Projektas „Jūros Vartai“

[romas07]

Niekas jokios tvoros negriove ir negriaus artimiausius menesius

[WILD_WEST]

Grius klaipėdietiška Berlyno siena

Klaipėdos gimimo vietą nuo likusio senamiesčio sovietmečiu atskyrusi tvora skaičiuoja paskutines dienas. Tad šiemet, praėjus 20 metų nuo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsikūrimo, gali būti įgyvendintas Klaipėdos Sąjūdžio iškeltas tikslas atiduoti miestui piliavietės teritoriją ir atverti vaizdą į marias.

Piliavietės teritorijoje įsikūrusi įmonė "Klaipėdos laivų remontas" šią tvorą norėtų nugriauti jau iki šiemetinės Jūros šventės. Anot jos direktoriaus Alvydo Butkaus, laukiama tik signalo iš miesto valdžios.

Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius sako, kad tvora gali būti nugriauta dar šiemet, o iki kitąmet į uostamiestį atvyksiančios didžiųjų burlaivių regatos jos vietoje bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.

"Tvora yra mūsų įmonės balanse, tačiau su miesto valdžia yra sudarytas žodinis susitarimas, jog ją griausime tada, kai bus aptvarkytos piliavietės prieigos", - sakė A. Butkus.

Anot jo, vykdant Pilies jachtų uostelio rekonstrukcijos darbus balandį bus pradėtas rekonstruoti ir senasis pasukamasis tiltelis. Rangovai numato jį tvarkyti porą mėnesių, tačiau jei šie darbai nepasibaigs iki Jūros šventės, jos metu piliavietėje gali susidaryti didžiulės žmonių spūstys, nes liktų tik vienas įėjimas į teritoriją - ties Pilies ir Daržų gatvių sankryža.

Balandį bus pradėtas rekonstruoti senasis pasukamasis tiltelis. Jei šie darbai nepasibaigs iki Jūros šventės, jos metu piliavietėje gali susidaryti didžiulės žmonių spūstys, nes liktų tik vienas įėjimas į teritoriją

"Nugriovus tvorą atsivertų teritorijos erdvės, miestiečiai ir svečiai galėtų lengviau patekti į visus čia vyksiančius renginius", - sakė A. Butkus.

Klaipėdos meras R. Taraškevičius teigia, kad signalas griauti tvorą gali būti duotas dar šiemet.

"Kol kas šios tvoros griauti dar nereikia, nes atsivertų tik statybinė aikštelė - dabar čia vyksta Pilies jachtų uostelio rekonstrukcijos darbai. Taip pat prieš griaunant dar reikia sutvarkyti aplinką - negalima atverti netvarkingos teritorijos", - sakė meras.

Jis patikino, kad tvoros tikrai nebeliks iki 2009 metų liepos, kai Klaipėdoje pirmą kartą finišuos didžiausia pasaulinė didžiųjų burlaivių regata "The Tall Ships' Races". Vietoje tvoros bus įrengta iki 200 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.

"Tokia aikštelė čia turėjo atsirasti dar anksčiau, nes šalia Daržų ir Pilies gatvių stovinčiame sporto salės pastate po rekonstrukcijos buvo numačiusi įsikurti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Dėl to prie šio pastato buvo suformuotas sklypas automobilių stovėjimo aikštelei įrengti. Kadangi direkcijos planai pasikeitė, reikės atlikti atitinkamas procedūras. Tačiau jas tikrai baigsime dar šiemet", - tikino R. Taraškevičius.

Beje, dar galioja 1994 m. sausio 13 d. Vyriausybės priimtas nutarimas "Dėl Klaipėdos pilies komplekso regeneravimo", kuriame numatyta, jog "Klaipėdos laivų remontas" gamybinę veiklą turi nutraukti iki 2009 metų.

www.ve.lt 2008-03-27

[4ward]

Skatindama darnią miestų plėtrą, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) šiemet nekilnojamojo turto projektų konkursą pavadino „Už darnią plėtrą“, o pateiktus projektus vertino pagal šiuos kriterijus: nauda miestui ir miestiečiams, architektūrinė, urbanistinė objekto kokybė, įvertinant taip pat vartotojų nuomonę. Pirmą kartą šiemet konkursui pateiktus projektus vertino komisija, sudaryta iš architektų, urbanistų, žiniasklaidos, kraštovaizdžio, vartotojų teisių apsaugos ir kitų specialistų, pranešė LNTPA.

Kaip teigia LNTPA direktorė Dalia Bardauskienė, LNTPA inicijuotas konkursas „Už darnią plėtrą“ – ne vien rinkodaros priemonė, skirta žinomumui didinti. „Daug svarbiau formuoti gerų kokybiškų projektų kūrimo ir įgyvendinimo praktiką. Norime, kad konkursas „Už darnią plėtrą“ taptų savotišku standartu, siekiamybe kuriant, statant, puoselėjant darnios aplinkos kultūrą“, – sako D. Bardauskienė.

Konkurso „Už darnią plėtrą 2007“ nugalėtojai


Daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalų nominacijoje nugalėjo „Vilmestos“ projektas Pilaitės rajone, Vilniuje.


Iš viso kvartaluose yra 14 gyvenamųjų namų. Juose įrengti nedideli, daugiausia 2 arba 3 kambarių butai.


Pagrindinė šių kvartalų idėja – lygiagrečiai gatvėms tarsi ekranus statyti ilgus tūrius, kurie pridengtų vidinius tūrius. Jie būtų artimi architektūrine išraiška, bet skirtųsi planiniu-tūriniu sprendimu. Vidinėse kvartalų erdvėse, susidarančiose tarp šachmatine tvarka išsidėsčiusių pastatų, formuojama gyvenamoji aplinkos infrastruktūra – vaikų žaidimų aikštelės, pėsčiųjų takai, želdynai, automobilių stovėjimo aikštelės.



Projektuotojas – A. Vyšniausko architektų dirbtuvės. Architektai – Algimantas Vyšniauskas, Simonas Klumbys.



Mažaaukščių gyvenamųjų namų kategorijoje nugalėjo „Hanner“ kvartalas „Verkių slėnis“ Vilniuje.


Tai apartamentų gyvenvietė ties ramiu Neries vingiu, Verkių regioniniame parke Vilniuje. Miško apsuptoje, uždaroje teritorijoje suprojektuoti devyni vieno, dviejų ir trijų aukštų namai su mansardomis, kuriuose įrengti 83 2–5 kambarių butai.


Projektuotojas – A.P.F. „Grafo“. Architektas – Raimundas Pilkauskas.


Geriausiu komerciniu-visuomeniniu kompleksu pripažintas „Eikos“ ir „Achemos“ konsorciumo projektas – „Jūros vartai“ Klaipėdoje, I etapas.


2007 m. vasarą ir 2008 m. pradžioje duris atvėrė 3 pirmieji „Jūros Vartų“ projekto pastatai: „Jachtklubas“, „Ryžių malūnas“ ir „Keltininko namas“. Statiniai pripažinti kaip kultūros vertybės ar pastatai, turintys vertingųjų savybių.


Projektuotojas – UAB „Uostamiesčio projektai“. Architektai – Saulius Stripinis ir Snieguolė Stripinienė.



Daugiafunkcinio komplekso miesto centre nominacijoje geriausiu pripažintas „Ranga IV investicijos“ projektas – „Komercinis-gyvenamasis kompleksas „Vilniaus vartai“.


Kompleksas pastatytas didesniame nei hektaro plote. Jį sudaro penki korpusai, iš kurių du pastatyti virš Geležinio Vilko gatvės, pratęsiant tunelį 90 metrų. Siekiant įsilieti į iš dalies suformuotą pakankamai urbanizuotą aplinką, buvo numatyta santūri pastatų išorės apdaila, o griežti, pabrėžtinai funkcionalūs tūriai neturėjo dominuoti miesto panoramoje.


Projektuotojas – UAB „Architektūros kūrybinė grupė“. Architektas – Remigijus Bimba.




Geriausiu daugiafunkciniu verslo kompleksu pripažintas „Ogmios Real Estate“ projektas – daugiafunkcis kompleksas „Babilonas“ Panevėžyje.


Tai miestas mieste, kuriame, anot idėjos autorių, susikerta įvairių pasaulio miestų ir epochų gatvės. Pirmasis prekybos ir pramogų centras „Babilonas“ suvokiamas kaip įvairiausių pasaulio miestų modelis, antrojo prekybos ir pramogų centro pagrindinė idėja – namai.


Pagrindiniai centro išskirtinumą pabrėžiantys akcentai – neįprastas pastato tūris, eksterjeras su antikinėmis kolonomis, ant sienų tapytomis freskomis ir ledo arena viduje.



Projektuotojas – UAB „A TRE“. Architektas – Gintautas Navickas.

www.delfi.lt

[Bandit_romis]

Šioks toks atnaujinimas:

[RDA]

Iš kruizinio laivo – į statybų aikštelę

http://www.klaipeda.daily.lt/

[Eimantas]

Pranešimo spaudai priedas:

Valstybinei kultūros paveldo komisijai,
LR Kultūros ministrui,
Kultūros paveldo departamento direktorei,


DĖL KULTŪROS PAVELDO VERČIŲ IGNORAVIMO IR VERSLO INTERESŲ PROTEGAVIMO PARENGTAME KLAIPĖDOS PILIAVIETĖS SPECIALIAJAME PLANE

2008 04 14

Klaipėdos piliavietės kompleksas su jo gretimybėmis yra išskirtinis LR paveldo objektas. XIII a. čia prasidėjo ir nenutrūkstamai tęsėsi Vakarų Europos civilizacijos sklaida į Lietuvą. Šioje teritorijoje užsimezgė seniausio Vakarų Europos miesto Lietuvoje – Klaipėdos branduolys. Jo vaidmuo tarpkultūriniame regiono dialoge tik pradėtas suvokti. Todėl kiekvienas žingsnis šioje teritorijoje turėtų būti itin pasvertas, kultūros paveldo vertės saugomos, atskleidžiamos (LR teritorijų planavimo įstatymo I sk. 1 str. 27 p.; I sk. 3 str. 4 p.). Susipažinus su rengiamu Klaipėdos piliavietės specialiuoju planu tenka apgailestauti dėl jo kokybės ir akivaizdaus kultūros paveldo verčių nepaisymo, ignoravimo bei aukojimo statybos verslo interesams.
Klaipėdos piliavietės specialaus plano skaidrumas kelia abejones jau dėl finansavimo būdo. Žinoma, kad specialiojo plano rengimas buvo finansuojamas suinteresuotos pusės – UAB „Eika“ ir AB „Achema“. Niekam nėra paslaptis bendrovės UAB „Eika“ siekiai komerciniams tikslams pritaikyti visą piliavietės teritoriją bei jos gretimybes vykdant projektą „Jūros vartai“. Taip pat čia numatyta aukštų modernių pastatų statybos intervencija. Tai ne kartą buvo deklaruota ir žiniasklaidoje (plačiau http://www.jurosvartai.lt/ ; 2008 03 05 Vakarų ekspresas). Specialiojo plano rengėjai galimai buvo įtakojami ne paveldosauginių, bet finansuotojo lūkesčių. Tokias tendencijas atspindi ir kiti projektuotojo UAB „Uostamiesčio projektas“ elementarūs restauravimo principų ignoravimo pavyzdžiai piliavietės gretimybėse: pritaikant – restauruojant XVIII a. Karališkąjį sandėlį išorinis medinių lentų apkalas virto gofruotos skardos imitacija; atkuriant ryžių sandėlį visai nepaisyta ikonografijos, medžiagiškumo, fachverko konstrukcijos; vadinamojo keltininko namelio komplekso pritaikymo – restauravimo metu buvo sužalota dalis vidinių perdangų, pilnai neatkurti dekoro elementai, į fasadą įvesti nebūdingi stiklo priestatai ir t.t.. Minėtų projektuotojų veiklą apvainikavo stiklinio priestato suprojektavimas bei pastatymas ant dalies XVII a. bokšto liekanų. Nors apie jį žinojo projektuotojai bokšto liekanų kampas buvo nuardytas, o akmenys nustumti į upę. Virš likusių iki galo neištirtų bokšto pamatų suformuota paaukštinta mašinų stovėjimo aikštelė, nors tai buvo galima daryti šalia. (2007 03 29 Vakarų ekspresas)
Dar daugiau abejonių šio specialiojo plano skaidrumu kelia jokiais paveldosauginiais argumentais negrindžiamas piliavietės saugomos teritorijos sumažinimas vos ne iki 1/3 buvusio ploto ir apibrėžimas tik dabar formuojamu aplinkinio griovio riba. Pažymime, kad iki šiol neaišku, kas ir kokiu pagrindu apibrėžė šio griovio perimetrą, išdavė leidimus žemės kasimo, įlaido kalimo bei kitiems darbams. Dabar formuojamas griovys neprimena nei XVII a., nei XX a. pr. fosos formos. Tai iliustruoja ne tik gausi kartografinė (planai, brėžiniai), bet ir ikonografija (piešiniai, nuotraukos). Akivaizdžiai ignoruojamos kompleksinės objekto vertės – buvę 4 bastionai/ salos. Šiuo metu aptikti du. Tikėtina juose aptikti ir seniausių piliavietės bei miesto raidos kultūrinių sluoksnių. Būtent tokią vietą tarp Sukilėlių gatvės ir griovio ketinama užstatyti 4 aukštų statiniais. Esą taip bus užtikrintas vaizdas į piliavietę iš miesto pusės. Kitą panašų, niekada nebuvusių statinių kompleksą, numatyta statyti tarp griovio ir Žvejų gatvės. Panašu, kad specialiojo plano rengėjai čia vadovavosi ne paveldosauginėmis nuostatomis, o jau išdalintų sklypų išdėstymu ir jų savininkų interesais. Rengėjai nepateikė jokio kito argumento dėl kurio reikėtų piliavietės teritoriją mažinti ar atsisakyti anksčiau nustatytų ribų su minėtais sklypais imtinai. Naujai apibrėžiant piliavietės teritoriją ant jos ribos atsidūrė ir kiti svarbūs šio komplekso objektai. Minėtasis, jau XVII a. 4 d. planuose užfiksuotas, bokštas. Jis užtikrino pilies saugumą iš marių bei saugojo upės žiotis. XIX a. bokšto dalis buvo integruota į vėlesnį pastatą stovėjo iki 1922 m. Specialiojo plano rengėjų nesudomino ir netoli bokšto aptiktas požeminis tunelis. Pilies komplekso dalį - tunelį mini XVIII a. ir XX a. pradžios šaltiniai. Vien šių aplinkybių užtenka piliavietės specialiojo plano korekcijai.
Atkreipiame dėmesį į dar kelis specialiojo plano rengėjų „nepastebėtus“ aspektus susijusius su piliavietės gretimybėmis. K. Demerecko studija (ją užsakė UAB „Uostamiesčio projektas“) skirta pietinio Dangės žiočių rago ir piliavietės gretimybių raidai patvirtino, kad pilies egzistavimo laikotarpiu čia nebūta aukštesnių nei 2,5 aukšto pastatų. XVIII a. pabaigos dominante buvo tristogis sandėlis (vėlesnis ryžių malūnas) ir tvirtovės komendanto namas ant pilies pylimo. Tristogis sandėlis buvo pastatytas taip, kad netrukdytų pilies įgulai stebėti marias. XIX – XX a. piliavietės prieigas papildė laivų statyklos kompleksas. 1934 – 1938 m. prieš piliavietę iškilo ažūrinis elingas. 1939 – 1944 m. prie upės karo reikmėms pastatytas 3,5 – 4 aukštų cechas buvo svetimkūnis (visiems oponuojantiems siūlome atidžiai įsižiūrėti į pačio cecho korpuso nuotrauką ir langus, o ne laiptinės – bokštelio langelius). Netrukus jis buvo subombarduotas. Nesuprantamas specialiojo plano rengėjų noras orientuotis į šį trumpai karo tikslams tarnavusį cechą, o ne kitus 1,5 – 2,5 statinius (jų fotografijos yra išlikusios). Įteisinus 6 aukštų pastatų statybą prie upės kranto būtų didelis praradimas istoriniam kraštovaizdžiui iš Pietinio upės rago, marių, Kuršių nerijos nacionalinio parko: 1. nebedominuotų piliavietė; 2. nebedominuotų jūrinio paveldo objektai – elingas ir atkurto ryžių sandėlio siluetas; 3. galimybė išsaugoti XIX – XX a. pr. istorinio kraštovaizdžio ir piliavietės verčių dalį būtų negrįžtamai prarasta.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus iš Kultūros paveldo departamentą ir reikalaujame:

1. Atšaukti Klaipėdos piliavietės specialiojo planą, kol nebus sugrąžinta piliavietės apsaugos riba.
2. Atsižvelgiant į istorinio kraštovaizdžio vertes ir išplečiant apsaugos teritorijas apimant susijusias gretimybes (bastionų, bokšto liekanas, požemį) inicijuoti Klaipėdos piliavietės specialiojo plano papildymus.
3. Siekiant išsaugoti piliavietės ir jūrinio paveldo objektų dominavimą nenumatyti aukštesnio kaip 2,5 aukšto užstatymą prie upės pakrantės ir tarp gatvių ir pilies griovio.
4. Skubiai imtis tyrimo dėl atsakingų KPD pareigūnų veiklos įvertinimo, galimo privačiųjų ir viešųjų interesų supainiojimo ar korupcinių santykių su specialiojo plano finansuotoju.

Valstybinę kultūros paveldo komisiją prašome paskatinti Kultūros paveldo departamentą imtis ryžtingesnių veiksmų apsaugant Vakarų Europos kultūros paveldą Klaipėdos mieste ir inicijuoti Kultūros departamento Klaipėdos teritorinio padalinio pareigūnų veiklumo/neveiklumo įvertinimą dėl šiame kreipimesi minėto konkretaus atvejo.


Alternatyvios kultūros paveldo komisijos narys Klaipėdoje Dainius Elertas

Atsakymo laukiame: Šilutės pl. 57, Klaipėda

[romas07]

kaip ir visur

[URBANISTAS]

Įžvelgiu šiame pranešime nemažai absurdiškų minčių...

[Pilietis]

Sveiki,
perskaičiau temą ir kilo mintis: šiame "Jūros vartų" projekte visų lygių planavimo ir projektavimo dokumentai ruošiami vienu metu arba jų ruošimo laikas bent iš dalies persidenga:
1. Paveldo apsaugos specialiajam planui nepritarė Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (jei teisingai suprantu, po 2008.04.14 Dainiaus Elerto laiško DĖL KULTŪROS PAVELDO VERČIŲ IGNORAVIMO...)
2. Teritorijos detalusis planas dar nepatvirtintas (2008.05.07 baigėsi viešasis svarstymas http://www.klaipeda.lt/klaipeda/cont...categoryId=710 )
3. "Danės galerijos" konkursas paskelbtas ir eina į pabaigą
4. Krantinių projektas įgyvendinamas.

Kilo klausimas: Tai šie projektai vienas su kitu nėra susiję? Ar galima patvirtinti žemesnio numerio projektą, kol aukštesnio numerio nėra patvirtintas?

[4ward]

Krantiniu yra atskiras proj. kuris finansuojamas savivaldybes ir ES lesomis, joms rekonstruot jokiu spec. ar det. planu nereikia.
Teritoriju planavimo dokumentu rengimas gali persidengti, tik tvirtinimas turi buti pagal svarba. Patvirtinamas specialus planas, tada tvirtinamas detalus, kuris turi atitikt spec. plana, tada gali but derinamas vieno ar kito pastato tech proj, kuris tures atitikti ir spec ir det. planus

[URBANISTAS]

Konkursiniai darbai: http://www.architektams.lt/konkursai...&konk-darb=305

[TheNewYork_er]

Gaila, kad pateikta ne per daugiausiai medziagos apie kiekviena projekta. Is to ka maciau, tai man labiausiai patiko darbas 310503 (antras nuo galo). Nors uzstatymas ten numatytas tankus, taciau tai man ir patinka, nes primins tipini senamiescio uzstatyma. Dengta galerija leis pritraukti zmoniu visus metus, taip pavyks ta teritorija palaiktyti pastoviai gyva. Turetu buti jauku.
Nei viename projekte nepatiko elingo 'uzpildymo' sprendimai.
Man dar patiko projekto 415097 (3-as nuo galo) siulymas stogo erdve paversti dar viena aikste.Sitaip atsivetu naujos apzvalgos erdves, Tik bijau, kad ten butu mazai zmoniu, del vyraujanciu veju

[uzstatymas]

Darbas 310503 tikrai neblogas,kuriamas jaukus kvartaliukas dalinai atkartojants senaji uzstatymą.Tik jo pagrindinis akcentas-ledo lytis,ar kas ten tokia - niekaip nesiderina,nors architektas ir praleido ledo juosta per namuku stogus.Man visai nieko darbas 415097-zaismingas, susiliejantis su senaja architektura ir tuo paciu modernus.
Darbe 485948 povandeninio laivo-namo ideja is dalies kicas,bet man visai patiko-zaismingai atrodo ir tikarai ne viena maloniai nustebintu..We are living in yellow submarine,yellow submarine,
yellow submarine........

[URBANISTAS]

Darbas 310503 tikrai neblogas,kuriamas jaukus kvartaliukas dalinai atkartojants senaji uzstatymą.Tik jo pagrindinis akcentas-ledo lytis,ar kas ten tokia - niekaip nesiderina,nors architektas ir praleido ledo juosta per namuku stogus.Man visai nieko darbas 415097-zaismingas, susiliejantis su senaja architektura ir tuo paciu modernus.
Darbe 485948 povandeninio laivo-namo ideja is dalies kicas,bet man visai patiko-zaismingai atrodo ir tikarai ne viena maloniai nustebintu..We are living in yellow submarine,yellow submarine,
yellow submarine........

Na kico jokio nera povandeninio laivo istatyme i elinga, as kaip suprantu ten butu idetas tikras, nesenai rastas beroc estijoj lietuvos povandenins laivas...
Tavo minima ledo lytis- tai tiesiog stiklo galerija, kuri jungia siulomus pastatus. Tai buvo nurodyta salyga, konkurso salygose..

[Eimantas]

Na kico jokio nera povandeninio laivo istatyme i elinga, as kaip suprantu ten butu idetas tikras, nesenai rastas beroc estijoj lietuvos povandenins laivas...
Tavo minima ledo lytis- tai tiesiog stiklo galerija, kuri jungia siulomus pastatus. Tai buvo nurodyta salyga, konkurso salygose..

Estijoje rastas ne povandeninis Lietuvos laivas, tokių niekados Lietuva neturėjo, r radinio iškėlimą reikėtų vertinti skeptiškai, mano nuomone.

[URBANISTAS]

Estijoje rastas ne povandeninis Lietuvos laivas, tokių niekados Lietuva neturėjo, r radinio iškėlimą reikėtų vertinti skeptiškai, mano nuomone.

aaa sumaisiau. tai koki rado, gal gali primint?

[ValdasJ]

Jei apie "Prezidentą Smetoną" kalbat tai ten minininkas:
Suomijos įlankos dugne aptiktas „Prezidentas Smetona“ (balsas.lt)

[Tomasl]

Nieko gero.
apatiški arba išsisėmę dalyviai.

[toshas]

citata, daug sakantis komentaras:
"Juokingiausia, kad sąlygas konkursui ruošia kelis mėnesius, o konkurso atlikimui skiria pusantro mėn. Tai sulaukiam ir atitnkamo rezultato. Manau visa problema yra sąlygose, kuriose prašoma išplanavimo, o įdėjai paskui nelieka laiko..."

ir apskritai, manau vien iš samoningumo nelabai verta buvo dalyvauti, esant tokioms sąlygoms. kad ir dėl parkingo elinge - man bjauru tiesa sakant.
taigi ta milžiniška bomba ar "submarinas" - tsakant kogero kontekstualiausias ir marinistiškiausias darbas, mano nuomone.

[uzstatymas]

ir apskritai, manau vien iš samoningumo nelabai verta buvo dalyvauti, esant tokioms sąlygoms. kad ir dėl parkingo elinge - man bjauru tiesa sakant.

Visiskai su jumis sutinku.Aišku nereiketų pamiršti kad požeminis parkavimas Klaipedos senamiesty bevei neimanomas - aukstas pozeminio vandens lygis.Kur jį statyti šiuo atveju - labai geras galvosūkis.