Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Diskusijos apie Vilniaus miesto užstatymo tankinimą ir aukštingumą

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Kuo didesnis tankumas, tuo kvadrato kaina didesnė. Geras pvz. Honkongas, valstybė pagal BVP gyventojui viena turtingiausių, o dauguma žmonių gyvena būtuose kaip trečiojo pasaulio šalyse, nes kainos kosminės.

    Žvelgiant į Honkongo net ne butus o kapsules, galima tik pasidžiaugti kad dar nepriartėjome prie vakarietiškų NT tendencijų. Nors per paskutinius metus Lietuvoje matomas akivaizdus parduodamų būtų plotų mažėjimas kelia nerimą. Tačiau faktas, kad didesnio ploto dažnas lietuvis dabar jau neįperka. Todėl ir toliau stato vis mažesnius butus, o to proceso galutinį rezultatą ir kur tai veda - matome BBC filmuke apie honkongą.

    Na kur jus dar pasaulyje (apart buvusių socialistinių šalių) pamatysite, kad paprastas žmogelis, eilinė valytoja, kasininkė ar pan gyventų 2 ar net 3 kambarių 50-60 m2 bute beveik miesto centre ir dar su atskira virtuve? Ar tai honkongas ar paryžius, visur mažiausias pajamas gaunantys žmonės gyvena labai prastomis sąlygomis ir jokia architektūra, miesto tankinimo ar retinimo planai to nepakeis.

    Comment


      Parašė mki Rodyti pranešimą
      Na kur jus dar pasaulyje (apart buvusių socialistinių šalių) pamatysite, kad paprastas žmogelis, eilinė valytoja, kasininkė ar pan gyventų 2 ar net 3 kambarių 50-60 m2 bute beveik miesto centre ir dar su atskira virtuve? Ar tai honkongas ar paryžius, visur mažiausias pajamas gaunantys žmonės gyvena labai prastomis sąlygomis ir jokia architektūra, miesto tankinimo ar retinimo planai to nepakeis.
      Vilniaus centre yra savanos ir miškai. Tuo tarpu naujų butų pirkėjai kraustosi į užmiesčio laukymes. Rezultate reikės nutiesti galybę gatvių, išvedžioti vamzdynus ir t.t. Už tai mokės visi, už ne racionalų miesto ploto naudojimą.
      Paskutinis taisė andyour; 2019.01.17, 17:19.

      Comment


        Parašė andyour Rodyti pranešimą

        Vilniaus centre yra savanos ir miškai. Tuo tarpu naujų butų pirkėjai kraustosi į užmiesčio laukymes. Rezultate reikės nutiesti galybę gatvių, išvedžioti vamzdynus ir t.t. Už tai mokės visi, už ne racionalų miesto ploto naudojimą.
        Dar pridėkime griuvėsius, apleistus pramoninius kompleksus, kalėjimo teritorijas (ne lukiškes) ir visas kitas neracionalumo viršūnes. Visiškai sutinku su numatomu pavojumi. Kas dar mane neramina, tai, kad jei tęsis jūsų minima tendencija, visokie blokiniai rajonai ims virsti į getus, nes jų būklė blogės, o daugelis nenorės savo gyvenimo sieti su tokia vieta ir tada du šie procesai skatins vienas kitą.

        Įdomu ar kylančios būsto kainos pasieks tokį lygį kai finansiškai pradės apsimokėti svarstyti apie blokinukų griovimą. Aišku, reikės galvoti apie kažkokias perkėlimo schemas, gali tekti net valdžios lygyje tai spręsti, nes visada atsiras genijų kurie bus pasiruošę nors ir mirti tarp blokų, kad tik nieko nedaryti.

        Vilniuje ne plote problema, o jo racionaliame panaudojime.Nebent kas įrodytų kitaip.

        Comment


          O šiaip tai taip - centre prisisodini bulvių laukų, tada nusitiesi autostradas aplink juos, sėdi ant miltų su vandeniu ''dietos'', nes visą uždarbį už parduotas bulves atidavei infrastruktūrai išlaikyti ir dejuoji bei lauki kada partija išspręs tavo visas problemas.

          Comment


            Parašė spekas Rodyti pranešimą

            Dar pridėkime griuvėsius, apleistus pramoninius kompleksus, kalėjimo teritorijas (ne lukiškes) ir visas kitas neracionalumo viršūnes. Visiškai sutinku su numatomu pavojumi. Kas dar mane neramina, tai, kad jei tęsis jūsų minima tendencija, visokie blokiniai rajonai ims virsti į getus, nes jų būklė blogės, o daugelis nenorės savo gyvenimo sieti su tokia vieta ir tada du šie procesai skatins vienas kitą.

            Įdomu ar kylančios būsto kainos pasieks tokį lygį kai finansiškai pradės apsimokėti svarstyti apie blokinukų griovimą. Aišku, reikės galvoti apie kažkokias perkėlimo schemas, gali tekti net valdžios lygyje tai spręsti, nes visada atsiras genijų kurie bus pasiruošę nors ir mirti tarp blokų, kad tik nieko nedaryti.

            Vilniuje ne plote problema, o jo racionaliame panaudojime.Nebent kas įrodytų kitaip.
            Kalbant apie blokinius namus, tai ir man įdomu kad jų laukia... Vis dėlto jų paklausa anksčiau ar vėliau pradės kristi, tad ir man atrodo, kad be valdžios priesilietimo tie rajonai taip nestovės amžinai, reikės griaut ir statyt naujus.
            Nors antra vertus, blokiniai namai galbūt ateityje taps pirmąja stotele besikuriantiems Vilniuje užsieniečiams, arba lietuviams iš kitų miestų. Galbūt tai užpildytų tokių butų paklausą, bet čia jau priklauso nuo miesto klestėjimo tendencijų.

            Comment


              Parašė mki Rodyti pranešimą

              Žvelgiant į Honkongo net ne butus o kapsules, galima tik pasidžiaugti kad dar nepriartėjome prie vakarietiškų NT tendencijų.
              Honkongas tai tikrai nėra vakarai Rytų Azijos miestai turi tokią ypatybę - jie yra labai, labai tankūs (ir pačios valstybės labai tankios). Europoje tokių tankumų nėra. Gal dėl to tai atsiliepia ir demografijai - tokiuose Azijos miestuose kaip Honkongas žmonės susilaukia vidutiniškai tik po 0,8 vaiko, kai Europoje mažesni už 1 skaičiai yra absoliučiai nebūdingi. Gamta nemėgsta didelių tos pačios rūšies individų susigrūdimų, įsijungia kažkokia savireguliacija.

              Parašė Evier Rodyti pranešimą
              Nors antra vertus, blokiniai namai galbūt ateityje taps pirmąja stotele besikuriantiems Vilniuje užsieniečiams, arba lietuviams iš kitų miestų. Galbūt tai užpildytų tokių butų paklausą, bet čia jau priklauso nuo miesto klestėjimo tendencijų.
              Sakyčiau, kad tai yra labai ankstyvi svarstymai. Daugiau nei pusė vilniečių gyvena tokuose namuose ir tikrai jie artimiausioje prognozuojamoje ateityje niekur nedings.
              Snowflakes will attack U <3

              Comment


                Parašė Evier Rodyti pranešimą

                Kalbant apie blokinius namus, tai ir man įdomu kad jų laukia... Vis dėlto jų paklausa anksčiau ar vėliau pradės kristi, tad ir man atrodo, kad be valdžios priesilietimo tie rajonai taip nestovės amžinai, reikės griaut ir statyt naujus.
                Nors antra vertus, blokiniai namai galbūt ateityje taps pirmąja stotele besikuriantiems Vilniuje užsieniečiams, arba lietuviams iš kitų miestų. Galbūt tai užpildytų tokių butų paklausą, bet čia jau priklauso nuo miesto klestėjimo tendencijų.
                Aš manau, kad taip ir bus. Senukų mažėjant jų buvę butai bus kažkiek paremontuojami ir nuomojami kaip pirmi butai imigrantams ir studentams. Su didele rotacija.

                Ir taip kol bus visiškai iki galo nudrožti. Padoresni gal bus renovuoti taps tiesiog pigesniais, net normaliais daugiabučiais.
                Post in English - fight censorship!

                Comment


                  Parašė spekas Rodyti pranešimą
                  Įdomu ar kylančios būsto kainos pasieks tokį lygį kai finansiškai pradės apsimokėti svarstyti apie blokinukų griovimą. Aišku, reikės galvoti apie kažkokias perkėlimo schemas, gali tekti net valdžios lygyje tai spręsti, nes visada atsiras genijų kurie bus pasiruošę nors ir mirti tarp blokų, kad tik nieko nedaryti.

                  Vilniuje ne plote problema, o jo racionaliame panaudojime.Nebent kas įrodytų kitaip.
                  Niekada neapsimokės griauti, jei galima šalia nusipirkti tuščią sklypą ir ant jo statyti. Vilniuje tiek daug tuščių sklypų ar su visokiais sandėliais, garažais, jog niekada jų nepritrūks ir nereiks vargti su griovimu.
                  Flickr

                  Comment


                    Dėl senų butų man šiaip kyla klausimų. Vilniuje 1989 metais gyveno 640 tūkst., pagal oficialią statistiką beveik 100 tūkst. daugiau nei dabar. Per tuos 30 metų pastayta nemažai naujo būsto, beveik niekas nėra nugriauta, ir paklausa naujiems butams išlieka. Net bandant pridėti besinuomojančius nesiregistravusius vis tiek skaičiai niekaip nesueina. Klausimas - ar yra tuščių butų, kurie laikomi tik kaip turtas ar apleisti, ar dabar žmonių vienam bute tiesiof gyvena mažiau ir vienam žmogui tenka didesnis būsto plotas?

                    Comment


                      Parašė Kristisz Rodyti pranešimą
                      Dėl senų butų man šiaip kyla klausimų. Vilniuje 1989 metais gyveno 640 tūkst., pagal oficialią statistiką beveik 100 tūkst. daugiau nei dabar. Per tuos 30 metų pastayta nemažai naujo būsto, beveik niekas nėra nugriauta, ir paklausa naujiems butams išlieka. Net bandant pridėti besinuomojančius nesiregistravusius vis tiek skaičiai niekaip nesueina. Klausimas - ar yra tuščių butų, kurie laikomi tik kaip turtas ar apleisti, ar dabar žmonių vienam bute tiesiof gyvena mažiau ir vienam žmogui tenka didesnis būsto plotas?
                      Pastoviai uzduodu sau ta pati klausyma. Man atrodo kad paklausa naujem butam dirbtinai suformuota. Bet , ar tikrai tiek daug zmoniu turi tiek pinigu, kad pastoviai pirkinet tuos butus? Kazkoks burbulas.

                      Comment


                        Parašė architip Rodyti pranešimą

                        Pastoviai uzduodu sau ta pati klausyma. Man atrodo kad paklausa naujem butam dirbtinai suformuota. Bet , ar tikrai tiek daug zmoniu turi tiek pinigu, kad pastoviai pirkinet tuos butus? Kazkoks burbulas.
                        Turi žmonės tų pinigų. Žinau, kad naujus auto perka grynais. Manau ir su butais yra taip pat.

                        Comment


                          Parašė Kristisz Rodyti pranešimą
                          Dėl senų butų man šiaip kyla klausimų. Vilniuje 1989 metais gyveno 640 tūkst., pagal oficialią statistiką beveik 100 tūkst. daugiau nei dabar. Per tuos 30 metų pastayta nemažai naujo būsto, beveik niekas nėra nugriauta, ir paklausa naujiems butams išlieka. Net bandant pridėti besinuomojančius nesiregistravusius vis tiek skaičiai niekaip nesueina. Klausimas - ar yra tuščių butų, kurie laikomi tik kaip turtas ar apleisti, ar dabar žmonių vienam bute tiesiof gyvena mažiau ir vienam žmogui tenka didesnis būsto plotas?
                          Yra tokių namų, kur pusė butų nuomojami arba negyvenami. Kas dėl sovietmečio, tai tuomet dauguma gyveno su tėvais arba uošviais.

                          Comment


                            Parašė _rB_ Rodyti pranešimą

                            Turi žmonės tų pinigų. Žinau, kad naujus auto perka grynais. Manau ir su butais yra taip pat.
                            Auto dauguma perka lizingu ar veiklos nuoma, o būstus su paskola. Grynais susitaupyti čia tik vienetai gali arba visokie kontrabandininkai. Beje, nemažai statytojų siūlo apeiti 15% pradinio įnašo reikalavimą butus kelis metus "nuomodami", todėl žmonės dabar gali kaip senais gerais bumo laikais butus vėl pirkti neturėdami nei vieno susitaupyto euro.
                            Paskutinis taisė Lettered; 2019.01.18, 08:02.
                            Flickr

                            Comment


                              Parašė architip Rodyti pranešimą

                              Pastoviai uzduodu sau ta pati klausyma. Man atrodo kad paklausa naujem butam dirbtinai suformuota. Bet , ar tikrai tiek daug zmoniu turi tiek pinigu, kad pastoviai pirkinet tuos butus? Kazkoks burbulas.
                              Pasiima paskolas. Už sovietinio paprasto buto nuomą gali su paskola pasiimti naują butą. Labai dažnas atvejis, kai seną butą išnuomoja ir pasiima paskolą naujam butui. Tuomet tu kažkada turėsi du butus. Seną butą nuomosi prisidurdamas prie pensijos.
                              Paskutinis taisė andyour; 2019.01.18, 08:02.

                              Comment


                                Parašė Kristisz Rodyti pranešimą
                                Dėl senų butų man šiaip kyla klausimų. Vilniuje 1989 metais gyveno 640 tūkst., pagal oficialią statistiką beveik 100 tūkst. daugiau nei dabar. Per tuos 30 metų pastayta nemažai naujo būsto, beveik niekas nėra nugriauta, ir paklausa naujiems butams išlieka. Net bandant pridėti besinuomojančius nesiregistravusius vis tiek skaičiai niekaip nesueina. Klausimas - ar yra tuščių butų, kurie laikomi tik kaip turtas ar apleisti, ar dabar žmonių vienam bute tiesiof gyvena mažiau ir vienam žmogui tenka didesnis būsto plotas?
                                Sakyčiau ir tas, ir tas. Pvz pro langą nuolat matau kelis tuščius butus. Žiūronų neturiu, bet atrodo +/- tušti, šviesos niekada nėra ir t.t. Ploto/žmogui atžvilgiu irgi. Kaip dažnai dabar gyvena 3 kartos po vienu stogu? Seniau neretai ir 4 kartos tilpdavo, tėvai, seneliai, vaikai ir tie jau turintys savo mažą vaiką. Ką jau kalbėt apie bendrabučius, kuriuose seniau būdavo norma net ir šeimom su vaikais. Dabar dažnai konvertuojami į viengungiškus butukus.

                                Buvo statistika, kad medicinos įstaigose yra prisiregistravę virš 620k žmonių. Ir dar garantuotai yra kas nei prisiregistravę pagal gyvenamą vietą, nei pagal polikliniką.

                                Be to, ar pagal 1989 statistiką buvo įtraukti pvz kariškiai? Vien šiaurės miestelyje kiek buvo dislokuota. Priemiesčiuose buvusiose bazėse apgyvendinti turbūt skaičiuotųsi prie rajono.

                                Comment


                                  Parašė Kristisz Rodyti pranešimą
                                  Dėl senų butų man šiaip kyla klausimų. Vilniuje 1989 metais gyveno 640 tūkst., pagal oficialią statistiką beveik 100 tūkst. daugiau nei dabar. Per tuos 30 metų pastayta nemažai naujo būsto, beveik niekas nėra nugriauta, ir paklausa naujiems butams išlieka. Net bandant pridėti besinuomojančius nesiregistravusius vis tiek skaičiai niekaip nesueina. Klausimas - ar yra tuščių butų, kurie laikomi tik kaip turtas ar apleisti, ar dabar žmonių vienam bute tiesiof gyvena mažiau ir vienam žmogui tenka didesnis būsto plotas?
                                  Sovietinio Vilniaus pabaigoje vienam gyventojui teko mažiau nei 18 kv. m naudingo ploto, anksčiau - dar menkiau.

                                  Dabar randu, kad virš 30 kv. m:
                                  https://osp.stat.gov.lt/naujienos?articleId=5138171
                                  ...vidutiniškai vienam gyventojui teko... Vilniaus miesto (30,1 m2) savivaldybėse.

                                  O šiaip tai pas mus darbe iš 30 darbuotojų bene 8 "negyvena" Vilniuje

                                  Kariškiai buvo priregistruoti pagal dalinio "nuolatinės dislokacijos" vietą.
                                  Paskutinis taisė Sula; 2019.01.18, 08:19.

                                  Comment


                                    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                                    Auto dauguma perka lizingu ar veiklos nuoma, o būstus su paskola. Grynais susitaupyti čia tik vienetai gali arba visokie kontrabandininkai. Beje, nemažai statytojų siūlo apeiti 15% pradinio įnašo reikalavimą butus kelis metus "nuomodami", todėl žmonės dabar gali kaip senais gerais bumo laikais butus vėl pirkti neturėdami nei vieno susitaupyto euro.
                                    Dėl auto sakau gryną tiesą, nes turiu pažįstamą, kuris dirba Inchcape Motors ir pasakojo apie tokius, kurie grynus krepšiuose atsineša.

                                    Kitas klausimas, ką jūs manot apie tą principą Rent2Buy? Ar čia bus kažkoks naujas proveržis LT NT rinkoje?

                                    Comment


                                      Parašė mantasm Rodyti pranešimą

                                      Sakyčiau ir tas, ir tas. Pvz pro langą nuolat matau kelis tuščius butus. Žiūronų neturiu, bet atrodo +/- tušti, šviesos niekada nėra ir t.t. Ploto/žmogui atžvilgiu irgi. Kaip dažnai dabar gyvena 3 kartos po vienu stogu? Seniau neretai ir 4 kartos tilpdavo, tėvai, seneliai, vaikai ir tie jau turintys savo mažą vaiką. Ką jau kalbėt apie bendrabučius, kuriuose seniau būdavo norma net ir šeimom su vaikais. Dabar dažnai konvertuojami į viengungiškus butukus.

                                      Buvo statistika, kad medicinos įstaigose yra prisiregistravę virš 620k žmonių. Ir dar garantuotai yra kas nei prisiregistravę pagal gyvenamą vietą, nei pagal polikliniką.

                                      Be to, ar pagal 1989 statistiką buvo įtraukti pvz kariškiai? Vien šiaurės miestelyje kiek buvo dislokuota. Priemiesčiuose buvusiose bazėse apgyvendinti turbūt skaičiuotųsi prie rajono.
                                      Geras pastebėjimas, visų pirma realus Vilniaus gyventojų skaičius yra gerokai didesnis, tarybiniais laikais juk tiek daug kauniečių ir iš kitų miestų nevažiuodavo į Vilnių dirbti.
                                      Visų antra, tarybiniais metais ir nepriklausomybės pradžioje visi gyveno žymiai mažesniame plote, pvz. viena pažįstama 4 asmenų šeima gyveno bendrabutyje, dabar 5 kambarių bute. Taip pat daug buvo tokių, kurie gyveno su tėvais net jau sukūrę šeimas ir turėdami vaikų, o dabar jau turi savo nuosavus būstus. Vilniuje vienam gyventojui tenkantis plotas plotas vis dar mažesnis nei statistiškai vakaruose, tad ir statyti dar yra kam. Galima aišku pardavimo kainą dirbtinai sukelti, jei butai perkami dėl investavimo, bet pvz. nuomos rinkos niekaip dirbtinai neišpųsi, jei pasiūla būtų per didelė ir nebūtų jai paklausos, nebūtų ir tokių didelių kainų.
                                      Paskutinis taisė Lettered; 2019.01.18, 08:14.
                                      Flickr

                                      Comment


                                        Parašė Kristisz Rodyti pranešimą
                                        Dėl senų butų man šiaip kyla klausimų. Vilniuje 1989 metais gyveno 640 tūkst., pagal oficialią statistiką beveik 100 tūkst. daugiau nei dabar. Per tuos 30 metų pastayta nemažai naujo būsto, beveik niekas nėra nugriauta, ir paklausa naujiems butams išlieka. Net bandant pridėti besinuomojančius nesiregistravusius vis tiek skaičiai niekaip nesueina. Klausimas - ar yra tuščių butų, kurie laikomi tik kaip turtas ar apleisti, ar dabar žmonių vienam bute tiesiof gyvena mažiau ir vienam žmogui tenka didesnis būsto plotas?
                                        1) 1989 metais buvo normalu ir įprasta jaunai šeimai gyventi viename bute kartu su tėvais. Dabar - nenormalu.
                                        2) 1989 metais kiekvienam šeimos nariui turėti atskirą kambarį buvo didžiulė prabanga. Dabar gi tai laikoma norma (plius dar papildomo "livingo" reikia).
                                        2) jeigu 1989 metais bute gyveno pagyvenusi šeima (vyras su žmona) - dabar tame bute gyvena viena žmona (nes vyras mirė prieš 20 metų). Buto į mažesnį nekeičia (bet gali daug ir garsiai skųstis, kad maža pensija ir brangus šildymas).

                                        Comment


                                          Parašė _rB_ Rodyti pranešimą

                                          Dėl auto sakau gryną tiesą, nes turiu pažįstamą, kuris dirba Inchcape Motors ir pasakojo apie tokius, kurie grynus krepšiuose atsineša.

                                          Kitas klausimas, ką jūs manot apie tą principą Rent2Buy? Ar čia bus kažkoks naujas proveržis LT NT rinkoje?
                                          Rent2Buy šioks toks proveržis ir buvo. Staigiai išgraibstė Bajoruose, B23 rodos irgi gerai ėjo. Dabar visi pradėjo daryt atseit Rent2Buy. Bet realiai pašnekėjus iš to liko tik pavadinimas. T.y. leidžia nuo rezervacijos datos iki namo pridavimo neskubant susimokėti pradinį įnašą. Per kokius 3-6mėn. Vietoj to, kad pasirašant sutartį iškart reiktų sumokėti solidžią sumą. Tikro Rent2Buy kai porą metų moki nuomą, kuri po to užsiskaito kaip pradinis įnašas yra labai labai mažai.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X