Daugiabučių renovacija Vilniuje

[Lettered]

Vilniaus vyriausiasis architektas: reikia galvoti ne apie renovaciją, o kaip į miestą sugrąžinti žmones


Man taip pat keistai atrodo strategija pradėti renovuoti prasčiausius pastatus.
Kodėl niekas nesiaiškina, dėl ko taip skiriasi energetinis efektyvumas visiškai konstruktyviai identiškų pastatų? Stalinietiškiems ir senesniems pastatams turi būti taikoma rekonstrukcija, o ne renovacija.

Apie kuriuos stalininius eina kalba? Pvz. esančius Goštauto gatvėje? Tokių nėra daug, esmė yra chruščiovkes, blokiniai namai, kurie sudaro didžiąją dalį gyvenamo būsto, ir kuriuos reikia pirmiausia renovuoti.

[Sula]

Apie kuriuos stalininius eina kalba? Pvz. esančius Goštauto gatvėje? Tokių nėra daug, esmė yra chruščiovkes, blokiniai namai, kurie sudaro didžiąją dalį gyvenamo būsto, ir kuriuos reikia pirmiausia renovuoti.

Buvusius bendrabučius, pagrindinai.
Tas daugiabutis Užupyje iš viso pustuštis, kam jį renovuoti? Bomžams?
Stebėtina, bet senų chruščiovkių procentas sąrašuose nedidelis. Antrame sąraše iš viso dominuoja vos ne perestroikos laikų santykinai nauji daugiabučiai.

[Blaze]

Sąskaitos už šildymą 2013 sausį:

Šeškinės namai numatyti renovuoti:

Šeškinės g. 21
Vid. suvartojamas šil. energijos kiekis 31,89 kWh/m²
Vid. šildymo kaina 9,49 Lt/m²

Gelvonų g. 18
Vid. suvartojamas šil. energijos kiekis 33,18 kWh/m²
Vid. šildymo kaina 9,88 Lt/m²

Dūkštų g. 11 (bt. 41-80)
Vid. suvartojamas šil. energijos kiekis 34,33 kWh/m²
Vid. šildymo kaina 10,22 Lt/m²

Ukmergės g. 210 (bt. 41-100)
Vid. suvartojamas šil. energijos kiekis 26,50 kWh/m²
Vid. šildymo kaina 7,89 Lt/m²

Ukmergės g. 216
Vid. suvartojamas šil. energijos kiekis 30,90 kWh/m²
Vid. šildymo kaina 9,20 Lt/m²

Pastarasis iš esmės vienas namas, bet su keliais adresais. Todėl numatyta renovuoti ir mažiau energijos eikvojančią dalį.


Fabijoniškių numatyti renovuoti namai:

S.Stanevičiaus g. 19 (bt. 41-80)
Vid. suvartojamas šil. energijos kiekis 31,07 kWh/m²
Vid. šildymo kaina 9,25 Lt/m²

S.Stanevičiaus g. 15
Vid. suvartojamas šil. energijos kiekis 32,21 kWh/m²
Vid. šildymo kaina 9,59 Lt/m²

Kituose rajonuose numatyti renovuoti:

Justiniškių g. 76 (bt. 37-72 )
Vid. suvartojamas šil. energijos kiekis 30,54 kWh/m²
Vid. šildymo kaina 9,09 Lt/m²

Žalgirio g. 95
Vid. suvartojamas šil. energijos kiekis 31,60 kWh/m²
Vid. šildymo kaina 9,41 Lt/m²

Pastarasis įdomus tuo, kad stovi ties Žalgirio/Apkasų/Kalvarijų g., bet vienas iš Šeškinės namų.

Žirmūnų g. 55
Vid. suvartojamas šil. energijos kiekis 27,16 kWh/m²
Vid. šildymo kaina 8,08 Lt/m²

V.Grybo g. 40 - Stalinistinis.
Vid. suvartojamas šil. energijos kiekis 39,75 kWh/m²
Vid. šildymo kaina 11,83 Lt/m²

Prūsų g. 2 - devynaukšis kitoje Taxi parko g. pusėje
Vid. suvartojamas šil. energijos kiekis 28,71 kWh/m²
Vid. šildymo kaina 8,55 Lt/m²

Pergalės g. 16 - chruščiovkė N.Vilnioje
Vid. suvartojamas šil. energijos kiekis 39,28 kWh/m²
Vid. šildymo kaina 11,69 Lt/m²

Namai nenumatyti renovuoti:

Architektų g. 64 - tipinis Lazdynų 9-aukštis
Vid. suvartojamas šil. energijos kiekis 26,71 kWh/m²
Vid. šildymo kaina 7,95 Lt/m²

Architektų g. 224 - tipinis Lazdynų 12-aukštis
Vid. suvartojamas šil. energijos kiekis 23,15 kWh/m²
Vid. šildymo kaina 6,89 Lt/m²

L.Asanavičiūtės g. 18
Vid. suvartojamas šil. energijos kiekis 23,30 kWh/m²
Vid. šildymo kaina 6,94 Lt/m²

Justiniškių g. 70 - monolitinis 16-aukštis
Vid. suvartojamas šil. energijos kiekis 29,06 kWh/m²
Vid. šildymo kaina 8,62 Lt/m²

http://online.dalkia.lt/saskaitos/pastatai.aspx

Ar nebuvo į sovietmečio galą pradėta taupyti naudojant plonesnius blokus?

[represser]

Buvo. Ir gerokai lyginant su chruščiovkėmis (blokų sienos storis prieš plytų mūro storį). Ir tiesą pasakius, tuo laiku tai buvo labai geras sprendimas, nes medžiagų kokybė buvo geresnė - patikimesnės, stipresnės, geriau kontroliuojama kokybė ir t.t. Todėl tvirtesnius namus buvo galima statyti pigiau, tuo pačiu didinti jų kiekį. Tais laikais niekas negalvojo apie sienos varžą. Jei vakarų Europoje pradėta sienas šiltinti per degalų krizę jau ~1974 m. ar kažkur panašiu laiku, tai kaip mano Tėvelis sakė, kad sovietai tik juokėsi iš to ir deklamuodavo, kokie skurdūs vakarai, kad turi taupyti kurą taip. Pasekmes tokio mąstymo dabar visi matome

[Ginthus]

Ar nebuvo į sovietmečio galą pradėta taupyti naudojant plonesnius blokus?

Dėl blokų atskira kalba, bet pagal tamstos atrinktus pavyzdžius nelabai matau tendencijų. Suplaki krūvon mūrinius, monolitinius bei stambiaplokščius namus ir juos tarpusavyje lygini...

[Blaze]

Dėl blokų atskira kalba, bet pagal tamstos atrinktus pavyzdžius nelabai matau tendencijų. Suplaki krūvon mūrinius, monolitinius bei stambiaplokščius namus ir juos tarpusavyje lygini...

Pakankamai daug įdėjau blokinių, palyginimui įdėjau ir kelis kitokius. Tamstelė gali pats susirasti daugiau, jei nepakanka, šaltinis pateiktas.

[Lettered]

Dėl blokų atskira kalba, bet pagal tamstos atrinktus pavyzdžius nelabai matau tendencijų. Suplaki krūvon mūrinius, monolitinius bei stambiaplokščius namus ir juos tarpusavyje lygini...

Nėra didelio skirtumo, blokinis, mūrinis ar monolitinis, jei neapšiltinti, visi sunaudoja daug šilumos ir juose nėra per daug šilta.

[c2h5oh]

Stebėtina, bet senų chruščiovkių procentas sąrašuose nedidelis. Antrame sąraše iš viso dominuoja vos ne perestroikos laikų santykinai nauji daugiabučiai.

O gal ir logiška. "Perestroikiniai" namai juk buvo "pagerinto išplanavimo" - taigi juose gyvenimo kokybė iš principo normali (nėra nei mikroskopinių virtuvių, nei pereinamų kambarių, kaip senesniuose pastatuose). Vadinasi, jie gali dar ilgai tarnauti - tereikia tik renovuoti, kad oro nešildytų. Šeškinėje - seniausi tokio tipo namai.

Tuo tarpu dėl chruščiovkių, tai dar reikia pagalvoti, ar ne geriau būtų jas griauti ir statyti naujus namus. Mažulytės virtuvytės (1980 metais juk turėjo būti pastatytas komunizmas), pereinami kambariai, mažutės vonios kartu su tualetu - nėra jie patogūs.

[Ginthus]

Nėra didelio skirtumo, blokinis, mūrinis ar monolitinis, jei neapšiltinti, visi sunaudoja daug šilumos ir juose nėra per daug šilta.

Tai dėl šito viskas aišku. Kolega forumietis Blaze bando pateikti kažkokias tendencijas pagal atskirus rajonus ar pagal statybos metus, o aš tų tendencijų neįžvelgiu.

[oranger]

Keista, kad senųjų Žirmūnų (Minties - Tuskulėnų - Kalvarijų - Žirmūnų kavartalas) nei vieno pastato nematau programoje. O juk buvo trimituojama, kad tai seniausi ir prasčiausios buklės blokiniai namai vos ne visoje Lietuvoje. Kaip čia taip atsitiko?

[Sula]

Kiek supratau, pastato energijos suvartojimas nekoreliuoja tiesiogiai su pastato kokybe.
Pagal gyventojų pageidavimą ir šiuolaikiški pastatai gali pleškinti energiją į valias, tai dar nereiškia, kad juose bloga gyventi, tik tiek kad brangiai mokama už šiluma..

[sleader]

Keista, kad senųjų Žirmūnų (Minties - Tuskulėnų - Kalvarijų - Žirmūnų kavartalas) nei vieno pastato nematau programoje. O juk buvo trimituojama, kad tai seniausi ir prasčiausios buklės blokiniai namai vos ne visoje Lietuvoje. Kaip čia taip atsitiko?

O čia ne apie šio viso kvartalo kompleksinę renovaciją buvo kalbama? Todėl atskirų pastatų ir neįtraukė į sąrašą.

[Blaze]

Sula teisus, Žirmūnuose, nors namai seni, bet energijos visai mažai naudoja, gal tik vienas kitas. Aiški tendencija, kad Šeškinėj daugiau.

Apkasų g. 17
Vid. suvartojamas šil. energijos kiekis 16,97 kWh/m²
Vid. šildymo kaina 5,05 Lt/m²

Tuskulėnų g. 14
Vid. suvartojamas šil. energijos kiekis 16,80 kWh/m²
Vid. šildymo kaina 5,00 Lt/m²

Minties g. 34
Vid. suvartojamas šil. energijos kiekis 22,56 kWh/m²
Vid. šildymo kaina 6,72 Lt/m²

Žirmūnų g. 43
Vid. suvartojamas šil. energijos kiekis 20,18 kWh/m²
Vid. šildymo kaina 6,01 Lt/m²

Visos sąskaitos 2013 sausio.

[represser]

O tai negali būti, kad didesnis šilumos suvartojimas yra dėl to, kad trasos iki tų namų yra ilgesnės ir galbūt seniau atnaujintos ar apšiltintos? Neturiu duomenų jokių apie tai, todėl čia tik spėjimas kol niekas to nepatvirtins ar nepaneigs. Mano nuomone, šita kryptimi einant galima bandyti ieškoti atsakymo.

[Lettered]

O tai negali būti, kad didesnis šilumos suvartojimas yra dėl to, kad trasos iki tų namų yra ilgesnės ir galbūt seniau atnaujintos ar apšiltintos? Neturiu duomenų jokių apie tai, todėl čia tik spėjimas kol niekas to nepatvirtins ar nepaneigs. Mano nuomone, šita kryptimi einant galima bandyti ieškoti atsakymo.

Čia jau pačios Vilniaus energijos nuostoliai, kurie beabejo įskaičiuojami į bendrą šilumos kainą, bet vartotojai moka tik už tai, kiek jų konkrečiai namas (arba butas, jei yra individuali apskaita) suvartoja šilumos.

[WastedYears]

O tai negali būti, kad didesnis šilumos suvartojimas yra dėl to, kad trasos iki tų namų yra ilgesnės ir galbūt seniau atnaujintos ar apšiltintos? Neturiu duomenų jokių apie tai, todėl čia tik spėjimas kol niekas to nepatvirtins ar nepaneigs. Mano nuomone, šita kryptimi einant galima bandyti ieškoti atsakymo.

Kažkada paskaitai žiemą eiškojom kiaurų šiluminių trasų. Mano rajonas buvo Šeškinė, tai radom per pusę Šeškinės einančią trasą, kur ištirpęs sniegas. Į paviršių išeina ir lyg ir liukai, kur aiškiai matėsi ištekančio šilto oro srovės.

[Ginthus]

Jei jau kalba pakrypo apie Šeškinę, tai man visad atrodė, kad pradėti reiktų nuo tų monolitų, kur laiptinėse kiaurai vėjai švilpauja. Bet kadangi daugumoje jų gyventojai jau senai ėmėsi priemonių (nupjaustė radiatorius laiptinėse, įsirengė individualias apskaitas), tai ir energijos suvartojama mažiau (žinoma komforto sąskaita). Tad ir statistiškai jų renovuoti nereikia.
Tas pats ir su visa šia skaičiavimo metodika. Šilumos suvartojimo skaičiai nebūtinai parodo realia padėtį. Vienur gal tiesiog netvarkingi ir netaupūs šilumą pro praviras duris išleidžia, o kitur prisukę radiatorius prie 15 laipsnių šalikais apsimuturiave arbatą gurkšnoja. Pačiam teko pagyventi įvairiuose butuose įvairiuose rajonuose. Visa tai iš asmeninės patirties.

[Lettered]

Jei jau kalba pakrypo apie Šeškinę, tai man visad atrodė, kad pradėti reiktų nuo tų monolitų, kur laiptinėse kiaurai vėjai švilpauja. Bet kadangi daugumoje jų gyventojai jau senai ėmėsi priemonių (nupjaustė radiatorius laiptinėse, įsirengė individualias apskaitas), tai ir energijos suvartojama mažiau (žinoma komforto sąskaita). Tad ir statistiškai jų renovuoti nereikia.
Tas pats ir su visa šia skaičiavimo metodika. Šilumos suvartojimo skaičiai nebūtinai parodo realia padėtį. Vienur gal tiesiog netvarkingi ir netaupūs šilumą pro praviras duris išleidžia, o kitur prisukę radiatorius prie 15 laipsnių šalikais apsimuturiave arbatą gurkšnoja. Pačiam teko pagyventi įvairiuose butuose įvairiuose rajonuose. Visa tai iš asmeninės patirties.

Pvz. namas, kuriame dabar gyvenu, irgi pateko į tą sąrašą, statytas senai, septintame dešimtmetyje, bet net šalčiausią žiemos dieną mažiau 23 laipsnių namie nebūna, jeigu sumažintų iki kokių 18 ar dar mažiau kaip kai kuriuose namusoe, irgi galbūt iš to sąrašo iškristų.

[Creatium]

Pvz. namas, kuriame dabar gyvenu, irgi pateko į tą sąrašą, statytas senai, septintame dešimtmetyje, bet net šalčiausią žiemos dieną mažiau 23 laipsnių namie nebūna, jeigu sumažintų iki kokių 18 ar dar mažiau kaip kai kuriuose namusoe, irgi galbūt iš to sąrašo iškristų.

Bet klausimas ar visuose butuose tokia temperatūra būna ar tik pas tave? Nes dažnai tenka matyti komentarus, kad tame pačiame name vienas butas namo 'centre' turi 22-23 šilumos, o kampinis koks - vos 18 traukia.

Todėl šioje vietoje būtina renovuoti daugiabutį ir įrengti individualią apskaitą, kad kiekvienas butas galėtų susireguliuoti sau.

[Lettered]

Bet klausimas ar visuose butuose tokia temperatūra būna ar tik pas tave? Nes dažnai tenka matyti komentarus, kad tame pačiame name vienas butas namo 'centre' turi 22-23 šilumos, o kampinis koks - vos 18 traukia.

Todėl šioje vietoje būtina renovuoti daugiabutį ir įrengti individualią apskaitą, kad kiekvienas butas galėtų susireguliuoti sau.

Pas mane kampinis, viena siena į šiaurę. Kitiems galbūt dar šilčiau.