Merkinė, miestelis Varėnos r.

[Depeche]

Vokietijoje rotuses turi kiekvienas miestelis (jei nesugriautos per karus), Lietuvoje islike 3 (Vilniuje, Kaune ir Kedainiuose).

Iš esmės Merkinės rotušę lyginti su Drezdeno yra neįmanoma. Šis pastatas nebuvo neapsakomo tūrio su šedevro verta puošyba. Atstatymas nekainuotų neįsivaizduojamus pinigus, čia tik valios dalykas. Brangūs akcentai būtų stogas, laikrodis, langai švino rėmuose ir krosnys apie kurias taip pat yra duomenų.

[DeSadas]

Vokietijoje rotuses turi kiekvienas miestelis (jei nesugriautos per karus), Lietuvoje islike 3 (Vilniuje, Kaune ir Kedainiuose).

[Zosys]

Įmesiu ir aš savo tris eurocentus (nors ir neprašytas) į khmmm "bendrą rotušės reikalą", o tai vis kai tik ima kas minėti analogus, tai vis Lenkija... lenkija... lenkija... O va geriau pažiūrėkit kaip vokiečiai sprendžia sunaikintų rotušių memorializacijos klausimus ekonomiškom priemonėm (apie kitokias, kaip matau, Merkinėj ir tolimiausioj ateityj nesvajok):

štai senoji Drezdeno rotušė:



o va naujas pavilijono projektas greta senosios vietos, atkartojantis rotušės žibintą masteliu 1x1

[Depeche]

Nemunas šian

[Depeche]

Žydų žudynių vieta

Rotušė - tik maketo pavidale. Detalių specialiai nerodysiu, atvažiuokit ir pažiūrėkit.

[Depeche]

Šiek tiek iš šventinio laikotarpio

Iš vienuolyno buvusio kiemo



Diena





Merkinės panoramoje be abejonės dominuoja viena paslaptingiausių Lietuvos bažnyčių


Merkys prieš pabaigą. Čia kažkur buvo rasta su LDK infrastruktūra susiję elementai. Ar tai tilto liekanos ar upinio uosto, reiks patikrinti.







Paėjus kiek nuo Merkio, šalia žydų žudynių vietos yra keista dauba su pelke, su mistiniu pavadinimu - Kukumbalis.

[Depeche]

Prie Merkinės bažnyčios stovėjusi klebonija buvo pastatyta tarpukariu senosios vietoje. Yra žinomi šio pastato detalūs inventoriai. Šis dvariškos išvaizdos statinys buvo sunaikintas II pasaulinio karo metu.

[Depeche]

Čia konkrečiai aprašytas tiltas yra tas, kuris stovėjo dabartinio kelio Merkinė-Druskininkai tilto vietoje. Tas kelias atsirado caro laikais. Kadaise pačiose žiotyse stovėjęs konkrečiai Merkinės tiltas buvo itin puošnus, 1695 m. jis aprašytas buvęs su baliustradomis ir uždaromais vartais iš vienos pusės, o iš kitos buvę stambesni vartai (brama), kurioje buvo renkami mokesčiai. Šalia tilto pačiame slėnyje ant ir dabar vizualiai matomos kalvelės stovėjo karčema (kuri kpd. puslapyje įvardijama, kaip Česukų dvarvietė, tačiau tai netiesa) dar viena karčema stovėjo jau kitoje Nemuno pusėje, o dar viena, jau pačioje miesto dalyje prie upinio uosto. Archeologinių žvalgymų metu, karčemos ir kelio vietoje šalia buvusio tilto yra aptikta nemažas kiekis LDK monetų, siekiančių XVI a., taip pat auksinis žiedas ir koklių liekanų. Šalia pat Merkyje rasta upinio uosto liekanų, prieplaukos elementų (nemačiau tyrimų ataskaitos, gal ten iš tikrųjų ir yra tilto liekanos). Galbūt ši Merkio dalis galėjo būti naudojama, kaip žiemos uosto dalis, taip pat grindinys aptiktas yra šalia pat dabartinio Merkinės tilto, neteisingai įvardintas, kaip buvusio Panemunės kelio dalis (tokio kelio ten negalėjo būti), greičiausiai upinis uostas galėjo būti išsidėstęs visame šiame ruože. Žinant, jog Merkinė buvo vienas svarbiausių upinės laivybos taškų tarp Gardino ir Kauno, šiame Panemunės taške stovint prisišvartavus bent keletui to meto senųjų laivų, turėjo susidaryti gana įspūdingas vaizdas. Be to dviaukštis uosto sandelys minimas buvusioje dvarvietėje.

[Ramūnas kns]

Nors aprašyto tilto negalima vadinti Merkinės miestelio tiltu, tačiau Merkio žiotyse būta strateginio kelio. Šimtmečiais šioje vietoje per Merkį kėlėsi begalės keleivių, o ir miesteliui jis davė pradžią. Panemune keliaujantieji susidurdavo su neperbrendama kliūtimi, reikėjo sustoti, galvoti kaip persikelti ir t.t. Kiekviena didesnių upių sankirta davė pradžią miestui.
Gaila, bet miestelio perkėla sunyko, kaip sunyko ir per Merkinę buvęs LDK traktas į Gardiną. Tuometinei valdytojai nesuvokė ką reiškia miesto vystymuisi sankryža strateginių kelių. Nors ką ten tuometiniai valdytojai ir dabartinei merkiniškiai vargiai ar kada persikelia į Merkio kitą krantą.





Iš Bostono enciklopedijos XVIII t.

[Depeche]

Įdomus faktas apie Merkinę susietas su valstybės žlugimo laikotarpiu. Kuomet reformas nutraukus Rusijos remiamai Targovicos konfederacijai, kuri nurodė prisaikdinti gyventojus, Merkinė buvo bene vienintelis miestas (bent jau nurodomas kaip "išskirtinis atvejis" knygoje: Lietuvos miestų istorijos šaltiniai: 3) nurodęs ištikimybę Respublikai, o ne konfederacijai, kuri vėliau galutinai sugriovė valstybę.
Toks nurodymas akivaizdžiai parodė miestiečių požiūrį į tai, kas dedasi valstybėje. Neaišku ar tai patriotiškumas, tačiau tikrai tam turėjo įtakos ir tai, kad Targovica naikino miestų teises. Dar dirbant seimui su reformomis, miestas ruošėsi gyventojų antplūdžiui į miestą, prašė valstybės atkurti, sutvarkyti Nemuno pakrantę laivybai, atkurti pagrindinį valstybės kelią iš Gardino į Kauną, Vilnių. (Per Merkį turėjo būti atstatytas tiltas).

[Depeche]

O ši vieta buvo kasinėta? Jei buvo ką gero rado?

Pati teritorija, tiek ir pati buvusi vienuolyno teritorija, kurioje buvo dviaukštis svirnas, kiti statiniai, saulės laikrodis - ne. Buvo kasta visai šalia buvusios bažnyčios, kai tiesė apšvietimą gatvėje, bet su vienuolynu tiesiogiai susijusių radinių nerado, nepamenu kultūrinio sluoksnio storio (lyg apie 1,5 m), siekė XVI a. Senojo miesto dalyje XVI a. iš esmės beveik visur fiksuojamas, prie aikštės fiksuotas ir XV a., aptikti medinio statinio pėdsakai.

[Salvijus]

O ši vieta buvo kasinėta? Jei buvo ką gero rado?

[Depeche]

Jėzuitų vienuolyno su bažnyčia tūriai pagal brėžinius ir inventorius. Kompleksas, kas reta barokui, buvo netinkuotas, tik su karnizais, dengtas čerpėmis. Dėja kol kas nėra jokios info apie bažnyčios pagrindinį fasadą.

[Depeche]

Sovietiniais metais riboženklis buvo "restauruotas", grubiai jį nutinkuojant, neatkuriant karnizo ir uždedant kolūkiečio kepurę. Manoma, jog jame būta ir valstybės herbų ir galbūt varpas, beje tokių buvo bent 4, greičiausiai pastatyti su rotuše. Pats riboženklis atrodo kur kas masyvesnis gyvai nei nuotraukose. Beje artėjant 450 m. miesto teisų suteikimo jubiliejui atkūrimo klausimą reikėtų iškelti, galbūt būtų įmanoma atkurti ir vieną iš jų senojo miesto dalyje.

pavyzdys Lenkijoje, Bodzentyn


http://www.e-bodzentyn.pl

[AutoLiet]

Iš knygos "Tėviškė" 1971 m. Aut. Vytautas Ylevičius.

[Depeche]

Vizualiai jau dabar galima kažką kurti, vis dėl to inventorinės medžiagos nemažai yra išlikę, tik didžiausi nežinomieji vis dar lieka karalių rūmai (toji kamienica prie aikštės ) ir Šv. Petro bažnyčia ant kadaise taip ir vadintos kalvos.

[DeSadas]

Na atradus archyvuose daugiau informacijos butu galima ir Merkines miestelio maketa pagamint

[Depeche]

Šaunuolis esi, spaudžiu ranką. Sužinojau kad esi padaręs rotušės maketą pagal 1868 m. atrastus brėžinius. Butų įdomu pamatyti maketą iš visų pusių. http://www.kukumbalis.lt/merkine/muz...o%20zinios.pdf

Maketą padarėme kartu su vienu iš forumo narių Aukseliu.
Be to šiuo metu yra vienas iš planų išleisti knygą apie rotušę.

[laimutis]

Pavyko aptikti jų kopiją, kuri daryta tarpukariu ar vėliau(?), pati orginalo vieta dar nėra tiksliai žinoma, bet jau galima užuosti. Didžiausia nesąmonė yra ta, kad iki 1992 m. parapinės bažnyčios palėpėje buvo visas bažnyčios archyvas, kurį paėmė centrinis valstybės archyvas žadėdamas sukurti atskirą Merkinės bažnyčios fondą, dėja egzistuoja tik metrikų fondas, o visa dalis (per 600 bylų), išsisklaidė neaišku kur. Aišku tik tai, kad orginalas yra, bet kopija kurią pavyko rasti yra pilnai informatyvi, kurią papildo net keli detalūs pastatų inventoriai.

Šaunuolis esi, spaudžiu ranką. Sužinojau kad esi padaręs rotušės maketą pagal 1868 m. atrastus brėžinius. Butų įdomu pamatyti maketą iš visų pusių. http://www.kukumbalis.lt/merkine/muz...o%20zinios.pdf

[Depeche]

Pavyko aptikti jų kopiją, kuri daryta tarpukariu ar vėliau(?), pati orginalo vieta dar nėra tiksliai žinoma, bet jau galima užuosti. Didžiausia nesąmonė yra ta, kad iki 1992 m. parapinės bažnyčios palėpėje buvo visas bažnyčios archyvas, kurį paėmė centrinis valstybės archyvas žadėdamas sukurti atskirą Merkinės bažnyčios fondą, dėja egzistuoja tik metrikų fondas, o visa dalis (per 600 bylų), išsisklaidė neaišku kur. Aišku tik tai, kad orginalas yra, bet kopija kurią pavyko rasti yra pilnai informatyvi, kurią papildo net keli detalūs pastatų inventoriai.