Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Merkinė, miestelis Varėnos r.

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Depeche
    replied
    Reklama ne reklama, tačiau visų bendras reikalas.
    Pamažu renkame lėšas Vladislovo Vazos įamžinimui Merkinėje.
    Numatyta pagaminti bronzinį valdovo biustą. Modelis nuotraukoje.



    Kas nori ar gali prisidėti, visus kviečiu:

    Merkinės kraštotyros ir genocido muziejus
    Įstaigos kodas: 300087570
    LT144010041000216988
    Dnb bankas
    Nurodant paskirtį būtinai įrašykite: Vazos biustui

    Komentuoti:


  • Carpenter
    replied
    Aktoriaus S. Penno senelio gimtinė – Merkinė

    Aktoriaus S. Penno senelio gimtinė – Pietų Lietuvos miestelis,

    www.lrt.lt, http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/136848

    <...>
    Pasak „Istorijos detektyvų“ autoriaus, žurnalisto Virginijaus Savukyno, kur stovėjo Pinonų namas, šiandien nėra žinoma, „tačiau viena aišku – mažasis S. Penno senelis tikrai turėjo bėgioti pagrindine Merkinės gatve ir aikšte.“
    <...>

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    Keista kad net kitus rusius isarde o ne uzpyle.

    Komentuoti:


  • Depeche
    replied
    Parašė DeSadas Rodyti pranešimą
    Idomu o rotuse neturejo rusio?
    Turėjo. Rotušės rūsiai minimi miesto XVIII a. pab. seniūnijos inventoriuje. O kaip jau minėta, vienas jų yra išlikęs (bokšto rūselis).

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    Idomu o rotuse neturejo rusio?

    Komentuoti:


  • laimutis
    replied
    Parašė Depeche Rodyti pranešimą
    Iš cerkvės statybos ir rotušės griovimo techninio aprašo:

    "Išardymas senojo pastato

    1. Viršuje pastato nuardytas stogas
    2. Nuardyta stogo konstrukcija
    3. Išardyta lubų konstrukcijos
    4. Išgriautos senos sienos
    5. Išardytas pamatas per visą sienų ilgį"

    Vėliau rašoma, jog buvo iškasti pamatai cerkvei

    O plius, šiandienos straipsnis Lietuvos žiniose:

    Merkinė bando susigrąžinti atmintį
    Puikus straipsnis. Tikiuosi, kad ateis tas laikas kai tikrai Merkinėje vėl stovės miesto simbolis rotušė su bokštu.

    Komentuoti:


  • Merechpil
    replied
    Manau žinoma būtų klykiančių dėl cerkvės, bet aš pats dvidešimt su viršum metų gyvenau miestelio centre, tad cerkvė man įaugusi į kraują ( bent jau jos vaizdas), kadangi pro ją eidavau į mokyklą. Bet su mielu noru palaikau Rotušės atstatymą, prisidėčiau kuo galėčiau... O ir valdovų rūmų rekonstukcija būtų nuostabu

    Komentuoti:


  • Depeche
    replied
    Iš cerkvės statybos ir rotušės griovimo techninio aprašo:

    "Išardymas senojo pastato

    1. Viršuje pastato nuardytas stogas
    2. Nuardyta stogo konstrukcija
    3. Išardyta lubų konstrukcijos
    4. Išgriautos senos sienos
    5. Išardytas pamatas per visą sienų ilgį"

    Vėliau rašoma, jog buvo iškasti pamatai cerkvei

    O plius, šiandienos straipsnis Lietuvos žiniose:

    Merkinė bando susigrąžinti atmintį
    Paskutinis taisė Depeche; 2016.05.14, 13:42.

    Komentuoti:


  • Depeche
    replied
    Cerkvės ir rotušės sulyginimas


    ©Žygimantas Buržinskas, Aurimas Širvys
    Paskutinis taisė digital; 2018.11.15, 00:05.

    Komentuoti:


  • Depeche
    replied
    Parašė lietus Rodyti pranešimą
    Dar įdomu būtų tie 3 gydytojai, tai buvo iš karaliaus svitos, o gal vienas (du) buvo vietiniai iš Merkinės? Bei kur buvo daromas skrodimas, negi tame pačiame name kur valdovas gyveno?
    Tai yra pakankamai atviras klausimas. Yra bent keletas valdovo mirties aprašymų, darytų amžininkų, kuriuos dar reikia nagrinėti.

    Komentuoti:


  • Depeche
    replied
    Parašė laimutis Rodyti pranešimą
    Tikrai tai nebuvo didelė rotušė, pastato ilgis 24 m, plotis 9 m, viso pastato plotas apie 220 kvadratinių metrų. Bokšto aukštis apie 19 m, pastato aukštis iki stogo 8 m. Išliko ikonografiniai piešiniai ir vienas brėžinys, istorinių šaltinių ir atsiminimų. Reiktų klausti Depeche kur čia kliuvinys atstatymo projektui. Atkurtoje rotušėje tilptų ir muziejus ir dar kitos kultūrinės paskirties patalpos.
    Reikia turėti omenyje, Laimonai, kad buvo du aukštai ir kvadratūra dviguba. Brėžinys ne vienas, pavaizduoti du fasadai, ir pirmo ir antro aukšto išplanavimas. Problema pirma yra ta, kad cerkvė buvo tvarkoma už ES lėšas ir dar galioja bent 3 metai, jos eksplotacijos. Kita, kad be abejonės atsiras klykiančių dėl pačios cerkvės. Pats aš manau jei būtų skirtas sklypas miestelyje, tiesiog bendro sutarimo būdu ji būtų perkeliama (panašiai, kaip kai kur daryta tarpukariu). Didžiausia problema yra žmonių galvoje. Akivaizdu, kad čia svarbiausia ne pinigai, o politiniai sprendimai. Turizmo prasme tai būtų įspūdingas postūmis, tai vis dėl to pakankamai retas statinys regione. Tie patys Trakai būtų eilinė vieta, jei nebūtų atstatyta pilis. Ką Merkinei duotų atstatyta rotušė ir restauruotas Vazos namas? Manau, kad bent jau kas antras lenkų turistas į Vilnių atvyktų ne dieną, o vakare. Be viso to tinkamai įamžinus dvarvietę, vienuolynų sinagogų vietas atsirastų ir daugiau galimybių kurti ir atkurti miestą. Pavyzdžiui, įsivaizduokit prie Nemuno vis dar stovintį upinio uosto sandėlį ar fachverką dvarvietėje.
    Paskutinis taisė Depeche; 2016.05.13, 17:31.

    Komentuoti:


  • lietus
    replied
    Parašė Depeche Rodyti pranešimą
    Liudo Glemžos straipsnis apie paskutinę Vladislovo Vazos kelionę į Lietuvą ir mirtį Merkinėje.

    keletas faktų trumpai:



    Iš šių teiginių kyla techninių klausimų.
    Kur buvo apgyvendinti didikai? Valdovo pašarvojimo vieta.
    Bent jau dėl didelio skaičiaus atvykusių pagerbti valdovą, galima manyti, kad Vladislovas Vaza buvo pašarvotas Merkinės bažnyčioje. Tik galime įsivaizduoti, kokio lygio tuomet turėjo įvykti mišios ir kokia nuotaika sklandė mieste.
    Dar įdomu būtų tie 3 gydytojai, tai buvo iš karaliaus svitos, o gal vienas (du) buvo vietiniai iš Merkinės? Bei kur buvo daromas skrodimas, negi tame pačiame name kur valdovas gyveno?

    Komentuoti:


  • laimutis
    replied
    Parašė Merechpil Rodyti pranešimą
    Iš esmės palyginus nėra jau tokia beprotiškai fantastinė suma... Bet ko gi trūksta? brėžinių ar vidaus interjero detalių ar dar kažkokių leidimų? Kas didžiausias kliuvinys šiam nuostabiam projektui?
    Tikrai tai nebuvo didelė rotušė, pastato ilgis 24 m, plotis 9 m, viso pastato plotas apie 220 kvadratinių metrų. Bokšto aukštis apie 19 m, pastato aukštis iki stogo 8 m. Išliko ikonografiniai piešiniai ir vienas brėžinys, istorinių šaltinių ir atsiminimų. Reiktų klausti Depeche kur čia kliuvinys atstatymo projektui. Atkurtoje rotušėje tilptų ir muziejus ir dar kitos kultūrinės paskirties patalpos.

    Komentuoti:


  • Merechpil
    replied
    Iš esmės palyginus nėra jau tokia beprotiškai fantastinė suma... Bet ko gi trūksta? brėžinių ar vidaus interjero detalių ar dar kažkokių leidimų? Kas didžiausias kliuvinys šiam nuostabiam projektui?

    Komentuoti:


  • Depeche
    replied
    Galima remtis latvių pavyzdžiu:

    Rotušės pats atstatymas kainavo 700 tūkst. eur.
    Panaši suma gavosi su interjero įrengimu, kuomet buvo kopijuojami baldai pagal kitus pavyzdžius ir pan.

    Komentuoti:


  • Merechpil
    replied
    Depeche, gal esi maždaug preliminariai paskaičiavęs kiek kainuotų Rotušės atstatymas?

    Komentuoti:


  • laimutis
    replied
    Merkinės cerkvė pastatyta vietoje 1887 m. nugriautos miesto rotušės

    www.pirkis.lt

    Komentuoti:


  • laimutis
    replied
    Merkinė 1966 m.

    www.pirkis.lt

    Komentuoti:


  • laimutis
    replied
    Namas kuriame mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza (1632-1648 m.)



    Merkinės bažnyčia 1973 m.

    www.pirkis.lt

    Komentuoti:


  • Depeche
    replied
    Liudo Glemžos straipsnis apie paskutinę Vladislovo Vazos kelionę į Lietuvą ir mirtį Merkinėje.

    keletas faktų trumpai:

    - valdovas į Merkinę atvyko 1648 m. gegužės 4 d.
    - gegužės 8 d. karaliui prasidėjo galvos skausmai ir ėmė pilti karštis
    - Vladislovas Vaza mirė gegužės 20-osios naktį (iš antradienio į trečiadienį), 2 val. 20 minučių.
    - Valdovo mirties liudytojai buvo tarnai, gydytojai ir keletas centrinių Lietuvos bei Lenkijos pareigūnų, kurių dalis atskubėjo į Merkinę, kai sužinojo apie iškilusį pavojų valdovo gyvybei.
    Tarp didkų neabejotinai buvo Kazimieras Leonas Sapiega, paiždininkas Gedeonas, Mykolas Trizna, referendorius Stanislovas Naruševičius ir valdovo dvariškis pakamaris Feliksas Pacas.
    - gegužės 21 d., po pietų, dalyvaujant trims gydytojams, buvo atliktas valdovo kūno skrodimas. Iš inksto išimti akmenys rodė mirties priežastį. Valdovo širdis ir viduriai buvo atskirti nuo kūno. Po skrodimo Vladislovo Vazos kūnas Merkinėje buvo balzamuotas.
    - gegužės 27 d., lydimi bajorų, į Merkinę atvyko Trakų vaivada Mikalojus Abramavičius ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmonas Jonušas Radvila. Jie dalyvavo slaptame pasitarime tarp Lenkijos ir Lietuvos didikų.
    - Valdovo kūnas dar bent iki birželio 6 d. išbuvo Merkinėje.
    Iš šių teiginių kyla techninių klausimų.
    Kur buvo apgyvendinti didikai? Valdovo pašarvojimo vieta.
    Bent jau dėl didelio skaičiaus atvykusių pagerbti valdovą, galima manyti, kad Vladislovas Vaza buvo pašarvotas Merkinės bažnyčioje. Tik galime įsivaizduoti, kokio lygio tuomet turėjo įvykti mišios ir kokia nuotaika sklandė mieste.
    Paskutinis taisė Depeche; 2016.04.10, 00:31.

    Komentuoti:

Working...
X