Kėdainiai praeityje

[egisaugis]

Gal Kedainiskiai galetumete pagelbeti ir pasidalinti nuotraukomis sio pastato? Zinoma, jei tokiu kurnors yra, ieskau kuo senesniu

Atvaizdas

Manau žinai, bet:
šis pastatas matomas Laimučio 2010 05 16 įkeltoje nuotraukoje su prierašu:
"Stoties(J.Basanavičiaus)gatvė.XX a.pr.";
Laimučio 2010 05 19 įkeltoje nuotraukoje su prierašu:
"Stoties gatvė.Vaizdas iš šiaurės pusės.1928-1930 m. Autorius A.Skrinskis".

Ne labai sena nuotrauka, bet parodanti kaip pastatas atrodė iš šono prieš kelioliką metų turėtu būti straipsnyje laikraštyje Rinkos Aikštė, jei neklystu 1996 m. rugsėjo 11 d. numeryje.

[ViR2]

Gal Kedainiskiai galetumete pagelbeti ir pasidalinti nuotraukomis sio pastato? Zinoma, jei tokiu kurnors yra, ieskau kuo senesniu

[laimutis]

Dvaro rūmai. 1931 m.

http://kolekcjonerski.com.pl

[egisaugis]

Atvaizdas


Miesto stadiono prieigose centrinę J.Basanavičiaus gatvę tarsi įrėminantis geležinkelio viadukas statytas ne taip jau seniai – kai tarpukariu buvo sumanyta iš Kėdainių tiesti naują kelią į Panevėžį.

http://www.knypava.lt/2012/08/14/sen...varbiu-ivykiu/

1998 m. sausio 13 d. "Kėdainių garsas" laikraštyje yra Vytauto Sakalausko straipsnis "Kėdainių viadukui greit bus 60 metų", kuriame nurodoma:

"1936 m., pradėjus tiesti Aukštaičių plentą, kuris turėjo sujungti Kėdainius su Panevėžiu ir užtikrinti netrukdomą judėjimą, ties ta vieta, kur geležinkelis kerta plentą, buvo nuspręsta pastatyti viaduką."

"1938 m. spalio 6 d. buvo užbaigti viaduko betonavimo darbai."

"Lapkričio 6 d. pirmasis traukinys sėkmingai pervažiavo viaduką ir nuo tos dienos viaduką pradėjo eksploatuoti."

"Manoma, kad šis viadukas, kuris stovi šiandien, statytas pagal pirmojo viaduko projektą. Pirmąjį viaduką 1944 m. rugpjūčio mėnesį vokiečiai, besitraukdami iš Kėdainių, susprogdino. Vėliau, užėjus rusų armijai, vokiečių belaisviai pastatė laikiną, medinį, kuriuo galėjo važinėti traukiniai."

[laimutis]

Senieji statiniai gali liudyti apie daug svarbių įvykių

Miesto stadiono prieigose centrinę J.Basanavičiaus gatvę tarsi įrėminantis geležinkelio viadukas statytas ne taip jau seniai – kai tarpukariu buvo sumanyta iš Kėdainių tiesti naują kelią į Panevėžį. O pats geležinkelis mena kur kas senesnius carinės Rusijos laikus. Jis pradėjo veikti 1871-aisiais ir turėjo didelės įtakos gana apsnūdusio provincijos miestelio atgimimui.

http://www.knypava.lt/2012/08/14/sen...varbiu-ivykiu/

[egisaugis]

2–ojo artilerijos pulko kareivinių kiemas 1930 m.

Čia prie gimnazijos ar karmelitų vienuolyno?

Kiemas prie gimnazijos: toliau matomas pastatas - dabar J.Basanavičiaus g. 47C (Ūkio banko Kėdainių filialas).

[laimutis]

http://kvr.kpd.lt/heritage/

[laimutis]

http://kvr.kpd.lt/heritage/

[laimutis]

2–ojo artilerijos pulko kareivinių kiemas 1930 m.

delcampe

Čia prie gimnazijos ar karmelitų vienuolyno?

[laimutis]

www.epaveldas.lt

[Stepas]

Standartiniai karo dėsniai - jei ne mums, tai niekam. Tik Kėdainiams nepasisekė su itin stropiais įsakymo vykdytojais. Kitur jie nebuvo vykdomi taip uoliai. Čia paminėti ne visi sprogdinimai - dar naujoji vaistinė, malūnai, dvarai ir t.t.

[Kavasiakas]

1940 m. vasarą Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą,Kėdainių plėtra sustojo.1941 m. birželio pabaigoje mieste jau šeimininkavo vokiečių kariuomenė.1941 m. rugpjūčio 28 d. naciai ir jų talkininkai lietuviai sunaikino Kėdainių žydų bendruomene.Artėjant sovietinei armijai,naciai traukdamiesi 1944 m.susprogdino geležinkelio stotį, naująją gimnaziją, parke stovėjusius dvaro rūmus, “Dirvos” kooperatyvo pastatą, banką, apskrities ligoninę ir visus tiltus.

Kėdainių dvaro rūmų, susprogdintų nacių Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, griuvėsiai.

Atvaizdas


Kėdainių dvaro rūmų griuvėsiai ir saulės laikrodis.

Atvaizdas

Reikia būt ypatingu degradu, kad tokius rūmus sugriaut, juk ne tiltas, nepadės niekam, nebent kaip gyvenama patalpa....

[Ioan]

Algirdas Juknevičius. Kaip „terra Gaydine“ tapo „civitas Caiodunensis“ – Kėdainiai XIV–XVII a.

http://www.istorija.lt/html/mts/mp2/scr/01.htm

[laimutis]

Dvaro rūmai. 1915 m.

www.delcampe.de

[Stepas]

Smilgos upelis ir Smilgos gatvė apie 1940 m.

Įdomi foto, jau "nudrenuota" Smilga ir Smilgos aikštė - garnizono pratybų vieta.

[laimutis]

Smilgos upelis ir Smilgos gatvė apie 1940 m.



Šaltinis: Facebook-Lietuva senose fotografijose

[Stepas]

Spėju kad šie pastatai kaip ir kiti senieji namai nugriauti pokario metais. Juk ir nemažai senųjų pastatų išgriauta prie Senosios rinkos aikštės, joje buvo ir spėjamos senosios XVI a. rotušės liekanos sienos.

Senieji miesto mūriniai namai, kurie nesudegė IPK gaisre, daugumoje sėkmingai išgyveno iki IIPK pabaigos. Vokiečiai praktiškai naikino naujos statybos moderną. O jau sovietmečiu buvo prasinešta per visą senamiestį. Vertingiausi pastatai buvo restauruoti ar atkurti, kai kurie prifantazuojant (Stiklių namas). Tačiau dažnai viskas buvo atliekama urminiu būdu, beveik nepaliekant autento, nušluojant visas perdangas, keičiant vidinius išplanavimus. O apie 80 metus buvo parengtas regeneracijos planas, kurį įgyvendinus, apie senamiestį būtume žinoję tik iš nuotraukų. Ačiū Dievui, sistema bankrutavo ir sugriuvo, nespėjusi tų planų įgyvendinti.

[laimutis]

"Facebook.com / Lietuva senose fotografijose / Kėdainiai" yra nuotrauka, datuota 1956 m., kurioje šio pastato taip pat jau nėra.

Spėju kad šie pastatai kaip ir kiti senieji namai nugriauti pokario metais. Juk ir nemažai senųjų pastatų išgriauta prie Senosios rinkos aikštės, joje buvo ir spėjamos senosios XVI a. rotušės liekanos sienos.

[egisaugis]

Dėl nugriovimo metų:
Tokiu būdu jis turėtu būti nugriautas sovietmečiu, 1945-1959 m.

"Facebook.com / Lietuva senose fotografijose / Kėdainiai" yra nuotrauka, datuota 1956 m., kurioje šio pastato taip pat jau nėra.

[laimutis]

Dėl nugriovimo metų:
J.Jucevičiaus knygoje "Kėdainių krašto architektūra" yra 1945 m. senamiesčio dalies planas, kuriame pavaizduoti po karo išlikę, apgriauti ir sugriauti pastatai (pvz. sugriautas "Dirva" kooperatyvo pastatas ir sugriauti Lietuvos banko rūmai tarpukario Gedimino gatvėje) - šiame plane šis pastatas pažymėtas kaip išlikęs. O Jūratės Nekrašienės straipsnyje "Tiltas per Nevėžį" (http://www.knypava.lt/2012/05/17/tiltas-per-nevezi/) yra 1959 m. tilto nuotrauka, fotografuota greičiausiai iš Reformatų bažnyčios bokšto, kurioje matyti, kad šio pastato jau nebėra. Tokiu būdu jis turėtu būti nugriautas sovietmečiu, 1945-1959 m.
Vienoje mažoje Kėdainių miesto nuotraukėlėje su vaizdu į tiltą nuo Šv.Jurgio bažnyčios, kurioje yra ir šis pastatas, kitoje pusėje pieštuku užrašyta 1948 m., bet šią datą dar reiktų patirinti.

Beje, šis pastatas stovėjo ne greta aikštės, o pačioje aikštėje, dėl ko ji ilgą laiką turėjo "L" raidės formos planą. Galbūt dėl to ir nugriautas.

Dėkui už informaciją, įdomius straipsnius ir nuotraukas www.knypava.lt.