Nuotraukose matome Naujosios Vilnios Švč. M. Marijos Taikos Karalienės bažnyčios projekto maketą.
Ši bažnyčia, kurios statyba prasidėjo 1938 m. pagal žymaus lenkų tarpukario architekto Jan Borowski projektą, turėjo būti skirta Lenkijos kariuomenės 13-ojo ulonų pulko karinei įgulai ir vadintis Šv. Stanislovo Kostkos vardu.
Tačiau dėl karo ir sovietmečio statybos buvo nutrauktos ir baigtos tik 2005 m. Nuotraukose matome vieną iš ankstesnių projekto versijų, kurios architektūriniai sprendimai atspindi tarpukario laikotarpio modernistinius bruožus ir tuo metu vyravusias architektūrines tendencijas. https://www.facebook.com/nvilnia/pos...kgEQdqc8CeErJl
Bernardinai.lt 2024.06.04 Prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios atkuriama istorinė koplytėlė
Priešais Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią esančioje Jono Pauliaus II aikštėje numatoma atstatyti Viešpaties Jėzaus koplytstulpį, istoriškai vadinamą koplytėle. Išstovėjusi amžius, ji buvo nugriauta sovietmečiu, apie 1953 metus, statant Antakalnio transporto žiedą ir tiesiant troleibuso linijas. (...)
Iš išlikusių šaltinių žinoma, kaip atrodė barokinio stiliaus koplytėlė, įamžinta senose nuotraukose, atvirukuose, piešiniuose. Tai buvo mūrinė, tinkuota, dviejų lygių barokinių formų kompozicija, darniai įsiliejusi į to meto aplinką.
Prieš nugriaunant koplytėlę, buvo sudaryti juodraštiniai jos matavimo brėžiniai. Jais vadovaujantis ir buvo rengiamas atstatymo projektas. Koplytėlė bus 8,5 m aukščio, keraminių plytų mūro, tinkuota. Cokolinė dalis – bučarduoto granito, stogelis – dengtas čerpėmis. Koplytėlės pirmame aukšte numatyta pastatyti ąžuolinį kryžių su nukryžiuoto Jėzaus skulptūra, antrame – Dievo motinos skulptūrą.
Atstatyti koplytėlę autentiškoje vietoje nėra galimybės, šiuo metu jos pamatai yra po Antakalnio ir Olandų gatvės žiedine sankryža. Atstatymo vieta parinkta Šv. Jono Pauliaus II aikštėje, apie 18 metrų atstumu nuo autentiškos, maksimaliai išlaikant buvusią vizualinę ašį nuo dabartinės T. Kosciuškos gatvės.
Atstatymo darbai jau pradėti, jų pabaiga numatoma šių metų antrojoje pusėje.
Barokinės koplytėlės atstatymą šalia Antakalnio gatvės finansuos labdaros ir paramos „Fondas Janukonis“.
Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia
Foto 2022.10
1 aukštas prakvipęs bažnyčia nebūdingais kvapais
Įėjimas į kavinę
Kavinė
2 aukštas
Bendravimas po mišių
3 aukštas
Maldos namai
Išėjimas
Senam žmogui yra itin sunku užlipti iki trečio aukšto, kur vyksta mišios.
Panašu, kad ir naujame projekte su mandrais sraigtiniais laiptais mažai galvota apie senus ir sunkiai vaikštančius žmones
Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios pastato (u.o.k. 1093), Savičiaus g. 15, Vilniuje, rekonstravimo ir tvarkybos darbų projekto projektiniai pasiūlymai
Architektūriniai sprendiniai
Projektinių pasiūlymų pagrindinis siekis – minimaliomis priemonėmis suteikti bažnyčios pastatui tai, ko jam labiausiai trūksta, kad galėtų tinkamai funkcionuoti pagal užduotą programą: šviesios ir įkvepiančios atvykimo erdvės, patogaus judėjimo po pastatą ir aiškaus funkcijų išdėstymo skirtinguose aukštuose.
Pagrindiniame atvykimo hole siūlome nuardyti vargonų chorą uždengiančias gelžbetonines konstrukcijas, iki pat pagrindinės navos skliauto. Pertvara tarp holo ir patalpų už jos – dalinai stiklinė, kuris praleidžia ir išskaido šviesą, tačiau savo vientisumu pabrėžia atvykimo erdvės monumentalumą ir tuo pačiu suteikia privatumo arba šviesos (pagal poreikį) viršutiniams pastato aukštams.
Pagrindinė laiptinė perkeliama į atvykimo erdvę, kad lankytojams būtų patogiau ją pasiekti, neklaidžiojant po pastatą. Visose pagrindinėse vidaus erdvėse siūlomas ramus ir asketiškas charakteris. Šviesi apdailos medžiagų paletė, pagyvinta atidengtų sieninės tapybos fragmentų, jautriai išryškina santykius tarp skirtingu laikotarpiu įrengtų bažnyčios elementų. Siekiame atverti visas patalpas, taip pat tas, kurios šiuo metu yra iš dalies ar visai nenaudojamos.
Skliautuotame rūsyje įrengiamos jaukios ramovės patalpos Policijos bendruomenės susibūrimams, o palėpėje – poilsio erdvė ir meninių instaliacijų apžvalgos aikštelė.
Funkcinis išplanavimas
Nepaisant to, kad bažnyčioje numatoma įkurti skirtingas funkcijas, dėl aiškios orientacijos pastate siūlome patekimą organizuoti per vieną pagrindinį įėjimą ir holą, kuriame ir būtų paskirstomi srautai. Projektinių pasiūlymų idėja sukuria šviesią ir kviečiančią užeiti atvykimo erdvę, kuri jungia pagrindinį įėjimą, priimamąjį (buvusiame lobyne (pat. 1-05), Viešpaties Jėzaus koplyčią, pagrindinius laiptus ir patekimą į bokšte esančią apžvalgos aikštelę.
Pagrindinę laiptinę, kuri jungia visus pastato aukštus ir funkcijas, siūlome perkelti iš kairiau pagrindinės navos esančios Šv. Mikalojaus Tolentiniečio koplyčios link pagrindinio įėjimo, į pagrindinį atvykimo holą. Patekimui į rūsį numatoma restauruoti dalinai išardytus buvusius laiptus iš Šv. Antano koplyčios (žiūr. nuotrauką). Rūsyje numatoma įrengti ramovės patalpą, pritaikytą Policijos bendruomenės susibūrimams ir įvairiai veiklai, taip pat ramybės patalpą; įvairias sandėliavimo bei pagalbines patalpos – tualetus, drabužinę ir pan. Ramovės virtuvėlė suplanuota pirmame aukšte, buvusių šv. Mikalojaus Tolentiniečio ir šv. Augustino koplyčių erdvėje. Numatoma, kad šios patalpos galėtų aptarnauti ir kituose aukštuose išdėstytas funkcijas, taip pat perspektyvoje čia galėtų būti įrengta kavinė. Pirmame aukšte suplanuotas pagrindinis holas ir pastato priimamasis, restauruojama Viešpaties Jėzaus koplyčia, įvairiems renginiams skirta lanksti erdvė, susitikimų patalpos, darbuotojų kabinetai ir pagalbinės patalpos – tualetai ir drabužinė. Šv. Augustino koplyčios erdvėje, turinčioje tiesioginį ryšį su lauku, sukuriama galimybė, esant poreikiui, numatyti maisto gaminimą (pašildymą ir serviravimą). Antras pastato aukštas skirtas pusiau viešoms funkcijoms – edukacijos ir susitikimų erdvėms, suplanuotos administracinės patalpos. Edukacijos erdvė numatoma lanksti, su galimybe padalinti į kelias mažesnes patalpas, kad galėtų vykti keli užsiėmimai vienu metu. Zakristija paliekama esamoje vietoje. Trečiame aukšte lieka pagrindinė Švč. Mergelės Marijos Ramintojos koplyčios erdvė su koplyčia tabernakuliui ir apie 310 sėdimų vietų (įskaitant balkoną), taip pat ramybės ir išpažinties patalpos. Pagrindinės erdvės galinėje dalyje suplanuotas balkonas, skirtas chorui, arba lankytojams. Pastato pastogėje – tarpinėje stotelėje lipant į bokštą, galėtų būti eksponuojamos įvairios meninės instaliacijos. Pastogėje ir bokšte ribojamas lankytojų skaičius iki 5 vienų metu.
Prie Petro ir Povilo bažnyčios ketinama atstatyti buvusią koplytėlę. Ne tiksliai tame pačiame taške, kur buvo, bet toje teritorijoje. Finansuos parapija.
Beje dar kalbant apie Trinitorius kaip apie integralią Sapiegų ansamblio dalį - teko matyti tokį prorojektą siūlantį atstatyti barokines bokštų smailes. Na ir aišku idealiu atveju galima būtų nugriauti dalį carinės ligoninės ir atstatyti puošnius vartus, kad vaizdas iš parko centrinės dalies atsivertų.
Ačiū už puikų Sapiegų rūmų temos atnaujinimą.
Pakartojau Trinitorių bažnyčios nuotraukas bažnyčių temoje.
Buvęs Vilniaus jėzuitų noviciatas ir Šv. Ignoto bažnyčia (nuo XIX a. vidurio – karininkų klubas). Inventorizacijos ir kareivinių perstatymo projektas. Rusijos valstybės istorijos archyvas
Maria Kałamajska-Saeed. Rosyjskie plany klasztorów skasowanych w roku 1832. (II tom), 2021.
Komentuoti: