-
Depeche, gal esi maždaug preliminariai paskaičiavęs kiek kainuotų Rotušės atstatymas?
-
Komentuoti:
-
Namas kuriame mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza (1632-1648 m.)
Merkinės bažnyčia 1973 m.
www.pirkis.lt
Komentuoti:
-
Liudo Glemžos straipsnis apie paskutinę Vladislovo Vazos kelionę į Lietuvą ir mirtį Merkinėje.
keletas faktų trumpai:
Iš šių teiginių kyla techninių klausimų.- valdovas į Merkinę atvyko 1648 m. gegužės 4 d.
- gegužės 8 d. karaliui prasidėjo galvos skausmai ir ėmė pilti karštis
- Vladislovas Vaza mirė gegužės 20-osios naktį (iš antradienio į trečiadienį), 2 val. 20 minučių.
- Valdovo mirties liudytojai buvo tarnai, gydytojai ir keletas centrinių Lietuvos bei Lenkijos pareigūnų, kurių dalis atskubėjo į Merkinę, kai sužinojo apie iškilusį pavojų valdovo gyvybei.
Tarp didkų neabejotinai buvo Kazimieras Leonas Sapiega, paiždininkas Gedeonas, Mykolas Trizna, referendorius Stanislovas Naruševičius ir valdovo dvariškis pakamaris Feliksas Pacas.
- gegužės 21 d., po pietų, dalyvaujant trims gydytojams, buvo atliktas valdovo kūno skrodimas. Iš inksto išimti akmenys rodė mirties priežastį. Valdovo širdis ir viduriai buvo atskirti nuo kūno. Po skrodimo Vladislovo Vazos kūnas Merkinėje buvo balzamuotas.
- gegužės 27 d., lydimi bajorų, į Merkinę atvyko Trakų vaivada Mikalojus Abramavičius ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmonas Jonušas Radvila. Jie dalyvavo slaptame pasitarime tarp Lenkijos ir Lietuvos didikų.
- Valdovo kūnas dar bent iki birželio 6 d. išbuvo Merkinėje.
Kur buvo apgyvendinti didikai? Valdovo pašarvojimo vieta.
Bent jau dėl didelio skaičiaus atvykusių pagerbti valdovą, galima manyti, kad Vladislovas Vaza buvo pašarvotas Merkinės bažnyčioje. Tik galime įsivaizduoti, kokio lygio tuomet turėjo įvykti mišios ir kokia nuotaika sklandė mieste.Paskutinis taisė Depeche; 2016.04.10, 00:31.Komentuoti:
-
Ko gero tai atsiras Merkineje. Vladislovo Vazos biustas. Autorius Dalius Dregva. Krasto istorija neitiketinai ispudinga. Nuo sio valdovo meiles istorijos iki mirties cia... ir iki rastu "musu Merkine". Ta artuma gali pajusti visi ir vienas ju buvo jis. Galime net gi didziuotis, kad esi to dalis, kad ir po keliu simtu metu.
Paskutinis taisė Depeche; 2016.03.09, 23:30.Komentuoti:
-
Plius tai varpas cimbolas, laikrodžio varpas, kuris neturėdavo tokio skambalo, greičiausiai buvo "patobulintas", kaip rotušės patalpose veikė cerkvė. Tą mini ir šaltiniai, kad bokštas buvo naudotas kaip varpinė.Komentuoti:
-
laimuti, tu ko gero ką tik radai fotografiją, kur greičiausiai pavaizduotas dar kabantis rotušės varpas. Per karą jis buvo gerokai aplamdytas. Tarpukario spauda rašė, jog atvykstant Smetonai juo buvo dar skambinama.Komentuoti:
-
Ši vieta pakankamai nustebino.
Kiek netikėtas atradimas, kaip kurmiarausis išlindo.
Šiandien pakalbinus vietinius gyvenančius buvusio jėzuitų vienuolyno ir mokyklos teritorijoje, aptiktas netikėtas objektas. Jonas Karlonas (g. 1930 m.) J. Bakšio g. buvusios mokyklos teritorijoje parodė esančius pamatus, kurie pasak jo "dar senais laikais" buvo žymiai aukštesni, dar matėsi visa siena, taip pat nurodė, kad čia yra rūsys. Po apžiūrėjimo ir matavimų (ilgis 10 m, plotis 8 m, sienos storis 1 m) aiškėja, jog tai buvusios jėzuitų mokyklos atskiro buvusio mūrinio pastato - salės pamatai. Pastato matmenys atitinka XIX a. pr. inventoriaus matavimus. Tame pačiame inventoriuje norodyta esant rūsį. Apie šį mūro pastatą rašoma taip pat ir 1775 m. vienuolyno pastatų inventoriuje. Matomos paviršiuje plytos be abejonės gali siekti XVIII a. Pasak J. Karlono šalia esančiame jo kieme beveik visoje daržo teritorijoje apie 30 cm gylyje yra gražus grindinys, o sovietmečiu tiesiant kanalizaciją šalia pat J. Bakšio gatvės, jam pačiam teko atkasti stambius pamatus bent keliose vietose. Kaip jis pats sakė: "teko kastis po jais pačiais, nes griauti tokio stambumo mūrą buvo tiesiog per daug darbo". Ko gero, po žeme iki šiol slepiasi ir pačios mokyklos pamatai.
Komentuoti:
-
Šiek tiek įdomybių iš jėzuitų vienuolyno teritorijos:
Kas stovėjo:
Jėzuitų vienuolyno netinkuoti rūmai.
Dviaukštis su galerija svirnas, viršuje laikrodis, beje dviaukštis toks pats svirnas stovėjo ir dvaro teritorijoje.
Kitas svirnas
Klojimas
Samdinio pastatas
Į vienuolyno teritoriją buvo patenkama pro mūrinius vartus statytus XVIII a., pats vienuolyno kompleksas iškilo XVII a. II pusėje M. K. Paco lėšomis.
Medinis mokyklos pastatas, kitoje gatvės pusėje mūrinė mokykla + mūrinis salės pastatas
(pasak gyventojų kasant gatvėje kanalizaciją, buvo atkastas pasak jų "tunelis" po gatve). Realiai galbūt tai turi kiek racijos kadangi jų nurodyta tunelio vieta yra kaip tik tarp tų buvusios mokyklos pastatų) Primenu, kad egzistuoja vienuolyno ir mūrinio mokyklos pastato brėžiniai. Vienuolyno planą galite pamatyti knygoje. Vienuolyno ir teritorijos rekonstrukcija bus paruošta artimiausiu metu.Paskutinis taisė Depeche; 2016.01.28, 15:36.Komentuoti:
-
Dėl Vazos namo, kaip tik šiuo metu sprendžiama. Jis ko gero atiteks (ar jau atiteko) nacionalinio parko direkcijai ir su visu tuo atsiveria kelias projektų teikimams, tad jeigu pavyks su Vazos namu, tad jau teks raitotis rankoves ir su rotuše. Pirma idėja yra įkurti atstatymo fondą. Iš esmės tai nebūtų be galo brangus projektas, kadangi tai nėra be galo masyvus pastatas, kaip kokie valdovų rūmai ar dar kiti stambūs objektai. Galų gale turim latvių pavyzdį su Bauske.Parašė evaldinas Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Man, kaip dzūkui ir puikiai išmanančiam tuos kraštus, įdomu, kiek realu viską atstatyti? Ar šnekama šia tema aukštesniu lygiu pačiame miestelyje?Komentuoti:
-
Ačiū. Knygą laikau kaip pirmąjį etapą. Dabar laukia darbas su Vazos namu, o vėliau - tikslas atstatyti rotušę. Ateinantį pusmetį dirbsiu su jėzuitų vienuolyno, dominikonų bažnyčios ir dvarvietės rekonstrukcijomis. Kuo toliau tuo labiau rotušės atkūrimas tampa realus.Paskutinis taisė Depeche; 2015.12.24, 13:50.Komentuoti:
-
Gal Merkinė nėra išnykęs miestas, jei išliko tokių žmonių kaip Žygimantas Buržinskas.
Didelė pagarba knygos autoriui.Komentuoti:
Komentuoti: