Vilniaus miesto bendrasis planas

[Lettered]

BP taip, bet RC dokumentuose kokia jų kategorija? Dar neseniai mano sodas skaitėsi kaip ž.ū. paskirties žemė.
Tai gal tuomet šneka apie priemesčius, kurie apskritai už Vilniaus savivaldybės teritorinių ribų? Tuomet neįsivaizduoju, kaip VMS gali juos paveikti. Nors kažkokie mechanizmai turėtų veikti.
Kaip pvz. Vilniaus savivaldybės pakraštyje šalia Lentvario statomi terminalai ir gamyklos, o kitoje gatvės pusėje Trakų rajone - gana dideli gyvenamieji kvartaliukai.

BP yra planavimo dokumentas, faktiškai dabar sodai gal ir skaitosi kaip ž.ū. paskirties žemė, bet miestas leidžia keisti paskirt ir statyti.

[Zefyras]

Gal tai ir turėjo omenyje kad laukuose numatytas užstatymas, pvz. Skersinės-Riešės pievos, Aukštasis Pavilnys-Rokantiškės, Kriaučiūnai-Platiniškės už Pilaitė, pievos palei Lydos plentą ir t.t.

[mantasm]

Kita vertus, toliau miške keistai atsiranda privatūs namai, neaišku kokiais dokumentai remiantis. Gal 1929 m. pamatai likę?

Senai atidirbta schema. Pirma atvežami akmenys ir sudedami. Paliekama susigulėt kelis metus. Po to koks archeologas su mažiau skrupulų randa pamatus. Yra tekę matyt tokias reinkarnacijas minant po miškelius aplink Vilnių.

[dziugas99]

Senai atidirbta schema. Pirma atvežami akmenys ir sudedami. Paliekama susigulėt kelis metus. Po to koks archeologas su mažiau skrupulų randa pamatus. Yra tekę matyt tokias reinkarnacijas minant po miškelius aplink Vilnių.

Ar nereikalaujama, kad tai atsispindėtų ir senuose žemėlapiuose?

[mantasm]

Ar nereikalaujama, kad tai atsispindėtų ir senuose žemėlapiuose?

Prieš 10-20 metų nebuvo tokio reikalavimo. Buvo bandyta įvesti tokį reikalavimą prie berods Mažeikos Skvernelio laikais. Bet nespėjo, o atėjęs Gentviliukas šitą projektą nukišo giliai į stalčių. Berods iki pat kadencijos pabaigos taip ir nepriėmė.

[dondc]

Lūžių parkas, Viršuliškės.

Spėju žmonės pasiskundė, kad bus tranzitas, o gal dėl to, kad VT nepatogu būtų išjudėt iš stotelės, dar medžius reiktų kirsti – tai naikins vieną iš dviejų (pietinį) įvažiavimą į parką iš Justiniškių g. Nagrinėja gretimą teritoriją – galima teikt siūlymus per 10 d.:

[digital]

Vilnius kuria naują miesto planavimo sistemą

Vilnius imasi naujo požiūrio į miesto planavimą – pradėtos rengti urbanistinės koncepcijos, apimančios didesnes miesto teritorijas nei vienas ar keli sklypai. Tai naujas dokumentų tipas, užpildantis ilgai jaustą spragą tarp miesto bendrojo plano ir detaliųjų planų.

„Miesto plėtojimas daugiausia remiasi dviem planavimo lygmenimis: bendruoju planu, apibrėžiančiu miesto raidą makro lygmenyje, ir detaliaisiais planais, nustatančiais atskirų sklypų užstatymo sąlygas. Šiuo metu trūksta vidurinio planavimo sluoksnio, kuris leistų holistiškai pažvelgti į ištisus miesto kvartalus ar rajonus. Urbanistinės koncepcijos padės nagrinėti plėtros potencialą turinčias Vilniaus teritorijas ir leis susitarti dėl jų plėtojimo krypčių su įvairiomis suinteresuotomis šalimis: nekilnojamo turto plėtotojais, vietos bendruomene, įvairių sričių ekspertais“, – teigia vyr. miesto architektė Laura Kairienė.

Pasak L. Kairienės, urbanistinės koncepcijos leis matyti miestą kaip visumą – nuo istorinio centro iki sparčiai besivystančių priemiesčių – ir užtikrinti, kad kiekvienas miesto pokytis prisidėtų prie bendro tikslo: kurti gyvybingą, integralų ir žmogui patogų Vilnių.

Skirtingai nei miesto bendrasis ar detalusis planas, urbanistinė koncepcija nėra teritorijų planavimo dokumentas. Tai – gairės ir diskusijų platforma, padedanti kompleksiškai valdyti didesnių teritorijų kaitą, užtikrinant darnų augimą ir išvengiant chaotiško užstatymo.

Kokios urbanistinės koncepcijos jau ruošiamos?

Viena pirmųjų parengtų koncepcijų – Naujųjų Pašilaičių urbanistinė koncepcija, kurią 2025 m. pristatė Vilniaus vystymo kompanijos Urbanistikos skyrius.

Šiuo metu pradėtos rengti dar dvi urbanistinės koncepcijos: Pilaitės Piliakalnio kvartalo formavimo urbanistinė koncepcija ir Naujamiesčio pietinės dalies urbanistinės gairės.

Artimiausiu metu planuojama pradėti rengti Dūmų fabriko prieigų Naujoje Vilnioje, Vilkpėdės, Kalnėnų, išmaniosios pramonės klasterio pietinėje miesto dalyje ir Šiltnamių (Lazdynėlių) urbanistines koncepcijas. Šiose teritorijose pastebimi tiek aktyvėjantys chaotiški procesai, tiek neišnaudotos transformacijos galimybės, todėl vietoje pavienių detaliųjų planų būtinas kompleksinis, visumą apimantis planavimas.

[MedinisStrazdas]

Skirtingai nei miesto bendrasis ar detalusis planas, urbanistinė koncepcija nėra teritorijų planavimo dokumentas. Tai – gairės ir diskusijų platforma, padedanti kompleksiškai valdyti didesnių teritorijų kaitą, užtikrinant darnų augimą ir išvengiant chaotiško užstatymo.

Vadinasi ta koncepcija bus bedantė ir ją statytojai ignoruos kaip buvo su infrastruktūros mokesčiu kol nebuvo įteisinta.

[NeViskasTaipPaprasta]

SA rašo, kad pagal siūlomą įstatymo pakeitimą mainais už teisę statyti tankiau vystytojas galės perduoti 20-30% papildomo ploto su gyvenamosios paskirties patalpomis savivaldybei nuosavybės teise.

Atsiranda realus mechanizmas pagaliau vytis Vakarų Europą ir turėti augantiems miestams municipalinio ir socialinio būsto fondus. Bus labai įdomu stebėti, ar pakeitimą priims ir ar Vilniui pavyks netolimoje ateityje juo pasinaudoti. Nes norinčių statyti tankiau Vilniuje užtenka.

Teritorijų planavimo įstatymas: tankesnė statyba

Naujieji Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimai įveda inovatyvų teisinį mechanizmą, skatinantį tankesnę miestų statybą derinant ją su socialine nauda.

Pagal šią tvarką:

• savivaldybės lygmens miestų bendruosiuose planuose gali būti nustatomos dvi leidžiamojo užstatymo intensyvumo rodiklio reikšmės;
• vystytojams suteikiama galimybė siekti tarpinių (didesnių už mažiausiąją) intensyvumo reikšmių.

Mainais už teisę statyti tankiau, vystytojas privalės sudaryti susitarimą su planavimo organizatoriumi ir įsipareigoti 20-30% papildomai gauto naudingojo ar pagrindinio ploto su gyvenamosios paskirties patalpomis perduoti savivaldybei nuosavybės teise.

Siekiama sukurti tiesioginę finansinę ir teisinę paskatą tiek savivaldybei, tiek privačiam verslui:

• vystytojas gautų galimybę maksimaliai išnaudoti sklypo potencialą ir padidinti bendrą projekto plotą;
• savivaldybė, neinvestuodama biudžeto lėšų, nuolat pildytų savo socialinio ar savivaldybės būsto fondą.