Panevėžio projektai

[buxlt]

Informacija kiek pasenusi, bet kiek mačiau dar nebuvo skelbta forume.
Geriausi architektūros studentų baigiamieji darbai 2011.
Vika Pranaitytė (VGTU) „Panevėžio centro pietinės dalies vystymo urbanistinė koncepcija“.

Nagrinėjamas Panevėžys, kaip poindustrinis miestas su savom stigmom ir reprodukcijos galimybėm. Tikslas - sukoncentruoti miestą į save, išnaudoti vidinį transformacijos potencialą, atgaivinti centrinę miesto dalį ir taip atstatyti miesto identitetą. Miestui plėtoti numatoma strategija - hierarchinis spindulinis centro mazgų žiedas. Visa centrinės dalies teritorija pagal būdingas savybes išskirstoma į 10 charakteringų zonų, kiekvienoje jų numatomas prioritetinis transformacijos mazgas - lokalus centras, kuris veiks kaip katalizatorius tolimesniam vietos įsisavinimui. Akcentuojamos būdingos miesto vertės [jų visuma kurs Panevėžio saviidentifikacijos simbolius].

Darbe detalizuojama pietinė centro dalis, nutįsusi tarptautine Via baltica atkarpa per miestą. Tai pats svarbiausias reprezentacinis koridorius, kuris šiuo metu neatitinka statuso, neformuoja laipsniškai kintančio įtraukimo į miestą. Čia kuriamas naujas aptarnavimo mazgas - taip skatinant teritorinę cirkuliaciją ir toliau nuo centrinio branduolio nutolusių teritorijų integraciją. Cirkuliacija siekiama formuojant 3 skirtingo pobūdžio įtraukimus, 3 miesto veidus, 3 skirtingus įdomius miesto gyvenimus - kultūrinę, žaliąją, komercinę ašis.

http://www.architektusajunga.lt/stud...ji-darbai-2011

http://www.architektusajunga.lt/uplo...rsas_SMALL.pdf


how to capture screen

[evvt]

Informacija kiek pasenusi, bet kiek mačiau dar nebuvo skelbta forume.
Geriausi architektūros studentų baigiamieji darbai 2011.
Vika Pranaitytė (VGTU) „Panevėžio centro pietinės dalies vystymo urbanistinė koncepcija“.

Nagrinėjamas Panevėžys, kaip poindustrinis miestas su savom stigmom ir reprodukcijos galimybėm. Tikslas - sukoncentruoti miestą į save, išnaudoti vidinį transformacijos potencialą, atgaivinti centrinę miesto dalį ir taip atstatyti miesto identitetą. Miestui plėtoti numatoma strategija - hierarchinis spindulinis centro mazgų žiedas. Visa centrinės dalies teritorija pagal būdingas savybes išskirstoma į 10 charakteringų zonų, kiekvienoje jų numatomas prioritetinis transformacijos mazgas - lokalus centras, kuris veiks kaip katalizatorius tolimesniam vietos įsisavinimui. Akcentuojamos būdingos miesto vertės [jų visuma kurs Panevėžio saviidentifikacijos simbolius].

Darbe detalizuojama pietinė centro dalis, nutįsusi tarptautine Via baltica atkarpa per miestą. Tai pats svarbiausias reprezentacinis koridorius, kuris šiuo metu neatitinka statuso, neformuoja laipsniškai kintančio įtraukimo į miestą. Čia kuriamas naujas aptarnavimo mazgas - taip skatinant teritorinę cirkuliaciją ir toliau nuo centrinio branduolio nutolusių teritorijų integraciją. Cirkuliacija siekiama formuojant 3 skirtingo pobūdžio įtraukimus, 3 miesto veidus, 3 skirtingus įdomius miesto gyvenimus - kultūrinę, žaliąją, komercinę ašis.

http://www.architektusajunga.lt/stud...ji-darbai-2011

http://www.architektusajunga.lt/uplo...rsas_SMALL.pdf

Atvaizdas
Atvaizdas

Puiki pirma nuotrauka iejus i imageShack ! Bet nesulyginamai puikesne ant tos nuotraukos paspaudus "NEXT"


instrukcija: spausti originaliame poste ant pirmo paveiksliuko, spausti ant atsidariusio paveiksliuko ImageShack puslapyje dar karta o po to finale spausti rodyklyte i desine ("next")

[Panevezietis]

Koncepcijos, mersai, mergaitės ant kapotų...

Jau seniau girdėjau, kad Schmitz Panevėžyje vykdo išplėtimo projektą - aikštelė įrengta, bus lyg ir dar vienas cecho išplėtimas. Reikės kada prie progos nufotografuoti.

Pasitikslinau informaciją internete:

"Rekordinę apyvartą ir pelną pasiekusi Panevėžio „Schmitz Cargobull Baltic“ į plėtrą per ateinančius trejus metus numato investuoti daugiau kaip 35 mln. Lt, planuoja naujus gaminius."


Plačiau: http://vz.lt/article/2013/9/27/per-k...#ixzz2h18wVvZm

[Egiuxz]

Iš serijos "Šiap linksma":

Nenusprendė, ką daryti su didžiausia miesto gėda

Gaires, kaip Panevėžys gyvens ateinančius šešerius metus, nubrėžusį strateginį planą patvirtinę miesto politikai pritarė požeminės automobilių stovėjimo aikštelės statyboms, kempingui „Ekrano“ marių pakrantėje, tačiau kaip pasielgti su didžiausia miesto gėda – aptriušusia autobusų stotimi – nenutarė.
Taryba apsidraudė, kad vėliau nebūtų apkaltinta neteisingu sprendimu ir strateginiame 2014–2020 m. miesto plane įrašė nekonkrečią stoties viziją: iškelti iš Savanorių a. į J. Basanavičiaus g. arba pertvarkyti esamą ir pritaikyti ją komercinei ir bendruomenės veiklai.
Tokį siūlymą Tarybai pateikusio Sveikatos, sporto, socialinės paramos ir nevyriausybinių organizacijų komiteto pirmininko socialdemokrato Rimgaudo Prano Misiūno teigimu, abi alternatyvos paliktos nežinant, kuo baigsis Panevėžio statybos tresto ir Baltijos investicijų grupės konsorciumo užmojai statyti naują stotį.

„Konsorciumas žadėjo labai daug, bet savo pažadų neįvykdė. Turbūt gresia su jais bylinėtis teisme. Tokiu atveju statybos nusikeltų. Bet yra galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos parama sutvarkyti miesto centrą. Reikalingi abu variantai, kad vėliau galėtume rinktis“, – aiškino R. P. Misiūnas.
Opozicijos nuomone, kad valdančioji dauguma neišdrįso nukirsti saitų su PST ir BIG, gali reikšti, jog neatsisakoma ketinimų stotį iškelti iš centro, nors galimybę 2014–2020 m. pasinaudoti ES parama Panevėžiui pristatę Vidaus reikalų ministerijos atstovai šią idėją vertina kaip vieną blogiausių. ES finansavimą miestų probleminėms teritorijoms sutvarkyti administruojanti ministerija pritaria esamos stoties Panevėžio centre rekonstrukcijai.
Kodėl tuomet politikai vis dar flirtuoja su septynerius metus naujos stoties statybas delsiančiais pradėti verslininkais?
Neseniai piketu prie Panevėžio savivaldybės miesto valdžią raginęs nesileisti manipuliuojamiems verslo magnatų, Seimo narys Povilas Urbšys įtaria, kad pastarųjų įtaka išlieka stipri.
„Strateginiame plane įrašyti abu stoties perspektyvos variantai palieka erdvės išsaugoti miestui nenaudingus susitarimus su PST ir BIG. Tokie sprendimai sudaro įspūdį, kad toliau derinami veiksmai su šiais verslininkais“, – mano P. Urbšys.
Pastaruoju metu grasinęs pasirūpinti, kad būtų panaikinti 2006-aisiais vykusio stoties statybų konkurso rezultatai, Panevėžio autobusų parkas šiomis dienomis sulaukė PST ir BIG konsorciumo pasiūlymo pasirašyti jungtinės veiklos sutartį. Teoriškai tokia sutartis turėtų duoti startą statyboms, tačiau parko direktorius Rimantas Petukauskas nutuokia, kad verslininkai susizgribo ne tam, jog į J. Basanavičiaus g. ketintų atvaryti buldozerius.
Mat pakišęs sutartį konsorciumas nepateikė svarbiausio jos priedo – būsimosios stoties projekto. Jo nesant R. Petukauskas atsisako su verslininkais sukirsti rankomis.
„Pasirašyti sutartį, neatitinkančią konkurso sąlygų, ir be projekto? Aš priblokštas. Gal jie nori mane į kalėjimą pasodinti?“ – į abejotinus sandėrius nesileidžia parko direktorius.
Kol nėra pateikto projekto, neaišku, ką konsorciumas iš viso ketina statyti J. Basanavičiaus g., Autobusų parko teritorijoje.
Pasak R. Petukausko, neabejotina, kad toks žingsnis nėra verslininkų klaida per neapsižiūrėjimą.
„Jie puikiai suvokia, ką daro. Ieško argumentų teismuose“, – įtaria direktorius.
R. Petukausko nuomone, užuot laukus naujos stoties, Panevėžiui realiau, pasinaudojus ES parama, rekonstruoti esamą.
Miestui tereiktų prisėdi 7,5 proc., arba, anot R. Petukausko, apie 300 tūkst. Lt.
„Tiek sugebėtų sumokėti ir Autobusų parkas, investuoti pinigai greitai atsipirktų vien šildymo sąskaita“, – mano direktorius.
Anot jo, Tauragės savivaldybei stoties rekonstrukcija už ES paramą nuo idėjos iki darbų pabaigos užtruko apie pusantrų metų.
„O kiek jau murdosi Panevėžys? Bet tam turėtų būti priimtas politinis sprendimas“, – „Sekundei“ teigė R. Petukauskas.
Autobusų stoties likimą palikusi ateičiai Panevėžio taryba per ateinančius šešerius metus suplanavo grandiozines idėjas. Automobilių spūstis A. Jakšto g. ketinama mažinti įrengus požeminę stovėjimo aikštelę, taip pat numatoma mieste įrengti daugiau antžeminių.
Tokį valdančiųjų sprendimą opozicija įvertino ironiškai – Panevėžyje mažėjant gyventojų, daugės automobilių stovėjimo vietų.
Požeminė aikštelė. – sena Aukštaitijos sostinės politikų vizija. Dar 2009-aisiais Savivaldybė kūrė planus po Sausio 13-osios skveru Respublikos g. įkurdinti 1260 vietų dviejų aukštų požeminę automobilių aikštelę, Jaunimo sodas paslėptų po žeme 2300 automobilių stovėjimo vietų. Netgi trijų aukštų požeminę aikštelę planuota įrengti ir tarp Nevėžio bei Bendruomenių rūmų.
Dar anksčiau Panevėžys buvo užsimojęs turėti 200 vietų požeminę aikštelę po Laisvės aikšte. Vietos automobiliams buvo numatytos tik šiaurinėje jos dalyje, kad netektų šalinti medžių.
Idėja liko neįgyvendinta Savivaldybei taip ir nesuradus finansavimo šaltinių.
Kai kurie Tarybos nariai netiki, kad ir A. Jakšto g. po žeme per ateinančius šešerius metus bus įrengtos vietos automobiliams.
„Nerealus urbanistinis projektas. Panevėžiečiai už vietą automobiliui 2 litų nenori mokėti, už požemines tuo labiau nemokės. Nestatykime Vasiukų“, – kritikavo Gintaras Šileikis.
2014–2020 m. strateginiame plane G. Umbrasienė įžvelgė automobilių aikštelių gausą.
Prieš mėnesį Taryba uždegė žalią šviesą daugiaaukštės aikštelės statyboms pačiame centre, šalia „Iki“ prekybos centro ir „SEB“ banko.
„Nereikia persistengti su aikštelėmis. Požeminė A. Jakšto g. ir kelių aukštų centre per arti viena kitos, kad abi būtų užpildytos“, – perspėjo G. Umbrasienė.
Kaip nerealius kai kurie Tarybos nariai įvertino ir planus iki 2020 m. atstatyti poeto J. Čerkeso- Besparnio namą Skaistakalnio parke, rekonstruoti rašytojos G. Petkevičaitės - Bitės namą Šv. Zitos g., sutvarkyti miesto senąsias, stačiatikių, tarybinių karių kapines.
Tokį siūlymą inicijavusio Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė liberalsąjūdininkė Zita Kukuraitienė pareiškė, jog komitetas mąsto logiškai. Tokia logika apstulbino istorijos mokytoją ir vadovėlių autorių Tarybos narį Juozą Brazauską.
„Iš plano siūloma išbraukti pilietiškumą ir patriotizmą ugdančius objektus, taip pat parodome nepagarbą žymiausiai XX a. Panevėžio krašto asmenybei G. Petkevičaitei - Bitei“, – stebėjosi pedagogas.
J. Brazausko pastaba, matyt, suglumino miesto švietimo reikalus kuruojantį komitetą – balsuojant jo nariai pakeitė nuomonę ir pačių pasiūlytus išbraukti kultūros paveldo objektus paliko strateginiame plane.

[enigma]

šiaip gal į tema "liūdna", na bent jau Šilaičiuose pradedamos kolambariumo statybos.

[Panevezietis]

http://vz.lt/article/2013/10/25/pane...isplaus-alieju

Panevėžyje išgramdys šokoladą, išplaus aliejų


Iki pavasario Panevėžyje bus paleistas 7 mln. Lt kainuojantis maisto produktų logistikos terminalas – pirmoji visiškai automatizuota maisto produktus vežančių puspriekabių plovykla Baltijos šalyse.

Projektą įgyvendinanti Belgijos antrinė UAB „Sitra LT“ bendradarbiavimo sutartį jau pasirašė su krakmolo AB „Amilina“, o pirminė apklausa rodo, kad paslauga reikalinga ir nemažai daliai kitų pieno bei grūdų perdirbimo įmonių ar logistikos bendrovėms.

Iki šiol transporto priemonės, į Lietuvą atvežančios aliejų, šokoladą, sulčių koncentratą ar panašių produktų, į Vakarų Europą turėdavo grįžti tuščiomis. Mūsų šalyje jų nebuvo galima išplauti, kad neliktų jokio bakterinio užterštumo, nes tokią paslaugą teikiančios bendrovės naudoja reikalavimų neatitinkančią primityvią įrangą.

„Šiandien nei Lietuvoje, nei kitose Baltijos šalyse nėra nė vienos visiškai automatizuotos plovyklos, kuri tenkintų maisto produktų gamintojų reikalavimus. Artimiausios tokios plovyklos veikia Lenkijoje ir Suomijoje, tad daugumai gamintojų ir logistikos įmonių sertifikuotas plovimas iki šiol yra gana didelis iššūkis“, – aiškina Vaida Piliuvienė, UAB „Sitra LT“ generalinio direktoriaus pavaduotoja.

Gliukozė, krakmolas, miltai, druska, šokolado masė, skysta kiaušinių masė, aliejus ir daugelis kitų birių bei skystų maisto produktų ar maisto papildų vežami specialiai maisto produktams pritaikytose krovininėse puspriekabėse. Kad būtų išvengta bakterinio užterštumo, gamintojai kelia aukštus reikalavimus produkcijos vežėjams, ir nurodo, kad prieš kraunant produkciją puspriekabė turi būtų gerai išplauta. Plovimo kokybę patvirtina išduotas pažymėjimas.

„Amilinai“, kuri netrukus pradės gaminti gliukozės sirupą, būtina, kad transporto priemonė būtų idealiai švari, nes sirupas yra maisto produktas, skirtas vaisvandenių, alaus, vyno, konditerijos, duonos bei fermentų gamybos pramonei. Taip pat kitoms itin jautrioms kokybei pramonės šakoms“, – pabrėžia Mindaugas Gedvilas, „Amilinos“ generalinis direktorius. Pasak jo, terminalas „Amilinai“ leis sumažinti logistikos sąnaudas.

Pastačius terminalą Panevėžyje, išplautos ir dezinfekuotos cisternos, užpildytos gliukozės sirupu, grįš į Vakarų Europą.

Terminalo statybai „Sitra LT“ iš „Amilinos“ įsigijo 1,1 ha žemės sklypą. Kaip VŽ rašė, praėjusį pavasarį, „Amilina“ už 5 mln. Lt iš „Nordic Sugar Kedainių“ įsigijo 46 ha sklypą. Toje vietoje iki 2008 m. veikė Panevėžio cukraus fabrikas, bet, „Nordic Sugar“ sutelkus gamybą Kėdainiuose, buvo uždarytas.

Pasak p. Piliuvienės, terminale planuojama įrengti tris krovininių puspriekabių vidaus bei vieną išorės plovimo linijas. Bendras plovyklos plotas sudarys 1.132 kv. m. Numatoma įdarbinti maždaug 10–15 žmonių.

Plačiau apie projektą skaitykite šiandien dienraštyje „Verslo žinios“.

[Panevezietis]

Bauhof užsidarė, kažin kas gero ten bus po to.

[panevezynys]

Bauhof užsidarė, kažin kas gero ten bus po to.

Gal Ermitazas koks.

[enigma]

Jei nieko nereformuos, bus eiliniai "Senukai" etc.

[paneveziukas]

Gal kas žinote, kas statoma prie Auridos? Ten prie buvusios sporto salės vyksta statybos.

[Panevezietis]

Atsisveikina su centro vaiduokliais
http://www.sekunde.lt/panevezyje/ats...-vaiduokliais/

Prokurorai kabinetus užleido statybininkams
http://www.sekunde.lt/panevezyje/pro...tatybininkams/

[enigma]

Konservų Fabriko konversija. Ar kas nors tuo dar tiki? Galbūt.....

[Panevezietis]

Spėju, kad domisi "Bangenės miškas".
Algirdo g. jų biuras. sutvarkytas gražiai, gal jiems priklauso.

Jei tikėti straipsniu Konservų fabriko kaina ~ 800 tūkst. lt. Ar labai didelė?
Jei medienos verslas sekasi, eurų turi, tai už kelis mln. susiremontuos.
Domisi turbūt ką galima daryti, kad nebūtų kaip Deliuviui, kur nori tvarkyti, bet "negalima" (sklypas su Malūnu).
Įsirengs gal kažką sau. Viena iš geriausių vietų centre.

[Depeche]

Toks įspūdis, kad Šiauliai ir Panevežys pagal projektus atrodo beviltiškai Lietuvos bendrame fone.

[Panevezietis]

Pagrįsk

[Panev]

Linkstu prie Depeche nuomonės. Bent jau Panevėžy naujų rimtesnių projektų trūksta. Įdomu ar Lietkabelio ir TEO siūlyta Nemuno g. žiedo rekonstrukcija taip ir liks užmiršta (su savivaldybės pagalba) ar bent jau rengiami kokie nors projekto planai.

[enigma]

Panevėžys, projektų prasme, miręs. Kokie argumentai prieš?

[Panevezietis]

Pramoniniai: Schmitz išplėtimas (aikštelė ir pastatas), kitoje pusėje Schmitz stato pastatą.
Amilinos išplėtimas (malūnas, krakmolo cechas, biokatilinė, gliukozės fabrikas, grūdų priėmimo punktas, laboratorijos pastato rekonstrukcija ir kt. - spaudoje nemažai straipsnių), plovykla, Pramonės parkas (su klaustuku. gal pajudės 2014 metais)

Pvz. "Lietkabelis" įgyvendino kelis projektus - virš 10 mln. Iš išorės tik fasado kampą pasitvarkė. Viskas už tvoros, viduje. http://www.lietkabelis.lt/naujienos

Visuomeniniai (+ mūsų savivaldybės): Mokyklos, darželiai, stadionų, aikštelių, gatvių tvarkymas. Kasmet atnaujinama po kelias mokyklas, darželius ir pan. objektus.

Dviračių takų atnaujinimas - iki 2014 m projektas už ~ 2 mln.lt bus pabaigtas. Tikiu, kad ir vėl bus kitas paruoštas. Dviračių miestas visgi esame.

Centre tvarko pingviną, jei pajudės su koncervų fabriku - bus gerai.
Žada miesto stotį tvarkyti patys. Įrengti aikštelę centre. (Čia gal 2014 ir tolimesni projektai).

Daugiabučių renovacijoje pirmavome, dabar vienas kitas (gal pagal naują programą vėl pajudės darbai, gyv. namai savivaldybės jau atrinkti).

+/- europiniai ir infrastruktūros - miesto ligoninė (kasmet keli matomi ir nematomi projektai), rajono poliklinika (tvarkomas vidus ir išorė).

DRMC vairuotojų ruošimo aikštelė (vykdomas nemažas objektas, ~ 18 mln. lt. Gal toks pirmas Lietuvoje).

"Aukštaitijos vandenys" kasmet vykdo projektus. Kai beveik viskas "užkasama", tai ir parodyti nelabai yra ką.

http://www.avandenys.lt/index.php?540766756 (35 mln, 25 mln lt. projektai)

Nemažas projektas - "Sąvartynų sutvarkymas" įvykdytas.

Sutvarkytas Burbiškių dvaras ir Bistrampolio kompleksas (čia gal kiek kitų rajonų projektai, bet ...)

~ 33 gatvelės išasfaltuotos, iš miesto įmonių paimtus dividendus šiemet tvarkomos 5 pagrindinės gatvės. Žada ir toliau šią praktiką taikyti.

Tvarkomas Panevėžio apygardos prokuratūros pastatas (5 mln.)

Derasi dėl Pilėnų mokyklos pritaikymo teismui (ateities projektas)

Dar pvz. vienas ateities projektas - Panevėžio profesinio rengimo centro skelbtą konkursą mokymo centro statybų konkursą laimėjo AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST). Bendrovė statybų darbus pasiūlė atlikti už 8,453 mln. Lt.

Bus statomas kolumbariumas, tvarkomos kapinės.

Komerciniai : Parduotuvių lyg ir užtenka. Užsidarinėja jau.

Nesenai sutvarkytas pastatas vaiduoklis Kerbedžio g. (netoli "Panevėžio kelių"). Ruukki ir Cramo įsikūrė.

Norfa statosi prie sodų, kelios atnaujintos (Rimi). Lidl'as žada ateiti (ateities projektas).
Trečio Babilono pamatai jau 5 metai laukia.
Viena kita degalinė atidaryta.
Hesburgeris prie Šilagalio.
Makdolnadas gal ateis su laiku.

O kur dar žemės ūkio pastatai rajone, privatūs nameliai, pusiau legalūs išsiplėtimai ir t.t.

O jei norite dar tikslesnių skaičių, kv. m - tai reikia eiti į LR statistikos departamento psl ir pasilyginti su kitais miestais ir rajonais.

http://web.stat.gov.lt/lt/pages/view...=twmjcujxideyz

[Depeche]

Gal galima fotografijų, jei įmanoma.

[Panevezietis]

Nemažą dalį projektų vykdo PST.
Laikas nuo laiko įdeda kokią foto - http://www.pst.lt/lt/projektai
Vienas kitas dalyvis įdeda nuorodą, foto.
Ar domina kuris nors konkretus objektas?