiniame regione esančios valstybės bei tyrimo institucijos bendradarbiauja siekiant nitratų naudojimo ir upių taršos mažinimo.
Baltijos jūros hidrologinio regiono valstybės
Šaltinis
Negyvosios zonos Baltijos jūroje, 2012 m.
Šaltinis
Cyanobacteria žydėjimas pietiniame Baltijos jūros regione, 2010 m.
Šaltinis
Komentuoti:
-
Parašė J.U. Rodyti pranešimąGal ne visai į temą, bet įdomu. Visi, pažiūrėję į žemėlapį matome Rusiją kaip didžiulę teritoriją, didesnę už bet ką. Tačiau iš tikro tai iškreiptas vaizdas bandant rutulio formos pasaulį atvaizduoti plokštumoje. Štai čia galime pamatyti kad Rusija iš tikro mažesnė už Afriką.
Komentuoti:
-
Parašė John Rodyti pranešimąGoogle Earth viskas ir taip puikiai matosi.
Komentuoti:
-
Gal ne visai į temą, bet įdomu. Visi, pažiūrėję į žemėlapį matome Rusiją kaip didžiulę teritoriją, didesnę už bet ką. Tačiau iš tikro tai iškreiptas vaizdas bandant rutulio formos pasaulį atvaizduoti plokštumoje. Štai čia galime pamatyti kad Rusija iš tikro mažesnė už Afriką.
http://pl.delfi.lt/aktualia/swiat/re....d?id=68737088
Pasitikrinti galime čia:
http://www.mapdevelopers.com/distance_finder.php
Išilgai Rusijos apie 6000 km.
Skersai Afrikos apie 8000 km.
Komentuoti:
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąŠiuo metu pagal wunderground.com Madride +31, Paryžiuje +27, Lisabonoje +28, o Vilniuje +33, (kai kur Lietuvoje užfiksuota ir +35), Varšuvoje +35, Prahoje +36. Tai kodėl sakoma, kad Pietuose būna šilčiau?
Komentuoti:
Komentuoti: