Radvilų rūmų atkūrimo architektūrinio konkurso projektai

[Alvio]

Man apskritai kiek sunku suprast, kaip galima tokioje istorinėje vietoje statyti tokį modernų pastatą Radvilų rūmų vietoje ir tarsi bandyti moderniai atkuri, kas sugriauta. Jei jau nori statyti tai galbūt reiktų atstatyti, kas nugriauta, o geriausia tada nieko nestatyti o įkurti parką, sutvarkant visą teritoriją, kuri vis dar mena sovietus.

[digital]

Turbūt turima omeny, kad liftas bus pietiniame korpuse, todėl šitą taip, reikės išmontuoti.

[Obi-Wan Kenobi]

Aš šiaip tai žmogus santūrus, bet man čia jau kantrybė trūko. Na kaip tai dar pavadinti? Tik ruošiamasi visai rekonstrukcijai, bet liftą jau prilipdė ir dar neaišku kiek jis taip ir bus kol po kokių 5 metų prasidės rekonstrukcija. Jei iš viso prasidės.
Ir dar. Ar jūs tikras, kad lifto dėžė bus integruota į pietinį korpusą? Ar nereiks lifto išmontuoti?

[TrippleA]

Manau, kad dabar lifto iš viso nereikėjo įrenginėti, o įrengti tada, kai bus atliekama visa Radvilų rūmų rekonstrukcija. O jei tas rekonstrukcijos konkursas buvo tik pinigų švaistymas, tada reikia spręsti, ką daryti su ta pietinio korpuso vieta.
Dar kartą, taip lipdyti lifto dėžę gali tik proto negalią turintys veikėjai

Liftas bus integruotas i nauja korpusa, o kol dar jo nera jis irgi yra reikalingas. Pats sio korpuso rekonstrukcijos projektas jau buvo patvirtintas ir pradetas gerokai seniau negu viso komplekso arch. konkursas ir pasiruosimas jam. Ir siaip, turekit proto neklijuot psichines negales etikeciu architechtams ir projektuotojams.

[Obi-Wan Kenobi]

Manau, kad dabar lifto iš viso nereikėjo įrenginėti, o įrengti tada, kai bus atliekama visa Radvilų rūmų rekonstrukcija. O jei tas rekonstrukcijos konkursas buvo tik pinigų švaistymas, tada reikia spręsti, ką daryti su ta pietinio korpuso vieta.
Dar kartą, taip lipdyti lifto dėžę gali tik proto negalią turintys veikėjai

[Goodoo]

Kaip manote, kurioje vietoje tada turėjo įrengti liftą asmenims su fizine negalia?

[Obi-Wan Kenobi]

Turintys proto negalią įrenginėja liftą turintiems fizinę negalią

[Knope]

Beje, o kas daroma čia?

[bucaneer]

Pietinio paviljono vietoje dabar įrenginėjamas liftas kaip atskiras priestatas. Tai yra tebesitęsiančio esančių korpusų remonto dalis, nesusijusi su rūmų atkūrimo konkursu. Tik klausimas, ar verta tą liftą statyti dabar, jei atstatant paviljoną jį teks vėl išmontuoti.

[digital]

Kaip kažkas yra sakęs argumente prieš rūmų atstatymą pagal senas technologijas - Radvila būtų norėjęs moderniausio ir geriausio sprendimo savo rūmams (tad ir labiausiai cool sprendimo). Per ateinančius 10 metų tokiu taps medis, o toks betono naudojimas bus last decade - pasižymėkit mano žodžius

Na taip, ir Lietuvos BVP nukris 5% dėl Kinijos - jau pasižymėjom

[evvt]

Aš tai norėčiau matyt rūmus tokius kokius pastatė pats ponas Radvila, nes jis, tikiu ir pastatė tokius kokių norėjo.

[VLR]

Mediniai Radvilų rūmai? Na to tai jau per daug!

Kaip kažkas yra sakęs argumente prieš rūmų atstatymą pagal senas technologijas - Radvila būtų norėjęs moderniausio ir geriausio sprendimo savo rūmams (tad ir labiausiai cool sprendimo). Per ateinančius 10 metų tokiu taps medis, o toks betono naudojimas bus last decade - pasižymėkit mano žodžius

[Obi-Wan Kenobi]

Mediniai Radvilų rūmai? Na to tai jau per daug!

[VLR]

Atkurti pastato originalios išvaizdos nebuvo įmanoma šiuo atveju, tai laimėjo turbūt vienintelis įmanomas principas, t.y. atkurti tūrius juos išreiškiant moderniai. Viskas kaip ir OK. Klausimas man tik dėl betono naudojimo moderniajai daliai. Ar nebūtų buvę kur kas labiau cool panaudoti tipinę vietinę medžiagą, kuri dabar daro labai didelį sugrįžimą ir buvo ilgai naudojama net ir tame pačiame senamiestyje, t.y. medį? Ar betono naudojimas nėra biški pavėlavimas į traukinį šiuo metu? Tuo labiau, kad betonas senamiestyje yra truputį sovietinis dalykas. Ne?

Keli pvz.:
https://www.architecturaldigest.com/...buildings-book

[bucaneer]

Pasikapsčiau giliau - tarp architektūrinio konkurso dokumentų yra rūmų istorinių, archeologinių ir architektūrinių tyrimų santraukos. Išties, tyrimuose nerasta jokių balkonų žymių. Bet bent jau mano įtarimų pagrindas buvo teisingas - nustatyta, kad šio (pirmojo rytinio) korpuso fasade nemaža dalis apdailos lipdinių (įskaitant ištisines horizontalias juostas bei portalo piliastrų viršūnes) buvo perdaryti XIX a., o ne išsilaikę nuo pirminių statybų, tad to meto restauratoriai būtų galėję paslėpti ir nugriauto balkono žymes, jei tokios būtų buvusios.

Dar keli įdomesni dalykai: pasirodo jau po S. Dadlerio medalio nukaldinimo, 1654 m., buvo išrašytos sąskaitos už tebevykusius statybos darbus, kas reiškia, kad medalis vaizduoja rūmų architektūrinį projektą, o ne realų tuometinį būvį. Realiai baigta ir puošniai įrengta buvo šiaurinė rūmų pusė, o pietinės pusės statybos taip niekada ir nebuvo užbaigtos. Jau 1737 m., po dviejų karų ir keleto gaisrų, rūmų griuvėsius paveldėjo Jeronimas Radvila, juos minimaliai aptvarkė nebesirūpindamas pradiniu architekto J. Ulricho projektu ir išnuomojo amatininkams. Jo žinioje buvo užmūryti pirmo rytinio korpuso pirmo aukšto portalai ir durys. XIX a. Labdarystės draugijai padovanota šiaurinė rūmų dalis remontuota kelis kartus - 1862-64 m., 1879 m., o 1882 m. dviaukštis korpusas perdarytas į triaukštį ir buvusio centrinio paviljono vietoje pastatytas priestatas.

Taip rūmai atrodė po 1965 m. vakarinio paviljono išsprogdinimo iki jo atstatymo 1984 m.:



Pernai tyrinėti pietinio paviljono rūsiai, kurie buvo iš dalies rekonstruoti 1912 m. virš jų statant naują pastatą:

[laimutis]

Bet tas korpusas yra rekonstruotas - iš dviaukščio paverstas triaukščiu. Tose vietose, kur būtų galima tikėtis balkono konstrukcijų liekanų, prakirstos naujos langų angos ir jų apvadai naujai užtinkuoti, kartu galbūt paslepiant kitas žymes aplinkui. Neturiu žinių, kada ta rekonstrukcija galėjo vykti - galbūt tokiu būdu buvo praplėstas pastato naudingasis plotas jį prijungiant prie Labdarystės draugijos pastatų komplekso XIX a. pradžioje. Aišku, galutinį žodį šiuo klausimu suteiktų tyrimų duomenys - ar yra žinoma, kaip to korpuso mūrai atrodo po tinko sluoksniu?

Iki šių dienų gerai išliko renesansiniai tinkuoti fasadai, XIX a. perdaryti į triaukštį pastatą ir iškirtus papildomus langus, bet ir taip matosi, kad jokių priestatų ir balkonų niekada nebuvo. Rūmai ne kartą tyrinėti ir architektų ir archeologų, projektavimo ir restauravimo institute turėtų būti tyrimų ataskaitos ir brėžiniai.

[bucaneer]

Betgi tarp šiaurinio ir centrinio (neišlikusio) paviljonų išlikusi rūmų korpuso fasadinė siena yra lygi su dvejais dorėninio orderio portalais su šoniniais dvibriauniais piliastrais, supančiais pusapskričių rustuotų arkų angas. Langus virš portalų supa voliutos. Korpuso fasade yra lygios reljefinės juostos, skiriančios aukštus. Jokių priestatų ar balkonų žymių fasade nesimato, tą visiškai nesunku patvirtinti archeologiniais tyrimais.

Bet tas korpusas yra rekonstruotas - iš dviaukščio paverstas triaukščiu. Tose vietose, kur būtų galima tikėtis balkono konstrukcijų liekanų, prakirstos naujos langų angos ir jų apvadai naujai užtinkuoti, kartu galbūt paslepiant kitas žymes aplinkui. Neturiu žinių, kada ta rekonstrukcija galėjo vykti - galbūt tokiu būdu buvo praplėstas pastato naudingasis plotas jį prijungiant prie Labdarystės draugijos pastatų komplekso XIX a. pradžioje. Aišku, galutinį žodį šiuo klausimu suteiktų tyrimų duomenys - ar yra žinoma, kaip to korpuso mūrai atrodo po tinko sluoksniu?

[laimutis]

Šiaip įdomu, kodėl nė viename bandyme atkurti originalų rūmų vaizdą - tiek šiame piešinyje, tiek makete, tiek V. Gabriūno akvarelėse, tiek galų gale ir esamų šiaurinės dalies korpusų apdailoje - iki galo nesivadovaujama vieninteliu autentišku rūmų vaizdu iš Sebastiano Dadlerio medalio:



Pirmiausia, niekas nebando atkurti tikslios paviljonų stogų formos su kupoliukais viršuje, kurie anot V. Drėmos buvę paauksuoti. Apie juos užsimenama ir laiškuose apie rūmų remontą po maskvėnų okupacijos:



Dar galima pastebėti, kad tarpiniuose korpusuose abipus centrinio paviljono fasadinė siena atvaizduojama ne lygi, o su išsikišimais tarp didesnių arkų, virš kurių ant stogo yra frontonas ar stoglangis. Tą pastebėjo, bet turbūt nevisai teisingai interpretavo medalį perpiešęs Marcelis Januškevičius. Tikėtina, kad realiai ten buvo balkonai-galerijos, kokias panašiu metu (XVII a. pirmoje pusėje) savo perstatytuose Olykos pilies rūmuose įsirengė Albertas Stanislovas Radvila:



Galiausiai kiemą uždariusi sienelė su dvejais vartais nebuvo visai lygi, o turėjo 11 tolygiai išdėstytų kolonų ar piliastrų (po tris kraštuose ir penkis vidurinėje atkarpoje), matyt su kažkokiomis skulptūromis viršuje.

Galbūt Jonušo Radvilos rūmų paviljonų kupoliukai buvo panašūs į Biržų tvirtovės rūmų.



Biržų pilies rūmų rizalitų stogai su bumbulais ir vėjarodėmis. Nežinomas dailininkas. Biržai, apie 1668 m. LMAVB RS, f. 148, b. 5, l. 4r. 1978-1986 m. pagal archit. Evaldo Purlio projektą atstatytų rūmų rizalitų stogai su bumbulais ir vėjarodėmis. Jie atkurti pasinaudojant originaliu XVII a. piešiniu, padarytu dengiant Biržų rūmų stogą. Radvilų herbai - ereliai neatkurti - vietoj jų įrašyti rūmų statybos užbaigimo darbai ir jų atstatymo metai: vienoje vėjarodėje 1669, kitoje - 1984.
Iš knygos. Biržų pilis. Stasys Pinkus. 1986.

Rūmų vaizdas iš išorės



Rūmų vaizdas iš kiemo pusės



Betgi tarp šiaurinio ir centrinio (neišlikusio) paviljonų išlikusi rūmų korpuso fasadinė siena yra lygi su dvejais dorėninio orderio portalais su šoniniais dvibriauniais piliastrais, supančiais pusapskričių rustuotų arkų angas. Langus virš portalų supa voliutos. Korpuso fasade yra lygios reljefinės juostos, skiriančios aukštus. Jokių priestatų ar balkonų žymių fasade nesimato, tą visiškai nesunku patvirtinti archeologiniais tyrimais.

[bucaneer]

Architekto Evaldo Zulono projekto piešinys 1993 m.

Šiaip įdomu, kodėl nė viename bandyme atkurti originalų rūmų vaizdą - tiek šiame piešinyje, tiek makete, tiek V. Gabriūno akvarelėse, tiek galų gale ir esamų šiaurinės dalies korpusų apdailoje - iki galo nesivadovaujama vieninteliu autentišku rūmų vaizdu iš Sebastiano Dadlerio medalio:



Pirmiausia, niekas nebando atkurti tikslios paviljonų stogų formos su kupoliukais viršuje, kurie anot V. Drėmos buvę paauksuoti. Apie juos užsimenama ir laiškuose apie rūmų remontą po maskvėnų okupacijos:

1663 m. lapkritį urėdininkas praneša, kad kampinis paviljonas beveik visas apdengtas, o gruodį – apie ant stogo iškeltą kupoliuką (kupoliukai puošė rūmų paviljonus ir prieš karą) ir kitus darbus: „Ant kampinio paviljono liepiau pastatyti didelį apvalų kupoliuką (gałka) ir apmušti balta skarda, kad iš toli būtų matyti kažkas ypatingo [...]."

Dar galima pastebėti, kad tarpiniuose korpusuose abipus centrinio paviljono fasadinė siena atvaizduojama ne lygi, o su išsikišimais tarp didesnių arkų, virš kurių ant stogo yra frontonas ar stoglangis. Tą pastebėjo, bet turbūt nevisai teisingai interpretavo medalį perpiešęs Marcelis Januškevičius. Tikėtina, kad realiai ten buvo balkonai-galerijos, kokias panašiu metu (XVII a. pirmoje pusėje) savo perstatytuose Olykos pilies rūmuose įsirengė Albertas Stanislovas Radvila:



Galiausiai kiemą uždariusi sienelė su dvejais vartais nebuvo visai lygi, o turėjo 11 tolygiai išdėstytų kolonų ar piliastrų (po tris kraštuose ir penkis vidurinėje atkarpoje), matyt su kažkokiomis skulptūromis viršuje.

[Autokratas]

O kokia šitos kritikos prasmė, jeigu vengiat atsakyti į klausimą "Kaip tada jūsų nuomone turėjo būti?" ? Atsakymo vengimą jūs argumentuojat tuo, kad branginat savo laisvą laiką, bet tuo pačiu šeštadienio naktį kelias valandas ginčijatės su forumo "no name komentatoriais".

Parodytumėt porą pavyzdžiu kaip jūsų nuomone turėjo būti, tada gal ką nors ir įtikintumėt, bet kolkas tiesiog primenat parodiją į super populistinį politiką, kuris toli gražu nėra the brightest one ir neturi ką pasakyt, bet jaučiasi labai protingas ir reikalauja dėmesio.

Aš manau, kad konkursas buvo organizuotas blogai. Vilniuje esame turėję kelis žymiai labiau pavykusius tarptautinius architektūros konkursus, kurie dėl geresnių politinių bei vadybinių sprendimų, profesionalesnio know-how ir komunikacijos, gebėjimo įtraukti stiprių architektūros biurų pagrindines komandas bei, žinoma, dėl adekvataus prizinio fondo, sugebėjo sutelkti nepalyginamai didesnius architektūrinio talento resursus ir pasiekti, kad pasiūlymams būtų įdėta daug gero darbo. Radvilų rūmų atstatymo projektas kritiškai svarbus Senamiesčio vakarinės dalies, dėl kultūros objektų, barų bei restoranų scenos, tapusios gyviausia miesto dalimi, audiniui. Ta vieta netgi jau yra vibrant, nors kol kas net nėra padorios aikštės, tik išdaužytas parkingas ir pakraščiais beveik šiukšlynas. Ta vieta nusipelno dar rimtesnio kalibro darbų nei buvo pasiūlyti Mo, Tautos namams, K18b, Guggenheim Vilnius.

Kai buvo paskelbti konkurso darbai, manau, kad daug kas supratote, kad vietoj gero tarptautinio konkurso dėl virtinės klaidų įvyko dumpster fire. Jame nedalyvavo daug biurų (ar stipriesnių vidinių biurų komandų), kurie turėjo dalyvauti tokiame konkurse. Bet jame dalyvavo daug nemokšų, studentų ir atsitiktinių komandų, kurios neturėjo dalyvauti tokiame konkurse.

Jeigu Jūs nurašote šią mano kritiką ir teigiate, kad ji neturi prasmės dėl to, kad aš vengiu atsakyti į klausimą kaip mano nuomone turėtų atrodyti laimintis pasiūlymas, ką jau padarysi, Jūsų teisė. Bet aš nesiruošiu pasiduoti provokacijai ir bandyti negrabiai verbalinės fikcijos būdu keliais sakiniais iššauti kažkokį tobulybės receptą, kuris neva būtų nusipelnęs realizacijos. Ne no-name, kaip esu įvardintas, "neraukiantis šitoje srityje" komentatorius, savaitgalio vakarais besiginčijantis su kitais forumo no-name komentatoriais turi atsakyti į šį klausimą. Lietuva yra išsivysčiusi valstybė, o Radvilų rūmai yra kritiškai svarbūs Vilniaus vaibui. Bet štai geriausios pasaulio architektų komandos, mano galva, tokį atsakymą galėtų duoti. Žinoma, įdėdamos labai daug laiko, pastangų ir talento.