Parašė Stadionas
Rodyti pranešimą
-
Berods 1940 m. jis buvo beveik atstatytas, bet per karą apgriautas. Nelabai aišku kada, gal tais pačiais 1944 m. , kas labiausiai tikėtina.Komentuoti:
-
1948 gal, nes bokšto 3 a. atstatytas?Parašė laimutis Rodyti pranešimąVilnius. Gedimino kalnas ir pilies bokštas. Apie 1944 m.
Gedimino kalnas ir pilies bokštas. | E-kinasKomentuoti:
-
Vilnius. Gedimino kalnas ir pilies bokštas. Apie 1944 m.
Gedimino kalnas ir pilies bokštas. | E-kinasKomentuoti:
-
Sofija Urbonavičiūtė-Subačiuvienė (1915-1980)
Vaizdas su Petro ir Povilo bažnyčia ir rodykle į HKP lagerį, 1944
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus Inv. Nr. VGŽIM f 908
https://www.limis.lt/valuables/e/805436/180000001162221Komentuoti:
-
Vilniaus gyventojai būriuojasi prie pastato šalia Katedros aikštės (dabar LR Vidaus reikalų ministerijos pastatas) į Vilnių įžengus Sovietų Sąjungos armijos daliniams. 1939 m. rugsėjo mėn.
Vilniaus gyventojai būriuojasi prie pastato šalia Katedros aikštės (dabar LR Vidaus reikalų ministerijos pastatas) į Vilnių įžengus Sovietų Sąjungos daliniams.1939 m. rugsėjo mėn. | E-kinasKomentuoti:
-
Vilnius. Lietuvos šaulių rikiuotė žygiuoja Gedimino prospektu. 1940 m. Priekyje žygiuoja trys šaulių rikiuotės vadai. Jiems iš paskos eina šaulių orkestras ir kiti rikiuotės šauliai. Matosi šaligatviais einantys civiliai. Fotografija daryta S. Kotono. Šaulio Kazimiero Orino archyvas. Aprašė K. Jegelevičiūtė.
Nuotrauka. Lietuvos šaulių rikiuotė žygiuoja Vilniaus miesto gatve | Eksponatai ir vertybės | LimisKomentuoti:
-
Vilnius. Vakarinė Pilies gatvės pusė. Namų eilė tarp Šv. Jono ir Švarco gatvių. Pastatai Raudonosios armijos liepsnosvaidininkų sudeginti 1944 m. liepos 11 d. Namai įgriuvusiais stogais ir sudegusiomis perdangomis pokaryje išstovėjo 10 metų neatstatomi ir buvo nugriauti, jų vietoje suformuotas skveras. 1944 m. liepa-rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas.
EAIS (archyvai.lt)Komentuoti:
-
Ko gero tai ir yra ta vieta. Išlikęs namas labai panašus į nuotraukos namą.Komentuoti:
-
Nevisai taip, bet užuomina pasirodė naudinga - greičiausiai nuotraukoje matoma Šv. Stepono g. Dviaukštis ir triaukštis pastatai po karo nugriauti, o toliau esantis 3½ aukšto - išlikęs:Parašė JU5T4S Rodyti pranešimą
Ta vieta 1911 m. plane - matome vartelius į kiemą, siaurą pastatą, platesnį pastatą su broma per vidurį, ir išlikusį panašaus dydžio pastatą:
1943 m. žvalgybinėje nuotraukoje netgi galima įžiūrėti tarp išlikusio ir neišlikusio pastatų vienišą didelį medį, metantį šešėlį ant gatvės:
Komentuoti:
-
Pagal įkalnę galėtų būti Panerių g. tarp stoties ir Mindaugo g. Arba Kauno g. aplinkui kablį?Komentuoti:
-
Deja ne - to kvartalo abipus Suvalkų g. užstatymas susiformavo dar prieš 1PK ir visi iki tol ten buvę pastatai išgyveno abu karus (išskyrus Valančiaus / Kudirkos kampą, kur du gretimi triaukščiai su mansardomis buvo perstatyti į stalininį keturaukštį).Parašė TrippleA Rodyti pranešimą
O kad labai panašu į Naujamiestį - pilnai sutinku. Pažiūrėjus į nuotrauką vis kyla jausmas, lyg pro tą vietą būčiau praėjęs daugybę kartų.Komentuoti:
-
Kažkokią turiu nuojautą, kad tas pirmas pastatas iš dešinės yra sinagogaKomentuoti:
-
Man tai uznesa i Aukstutini Nuajmiesty, kur Vivulskio g. ir Vytenio g. sankirta, Svitrigailos g. Ten po karo nemazai pastatu buvo nunesta, nors buvo susiformaves jauneblogas perimetrinis uzstatymas. Taip pat dar ir palei Stoties rajona, kur Aguonu g. galetu but. Patys pastatai labai primena jau ten stovinius pastatus savo turiu ir dekoru. Dar kazkokdel pagavojau apie Suvalku g. prie Tauro kalno, kaip vieta tinka aprasymui ir tas pastatas nuotraukoj, kiek toleliau, panasus i dabar ten stovinti, nes pirmo 1/2 auksto yra virs zemes. Bet tada klausimas, ar salia dabartinio pastato Suvalku g. yra buve pastatu. Ir ar gatve nuotruakoje savo plociu yra panasi i Suvalku g.Attached FilesKomentuoti:
-
-
Sunki mįslė - nepavyko išsiaiškinti, nors sugaišau nemažai laiko.Parašė laimutis Rodyti pranešimą
Dabartinė Tauro gatvė ir prieš karą taip pat vadinosi. Toje gatvėje išliko visi prieš karą stovėję pastatai (kad ir po remontų), o ir šiaip bendras vaizdas nepanašus. Vilniaus katalogas teigia, kad Tauro pavadinimas kažkada apėmė ir dabartinę Vasario 16-osios gatvę, o dabartinė Palangos gatvė kažkada vadinosi Bouffałłowa, bet nei vienur, nei kitur tokiam užstatymui nėra vietos. Obi-Wan Kenobi variantas netinka - prie to namo Kalinausko gatvėje niekad nebuvo kitų perimetrą formuojančių namų.
Kontekstas nuotraukų albume irgi nepadeda. Ši nuotrauka yra nr. 47, ankstesnės nuotraukos (nr. 44-46) darytos prie Ožeškienės (dab. Kudirkos) aikštės, o tolimesnės (nr. 48-51) - Naujininkuose, Tyzenhauzų ir Kankinių (dab. Liepkalnio) gatvėse. Žiūrint pagal planą Liepkalnio gatvės pradžia (nuo geležinkelio pusės) beveik tiktų - ten buvo keli perimetru išsidėstę pastatai, vienas - lyg ir su atviru kiemu per vartelius, kiti - su bromomis, kurie visi po karo buvo išgriauti. Bet 1905 m. nuotraukoje ten matosi tik dviaukščiai pastatai ir jokių medžių.
Peržiūrėjau visokius planus ir karo laikų žvalgybines nuotraukas, bet niekur nerandu, kur galėjo būti toks užstatymas.Komentuoti:
-
Gali būti kad Kalinausko gatvė atkarpa tarp Tauro ir Akmenų gatvių. Nors nesu tikras, dviaukštis namas dešinėje tokiu atveju buvo stipriai rekonstruotas
Komentuoti:
-
Klausimas, ar šie pastatai iš viso išlikę.Parašė laimutis Rodyti pranešimą
Dabartinėje Tauro g. tokių tikrai nėra. Juolab, kad nesimato gatvės pakilimo.
Komentuoti:
-
Antrojo pasaulinio karo metu Tauro gatvėje sudegę namai Vilniuje. 1944 m. Fot. Janas Bulhakas
Antrojo pasaulinio karo metu Tauro gatvėje Vilniuje. | E-kinas
Kokia čia gatvė dabar?Komentuoti:
-
Vilnius. Kampinis Imbarų (Didžiosios g.) ir Vokiečių gatvių namas. 1944 m. rugpjūtis. J.Bulhako nuotr.
Antrojo pasaulinio karo metu sugriauti gyvenamieji namai Vokiečių gatvėje Vilniuje. | E-kinasKomentuoti:
Komentuoti: