[VLN] Vilnius 1939 - 1945 (II pasaulinio karo nuotraukos)

[laimutis]

Vilnius. Didžioji gatvė, 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Tolumoje pastatai Vokiečių gatvėje apgriauti 1944 m. liepos 6-13 d., po karo nugriauti, jų vietoje 1967 m. pastatyti Dailės parodų rūmai (dabar- Šiuolaikinio meno centras).



EAIS (archyvai.lt)

[laimutis]

Vilnius. Sudegę Tyzenhauzų (Fitinhofų) rūmai. Vokiečių ir Trakų gatvių sankryža. 1944 m. Fot. Janas Bulhakas.



Antrojo pasaulinio karo metu sugriauti pastatai Vilniuje. Vokiečių g., gyvenami namai XVIII a. pabaiga. | E-kinas

[laimutis]

Vilnius. Didžiosios gatvės vakarinė pusė. Namų eilė tarp Šv. Jono ir Švarco gatvių. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai Raudonosios armijos liepsnosvaidininkų sudeginti 1944 m. liepos 11 d., po karo nugriauti, jų vietoje suformuotas skveras.



Vokiečių gatvė | Eksponatai ir vertybės | Limis

[laimutis]

Vilnius. Lentpjūvių gatvė. Namų griuvėsiai. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai sugriauti 1944 m., po karo neatstatyti.



Antrojo pasaulinio karo metu sugriauti namai Lentpjūvių gatvėje Vilniuje. | E-kinas

[laimutis]

Vilnius. Didžiosios gatvės vakarinė pusė. Namų eilė tarp Šv. Jono ir Švarco gatvių. Vaizdas nuo Didžiosios ir Latako gatvių kampo. 1944 m. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai sudegė 1944 m. liepos 6-13 d., po karo nugriauti, jų vietoje suformuotas skveras.



.Antrojo pasaulinio karo metu sugriauti gyvenamieji namai Didžiojoje gatvėje Vilniuje. | E-kinas

[laimutis]

Vilnius. Didžiosios gatvės vakarinė pusė. Namų eilė tarp Šv. Jono ir Švarco gatvių. Vaizdas nuo Didžiosios ir Latako gatvių kampo. 1944 m. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai sudegė 1944 m. liepos 6-13 d., po karo nugriauti, jų vietoje suformuotas skveras.



Centrinis paštas. Antrojo pasaulinio karo metu sugriauti pastatai Vilniuje. | E-kinas

[laimutis]

Vilnius. Miesto centras. Mortos Mindaugienės gatvė (dabar - T.Ševčenkos). Antrojo pasaulinio karo metu sudegę ir sugriauti gyvenamieji namai. 1944 m. Fot. Janas Bulhakas.



Miesto centras. Mortos Mindaugienės gatvė (dabar - T.Ševčenkos) . Antrojo pasaulinio karo metu sugriauti gyvenamieji namai Vilniuje. | E-kinas

[laimutis]

Sveiki. Pakliuvo štai tokia nuotrauka. Spėju, kad Vilnius, bet niekaip negaliu atpažint vietos.

Čia Švenčionys 1 Laisvės a. – „Google“ žemėlapiai

[laimutis]

Vilnius. Sudegęs malūnas (dab. Mindaugo g. Nr. 38). 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas.



Virtualios parodos | (archyvai.lt)

[KUBILISTANAS]

O tolumoje, antrame plane kartais ne vokieičiu kareivis eina ??????????? uniforma tikrai ne raudonarmiečio ...

[KUBILISTANAS]

Čia kaip speju nera raudonarmietis o kažkoks vietinis gal geležinkelietis ,nes apsivilkes lenkišku šineliu ir raisčio neižiuriu ,bet tikrai ne raudonas...matosi lyg ir kelių spalvų.

O tolumoje, antrame plane kartais ne vokieičiu kareivis eina ??????????? uniforma tikrai ne raudonarmiečio ...

[KUBILISTANAS]

Šita nuotrauka gerai parodo civilizacijų susidūrimą. Galima numanyti, kaip 1939 metais jautėsi Vilniaus gyventojai, matydami iš kito pasaulio atėjusius ir mieste šeimininkaujančius sovietinius "išvaduotojus"..

Vilnius sovietinės okupacijos metais (1939.09.19 - 10.27)
Fotografas Ivan Šagin / Иван Шагин
Sargybinis / Часовой [Čiasovoj]

Fotografuota prie Vilniaus geležinkelių apygardos pastato J. Slovackio g. ir Didžiosios Pohuliankos kampe (ul. Juliusza Słowackiego / Wielka Pohulanka), dab. Mindaugo / Basanavičiaus g.

https://russiainphoto.ru/search/phot...e_ids=1&page=1

Čia kaip speju nera raudonarmietis o kažkoks vietinis gal geležinkelietis ,nes apsivilkes lenkišku šineliu ir raisčio neižiuriu ,bet tikrai ne raudonas...matosi lyg ir kelių spalvų.

[laimutis]

Vilnius. Senamiesčio panorama nuo Subačiaus gatvės. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas.



MHF 9054/II – Katalog On-Line (mufo.krakow.pl)

[Romas]

Karo metais vokiečių fotografo Adolfo Lasto prie Neries Žirmūnų pusėje įamžinta Friedel Schade su draugais. 1942 m.
2002 m. Vokietijos piliečiai Friedel ir Heinz Lippe perdavė Lietuvai vokiečių fotografo A. Lasto nuotraukas su karo laikų Vilniaus vaizdais.

https://virtualios-parodos.lt/tuskul...nkes-zirmunai/

[Romas]

Jan Bułhak (1876 - 1950)
Pilies gatvė 1944 m.

https://www.lndm.lt/pilies-gatve/pilies-g-13/

[laimutis]

Vilnius. Senamiesčio panorama nuo Subačiaus gatvės. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas.



MHF 9050/II – Katalog On-Line (mufo.krakow.pl)

[SoulMulticast]

Gal žinote kas ir kokiu laikotarpiu tokius šaligatvius įrengė? Man norisi išsiaiškinti girdint paveldosaugininkų teiginius apie norimus sutvarkyti senamiesčio šaligatvius juos sulyginant su važiuojamaja dalimi, kad negalima sulyginti, nes ''paveldas''. Čia sovietinis paveldas ar ne? Jei ne sovietinis - kada maždaug jie įrengti ir kieno? Iš anksto dėkoju jei kas žinote.

Irgi buvo įdomus sitas klausimas. Viena seniausiu nuotrauku, kuria buvau rades su tokiu saligatviu tai 1916 Ausros vartu g.



Siaip kaip ir tikrai rase cia paziurejus tema Vilnius iki 1918 puikiai matosi, kad absoliuti dauguma saligatviu buvo mediniai viename lygyje su gatve per grioveli. Butent tie, kuriuos dabar KPD taip "saugo". Taigi taip, jie pasirinko "saugoti" 20 amziaus tarpukario laikotarpi. Ta laika, kai beveik nebuvo dar nei automobiliu, nei kas maise vaikscioti viduryje gatviu. Tai jei taip, tegu uzdraudzia automobiliu eisma tomis "saugomomis" gatvemis.

Pvz cia:

Žydų gatvė Vilniuje. 1917 m. Fot. Augustas Heeras



Puikiai matosi, kad saligatvis atlikdavo visiskai kitokia funkcija. Tai maza siaura erdve priesais nama, realiai nera labai skirta vaiksciuoti pestiesiems ir mamoms su vezimeliais ir baidytis pralekianciu 50 kmh vezimu. Kazkur reikejo padaryti vandens nuvedima (o anksciau gal ir srutu) nuo gatves ir ta darba atlikdavo du grioviai. Aisku tie grioviai negalejo buvo visiskai prie namo pamatu (kad neuzlietu rusiu, pvz), tad likdavo sioks toks tarpas tarp gatves ir namu (cia mano isvedziojimai, ne istoriniai duomenys). Ilgainiui sitas tarpelis ir pasidare siuolaikiniu saligatviu.

Kaip matote zmones naudojasi patogiausia gatves teritorija. Paskui atsiradus "naujoviskiems" borteliams matyt daug kur buvo perdaryta danga, tie tarpeliai prie namu pakelti ir uzkloti plytelemis, o vanduo nuo gatves vidurio, kuris buvo zemiau, vistiek negalejo prateketi prie pamatu, kas visus tenkino, nes tie grioviai nera labai praktiski, juos ziema uzkloja sniegu ir galima kojas susilaizyt ir siaip nera saugus. Bortai siuo atveju turbut geriau.

Bet paskui Senamiestyje atsirado automobiliai ir jie uzeme visas gatves. O zmones nutreme i tas vat technines dalis prie pat namu sienu. Nors esant dabartinems technologijoms ir lietaus nuvedimo tinklui absoliuciai nera reikalo tureti tokius griovius ar gatves atskirima nuo namu 15 cm nuzeminimu per borta. Geras pavyzdys dabartine Pilies g. Ten padaryti sonuose mazesni nuzeminimai ir ju visiskai pakanka. Realiai vanduo vistiek teka ne jais, o jie atlieka labiau istorine funkcija. Visas grindinys viename lygyje ir zmones kaip ir anksčiau, naudojasi visa gatve.

Kenkejai is KPD saugo gi tarpukario / sovietinius bortus, bet nesaugo gatves funkcijos, kuri nuo to tarpukario visiskai pasikeite.

[Perfect]

Gal žinote kas ir kokiu laikotarpiu tokius šaligatvius įrengė? Man norisi išsiaiškinti girdint paveldosaugininkų teiginius apie norimus sutvarkyti senamiesčio šaligatvius juos sulyginant su važiuojamaja dalimi, kad negalima sulyginti, nes ''paveldas''. Čia sovietinis paveldas ar ne? Jei ne sovietinis - kada maždaug jie įrengti ir kieno? Iš anksto dėkoju jei kas žinote.

Yra tema Vilnius iki 1918. Ten galima pasižiūrėti ankstenes Vilniaus fotografijas. Kiek peržiūrėjau, tai situacija tuo metu su šaligatviais buvo įvairi. Vienur aiškiai matosi lygių skirtumas, kitur, šaligatvį nuo važiuojamosios dalies skiria tik griovelis, dar kitur ir griovio nėra. Tikėtina, kad šaligatviai skirtingame lygyje daugiausia buvo įrengti tarpukariu.

[laimutis]

Vilnius. Didžiosios gatvės vakarinė pusė. Namų eilė tarp Šv. Jono ir Švarco gatvių. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai sudegė 1944 m. liepos 6-13 d., po karo nugriauti, jų vietoje suformuotas skveras.



Didžioji gatvė | Eksponatai ir vertybės | Limis

[spekas]

Vilnius. Antokolskio gatvės antroji arka. Vaizdas nuo Stiklių gatvės pusės, tolumoje - sugriauta pirmoji arka. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai apdegė 1944 m., namai už arkos nugriauti po karo, jų vietoje suformuotas kiemas.



M. Antokolskio gatvė | Eksponatai ir vertybės | Limis

Gal žinote kas ir kokiu laikotarpiu tokius šaligatvius įrengė? Man norisi išsiaiškinti girdint paveldosaugininkų teiginius apie norimus sutvarkyti senamiesčio šaligatvius juos sulyginant su važiuojamaja dalimi, kad negalima sulyginti, nes ''paveldas''. Čia sovietinis paveldas ar ne? Jei ne sovietinis - kada maždaug jie įrengti ir kieno? Iš anksto dėkoju jei kas žinote.