Viršuliškių skersgatvis - projektai ir statybų eiga

[AšNeRobotas]

Žmoniškai paprašė be stulpo. Nikas gi sugebėjo padaryti gražių nuotraukų be stulpų.

Kitą kart specialiai stulpų prifotografuosiu ir tave užtaginsiu

[digital]

Viršuliškių skersgatvyje planuojama statyti dar vieną dangoraižį: įrengs 197 butus

Viršuliškių skersgatvyje ir toliau projektuojami aukštybiniai pastatai. Šiuo metu projektuojamas 17-os aukštų daugiabutis gyvenamasis namas su požemine automobilių stovėjimo aikštele.

„Nagrinėjamoje teritorijoje siūlomas 17 aukštų gyvenamasis pastatas. Pastatas turės du antžeminius korpusus – 9 bei 17 aukštų. Abu korpusai jungiasi per -1, -2 aukštus laiptinėmis bei liftais. Pastato -1 aukšte, į kurį patenkama tiesiogiai iš J. Rutkausko gatvės, projektuojamos 4 komercinės patalpos bei įvažiavimas į požeminį garažą. 9-aukščio pirmame aukšte projektuojami butai.

Planuojamo objekto adresas – J. Rutkausko g. 17, Viršuliškių skersgatvis.

[Donidavu]

Kitą kart specialiai stulpų prifotografuosiu ir tave užtaginsiu

Nieko tu neužtaginsi stulpų fotografuotojas.

[ttttt]

Švedijos miestai yra geras pavyzdys kai didelį rajoną augina su bendra struktūra. Gali būti etapais, gali būti skirtingį vystytojai, bet struktūra bendra. Ir gaunasi nepalyginamai geriau nei Viršuliškės ar bet kuris kitas tankus Lietuvos rajonas. Pvz. Perkūnkiemis.

Esu jau belekiek kartų rašęs tą patį, o šita vizualizacija yra tai, kaip aš norėčiau kad atrodytų Vilniaus BP. Kad kiekvienas rajonas turėtų štai tokį detalų BP su planais porai dešemtmečių, o ne šitą dabartinį, kur yra "nū čia galima statyti kažką, gal 1 aukšto, gal 15, gal prie gatvės kuriant perimetrą, gal Lidlą su parkingų jūra, o gal plovyklą ar degalinę... nū čia jau tegul verslas sprendžia kaip vystyti miestą, prie ko čia mes paprasti činūšos..."

[ttttt]

Taip, tas pats ir su mano geriausiai žinomu ir mėgstamiausiu pavyzdžiu - Malmö (su kuriuo VMS, beje, bendradarbiauja ir kas juokingiausia, VMS gyrėsi, kad čia maždaug Malmö stad iš jų mokosi). Ten yra net 2 idealiai tinkantys Vilniui "how to" pavyzdžiai, kurie buvo suplanuoti dar kokiais 2000 metais ir iki šiol yra vystomi pagal tuos detalius planus.

Pirmas yra Västra hamnen - pavyzdys kaip iš pramoninės teritorijos pastatyti naująjį miesto centrą (tinka ir Šnipiškėms, ir Naujamiesčiui, ir dar keletui rajonų)

Antras yra Hyllie - pavyzdys kaip pastatyti tikrą miestą literaliai laukuose ir nuo nulio (tinka ir šiam Viršuliškių kvartalui, ir visokiems Perkūnkiemiams, ir kitoms urbanistinėms Vilniaus klaidoms)

Tai taip ir gaunas, kad su normaliu planavimu, kai miesto valdžia yra suinteresuota miesto gerove ir galvoja apie ateitį, rezultatai yra tokie:





Ir pvz tokie:





Absoliučiai pilnaverčiai miestai su jaukiomis gatvėmis, perimetriniu užstatymu, komercija palei gatvę, viešosiomis erdvėmis, medžiais, krūmais, dvirtakiais, apgalvota VT sistema (kas Vilniui yra tiesiog mission impossible), mokyklom, darželiais ir kitais normalaus miesto atributais.

O kai miesto valdžia bbdėjo kas ten kaip vyksta ir leidžia verslui daryt ką nori + visuomenėje yra pilna "nū tai geriau, nei buvo" debilų, vietoje modernių europietiškų rajonų pastatytų grynai nuo nulio, nuo tūščio lapo, gaunasi štai tokios urbanistinės klaidos (čia, beje, yra viso to kvartalo "centras"):

[Silber418]

Vilniuje opi problema yra infrastruktūros būklė ir klaidų kartojimas įgyvendinant sprendinius šioje srityje. Įspūdis toks, kad kuriama aplinka ne žmonėms, o transporto priemonėms.

ttttt, mokytis galima ir iš klaidų. Projektuotojai Malmėje gal labiau mokosi, kaip nekurti nejaukios aplinkos gyvenamajame rajone.

[ttttt]

ttttt, mokytis galima ir iš klaidų. Projektuotojai Malmėje gal labiau mokosi, kaip nekurti nejaukios aplinkos gyvenamajame rajone.

Aš taip irgi pagalvojau, kad tiesiog žiūrėjo "how not to", bet Šimašiaus VMS gyrėsi, kad iš Malmö stad pas juos atvažiuodavo mokytis kaip reikia kurti jaukią ir kokybišką miesto aplinką

[digital]

Tai gal ir buvo atvažiavę pažiūrėti, tik įdomu, ar daug sau naudingo pamatė.

[ttttt]

Hyllie labai specifinis pavyzdys kai vidury plyno lauko pradėjo vystyti rajoną kuriame su laiku bus 50+k gyventojų.

Taip, manau vaizdingiausias pavyzdys yra kaip ta vieta atrodė prieš 20 metų:



Ir ką civilizuotose šalyse reiškia "miesto planavimas":



Kai tu jau prieš dešimtmečius nepriklausomai nuo to kieno sklypas ir kas jį vystys, tiksliai žinai koks ten bus užstatymas ir vystotojui palieki tik galimybę rinktis medžiagas, architektūrą ir kitus minor sprendimus, o ne leidi vykdyti iš esmės miesto vystymą "kaip jie tai mato", kaip yra pas mus, kai BP yra tiesiog "užstatymo tipas", "max užstatymo tankis" ir "max užstatymo aukštis"

[ttttt]

Ar būtų galima pamatyti tą video ar straipsnį kur Šimašius giriasi?

Vilnius gatvių planavimo patirtimi dalinasi su Malme ir Talinu

Jeigu anksčiau Vilnius gatvių planavimo klausimais konsultavosi su užsienio kolegomis, tai dabar gali pasigirti, kad kiti miestai mokosi iš mūsų. Apie tai metų pradžioje pasigyrė miesto meras R. Šimašius, o neseniai vyriausias miesto architektas pasidalino Vilniaus patirtimi su kolegomis iš Švedijos ir Estijos.

[kasparas.v]

Zuikiai, as manau cia prasideda labai gera diskusija, nes su Virsuliskiu skersgatvio rajonu visiskai sugadintas musu pirmo periferinio centro kurimo bandymas. Kazkas turi pasikeisti is esmes musu miesto planavimo srityje.

[Silber418]

Aš taip irgi pagalvojau, kad tiesiog žiūrėjo "how not to", bet Šimašiaus VMS gyrėsi, kad iš Malmö stad pas juos atvažiuodavo mokytis kaip reikia kurti jaukią ir kokybišką miesto aplinką

Pasimokyti vieni iš kitų galima, tik išmoktų dalykų įgyvendinimas praktikoje skiriasi.

Apskritai, Švedijoje šiuo metu tendencinga praktika yra tankinti miestus ir priemiesčius. Taip pat urbanizuojamos teritorijos tarp kelių rajonų ir pan.

Teko iš dalies dalyvauti vieno projekto (Švedijoje) PAV rengime ir visuose etapuose buvo išskiriama svarba žmogiškiesiems faktoriams bei tvarumui. Akcentuojant tvarumą (pvz. infrastruktūros srityje), daugiau dėmesio skiriama viešajam transportui, dviračių takams ir kt.

Infrastruktūros srityje Lietuvoje, manau, liūdna situacija ir nuotekų valymo bei surinkimo srityje. Know how (teorinių žinių) lyg ir yra, bet konkrečių sprendimų nedaug. Nesvarbu kiek gerai suplanuotas rajonas, kartais esminiai trūkumai pastebimi po smarkaus lietaus. Nedidelė lokali problema gali prisidėti prie sisteminių problemų nuotekų valyklose ir t.t.

Turbūt, galima būtų preliminariai konstatuoti, jog Lietuvoje planabimo srityje trūksta kompleksinio, visuminio požiūrio (t.y. nedidelė problema ateityje gali prisidėti prie problemų visoje sistemoje, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į daugiau faktorių - see the bigger picture).

[Stadionas]

Zuikiai, as manau cia prasideda labai gera diskusija, nes su Virsuliskiu skersgatvio rajonu visiskai sugadintas musu pirmo periferinio centro kurimo bandymas. Kazkas turi pasikeisti is esmes musu miesto planavimo srityje.

kokiais 2043-2045 šio rajono vaikai pradės studijas, tai va kaip tik 2050-2055 gal koks supratimas ir ateis

[MindesAcc]

Vilnius gatvių planavimo patirtimi dalinasi su Malme ir Talinu

Tai gal Vilnius dalinosi informacija ko NEDARYTI kaip planuojant naujas miesto gatves ir infrastruktura?

[John]

Čia kaip Moldova dalintųsi patirtimi su Singapūru ir Šveicarija kaip būti turtingiems ir sėkmingiems

[ttttt]

kokiais 2043-2045 šio rajono vaikai pradės studijas, tai va kaip tik 2050-2055 gal koks supratimas ir ateis

Šiaip tai kaip bebūtų liūdna, jūs esate teisus. Lietuvoje (apart labai retų išimčių, tokių kaip Paupys ir Vingio Akropolio rajonas) dabar yra atkartojamos Švedijos kokių 1970-80s miljonprogrammet klaidos, kurios pačioje Švedijoje dabar yra aktyviai taisomos.

Vietoje to, kad kaip protingi žmonės mokytis iš kitų klaidų, mes kaip visuomenė einame visiško debilo keliu ir arba nekreipiame dėmesio į kaimynų patirtį, arba galvojame "ai nū tai čia tik jiems lochams nepaėjo, mums gi čia viskas tikrai bus VO ", nors po kokių 20-30 metų šitokie rajonai bus visiški getai ir valstybei teks švaistyti didžiulius pinigus, kad kažkaip bandyti taisyt situaciją...

[Obi-Wan Kenobi]

Esmė tame, kad lietuviams jokiu būdu negalima leisti planuoti ir organizuoti. Mes esame nuostabūs vykdytojai, turime puikių gydytojų, mokytojų, inžinierių, pilotų, ko tik nori. Bet sugebėjome su*ikti sveikatos, švietimo, miestų planavimo, keleivinio transporto ir kitus sektorius.

[Silber418]

Esmė tame, kad lietuviams jokiu būdu negalima leisti planuoti ir organizuoti. Mes esame nuostabūs vykdytojai, turime puikių gydytojų, mokytojų, inžinierių, pilotų, ko tik nori. Bet sugebėjome su*ikti sveikatos, švietimo, miestų planavimo, keleivinio transporto ir kitus sektorius.

Įdomus pastebėjimas. Be gero plano, projektas nebus (labai) sėkmingas net puikiai išpildžius detales.

[Silber418]

Švedijoje šitą "ant naujų pastatų turi matytis iš kurios jie epochos" labai pristabdė.
O Lietuvoje varo pilnu pajėgumu.

Ne tik pristabdė, bet ir atkuriami originalūs fasadai (jeigu įmanoma) bei šiuo metu madinga projektuoti naujus pastatus klasikiniu XX a. pradžios stiliumi. Keli pavyzdžiai:


Stureplan renovacija (originalių fasadų gražinimas), Stokholmas


Fyrklövern, Upplands Väsby


XIX a. stiliaus biurų pastatas, Växjö

[ttttt]

Lietuvoje labai aršiai ir tikslingai kartoja ir kitas Švedijos architektūros klaidas.

Nes vyr architektas labai aršiai propaguoja "ant naujų pastatų turi matytis iš kurios jie epochos".
Tokia mąstysena Švedijos miestuose pridarė krūvą "šašų".
Vilniuje beveik visi tie pastatai kurie neįsipaišo į aplinką ir nėra klasikinio stiliaus, bus šašai.

Na to be fair patekti pavyzdžiai netinka tam, ką jūs parašėt, nes čia jūs pateikėt pavyzdžius iš tų laikų (jeigu tiksliai prisimenu, boom'as buvo po karo, maždaug 1945-1965) kai švedai sugalvojo, kad reikia nugriauti "seną, nepatogų, atgyvenusį" ir pastatyt "naują, funkcionalų, modernų" (esu pasigilinęs į Malmės pavyzdžių istoriją, nes einant per miestą labai pastebimi kontrastai, tai sakyčiau sunaikino kokį 1/4 istorinės miesto dalies), kas Lietuvoje bent jau su vertingais pastatais ir net visas kvartalais, ačiū dievui nėra daroma.

Vilniaus miesto savivaldybė (VMS) neleidžia neotradicinio [1][2][3] ar klasikinio stiliaus.

Kalbant apie būtent tokius pavyzdžius (šiaip tai nelabai prisimenu tokių pasiūlymų), tai asmeniškai man jie nebūtų problema, jeigu tokie projektai būtų pvz kur nors Naujamiestyje ar Senamiestyje, na bet kur nors "-iškėse" toks stilius atrodytų gan keistai ir ne vietoje...