Modernizmas išgąsdino Panevėžį
Panevėžio Laisvės aikštėje jau pavasarį turėtų užvirti statybos darbai, kardinaliai pakeisiantys jos šiaurinės dalies vaizdą. Šiuo metu žiojinčioje skylėje iškils komercinės ir gyvenamosios patalpos, o šalia esantis aptriušęs buvusios sporto salės pastatas rekonstruojamas į gyvenamuosius būstus. Tarp seno Laisvės a. 1-ojo ir atnaujinti numatyto Laisvės a. 3-iojo pastatų įsiterpsiančio naujo modernaus trijų aukštų su mansarda tamsaus statinio projektą internautai spėjo išvadinti architektūrine tragedija, sudarkysiančia ir taip menką Panevėžio senamiestį. Projekto autorius žinomas architektas tvirtina dėl publikos tokio įvertinimo neišgyvenantis: modernūs pastatai visada sukelia radikaliai skirtingų nuomonių. Nulaižytas senamiestis nežavi Laisvės a. numatyto naujo modernaus pastato vizualizacijos nuotrauka socialiniame tinkle panevėžiečių sutikta skandalingai. „Architektūrinė tragedija“, „ne balandžio 1-oji“, „kažkoks juodulys – vaiduoklis“ – vienas paskui kitą juodą su vario spalvos elementais trijų aukštų pastato projektą vertino internautai. Nuosaikesnieji siūlė bent pakeisti tamsią spalvą šviesesne. Kritikos jūroje vis dėlto atsirado ir modernizmo gynėjų, pripažinusių, jog dabartinė tarp dviejų senų pastatų žiojinti „ta baisi skylė nieko gero“. Ažiotažą internete sukėlusio projekto autorius – panevėžietis architektas Valdas Klimavičius. Projekto užsakovai – nekilnojamojo turto plėtotojos įmonės „Gedsta“ ir „Aukštaitijos renovacija“. Naujojo pastato pirmajame aukšte numatytas restoranas, antrajame – komercinės patalpos, o trečiajame ir mansardoje – gyvenamieji būstai. Projektas jau buvo svarstytas Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos. Sulaukė ir ekspertų pastabų, bet autoriui jį pakoregavus, ekspertai būsimojo pastato viziją palaimino. Nors šią visuomenė įvertino prieštaringai ir tiesmukai, V. Klimavičius teigia neįsižeidęs. Netgi atvirkščiai – užgriuvusią kritikos laviną priima kaip įvertinimą. „Jei visi mano projektą girtų, rinkčiausi kitą profesiją. Architektas, centre kuriantis modernų statinį, visada rizikuoja, bet jei nerizikuosi, architektūros nestumsi į priekį. Panevėžiui reikia ryškesnės architektūros ir spalvine, ir formos prasme. Nulaižytas pastelinis senamiestis man nekelia susižavėjimo“, – mano architektas.
Pridėjo „razinkėlių“ V. Klimavičius nesutinka, kad jo kuriamam moderniam pastatui gresia išdarkyti bendrą Laisvės a. veidą. Naujasis statinys suprojektuotas derinant jį prie gretimo, buvusios sporto salės pastato būsimo vaizdo. Šiuo metu aptriušusio ir bevirstančio vienu iš centro vaiduoklių pastato fasadas irgi jau netrukus turėtų kardinaliai pasikeisti. Vietoje buvusios sporto salės trijų aukštų su mansarda pastate bus įrengtos komercinės patalpos ir devyni butai. Šį projektą rengia architektai Žymantas Lipskis ir Viktorija Marozaitė. „Mes bendradarbiaujame ir derinome projektus. Jei mano pastatas būtų visiškai juodas, sunkiai tokį projektą apginčiau. Bet jis turės „razinkėlių“ – numačiau vario spalvos langų sąramas. Tokios pačios spalvos bus ir balkonėliai rekonstruojamame sporto salės pastate. Vienu metu šalia atsiras du nauji ir derantys pastatai, abiejuose bus išlaikyti tie patys elementai“, –„Sekundei“ aiškino V. Klimavičius. Anot jo, moderniuose pastatuose vario spalvos detalės numatytos siekiant vientisumo – rusvų elementų turi kiekvienas Elektros g. pastatas. Visgi, pasak V. Klimavičiaus, kultūros paveldu laikomi Laisvės a. statiniai architektūrine prasme yra menkaverčiai. „Nors visi įpratom, kad Laisvės a. 1-asis pastatas yra kultūros paveldo objektas, bet iš tiesų jame nieko išskirtinio ir originalaus nėra. Tai tipinės rusiškos architektūros statinys, nematau jame nieko ypač gražaus ir originalaus. Bet gerbdami senovę nesipykstam su ja“, – sako architektas.
Pamatai jau pakloti Naujo modernaus pastato projektas, patvirtintas Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos, bus teikiamas derinti miesto Savivaldybei. Nevienareikšmiškai panevėžiečių įvertinto namo statybos, pasak V. Klimavičiaus, turėtų prasidėti jau pavasarį. Pastatas iškils ant prieš maždaug dešimtmetį paklotų pamatų. Tuo metu šioje vietoje planuota statyti irgi trijų aukštų su mansarda komercinį pastatą, tačiau užsakovą užgriuvus finansinėms problemoms, sklypas su pastato užuomazgomis parduotas, o nauji savininkai užsakė ir naują projektą. „Anas nebetiko, nes ten buvo suprojektuotas bankas, o dabar – gyvenamosios ir komercinės patalpos“, – teigė V. Klimavičius. Tuo pačiu metu turėtų prasidėti ir buvusios sporto salės apleisto pastato rekonstrukcija. Vertino visumą Panevėžio architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos pirmininko Arvydo Narkevičiaus teigimu, architektai vertino ne pavienį, interneto lankytojų sukritikuotą V. Klimavičiaus projektą, o abiejų – naujo ir numatyto rekonstruoti pastatų visumą. Interneto lankytojus išgąsdinęs modernus pastatas Laisvės a., pasak A. Narkevičiaus, iš tikro neatrodys taip kontrastingai, kaip kad internete pateiktoje vizualizacijos nuotraukoje. „Ž. Lipskio projektas yra darnus perėjimas iš šalia esančio kito pastato į suprojektuotąjį V. Klimavičiaus. Atnaujinta Laisvės aikštė labai šauniai atrodys“, – įsitikinęs architektas. Pasak jo, Panevėžio senamiestis jau seniai suniokotas, o kylantys pastatai, kaip ir privalu, atspindi esamą laikotarpį. „Šiuo metu visame pasaulyje madingi tamsių spalvų pastatai su daug stiklo, tokie kyla vienas po kito, kur pažiūrėsi. Architektūra ir neturi būti rožinė, moteriškų apatinių spalvos. Jei apie mus supančią aplinką pradėsime spręsti iš komentarų internete, kur toli nueisime?“ – įvertino A. Narkevičius. Pasak Panevėžio architektūrinį stilių diktuojančių ekspertų pirmininko, modernizmas ir paveldas nėra vienas šalia kito nederantys poliai. Anot jo, ir naujasis banko pastatas Vasario 16-osios g. negali būti vertinamas kaip toje aplinkoje nederantis svetimkūnis. Tiesa, A. Narkevičius pripažįsta: jei šis naujas pastatas būtų bent pusantro metro aukštesnis, atrodytų geriau. Pasak jo, ir statinio juoda spalva iš pradžių atrodė per niūriai, tačiau esą dabar vaizdą pagyvino viduje už stiklo matoma žalia spalva, pakabintos žaliuzės ir prieigose įrengtas apšvietimas.
„Jei ant pastato bus iškelta banko reklama, gal atrodys dar geriau“, – svarsto architektas. Su ekspertais nesiginčys Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Edmundas Kuncevičius tvirtina ažiotažą sukėlusio projekto galutinio varianto dar nematęs – statytojas kol kas nėra pateikęs prašymo statybos leidimui. Visgi pavaduotojas tvirtina, jog ne Savivaldybės kompetencija vertinti būsimo pastato grožį ir darną su aplinka. Tą, anot jo, daro ne valdininkai, o ekspertai architektai, kurių nuomonės kvestionuoti Savivaldybė esą neturi pagrindo. „Mes atliekame tik formalias, statybos techniniame reglamente numatytas procedūras. Yra nurodyti aiškūs kriterijai, kuriais savivaldybės turi vadovautis – ar nepažeisti teritorijų planavimo dokumentai, trečiųjų asmenų interesai, išlaikyti norminiai atstumai. Estetinius dalykus vertina ir verdiktą priima ekspertai urbanistai“, – aiškino E. Kuncevičius. Anot jo, miesto centro estetinis vaizdas – ekspertų tarybos rankose. Jų įvertinimas privalomas projektuojant pastatus Panevėžio centrinėje dalyje, ribojamoje Nemuno, Beržų, J. Biliūno, S. Kerbedžio gatvių žiedo. „Miesto vyriausiasis architektas sprendžia dėl projektų už tos zonos ribų“, – teigė E. Kuncevičius.
Skaitykite daugiau: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/s...dino-panevezi/
Panevėžio Laisvės aikštėje jau pavasarį turėtų užvirti statybos darbai, kardinaliai pakeisiantys jos šiaurinės dalies vaizdą. Šiuo metu žiojinčioje skylėje iškils komercinės ir gyvenamosios patalpos, o šalia esantis aptriušęs buvusios sporto salės pastatas rekonstruojamas į gyvenamuosius būstus. Tarp seno Laisvės a. 1-ojo ir atnaujinti numatyto Laisvės a. 3-iojo pastatų įsiterpsiančio naujo modernaus trijų aukštų su mansarda tamsaus statinio projektą internautai spėjo išvadinti architektūrine tragedija, sudarkysiančia ir taip menką Panevėžio senamiestį. Projekto autorius žinomas architektas tvirtina dėl publikos tokio įvertinimo neišgyvenantis: modernūs pastatai visada sukelia radikaliai skirtingų nuomonių. Nulaižytas senamiestis nežavi Laisvės a. numatyto naujo modernaus pastato vizualizacijos nuotrauka socialiniame tinkle panevėžiečių sutikta skandalingai. „Architektūrinė tragedija“, „ne balandžio 1-oji“, „kažkoks juodulys – vaiduoklis“ – vienas paskui kitą juodą su vario spalvos elementais trijų aukštų pastato projektą vertino internautai. Nuosaikesnieji siūlė bent pakeisti tamsią spalvą šviesesne. Kritikos jūroje vis dėlto atsirado ir modernizmo gynėjų, pripažinusių, jog dabartinė tarp dviejų senų pastatų žiojinti „ta baisi skylė nieko gero“. Ažiotažą internete sukėlusio projekto autorius – panevėžietis architektas Valdas Klimavičius. Projekto užsakovai – nekilnojamojo turto plėtotojos įmonės „Gedsta“ ir „Aukštaitijos renovacija“. Naujojo pastato pirmajame aukšte numatytas restoranas, antrajame – komercinės patalpos, o trečiajame ir mansardoje – gyvenamieji būstai. Projektas jau buvo svarstytas Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos. Sulaukė ir ekspertų pastabų, bet autoriui jį pakoregavus, ekspertai būsimojo pastato viziją palaimino. Nors šią visuomenė įvertino prieštaringai ir tiesmukai, V. Klimavičius teigia neįsižeidęs. Netgi atvirkščiai – užgriuvusią kritikos laviną priima kaip įvertinimą. „Jei visi mano projektą girtų, rinkčiausi kitą profesiją. Architektas, centre kuriantis modernų statinį, visada rizikuoja, bet jei nerizikuosi, architektūros nestumsi į priekį. Panevėžiui reikia ryškesnės architektūros ir spalvine, ir formos prasme. Nulaižytas pastelinis senamiestis man nekelia susižavėjimo“, – mano architektas.
Pridėjo „razinkėlių“ V. Klimavičius nesutinka, kad jo kuriamam moderniam pastatui gresia išdarkyti bendrą Laisvės a. veidą. Naujasis statinys suprojektuotas derinant jį prie gretimo, buvusios sporto salės pastato būsimo vaizdo. Šiuo metu aptriušusio ir bevirstančio vienu iš centro vaiduoklių pastato fasadas irgi jau netrukus turėtų kardinaliai pasikeisti. Vietoje buvusios sporto salės trijų aukštų su mansarda pastate bus įrengtos komercinės patalpos ir devyni butai. Šį projektą rengia architektai Žymantas Lipskis ir Viktorija Marozaitė. „Mes bendradarbiaujame ir derinome projektus. Jei mano pastatas būtų visiškai juodas, sunkiai tokį projektą apginčiau. Bet jis turės „razinkėlių“ – numačiau vario spalvos langų sąramas. Tokios pačios spalvos bus ir balkonėliai rekonstruojamame sporto salės pastate. Vienu metu šalia atsiras du nauji ir derantys pastatai, abiejuose bus išlaikyti tie patys elementai“, –„Sekundei“ aiškino V. Klimavičius. Anot jo, moderniuose pastatuose vario spalvos detalės numatytos siekiant vientisumo – rusvų elementų turi kiekvienas Elektros g. pastatas. Visgi, pasak V. Klimavičiaus, kultūros paveldu laikomi Laisvės a. statiniai architektūrine prasme yra menkaverčiai. „Nors visi įpratom, kad Laisvės a. 1-asis pastatas yra kultūros paveldo objektas, bet iš tiesų jame nieko išskirtinio ir originalaus nėra. Tai tipinės rusiškos architektūros statinys, nematau jame nieko ypač gražaus ir originalaus. Bet gerbdami senovę nesipykstam su ja“, – sako architektas.
Pamatai jau pakloti Naujo modernaus pastato projektas, patvirtintas Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos, bus teikiamas derinti miesto Savivaldybei. Nevienareikšmiškai panevėžiečių įvertinto namo statybos, pasak V. Klimavičiaus, turėtų prasidėti jau pavasarį. Pastatas iškils ant prieš maždaug dešimtmetį paklotų pamatų. Tuo metu šioje vietoje planuota statyti irgi trijų aukštų su mansarda komercinį pastatą, tačiau užsakovą užgriuvus finansinėms problemoms, sklypas su pastato užuomazgomis parduotas, o nauji savininkai užsakė ir naują projektą. „Anas nebetiko, nes ten buvo suprojektuotas bankas, o dabar – gyvenamosios ir komercinės patalpos“, – teigė V. Klimavičius. Tuo pačiu metu turėtų prasidėti ir buvusios sporto salės apleisto pastato rekonstrukcija. Vertino visumą Panevėžio architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos pirmininko Arvydo Narkevičiaus teigimu, architektai vertino ne pavienį, interneto lankytojų sukritikuotą V. Klimavičiaus projektą, o abiejų – naujo ir numatyto rekonstruoti pastatų visumą. Interneto lankytojus išgąsdinęs modernus pastatas Laisvės a., pasak A. Narkevičiaus, iš tikro neatrodys taip kontrastingai, kaip kad internete pateiktoje vizualizacijos nuotraukoje. „Ž. Lipskio projektas yra darnus perėjimas iš šalia esančio kito pastato į suprojektuotąjį V. Klimavičiaus. Atnaujinta Laisvės aikštė labai šauniai atrodys“, – įsitikinęs architektas. Pasak jo, Panevėžio senamiestis jau seniai suniokotas, o kylantys pastatai, kaip ir privalu, atspindi esamą laikotarpį. „Šiuo metu visame pasaulyje madingi tamsių spalvų pastatai su daug stiklo, tokie kyla vienas po kito, kur pažiūrėsi. Architektūra ir neturi būti rožinė, moteriškų apatinių spalvos. Jei apie mus supančią aplinką pradėsime spręsti iš komentarų internete, kur toli nueisime?“ – įvertino A. Narkevičius. Pasak Panevėžio architektūrinį stilių diktuojančių ekspertų pirmininko, modernizmas ir paveldas nėra vienas šalia kito nederantys poliai. Anot jo, ir naujasis banko pastatas Vasario 16-osios g. negali būti vertinamas kaip toje aplinkoje nederantis svetimkūnis. Tiesa, A. Narkevičius pripažįsta: jei šis naujas pastatas būtų bent pusantro metro aukštesnis, atrodytų geriau. Pasak jo, ir statinio juoda spalva iš pradžių atrodė per niūriai, tačiau esą dabar vaizdą pagyvino viduje už stiklo matoma žalia spalva, pakabintos žaliuzės ir prieigose įrengtas apšvietimas.
„Jei ant pastato bus iškelta banko reklama, gal atrodys dar geriau“, – svarsto architektas. Su ekspertais nesiginčys Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Edmundas Kuncevičius tvirtina ažiotažą sukėlusio projekto galutinio varianto dar nematęs – statytojas kol kas nėra pateikęs prašymo statybos leidimui. Visgi pavaduotojas tvirtina, jog ne Savivaldybės kompetencija vertinti būsimo pastato grožį ir darną su aplinka. Tą, anot jo, daro ne valdininkai, o ekspertai architektai, kurių nuomonės kvestionuoti Savivaldybė esą neturi pagrindo. „Mes atliekame tik formalias, statybos techniniame reglamente numatytas procedūras. Yra nurodyti aiškūs kriterijai, kuriais savivaldybės turi vadovautis – ar nepažeisti teritorijų planavimo dokumentai, trečiųjų asmenų interesai, išlaikyti norminiai atstumai. Estetinius dalykus vertina ir verdiktą priima ekspertai urbanistai“, – aiškino E. Kuncevičius. Anot jo, miesto centro estetinis vaizdas – ekspertų tarybos rankose. Jų įvertinimas privalomas projektuojant pastatus Panevėžio centrinėje dalyje, ribojamoje Nemuno, Beržų, J. Biliūno, S. Kerbedžio gatvių žiedo. „Miesto vyriausiasis architektas sprendžia dėl projektų už tos zonos ribų“, – teigė E. Kuncevičius.
Skaitykite daugiau: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/s...dino-panevezi/
Comment