Diskusijos apie prekybos tinklus Lietuvoje

[Strujus]

Suplakei daug temų į vieną temą ir pasiskelbei nugalėtoju.
Parduotuvė - jau yra tam tikras ištobulintas vienetas.
Žmogui +/- suvežta iš įvairių taškų produktai į vieną vietą ir jam tereikia atėjus išsirinkti.
Tiek, kad dalis žmonių nori produktus matyti gyvus, įvertinti, paliesti, gal net ir pauostyti ar kokiam turgui ir paragauti.
Reikalingas fizinis įvertinimas, ne nuotolinis.

Jei žmogus itin praktiškas ir nereiklus, tai jam užtenka kokį kartą į savaitę atvažiuoti į ten.
Jam nebereikia turėti žemės, laikyti arklį, augintis maistą, gaminti ir t.t.

Su visa pagarba, bet iš postų šioje ir kitose temose matosi labai senamadiškas tamstos požiūris į tam tikrus dalykus ir man peršasi minti, kad ponas esate beveik arba jau pensijinio amžiaus. Kas jokiu būdu nereiškia, kad tai yra blogai, nesupraskite neteisingai.
Tiesiog rinką formuoja ne tie, kurie mokesčius moka pašte ar perlo terminale. Ne tie, kurie į parduotuvę važiuoja su "ratukais", kad galėtų visko prisipirkti gyvai apčiupinėję, apuostę ir aplaižę. Ir ne tie, kurie pirmą dieną po algos/pašalpos/pensijos visą nusiima grynais ir laiko po pagalve, nes jiems baisu, kad tik kas nors "iš to bankomato neišluptų jų pinigų". Ir ne tie, kuriems maximoj nusipirkti duonos yra emocija. Nors, kita vertus - emocija. Grūstis tarp kitų žmonių, kaisti patalpoj su kauke ir striuke, o po to dar ir stovėti eilėje tikrai suteikia emociją - nuobodulį ir susierzinimą.

Rinką formuoja jauni/vidutinio amžiaus mokūs žmonės ir, kiek jų pažįstu, absoliučiai didžioji dalis stengiasi VISKĄ (kame dalyvavimas gyvai nesukuria pridėtinės vertės, lyginant su dalyvavimu virtualiai), perkelti į būtent virtualią erdvę. Apsipirkimai, mokesčių mokėjimai, registracijos į įvairius renginius, gydytojų konsultacijos, įvairūs kursai ar pan. - viską didžioji dalis daro internetu.

Konkrečiai barbora (vieną kartą bandėm ir IKI'nės Last mile, bet nelabai patiko) naudojamės nuo karantino pradžios (kovo mėn. vidurio lyg?) ir užsisakom tikrai daug. Praktiškai viską. Ir užsisakinėjom net ir visą vasarą, kai karantino nebuvo. Na, viską, išskyrus dalį daržovių, kurias žmona, turėdama dieną laiko, nuperka turguje ar daržovių kioske. Maistas, buitinė chemija, visi higienos reikmenys ir pan. - viskas internetu. Taip, yra niuansų buvę, kai užsakai lyg ir nemažą kiekį bananų, o įdeda 3, bet tokio dydžio kaip cukinija arba kai duoną gauni, kuri galioja dar tik porą dienų po gavimo bet čia labai reti atvejai. Dažniausiai prekės yra kokybiškos, su geru galiojimu ir pan.
Ir tikrai netrunka ilgai susidėti krepšelį. Jei perkama ten už 30-40e ir žinai, ko nori, tai tiek net netrunka, kiek truktų parduotuvėj susipirkti. Plius barboroj gi pasirenki laiką, kada tau turi atvežti, o ne "taikaisi prie kurjerio". Va jei nežinai ko nori, todėl norisi "pablūdinti" ir pasirankioti idėjų, tai aišku, kad užtrunka ilgiau, kaip ir užtruktų ilgiau būnant parduotuvėj be to, pvz. mes krepšelį barborai dažniausiai susiformuojame vakare ir tą darom +/- kartą į savaitę, kai jau miega vaikas ir taip (nors tai ir netrunka ilgai) neatimame laiko iš šeimos, kurio po darbų/darželio ir taip nelieka tiek jau ir daug.

Kiekvienam savaip kitiems ir į arenas po kelis tūkstančius žmonių grūstis yra fainai ir neatrodo pavojinga. O man atrodo, kad geriau jau surizikuoti ir KARTAIS gauti ne tokio dydžio vaisių ar daržovę, nei kad tampytis po parduotuves su dar N tokių, kurių daliai Covid'as yra tik reptiloidų sąmokslas
Nors argumentas dėl turgelių ir pan., tai visai legit, nes ten ir žmonių tankis tikrai nedidelis, ir grynas oras, ir pan. Bet vis tiek internetu geriau

[MedinisStrazdas]

Man didžiausia vertybė pats pasivaikščiojimas iki parduotuvės. Nuskilo lokacija, tai reguliariai einu į: 1 Rimi, 1 Iki, 1 Maxima, 2 Norfas (skiriasi asortimentas, nors abi XL). Trūkstant prekių likučio ar dėl kito asortimento dar galiu paeit iki 2-os Maxima ir 2-os Iki. Į Lidl anksčiau mašina (jokia vertybė), dabar dviračiu – vėl smagumas prasimint su tikslu.

Geriausia tai, jog tenka eiti skirtingais maršrutais, galiu net pro parką lankstą prasieiti, užsukant vienu metu į dvi skirtingas parduotuves (dėl skirtingų produktų – turbūt išlepau nuo pasirinkimo gausos, tuo pačiu ir sutaupau, nes pasitikrinu akcijinius bukletus savaitės pradžioje).

Bet galite tuo pačių maršrutu (ar net geresnį surasti) pasivaikščioti ir taip. Nors suprantu kad eiti pasivaikščioti be tikslo yra "sunkiau".

[mantasm]

Man didžiausia vertybė pats pasivaikščiojimas iki parduotuvės. Nuskilo lokacija, tai reguliariai einu į: 1 Rimi, 1 Iki, 1 Maxima, 2 Norfas (skiriasi asortimentas, nors abi XL). Trūkstant prekių likučio ar dėl kito asortimento dar galiu paeit iki 2-os Maxima ir 2-os Iki. Į Lidl anksčiau mašina (jokia vertybė), dabar dviračiu – vėl smagumas prasimint su tikslu.

Aš be tikslo išeinu pasivaikščiot kol Barboros žinutė ateis. Kartais ir pro parduotuvę praeinu, pažiūriu kaip žmonės eilėj laukia.

[mantasm]

O šviežios mėsos, vaisių, konditerijos ir t.t. tikrai toliau eisiu į parduotuvę.

Tikiuosi, kad tokių kaip aš dauguma.

Žiūrint plačiai turiu vilties, kad tai reikštų didelių hypermarketų pabaigą ir daugiau mažų convenience parduotuvių visiems arčiau namų. To ir palinkėsiu Vilniui.

Aš tikiuos, kad dauguma toliau naudos Barboras/Rimutes ir jie toliau tobulės. Ypač bus įdomu kai kadanors Lidl paleis savo užsieniuose atidirbtą pristatymą. Progresas būtent su vaisiais ir mėsom yra milžiniškas palyginus kaip yra dabar ir prieš gerus 5 metus kai pradėjo vežt.

Tos mažos parduotuvėlės būtent ir tinka tik šikpopieriui. Mėsos/vaisiai/daržovės būna liūdesiukas. Greičiau atsiras daugiau specializuotų parduotuvėlių į kurias nuvažiuot bus šiokia tokia šventė. Bet mėgiama žuvies ar mėsos parduotuvėlė turbūt bus ne arti. Kita vertus, kai važiuojama retai ir kaip į šventę - atstumas patampa antraeiliu dalyku.

[dondc]

Nemirs fizinės parduotuvės. Nes žmonės perka ne prekes, bet EMOCIJAS ir PATIRTIS.

kokias emocijas perki eidamas į maximą duonos?

Man didžiausia vertybė pats pasivaikščiojimas iki parduotuvės. Nuskilo lokacija, tai reguliariai einu į: 1 Rimi, 1 Iki, 1 Maxima, 2 Norfas (skiriasi asortimentas, nors abi XL). Trūkstant prekių likučio ar dėl kito asortimento dar galiu paeit iki 2-os Maxima ir 2-os Iki. Į Lidl anksčiau mašina (jokia vertybė), dabar dviračiu – vėl smagumas prasimint su tikslu.

Geriausia tai, jog tenka eiti skirtingais maršrutais, galiu net pro parką lankstą prasieiti, užsukant vienu metu į dvi skirtingas parduotuves (dėl skirtingų produktų – turbūt išlepau nuo pasirinkimo gausos, tuo pačiu ir sutaupau, nes pasitikrinu akcijinius bukletus savaitės pradžioje).

[Sigitukaz]

Kaune mačiau irgi yra kelios. Bet gerokai per mažai tokio dydžio miestams.

Kad Kaune centre is bet kurios vietos per 10min gali minimarketa pasiekt, tai tikrai daugiau nereikia.

[tajus3]

Jūs tiesiog esat didelis konservatorius, kuris nemėgsta jokių pokyčių ir pats paskutinis būnat, kuris arklį pakeičia į automobilį, laidinį telefoną į belaidį, popierių į kompiuterį ir t.t., bet pasaulį valdo ne tokie. Net vizualiai matosi, kiek Barboros mikriukų zuja po geresnius kvartalus lyginant su prieš coroniniais laikais, taip pat dar vienas atsiradęs trendas pirkti ne iš didžiųjų prekybos centrų, o specializuotų krautuvių, kur maistas kokybiškesnis, sveikesnis, įvairesnis ir nereikia kilometrų sukti su vežimėliais, laukti prie kasų ir trintis su tūkstančiais kitų pirkėjų.
Kalbant apie NT tendencijas, faktai kalba patys už save, čia greičiau tik jūs kalbat maksimum apie save:

Aš pats asmeniškai šiuo metu perkuosi Barboroje, nes nu korona ir dar maži vaikai namie, tai su vežimėliu išeiti į parduotuvę tikrai nėra patogus užsiėmimas.

Kai tik pasikeis aplinkybės, tai barborą naudosiu toliau tualetiniam popieriui, dantų pastai ir kokiems konservams nusipirkti.

O šviežios mėsos, vaisių, konditerijos ir t.t. tikrai toliau eisiu į parduotuvę.

Tikiuosi, kad tokių kaip aš dauguma.

Žiūrint plačiai turiu vilties, kad tai reikštų didelių hypermarketų pabaigą ir daugiau mažų convenience parduotuvių visiems arčiau namų. To ir palinkėsiu Vilniui.

[Sula]

Bet čia kalbama apie užbėgimą kelietos prekių, tai tada kurjeriai išvis atkrenta.

Be abejo, tai elementaru. Neretai būna, kad reikia/pritrūko kokios grietinės ar paprikos, kai jau puodas kunkuliuoja. Bėgi ir nusiperki. Mieste turime prabangą - parduotuvę ar net kelias poros šimtų metrų spinduliu.

[MedinisStrazdas]

Barboroje min. suma 20 Eur.

Bet čia kalbama apie užbėgimą kelietos prekių, tai tada kurjeriai išvis atkrenta.

Maisto prekės internetu.
Tarkim: vaisiai, daržovės, duona ir kt. kur svarbu prekinė išvaizda, galiojimas, kietumas, minkštumas ir kt.

Ką įdės tas Barboros darbuotojas? Kas pirma papuls po ranka?

Jeigu nemaža dalis krepšelio tokie pirkiniai - tai naudos nedaug, nebent ir pats užsimerkęs perki parduotuvėje pirmą pasitaikiusią prekę.

Yra teke pernai netyčia pakalbėti su žmogumi dirbančiu tuo pakuotoju barborai, tai sakė bent jau tada jie pirmiausia geriausius atrinkdavo barborai o kas liko nešdavo į salę. Plius ten eina tiesiai iš šaldytuvo, o ne 3 dienas stovėje sąlėje. Gal dabar kitaip, bet jie ten tikrai nedės likučių nes nori kad toliau pirktum internetu.

Nemirs fizinės parduotuvės. Nes žmonės perka ne prekes, bet EMOCIJAS ir PATIRTIS.

kokias emocijas perki eidamas į maximą duonos?

Aha, kai atsirado televizija, teatrą taip pat daug kas laidojo.

Ir liko jis palaidotas. Kiek žmonių (% visuomenės) reguliariai vaikšto į teatrą? Turbūt <1%.

[Obi-Wan Kenobi]

Aha, kai atsirado televizija, teatrą taip pat daug kas laidojo.

[John]

Čia yra skirtingos filosofijos vertinant online apsipirkimą. Viena sako kad tai neišvengiama ir tarkim amerikiečiai su savo amazon naudojimu viskam yra tiesiog vienu žinsniu priekyje mūsų, o kita sako, jog tai tik alternatyva, kuri vienur bus naudojama dažniau, kitur rečiau, bet fizinis apsipirkinėjimas vis tiek išliks kaip kultūrinė patirtis taip pat kaip greičiausiai ateityje ir toliau grožėsimės ir vertinsime žmonių sukurtą meną, nors AI kūriniai jau bus nebeatskiriami. O apsipirkinėjimui tikrai turėsime daugiau laiko, kai viskas robotizuosis ir automatizuosis

Kalba eina apie maisto (groceries) pirkimą. Su kitomis kategorijos viskas kaip ir aišku.

[themanual]

Čia yra skirtingos filosofijos vertinant online apsipirkimą. Viena sako kad tai neišvengiama ir tarkim amerikiečiai su savo amazon naudojimu viskam yra tiesiog vienu žinsniu priekyje mūsų, o kita sako, jog tai tik alternatyva, kuri vienur bus naudojama dažniau, kitur rečiau, bet fizinis apsipirkinėjimas vis tiek išliks kaip kultūrinė patirtis taip pat kaip greičiausiai ateityje ir toliau grožėsimės ir vertinsime žmonių sukurtą meną, nors AI kūriniai jau bus nebeatskiriami. O apsipirkinėjimui tikrai turėsime daugiau laiko, kai viskas robotizuosis ir automatizuosis

[John]

Online supermarketais naudojasi pagrinde tie, kas turi daug laisvo laiko ieškoti produktų ir po to taikytis prie kurjerio laiko. Užuot 5 minutėms užsukę į supermarketą, pakeliui namo iš kur nors. Galbut augant jaunimo nedarbui atsiranda daugiau jaunesnės amžiaus kategorijos žmonių, kuriems nereikia į darbą ir tiesiog ieško naujų laiko praleidimo būdu. Pelės maigymas kokį pusdienį Rimi/Barboros puslapyje atrodo kaip visai smagi pramoga.

[VNS]

Sėdint kokiam Perkūnkiemio gete, tai čia aišku, kad daug kas svajoja evakuotis bent iki darbo. Dėl prekybos centrų, tai showroomai kažkokie liks be jokios abejonės. Be to liks genetinė žmonių grupė, kurie neišmaigę visų batonų ar neiškilnoję dešros šliosų negali pasirinkti. Man ok ir barboros, kitiems tai nesuprantama, ir nuo amžiaus tai nepriklauso.

[Panevezietis]

Suplakei daug temų į vieną temą ir pasiskelbei nugalėtoju.
Parduotuvė - jau yra tam tikras ištobulintas vienetas.
Žmogui +/- suvežta iš įvairių taškų produktai į vieną vietą ir jam tereikia atėjus išsirinkti.
Tiek, kad dalis žmonių nori produktus matyti gyvus, įvertinti, paliesti, gal net ir pauostyti ar kokiam turgui ir paragauti.
Reikalingas fizinis įvertinimas, ne nuotolinis.

Jei žmogus itin praktiškas ir nereiklus, tai jam užtenka kokį kartą į savaitę atvažiuoti į ten.
Jam nebereikia turėti žemės, laikyti arklį, augintis maistą, gaminti ir t.t.

[Lettered]

Nemirs fizinės parduotuvės. Nes žmonės perka ne prekes, bet EMOCIJAS ir PATIRTIS.

Beabejo, kad liks tokios kaip Bučeris, Itališko skonio gurmanai, dar turgavietės kaip Benedikto, Tymo, kur galima pabendrauti ne tik su pardavėjais, bet ir gamintojais, bet Maximoje kažin, ar kas nors perka kokias nors emocijas ir patirtis, čia grynai mechaninis darbas, kurį reikia atlikti ir lengvai pakeičiamas į kitą formą. Panašiai kaip drabužių skalbimą rankomis pakeitė skalbimo mašinos, nors "patirčių" kaip rankų mirkymas ar miltelių uostymas nebeliko.

[Lettered]

Manau tu maksimum kalbi apie save, bet tikrai ne apie daugumą žmonių.

Didesnė dalis negali sulaukti kada galės vėl iš namų grįžti dirbti į ofisus, nes yra didelis poreikis atskirti darbo ir polsio erdves.

Su maisto produktų pirkimų online taip pat, dauguma nori patys pamatyti tuos produktus, kuriuos perka. Tas ypatingai galioja vaisiams, daržovėms, konditerijai, šviežiai mėsai ir t.t.

Jūs tiesiog esat didelis konservatorius, kuris nemėgsta jokių pokyčių ir pats paskutinis būnat, kuris arklį pakeičia į automobilį, laidinį telefoną į belaidį, popierių į kompiuterį ir t.t., bet pasaulį valdo ne tokie. Net vizualiai matosi, kiek Barboros mikriukų zuja po geresnius kvartalus lyginant su prieš coroniniais laikais, taip pat dar vienas atsiradęs trendas pirkti ne iš didžiųjų prekybos centrų, o specializuotų krautuvių, kur maistas kokybiškesnis, sveikesnis, įvairesnis ir nereikia kilometrų sukti su vežimėliais, laukti prie kasų ir trintis su tūkstančiais kitų pirkėjų.
Kalbant apie NT tendencijas, faktai kalba patys už save, čia greičiau tik jūs kalbat maksimum apie save:

Darbas iš namų naujojoje realybėje įsitvirtino ir, panašu, kad savo pozicijų kol kas biurams neužleis. Nors dar prieš metus „Spinter“ atlikto tyrimo rezultatai rodė, jog laisvai bet kada dirbti iš namų turi galimybę tik 5 proc. Lietuvos gyventojų, o to norėjo gerokai daugiau – net 81 proc., situacija iš esmės pasikeitė. Šių metų balandžio mėnesį tos pačios bendrovės tyrimas jau rodė kitus skaičius: iš namų dirbo 40 proc. darbingo amžiaus šalies gyventojų ir net 70 proc. teigė norėsiantys šią praktiką tęsti ir po karantino. Taigi, naujoji realybė padiktuos savo sąlygas ir po jos biurų poreikis keisis.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/bustas/nt-rinka....d?id=85706763

[digital]

Tikrai ne visi

[Obi-Wan Kenobi]

Nemirs fizinės parduotuvės. Nes žmonės perka ne prekes, bet EMOCIJAS ir PATIRTIS.

[mantasm]

Manau tu maksimum kalbi apie save, bet tikrai ne apie daugumą žmonių.

Didesnė dalis negali sulaukti kada galės vėl iš namų grįžti dirbti į ofisus, nes yra didelis poreikis atskirti darbo ir polsio erdves.

Su maisto produktų pirkimų online taip pat, dauguma nori patys pamatyti tuos produktus, kuriuos perka. Tas ypatingai galioja vaisiams, daržovėms, konditerijai, šviežiai mėsai ir t.t.

Turbūt bus per pusę, vieni norės dirbti per nuotolį, išsikelti gyventi toliau nuo miestų ir t.t. Kiti nori bendravimo ir čiupinėti viską ką perką.

Ne apie prekybcentrius, bet ofisuose nusimato daug trinties tarp šitų dviejų burbulų kai vieni norės likti dirbti per nuotolį su visam, o kiti norės grįžti į ofisus.