[VLN] Vilnius 1939 - 1945 (II pasaulinio karo nuotraukos)

[spekas]

Vilnius. Antokolskio gatvės antroji arka. Vaizdas nuo Stiklių gatvės pusės, tolumoje - sugriauta pirmoji arka. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai apdegė 1944 m., namai už arkos nugriauti po karo, jų vietoje suformuotas kiemas.



M. Antokolskio gatvė | Eksponatai ir vertybės | Limis

Gal žinote kas ir kokiu laikotarpiu tokius šaligatvius įrengė? Man norisi išsiaiškinti girdint paveldosaugininkų teiginius apie norimus sutvarkyti senamiesčio šaligatvius juos sulyginant su važiuojamaja dalimi, kad negalima sulyginti, nes ''paveldas''. Čia sovietinis paveldas ar ne? Jei ne sovietinis - kada maždaug jie įrengti ir kieno? Iš anksto dėkoju jei kas žinote.

[laimutis]

Vilnius. Žemaitijos ir Šv. Mikalojaus gatvių sankirta. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai kampiniuose sklypuose sugriauti 1944 m., po karo jų vietoje pastatyti gyvenamieji namai.



MHF 8986/II – Katalog On-Line (mufo.krakow.pl)

[Romas]

Gedimino prospektas vokiečių okupacijos metais
Ant pastato Gedimino pr. 9 (buv. Vyskupų rūnai, CK ir Savivaldybė) kabo vokiškos vėliavos su svastika.
Tarp pastatų Gedimino pr. 9 ir Gedimino pr. 7 (buv. centrinis paštas, dab. ISM) matosi pastatas, kuri buvo nugriautas apie 1946-1948 metus.

https://vilnius.borda.ru/?1-10-0-000...0-0-1661783881

[Romas]

Labai retos nuotraukos iš 1940 - 1941 m. sovietinės okupacijos laikotarpio

Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio korpusio kariai ant Vilniaus Tauro kalno
Kariai yra lietuviškomis uniformonis bet su sovietiniais antsiuvais (antpečiai sovietinėje armijoje įvesti tik 1943 m.)
1941 m. pavasaris

https://wwii.space/22-06-41-%D0%BD%D...2%D0%B2%D0%B5/

[laimutis]

Vilnius. Vokiečių gatvės rytinė pusė. Namų eilė ties Žydų ir Vokiečių gatvių sankirta,1944 m. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai sudegė 1944 m., po karo neatstatyti, jų vietoje suformuotas bulvaras.

[laimutis]

Vilnius. Antokolskio gatvės vakarinė pusė. Namai tarp dviejų arkų. Vaizdas nuo Stiklių gatvės pusės. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai apdegė 1944 m., namai iki arkos nugriauti po karo, jų vietoje suformuotas kiemas.



Žydų gatvė | Eksponatai ir vertybės | Limis

[Sula]

Vilnius. Antokolskio gatvės antroji arka. Vaizdas nuo Stiklių gatvės pusės, tolumoje - sugriauta pirmoji arka. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai apdegė 1944 m., namai už arkos nugriauti po karo, jų vietoje suformuotas kiemas.

Reikia pažymėti, kad tas "suformuotas kiemas" iki šiol nesutvarkytas šabakštynas/parkofkė.
Negi kokia nors Senamiesčio agentūra neinicijuoja kažkaip tvarkyti ar net atstatyti tą vietą - Antokolskio g. dalį?

[laimutis]

Vilnius. Antokolskio gatvės antroji arka. Vaizdas nuo Stiklių gatvės pusės, tolumoje - sugriauta pirmoji arka. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai apdegė 1944 m., namai už arkos nugriauti po karo, jų vietoje suformuotas kiemas.



M. Antokolskio gatvė | Eksponatai ir vertybės | Limis

[laimutis]

Vilnius. Vokiečių gatvės rytinė pusė. Žydų ir Vokiečių gatvių sankirta. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai sudeginti ir sugriauti 1944 m., po karo neatstatyti, jų vietoje suformuotas bulvaras.



Vokiečių gatvė | Eksponatai ir vertybės | Limis

[R.D.]

Vilnius. Namas Didžiosios ir Švarco gatvių sankirtoje. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatytas XV a. Pirmieji jo savininkai buvo didikai Goštautai. Sudegė 1944 m., po karo nugriautas, jo vietoje ir kitų nugriautų namų vietoje suformuotas skveras. VMS KPS albumas, nr. 115

Vadinamasis "Fiorentino" namas Nr. 15.
Kardinalijos kvartalo vieta. Asmeniškai man skaudžiausia žiūrėti į šį pokarinį kūrinį - tuščią erdvę, kurią kaip "autentą" saugo mūsų "autentiško Vilniaus kūno" gerbėjai, a.k.a. Prancūzparkis; Sirvydo skveras. Vieta užimta ir sudeginta "išlaisvinta" "išvaduotojų" liepsnosvaidžiais 1944 m. liepos 11 d. Išliko po karo griaučiai ir nugrautas iki 1951 m., kai 1957 m. nugriauta jau ir Kardinalija. Jos vietoje pastatytas šūdpastatis pagal Lukšo projektą. Dabar "išmuštas dantis". Pagal Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą šioje vietoje galimas "restauravimas-atkūrimas".
Beje, Kardinalijos kvartalo užstatymą mena šaligatvyje suklotas buvusių pastatų ribų kontūras.

[laimutis]

Vilnius. Namas Didžiosios ir Švarco gatvių sankirtoje. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatytas XV a. Pirmieji jo savininkai buvo didikai Goštautai. Sudegė 1944 m., po karo nugriautas, jo vietoje ir kitų nugriautų namų vietoje suformuotas skveras. VMS KPS albumas, nr. 115

[laimutis]

Vilnius. Lentpjūvių gatvė 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai sugriauti 1944 m., po karo neatstatyti. VMS KPS albumas, nr. 189 ir 190

[laimutis]

Vilnius. Žemaitijos ir Šv. Mikalojaus gatvių sankirta. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai kampiniuose sklypuose sugriauti 1944 m., po karo jų vietoje pastatyti gyvenamieji namai.



Žemaitijos gatvė | Eksponatai ir vertybės | Limis

[laimutis]

Vilnius. Dysnos ir Mėsinių gatvių sankirta. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Namai apgriauti 1944 m. Po karo kvartalas išvalytas, atstatytas 2005 m. VMS KPS albumas, nr. 73

[laimutis]

Vilnius. Ašmenos, Šv. Mikalojaus ir Žemaitijos gatvių sankirta. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Namai (vaizdo kairėje ir priekyje) sugriauti 1944 m., neatstatyti. VMS KPS albumas, nr. 65

[R.D.]

Vilnius. Ašmenos ir Šv. Mikalojaus ir gatvių sankirta. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Kairėje pusėje 1943 m. rugsėjo mėnesį per geto žydų sukilimą susprogdinti namai, po karo nebeatstatyti. VMS KPS albumas, nr. 206

Turbūt:

[laimutis]

Vilnius. Ašmenos ir Šv. Mikalojaus ir gatvių sankirta. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Kairėje pusėje 1943 m. rugsėjo mėnesį per geto žydų sukilimą susprogdinti namai, po karo nebeatstatyti. VMS KPS albumas, nr. 206

[R.D.]

Dėkui už nuotraukas. Esu suspažinęs su daugeliu. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad turbūt dabartinis gyventojas, pakliuvęs į kokius 1940 m. sunkiai pažintų daugelį vietų, nors pagal gatvių trasas turėtų susigaudyti. Labai apmaudu, kad taip pokaryje sovietų valdžioje daugelį pastatų nugriovė, o ne remontavo. Bent jeigu ne fasadų puošnumą būtų išlaikę, bet pradinį užstatymą ir nebūtų atsiradę tiek sovietinių svetimkūnių bei tuščių erdvių-skverų, kurias šiandien kažkodėl dalis visuomenės traktuoja kaip autentą.

[laimutis]

O be Bulhako, kas nors dar fotoaparatą turėjo?

1944 m. vasarą po karo nusiaubtą, išdegintą Vilnių vaikščiojo dvi moterys. Vienai jų, dailininkei Sofijai Urbonavičiūtei-Subačiuvienei, naujosios miesto administracijos buvo leista fotografuoti architektūros paminklus. Antroji, taip pat Stepono Batoro universiteto auklėtinė, etnografė Maria Znamierowska-Prüfferowa, skubėjo paskutinį sykį apeiti ir įsidėmėti kiekvieną brangaus miesto kampelį. Vilnius, miestas arčiausiai širdies - Bernardinai.lt

Maria Znamierowska-Prufferowa. Apie pokario Vilnių. Getas Maria Znamierowska-Prufferowa. Apie pokario Vilnių. Getas - Bernardinai.lt

Sofija Urbonavičiūtė-Subačiuvienė Eksponatai ir vertybės | Limis

[dondc]

O be Bulhako, kas nors dar fotoaparatą turėjo?