[†] Vilniaus miesto bažnyčios

[TrippleA]

Nežinojau. Pasirodo, Vizičių vienuolyno ansamblis (kur buvo Rasų kolonija) atsikratė kalėjimo. Straipsnis 2018.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/kultura/istori...status-8272341

Dabar belieka iškrapštyti vienintelę likusią votį:

Tai jau seniai. Ten iskelus ta kalejima galima butu antra Paupi formuot ant kiek ten vietos yra.

[spekas]

Nežinojau. Pasirodo, Vizičių vienuolyno ansamblis (kur buvo Rasų kolonija) atsikratė kalėjimo. Straipsnis 2018.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/kultura/istori...status-8272341

Dabar belieka iškrapštyti vienintelę likusią votį:

[Romas]

Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia
Foto 2023.10


įėjimas


Pirmas aukštas. Jame veikia kavinė


Dešinjei laiptai


Antras aukštas
Jame transliojamos mišios iš III aukšto




Trečias aukštas




Kairieji laiptai


Socializacija po mišių

[Romas]

Man vienam ji gražiai atrodo ir taip? Turi kažką magiško, labai specifinę aurą. Gal geriau reiktų palikti, bent kol išmoks lietuviai rekonstruoti dalykus? Ar nebus taip, kad bukai užtinkuos viską ir atrodys kaip Disneyland'as?

Pritariu, man ji tokia, kokia yra, galėtų ir likti, kaip paminklas prievartiniam sovietmečio ateizmui ir visam nesiskaitymui su paveldu. Bažnyčia sudarkyta, bet sudarkyta taip įspūdingai, kad tikrai galėtų tapti puikiu traukos objektu.

Dėl Marijos bažnyčios Savičiaus g. buvo svarstomi visi variantai. Taip pat ir nedaryti nieko, arba palikti kaip muziejų komunizmo destrukcijai. Tai yra apgalvotas, išdiskutuotas sprendimas, ir tie, kas priėmėm sprendimą, tikrai turi argumentų.

Iš architektūrinio konkurso sąlygų:
"Konkurso tikslas – rasti šiuolaikiškus, lanksčius interjero sprendinius, kuriuose derėtų nauja ir sena, o pastatas būtų transformuotas taip, kad jame vienu metu viena kitai netrukdydamos galėtų vykti skirtingos veiklos, per erdvių manipuliacijas atsirastų pilietinių ir sakralinių funkcijų sinergija"

Vilniuje pilna barokinių bažnyčių, po restauracijos ši taps vos viena iš jų. Aš, aišku, esu pasiruošęs ginčytis, ar reikia palikti šią bažnyčia kaip yra ar restauruoti. Bet tas faktas, kad tau ši idėja atrodo taip šokiruojančiai rodo, kad tu nelabai supranti apie ką tu šneki.

Kaip bus toliau su bažnyčia, tai bus ilgos diskusijos.
Po sovietmečio buvo uždaryta ir kai kurios suniokotaos suniokota pusė bažnyčių:

Beveik nebuvo suniokotos, nors ir buvo uždarytos: Arkikatedra, Visų Šventųjų, Šv, Kotrynos, Šv. Jono, bažnyčios
Nėra žymės ar mažai žymių po uždarymo ar suniokojimo: Šv, Jokūbo ir Pilypo (Lukiškių), Bernardinų, Dievo Gailestingumo, Šv. Baltramiejaus (Užupio), Šv, Kazimiero, Naujosios Vilnios Švč. M. Marijos Taikos Karalienės bažnyčios
Lėtai vyksta atnaujinimas, dar yra didelės suniokojimo žymės: unitų (graikų katalikų) Švč.Trejybės Pranciškonų bažnyčiose
Visiškai suniokota yra tik Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia

Rodyti Vilniaus svečiams ir pasakoti apie ateistų bei komunistų siautėjimą labai įtaigu Pranciškonų ar Marijos Ramintojos bažnyčioje.
Tačiau reikėtų paklausti pačių tikinčiųjų - ar jiems (ypač seno amžiaus žmonėms) patogu lipti melstis gaisrinais laiptais į trečią aukštą

[VLR]

Sakyčiau nereikia visko aklai kopijuoti iš vakarų. Pagalvokit kiek išlikusio paveldo turi jie, ir kiek mes. Mes tiesiog negalime sau leisti palikinėti bažnyčias ir dvarus apleistus (jau nekalbant apie Vilniaus senamiestį), nes palyginus su vakarų Europa mes jų turime tikrai mažai.

Vilniuje yra virš penkiasdešimties bažnyčių, ne ką mažesniame Hanoveryje randu devynias, tris kartus didesniame Hamburge - apie 20. Tad nesu tikras dėl šito.

[R.D.]

Ramiai. Tik savo įspūdį parašiau. Nieko neišmanau apie polichromiją ar restauravimą, bet per dažnai restauratorių darbai primena visiems
Galbūt, prieš restauruojat, reikėtų projekto viešinimo (jeigu nevyksta tokie)? Galbūt reikėtų privalomų užsienio ekspertų išvadų? Gal dar kažko, kas, na, nežinau, neišplėštų iš žmonių mylėto (t.y. susijusio su įvairiais asmeniniais prisiminimais) ir per daug metų įsigyvenusio vaizdo? Arba priešingai, viešinimas ir aiškinimas visuomenei leistų prisitaikyti/pasiruošti prie grįžimo į originalią (?) išvaizdą.
Pernelyg dažnai lieku su įspudžiu, kad Vilniuje žmonių istorinis atminimas nieko nereiškia – ateina nauji ir (dažniausiai gana barbariškai) rauna tavo istoriją su šaknimis, savame mieste pasijunti tarsi svetimu (taikau tik Senamiesčiui ir Naujamiesčiui).

Ir kada taip Lietuvoje su kilnojamųjų restauracija nutiko, kaip buvo suniokota sieninė tapyba arba paveikslas? Juk netgi tada, kai nutinka klaidos (o jo nutinka kaip ir visų profesijų atstovams, ieškoma geriausio būdo ištaisyti, nes nėra tokio, kuris klaidų nedarytų, ypač daug specifinių žinių reikalaujančiame darbe neteisingai pasirinkus medžiagas, neatsiželgus į kitus faktorius ir t.t.). Jūsų pateiktas pvz. juk netinka, ne profesionalas padarė tokią klaidą ir sugadino objektą. Kitas reikalas, kad bet kokiam tvarkybos projektui atliekami tyrimai (žr. PTR "Tvarkybos darbų rūšys"), kuriuos atlieka atskiri specialistai, t.y. pastato fasado atveju (1) architektūros natūriniai tyrimai; (2) polichromijos ir sienų tapybos tyrimai. Ir, žinoma, (3) istoriniai kaip projekto sudėties dalis. Jeigu restauruojamas kilnojamas daiktas, rengiama restaravimo programa, kuri tvirtinama restautavimo tarybos, sudarytos iš restauratorių... Visi projektai yra viešinami, bet kokia iš to nauda visuomenei, jeigu didžioji dauguma nesupras, kas ten parašyta ir ką jie ten sužinos, polichromijos tyrimų rezultatus ar architektūrinių tyrimų duomenis? Juk bet kokio projekto sprendinys yra kelių tyrimų suma, kurią apibendrina vienas projektas ir jam išduodamas atsakingos institucijos leidimas.

Aš galiu su jumis sutikti dėl paskutinio teiginio tik tiek, kiek tai liečia, pvz., gatvių, stotelių pavadinimus, kurie keičiami tiesiog bet kaip Vilniaus m. savivaldos atitinkamos komisijos sprendimais, bet tikrai tai nėra pastatų restauracija, kur yra daug saugiklių (specialisto atestavimas, projekto paruošimas, leidimo išdavimas, darbų tikrinimas, jų priėmimas). Tokia nuomonė gali susidaryti tik dėl to, kad paprasčiausiai Vilnius labai apleistas ir mes pripratome prie bet kaip nudažytų, aptrupėjusių, neprižiūrėtų fasadų. Kaip visad sakau tokiais atvejais, kaip nuolat gyveni kiaulidėje, tampi kiaule.

[Romas]

Gerai būtų diskusiją apie Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios atnaujininmą iškeklti į bažnyčių skiltį, nes čia ji pasimes tarp 250 puslapių apie naujus daugiabučius ir įrenginėjamas palėpes.

[AšNeRobotas]

Pernelyg dažnai lieku su įspudžiu, kad Vilniuje žmonių istorinis atminimas nieko nereiškia – ateina nauji ir (dažniausiai gana barbariškai) rauna tavo istoriją su šaknimis, savame mieste pasijunti tarsi svetimu (taikau tik Senamiesčiui ir Naujamiesčiui).

Šnekėk konkrečiais pavyzdžiais. Kur barbariškai restauruota?

[Romas]

O šito jau seniai laukiau.

Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios, Savičiaus g. 15 atnaujinimas


Jos situacija komplikuota, nes sovietmečiu buvo įrengti keli aukštai išliejant gelžbetonines perdangas ir dar lifto šachtą pastatant vidury pagrindinės navos... Konstrukcijas, išskyrus lifto šachtą, atrodo ruošiamasi palikti, nes, bent jau anksčiau, buvo abejojama dėl bažnyčios stabilumo šalinant gelžbetonines konstrukcija. Na, tebūnie paliktos perdangos. Svarbu pagaliau bus atnaujinta dar viena bažnyčia ir atidaryta naudojimui. Pakankamai bus daug išspausta ką galima išspausti iš tokios situacijos.

https://sa.lt/vilniaus-centre-esanci...sis-du-darbai/



Bažnyčia šiuo metu atrodo taip:
https://pamirsta.lt/mergeles-marijos...ojos-baznycia/

Labai džiaugiuosi, kad VIlniuje vyksta toks intensyvus bažnyčių atnaujinimas.
Šiuo metu atnaujinamos:
- Petro Povilo,
- Viešpaties dangaus žengimo (kur Misionierių sodas),
- Jokūbo,

Katik baigta atnaujinti:
- Kotrynos
- Arkangelo Rapolo (prie VCUP)
- Šv Trejybės Graikų apeigų (prie Aušros vartų)

Ačiū už geras naujienas

[cozzamarra]

O kaip reikėjo resutauruoti, nesiremti polichromija? Palikti carines ir velesnes spalvas, neatkurti neišlikusių architektūrinių elementų. Kam tada restauracija apskirtai. Kažkoks aptemimas.
Man šita diskusija primena "googleLT" tipo žmonių didžiulę empatiją netvarkai ir apsileidimui, dangstantis tariama "autentika".

Ramiai. Tik savo įspūdį parašiau. Nieko neišmanau apie polichromiją ar restauravimą, bet per dažnai restauratorių darbai primena visiems gerai žinomą restauraciją:



Galbūt, prieš restauruojat, reikėtų projekto viešinimo (jeigu nevyksta tokie)? Galbūt reikėtų privalomų užsienio ekspertų išvadų? Gal dar kažko, kas, na, nežinau, neišplėštų iš žmonių mylėto (t.y. susijusio su įvairiais asmeniniais prisiminimais) ir per daug metų įsigyvenusio vaizdo? Arba priešingai, viešinimas ir aiškinimas visuomenei leistų prisitaikyti/pasiruošti prie grįžimo į originalią (?) išvaizdą.

Pernelyg dažnai lieku su įspudžiu, kad Vilniuje žmonių istorinis atminimas nieko nereiškia – ateina nauji ir (dažniausiai gana barbariškai) rauna tavo istoriją su šaknimis, savame mieste pasijunti tarsi svetimu (taikau tik Senamiesčiui ir Naujamiesčiui).

[Vilniaus gyventojas]

Sakyčiau nereikia visko aklai kopijuoti iš vakarų. Pagalvokit kiek išlikusio paveldo turi jie, ir kiek mes. Mes tiesiog negalime sau leisti palikinėti bažnyčias ir dvarus apleistus (jau nekalbant apie Vilniaus senamiestį), nes palyginus su vakarų Europa mes jų turime tikrai mažai.

[VLR]

Kaip ir Vokietijos atveju lygini po antro pasaulinio karo subombarduotas bažnyčias, iš kurių liklo tik kiautas arba bokštas ir kurios dėl 50-60 metų modernistinio patoso, galbūt ir pinigų stygiaus nebuvo atstatytos, su visiškai gero stovio bažnyčia.



Šitas bokštas labai gerai iliustruoja tavo atgumentų absurdiškumą, dėl restauracijos, nes nors tik bokštas telikęs, bet jis yra restauruotas, šiaip visuose tavo pavyzdžiuose griuvėsiai yra restauruoti, kiek ten jų belikę.

Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia nėra griuvėsis, ji turi sienas stogą ir bokštą. Tavo kliedesiai, kad reikia palikt purviną , apsilupinėjusį, sovietinėm spalvom nudažytą fasadą, yra neadekvatūs ir savo pavyzdžiais nieko neįrodei.


Būtų.

Taigi sakiai, kad pilnas restauravimas yra post sovietinis ir rytietiškas.

https://www.spiegel.de/international...-a-702856.html

Ne visos tos bažnyčios yra ‘restauruotos’, yra pilna ir nerestauruotų tarp jų. Kad ir Hamburgo miesto dominantė St. Nicholas Church yra apsilupus ir aptrupėjus. Ar bažnyčia yra palikta nerestauruota kaip memorialas antram pasauliniam karui, revoliucijai ar sovietiniam ateizmui esmės nekeičia - palikti nerestauruotą bažnyčią yra pakankamai įprasta praktika ir to svarstymą vadinti kliedesiais gali tik žmogus, neiškišęs nosies iš savo mikrorajono. Panašu, kad toks variantas ir buvo rimtai svarstomas šios bažnyčios atveju, ir kitaip būti nelabai galėjo.

Beje, aš nesakiau, kad pilnas atstatymas yra rytietiškas. Pats aktyviai palaikiau vokiečių gatvės pastatų atstatymą. Aš sakiau, kad galvojimas, kad bet kas, kas nėra idealiai nušpakliuota yra blogai yra rytietiškas. Tai yra du skirtingi dalykai.

[Alfas Vingys]

Dėl Marijos bažnyčios Savičiaus g. buvo svarstomi visi variantai. Taip pat ir nedaryti nieko, arba palikti kaip muziejų komunizmo destrukcijai. Tai yra apgalvotas, išdiskutuotas sprendimas, ir tie, kas priėmėm sprendimą, tikrai turi argumentų.

Iš architektūrinio konkurso sąlygų:

"Konkurso tikslas – rasti šiuolaikiškus, lanksčius interjero sprendinius, kuriuose derėtų nauja ir sena, o pastatas būtų transformuotas taip, kad jame vienu metu viena kitai netrukdydamos galėtų vykti skirtingos veiklos, per erdvių manipuliacijas atsirastų pilietinių ir sakralinių funkcijų sinergija"

[AšNeRobotas]

- Coventry Cathedral, UK - antro pasaulinio karo metais apgriauta bažnyčia, neatstatyta, palikta kaip paminklas karui
- Holyrood Church, Southampton, UK - antro pasaulinio karo metais apgriauta bažnyčia, neatstatyta, palikta kaip paminklas karui
- St Thomas church Birmingham, UK - antro pasaulinio karo metais apvriauta bažnyčia, neatstatyta (ypač apatinė dalis)

Kaip ir Vokietijos atveju lygini po antro pasaulinio karo subombarduotas bažnyčias, iš kurių liklo tik kiautas arba bokštas ir kurios dėl 50-60 metų modernistinio patoso, galbūt ir pinigų stygiaus nebuvo atstatytos, su visiškai gero stovio bažnyčia.

- Tour Saint Jaques, Prancūzija

Šitas bokštas labai gerai iliustruoja tavo atgumentų absurdiškumą, dėl restauracijos, nes nors tik bokštas telikęs, bet jis yra restauruotas, šiaip visuose tavo pavyzdžiuose griuvėsiai yra restauruoti, kiek ten jų belikę.

Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia nėra griuvėsis, ji turi sienas stogą ir bokštą. Tavo kliedesiai, kad reikia palikt purviną , apsilupinėjusį, sovietinėm spalvom nudažytą fasadą, yra neadekvatūs ir savo pavyzdžiais nieko neįrodei.

Bet kokiu atveju - Lietuvoje toks apgriautos bažnyčios palikimo Vilniaus centre variantas tikrai būtų svarstytinas ir nieko absurdiško tame nebūtų.

Būtų.

Kaip ir svarstytinas yra jos pilno restauravimo variantas.

Taigi sakiai, kad pilnas restauravimas yra post sovietinis ir rytietiškas.

https://www.spiegel.de/international...-a-702856.html

A New Look at Germany's Postwar Reconstruction

Germany's rebirth following the annihilation of World War II is nothing short of a miracle. But the country's reconstruction was not without controversy and it resulted in cities filled with modernist buildings which have not aged well. Now, a new wave of construction is underway coupled with a new desire to rebuild the old.

[bucaneer]

Ketinau šiandien apsitvarkyti butą, bet galvoju gal geriau palikti kaip monumentą, įamžinantį šiandieną, kai nusprendžiau nebesitvarkyti.

Visi išvardinti pavyzdžiai yra karo ar gamtinių stichijų smarkiai apgriauti pastatai, kurių restauracijai būtų reikėję sudėtingų brangių statybų. Tai visiškai nepanašu į Augustijonų bažnyčios situaciją. Ar kur nors yra pavyzdžių, kur pastatas dėl apsileidimo kelis dešimtmečius liko neperdažytas, ir paskui buvo sąmoningai priimtas sprendimas daugiau niekada jo neperdažyti?

[VLR]

Nei čia apleistas pastatas, nei kažkoks monumentas. Pakeista pastato paskirtis, o jis pats geros būklės.

Ką? Tai yra antro pasaulinio karo laikais apgriauta bažnyčia, kuri yra palikta be atstatyto bokšto. Pilna tokių bažnyčių ir ne Vokietijoje, vien UK turime:

- Coventry Cathedral, UK - antro pasaulinio karo metais apgriauta bažnyčia, neatstatyta, palikta kaip paminklas karui
- Holyrood Church, Southampton, UK - antro pasaulinio karo metais apgriauta bažnyčia, neatstatyta, palikta kaip paminklas karui
- St Thomas church Birmingham, UK - antro pasaulinio karo metais apvriauta bažnyčia, neatstatyta (ypač apatinė dalis)

Galima ir senesnių variantų pažiūrėti:
- Tour Saint Jaques, Prancūzija
- Carmo Covent Lisboa
ir kt.

Yra, aišku, ir atstatytų bažnyčių, įskaitant toje pačioje Vokietijoje.

Bet kokiu atveju - Lietuvoje toks apgriautos bažnyčios palikimo Vilniaus centre variantas tikrai būtų svarstytinas ir nieko absurdiško tame nebūtų. Kaip ir svarstytinas yra jos pilno restauravimo variantas.

[TrippleA]

https://birdinflight.com/en/architec...%20got%20wrong.

Drezdenas puikus irodymas, tiek Vilniuj, tiek Klaipedai, kad senamiescius ne tik, kad galima atsatyt, bet ir butina. Nereik visko atkurinet, kaip buvo, iskyrus Vilniaus Didziaja sinagoga ir Layuryno Guceviciaus nama ir Sv Jono Baznycia su Birzos pastatu Klaipedoj, bet laikyt tuscius skverus, kur gali pamyzt, pagert, pavemt, o paskui pamiegot ir nieks neras, ar stalinines budas Vokieciu g. yra kvaila.

[AšNeRobotas]

Dirbtinis griovimas nėra tas pats, kas apgriūvimas dėl istoriniu priežasčių. Tai yra bendra nuovoka, man keista, kad tokius dalykus reikia tau paaiškinti. Eilinis kaimietiškas, post sovietinis bandymas suabsurdinti nuomonę - apgailėtina.

Man nekeista, kad tavo kognityviniai sugebėjimai neišneša jog tai buvo sarkazmas.

Tokių miestų yra daugybė, vien Hanoveryje yra dvi tokios bažnyčios. Vokietijoje jų yra tiek daug, kad kiniečiai, bandydami kopijuoti tipiškus vokiškus miestus, stato apgriautas bažnyčias.

Vokietija ir jos per antrą pasaulinį karą sugriauti pastatai, tarp jų ir bažnyčios, turi savo specifiką ir bendresnį įamžinimo kontekstą, tuo labiau, kad yra ir tokių "rytietiškos Europos" pavyzdžių kaip Dresdenas kurie kaip tik bando nusikratyt tokio socialistinio įamžinimo pavyzdžių kaip, kad tu čia siūlai. Kliedesiai apie Kinijos kopijas yra visiškai neaktualūs tavo teiginiams kuriuos tu čia bandai įrodyt.

What did they do with the old buildings during the GDR period?

Some were demolished, and others remained but were not reconstructed. Socialists were thankful for the destruction of churches and palaces and didn’t plan to rebuild them. The new regime wanted to show that Dresden was a place for a new Socialist project.

They left a few buildings up because they didn’t know what to do with them, like the Frauenkirche in the city center. They turned its ruins into a major memorial to Allied atrocities, with a big heap of black, scorched stone.

Dresden was rebuilt twice: first, after the war, and for the second time — 50 years later in the 1990s and the 2000s. What did the second reconstruction aim to achieve?

When the GDR ended, the authorities decided to eliminate the Socialist heritage. And that was a problem. They didn’t know what to do with the numerous Socialist monuments in the city. Even renaming the streets was difficult — older people still use the old street names.

Another goal was to restore the city’s historic center. It was rebuilt from scratch as it was before the bombing. The ruined Frauenkirche was reconstructed, too.

https://birdinflight.com/en/architec...%20got%20wrong.

Vienu žodžiu, pats esi latentinis socialistas.

Dar vienas iš Londono:
https://www.google.com/maps/@51.5515...aZKLOja91w!2e0

Nei čia apleistas pastatas, nei kažkoks monumentas. Pakeista pastato paskirtis, o jis pats geros būklės.

[VLR]

Jeigu su perforatorium padaužysi ją labiau, gal pritrauks daugiau turistų?

Dirbtinis griovimas nėra tas pats, kas apgriūvimas dėl istoriniu priežasčių. Tai yra bendra nuovoka, man keista, kad tokius dalykus reikia tau paaiškinti. Eilinis kaimietiškas, post sovietinis bandymas suabsurdinti nuomonę - apgailėtina.

1. Nėra krūvos kitų vakarų Europos miestų kurie senamiesty palieka griuvėsius.

Tokių miestų yra daugybė, vien Hanoveryje yra dvi tokios bažnyčios. Vokietijoje jų yra tiek daug, kad kiniečiai, bandydami kopijuoti tipiškus vokiškus miestus, stato apgriautas bažnyčias.

Va dar vienas pavyzdys iš Berlyno:
https://en.m.wikipedia.org/wiki/Kais...emorial_Church

Dar vienas iš Londono:
https://www.google.com/maps/@51.5515...aZKLOja91w!2e0

2. Kas tau yra "cool" nėra aktualu kalbant apie paveldą.

Tu teisus: tai, kas aktualu vakarų Europos miestams kabant apie paveldą, nėra aktualu rytų Europos euroremontiniam paveldo supratimui.

3. Renovuoti paveldą nėra "rytų europiečių nuomonė".

Kai kuriais atvejais akivaizdžiai yra.

[AšNeRobotas]

Pritariu, man ji tokia, kokia yra, galėtų ir likti, kaip paminklas prievartiniam sovietmečio ateizmui ir visam nesiskaitymui su paveldu. Bažnyčia sudarkyta, bet sudarkyta taip įspūdingai, kad tikrai galėtų tapti puikiu traukos objektu.

Jeigu su perforatorium padaužysi ją labiau, gal pritrauks daugiau turistų?

Na jei Hanoverio (ir krūvos kitų vakarų Europos miestų) pavyzdys tavęs neįtikina - neįtikins niekas, tad nematau aš ginčytis. Nesuprantančių, kas yra cool, ir viską aptinkuoti ir nudažyti siekiančių rytų europiečių nuomonė irgi yra svarbi tad leisiu tau ją reikšti netrukdant.

1. Nėra krūvos kitų vakarų Europos miestų kurie senamiesty palieka griuvėsius.

2. Kas tau yra "cool" nėra aktualu kalbant apie paveldą.

3. Renovuoti paveldą nėra "rytų europiečių nuomonė".