Vilnius. Išganytojo gatvės vaizdas nuo Užupio tilto. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Namas vaizdo dešinėje sudegė liepos 6-13 d., po karo nugriautas, jo vietoje suformuota aikštelė.
Žydų gatvės šiaurinė pusė. Žydų krautuvėlių pasažas, už kurio - Vilniaus Didžioji sinagoga. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai apdegė liepos 10-13 d., po karo nugriauti, jų vietoje suformuotas erdvus kiemas, pastatytas vaikų darželis.
Žydų gatvė. Vartai tarp Mato Strašūno bibliotekos ir Didžiosios Vilniaus sinagogos. Vaizdas nuo Ramailės skersgatvio, buvusio tarp Žydų ir M. Antokolskio gatvių. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas.
Žydų gatvės šiaurinė pusė. Pirmasis mokyklos kiemas. Vaizdo dešinėje - šoninis Vilniaus Didžiosios sinagogos fasadas, priekyje - praėjimai į antrąjį mokyklos kiemą.
Žydų gatvės šiaurinė pusė. Vilniaus Didžiosios sinagogos kiemas.
Vilnius. Pamėnkalnio gatvės rytinė pusė. Namų eilė tarp Jogailos ir K. Griniaus gatvių. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai sudegė liepos 6-13 d., po karo nugriauti, jų vietoje pastatytas gyvenamasis namas.
Kas idomiausia, tai, jog pastatai nebuvo nugriauti, o pertstatyti. Jeigu gerai isiziuresim i sia Google Maps nuotruaka, vartu vieta, pastatu sienu konturai puikiai sutampa.
Vilnius. Pamėnkalnio gatvės rytinė pusė. Namų eilė tarp Jogailos ir K. Griniaus gatvių. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai sudegė liepos 6-13 d., po karo nugriauti, jų vietoje pastatytas gyvenamasis namas.
Vilnius. Žydų gatvės šiaurinė pusė. Kairėje Gaono kloizas, tolumoje M. Strašūno biblioteka, už jos buvo Didžioji sinagoga. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai apdegė liepos 10-13 d., visi nuotraukoje matomi pastatai po karo nugriauti, jų vietoje suformuotas erdvus kiemas, pastatytas vaikų darželis.
Vilnius. Dominikonų ir Vokiečių gatvių sankirta. 1944 m. rugpjūčio nuotrauka. Fot. Janas Bulhakas. Vaizdo kairėje - Sapiegų (vėliau Magistrato) rūmai. Sudegė liepos 6-13 d., po karo nugriauti, jų vietoje 1951 m. pastatyta Salomėjos Nėries vidurinės mokykla. Vaizdo dešinėje - viešbutis ,,Europa''. Apdegė 1944 m., po 1950 m. namas nugriautas, jo vietoje suformuotas bulvaras.
Vilnius. Bokšto gatvės vakarinė pusė. Eilė namų tarp Šv. Kazimiero ir Savičiaus gatvių. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai apdegė liepos 6-13 d., pirmasis kairėje namas po karo atstatytas, kiti nugriauti. Jų vietoje, Šv. Kazimiero ir Bokšto gatvių sankryžoje pastatytas viešbutis.
Vilnius. Gedimino prospektas. Pietinė gatvės pusė. Georgijaus arba „Jurgio" viešbutis (buvęs Mickevičiaus g. 18). 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatas apdegė 1944 m. liepos 10 d., po karo atstatytas ir pritaikytas viešbučiui „Vilnius". Dabar - universalus prekybos centras.
Pastato istorinė reikšmė neabejotina, bet man tai vienintėlis atvejis Vilniuje, kai vietoje sunaikinto pastato atsirado jei ne gersesnis, tai visai neblogas variantas. Na taip, stalininis, bet toks netradicinis. O ir tas bokštelis kampe gerai suformuoja aišktės kamą, o pagal aukštį ir tūri pastatas gerai susigroja su lenkų karininkams staytu daugiabučiu Vilniaus gatvėje.
1918 m. šiuose namuose buvo Lietuvos Valstybės Taryba. Tada visų lietuvių akys buvo nukreiptos į šiuos namus, kur plevėsavo valstybinė Lietuvos vėliava. Čia posėdžiavo pirmas Lietuvos valstybės ministrų kabinetas. 1920 m. spalio mėnesį lenkams okupavus Vilnių šiuose namuose buvo Laikinoji Vidurinės Lietuvos Komisija. Kas sugriovė Vilnių. Antanas Verkelis, 2015.
Vilnius. 1944 m. liepos 11-12 d. raudonarmiečių sudegintas pastatas Gedimino g. Nr. 13. 1944 m. rugpjūčio nuotrauka. Fot. Janas Bulhakas. 1948 m. pastatas nugriautas, jo vietoje įrengta aikštė, giliau pastatytas gyvenamasis namas.
Visa informacija iš šios knygos. Vilnius. 1944. Jano ir Janušo Bulhakų fotografijų archyvas. Fotografijų rinkinio sudarytoja Margarita Matulytė, dailininkė Rima Kiubaraitė – Sutkienė, leidėjas – Lietuvos dailės muziejus. 2009.
Vilnius. Vinco Kudirkos aikštė. Namas kuriame buvo fotografo Jano Bulhako butas ir studija. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatas (buvęs Ožeškienės g. 3) sudegė 1944 m. liepos 10 d., ugnyje žuvo visas fotografo turtas, biblioteka, fotoarchyvas. Po karo namas atstatytas, dabar - universalus prekybos centras GO9. Vaizdo kairėje - Šv. Jurgio bažnyčia.
Vilnius. Antokolskio gatvė. Vaizdas iš Vokiečių gatvės pusės. 1940 m. Marko Antokolskio namas dešinėje sovietmečiu atstatytas, visa kita po 1945 m. nugriauta.
Vilnius. Vokiečių gatvės rytinė pusė. Namų eilė tarp Žydų ir Dominikonų gatvių. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai sugriauti liepos 6-13 d., po karo nugriauti, jų vietoje suformuotas bulvaras. 1944 m. senamiesčio Žalos plane matyti, kad labiausiai nukentėjusioje Vokiečių gatvės rytinėje pusėje buvo šeši pastatai - maždaug trečdalis gatvės. VMS KPS albumas, nr. 230
Vilnius. Vokiečių gatvės vakarinė pusė. Namų eilė tarp Mėsinių ir Šv. Mikalojaus gatvių. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai apgriauti 1944 m. liepos 6-13 d. Kairėje dviejų aukštų namas po karo nugriautas, jo vietoje pastatytas gyvenamasis namas. Greta stovintis trijų aukštų namas - atstatytas. Už jo apibus Šv. Mikalojaus gatvės namai po karo nugriauti.
Vilnius. Žemaitijos (iki 1951 m. buvo Strašūno g.) ir Šv. Mikalojaus gatvių sankryža. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai kampiniuose sklypuose sugriauti 1944 m. liepos 6-13 d., po karo jų vietoje pastatyti gyvenamieji namai. Dešinėje trijų aukštų namas prie gatvės po karo nugriautas.
Ant namo sienos paminklinė lenta, gal žinote kam ji buvo skirta?
Namo su lenta prieškarinis adresas buvo Vilniaus g. (ul. Wileńska) 5, pagal 1808 m. plano numeravimą - posesija nr. 404. Apie namą V. Drėma "Dingęs Vilnius" rašo: "Trečias namas (pos. 404, Nr. 5), dviejų aukštų, 6 sąramų fasadu, pastatytas 1640 m. karališkojo statybininko Baltazaro Kirklerio Šv. Martyno brolijai, kuri jį valdė iki 1940 m." Spėčiau, kad ir lentoje kažkas apie tai parašyta. Dar radau, kad nuo 1918 m. tuo adresu veikė Vilniaus lenkų gydytojų draugija (Stowarzyszenie Lekarzy Polaków w Wilnie i na Prowincji).
Vilnius. Vilniaus gatvės rytinė gatvės pusė. Kairėje gatvės pusėje Radvilų rūmai. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai sudegė 1944 m. liepos 6-13 d., iki 1950 m. namai nugriauti. Jų vietoje 1961-1964 m. pastatytas Salomėjos Nėries mokyklos priestatas.
Vilnius. Namai Vokiečių ir Dominikonų gatvių sankirtoje. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Viešbutis ,,Europa'' ir greta jo stovintis namas apdegė 1944 m. liepos 6-13 d., po 1950 m. namai nugriauti, jų vietoje suformuotas bulvaras. VMS KPS albumas, nr. 242
Komentuoti: