Griuvenos atsidengė nuardžius senąjį šaligatvį Bakšio g., lyg ir nebūtų nieko išskirtino tačiau tarp jų nemažai plytų su braukomis, keletą jų identiškų teko rasti besimėtant ir kitose miestelio vietose. Galbūt iš vienuolyno ar dar kitur.
Beje kas nori pamatyti mano surinktą medžiagą ir visą nuveiktą darbą su Merkinės rotuše, kviečiu Lapkričio 13-14 d. sudalyvauti studentų mokslinėje konferencijoje VU.
Yra žmonių pasakojimų, jog statant dabartinę parduotuvę šio kairėje esančio pastato vietoje, darbininkai aptiko nemažus rūsius ir buvusius tarpukarinio vandentiekio įrengimus, tačiau dėja viskas buvo suardyta, gal kiek arčiau bažnyčios, buvęs darbininkas sakė, kad vieną nemažą rūsį paliko, tad jo tyrimai dar laukia ateityje. Klausimas kas šioje vietoje stovėjo magdeburginiaos laikais. Pats kairėje stovėjęs pastatas įdomus savo masyviais gurtais.
Vladislovo Vazos IV namas Merkinėje, buvę rūmai, jų griūvėsiai stovėjo jau nuo XVIII a. pab. - XIX a. pr., kol buvo rekonstruoti į štai tokios architektūros statinį. XX a. pr. puošybą pastatas prarado sovietmečiu. Dar vietinių žmonių fotografijose jau gerokai po karo, pastatas dar turėjo puošybos elementus, nežinau kada tiksliai jie buvo pašalinti ir kokio velnio. Greičiausiai tuomet, kai čia veikė bendrabutis.
Vladislovo Vazos IV namas Merkinėje, buvę rūmai, jų griūvėsiai stovėjo jau nuo XVIII a. pab. - XIX a. pr., kol buvo rekonstruoti į štai tokios architektūros statinį. XX a. pr. puošybą pastatas prarado sovietmečiu. Dar vietinių žmonių fotografijose jau gerokai po karo, pastatas dar turėjo puošybos elementus, nežinau kada tiksliai jie buvo pašalinti ir kokio velnio. Greičiausiai tuomet, kai čia veikė bendrabutis.
Iš istorijos: štai šioje vietoje (šalia pat senelių namų) stovėjo dviaukščiai mediniai rūmai su medžio drožybos galerija. 1693-1695 m. inventorius dvaro rūmuose apibūdina puošnias prūsiškų koklių baltas krosnis, virš 20 langų, kurie buvo įrėminti švininiuose rėmeliuose. Visoje dvaro teritorijoje buvo daugiau kitų nemažų pastatų, taip pat barokinis sodas. Į šią vietą nuo Gardino pusės buvo patenkama per medinį tiltą su uždaromais vartais, kuris stovėjo per Merkį, Nemuno ir Merkio santakoje. Šalia pat ant Stangės upelio stovėjo Dominikonų vandens malūnas. XVIII a. šveicarų keliautojas rašė, jog Merkinėje per nedidelį upelį (Stangę?) stovi puošnus medinis tiltas su suoliukais ir skulptūromis. Greičiausiai tai buvo tiltas iš šios dvaro teritorijos į miesto centrą.
Yra panaši nuotrauka šioje temoje Gaisras Merkinėje 1916 m. bet kokia tai vieta tiksliai? Ar tik ne mediniai žydų maldos namai dešinėje pusėje, o kairėje mokykla.
Yra panaši nuotrauka šioje temoje Gaisras Merkinėje 1916 m. bet kokia tai vieta tiksliai? Ar tik ne mediniai žydų maldos namai dešinėje pusėje, o kairėje mokykla.
Maketas bus eksponuojamas krasto muziejuje, kuris bus atidarytas vasaros pabaigoje. Mokslinį straipsnį reikės paskelbti viename iš leidinių susijusių su šia tema, o tada medžiagą apie rotušę galės pamatyti ir forumo nariai. Beje galbūt tarsiuos pristatyti duomenis apie tai Merkinės gyventojams pačiame muziejuje. Toliau laukia darbai susiję su kitais miesto pastatais, bendrame miesto kontekste buvo nemažai įdomių statinių apie kuriuos vis dar yra daugybė klaustukų. Reikia apibrėžti Merkinės vietą bendrame Lietuvos ir LDK kontekste. Kol kas istoriografijoje šis miestas yra tamsi vieta.
Komentuoti: