Merkinė, miestelis Varėnos r.

[laimutis]

Merkinė, 1941 m.

ebay.de

[laimutis]

Merkinė po 1941 m. birželio 22 d.

ebay.de

[Depeche]

Straipsnis "Statyba ir architektūra" apie vykusias dirbtuves
https://sa.lt/idejos-ikvepusios-pokyciams/

[Eikantas X]

Kaip sugrąžinti karūną Dzūkijos karalienei Merkinei

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/Gimtasis-kras...erkinei/273388
© Lietuvos žinios

Merkinės krašto muziejaus emblema – ne cerkvė, kurioje įsikūręs muziejus, o buvusi Merkinės rotušė. Iš jos plytų cariniais laikais buvo pastatyta stačiatikių cerkvė, taip bandant ištrinti anuomet garsaus Magdeburgo teises turėjusio miesto veidą. Rotušės ir istorinio miestelio aikštės atkūrimo vizija gyvenantys du istorikai – Merkinės krašto muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas bei muziejininkas, dabar ir Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas Žygimantas Buržinskas – rugsėjį inicijavo kūrybines dirbtuves, skirtas Merkinės aikštės pertvarkos vizijoms.

Keturias dienas keturios architektų ir kitų kraštovaizdžio specialistų komandos iš Vilniaus, Kauno, Alytaus, Šiaulių gilinosi į miestelio istorinę raidą bei pateikė pasiūlymų, kaip centrinei aikštei grąžinti prieškariu buvusį užstatytos aikštės veidą. Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba, o įgyvendino (kartu su Merkinės krašto muziejumi ir miestelio bendruomene) VšĮ „Nulinis laipsnis“ (vadovas – Tomas Grunskis, Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros profesorius architektas, apgynęs disertaciją apie viešąsias miesto erdves). Iš Lietuvos miestelių tai bene pirmos tokio lygio konsultacijos prieš pradedant istorinės aikštės pertvarką. Pastangos atgaivinti miestelį „Kūrybinių dirbtuvių projekto idėją paskatino bendruomenės kalbos apie būtinybę grąžinti Merkinės istorijos vertą tapatybę Merkinės aikštei, mintys apie rotušės atstatymą ir apskritai Merkinės, kaip senosios Dzūkijos sostinės, plėtros idėjos, – pasakojo M. Černiauskas. – Išskirtinė Dzūkijos gyvenvietė Merkinė turbūt yra vienas chrestomatinių pavyzdžių, kaip kadaise buvęs garsus miestas, vėliau jaukus miestelis per karus ir okupacijas virto pelenais ir griuvėsiais. Šie liko ne tik architektūroje, bet ir mūsų sielose. Pagadintas mentalitetas – tai ir netikėjimas, kad galime turėti miestelio atkūrimo strategiją bei didesnes svajones nei iki šiol.“ M. Černiausko įsitikinimu, norint, kad miestelis atgytų, svarbu išnaudoti Druskininkus lankančių turistų ir poilsiautojų potencialą – Merkinėje sukurti tai, ko neturi joks kitas Dzūkijos miestas.
...

[Depeche]

Ateinančias keletą dienų (2018.09.06-09.09) vyks Merkinės aikštės sutvarkymo vizijų kūrybinės dirbtuvės

http://www.0-x.eu/kurdirbtuve/merkin...nes-dirbtuves/

[WastedYears]

Merkinės globos namai


Seni namai vienoje iš gatvelių


Vaizdai nuo Merkinės apžvalgos bokšto








Bokštas (26 m). Viršuje nemažai siūbuoja


Tarybinių karių kapinės


Vinco Krėvės gimazija


Paminklas Vincui Krėvei-Mickevičiui


Pabaiga.

[WastedYears]

Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia


Laiptai link tilto


Tiltas per Nemuną nuo laiptų


Merkinės piliakalnis


Ir vaizdai nuo jo








Tiltas per Nemuną upės lygyje


Senas namas šalia laiptų

[WastedYears]

Fotoreportažas iš Merkinės
Foto 2018 07 20

Merkinės rotušės maketas


Vaizdas iš buvusios cerkvės bokšto


Merkinės aikštė


Buvusi cerkvė, dabar miestelio muziejus


Vazos namas, kuriame mirė Vladislavas Vaza


Buvusi žydų mokykla


Stogastulpiai




Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centras


Paminklas Merkinės vardo paminėjimui

[laimutis]

Labai graži buvo tradicinė miestietiška architektūra, ir viskas supleškėjo 1941 m.

[Depeche]

[Depeche]

Merkinės žydų liaudies banko ir J. Slocniko laikrodžių krautuvės pastatas stovėjo dabartiniame miestelio aikštės ir Kauno g. kampe, kur iki šiol stovi vienas siaubingiausių Merkinės sovietinių pastatų. Pastatas buvo pastatytas XX a. III dešimtmečio pradžioje, atlaikęs vokiečių 1941 m. bombardavimą, neišlaikė sovietų grįžimo 1944 m. Po šiuo pastatu būta ir labai seno renesansinio rūsio (XVI a.), tačiau rūsys buvo išgriautas statant dabartinį miestelio auglį.

[Depeche]

Kol kas tėra sukurtas pats paminklas, bet lauksime ir kitų prisidėjimo įrengiant skverą. Žinoma pati skvero vietą nėra pats idealiausias variantas, kadangi pats skveras yra tarsi išmuštas dantis aikštės perimetre, tačiau kol kas kito varianto nelabai ir yra.

[R.D.]

Depeche, sveikinu įgyvendinus seną tikslą.

[digital]

Merkinėje atidengtas paminklas didžiajam kunigaikščiui V. Vazai

istorinėje lietuvos sostinėje merkinėje atidengtas paminklas lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir lenkijos karaliui vladislovui iv vazai.
Kaip skelbia „lietuvos žinios“, bronzinį karaliaus biustą bus galima pamatyti užsukus į merkinės krašto muziejų, esantį centrinėje miestelio aikštėje, kurioje jis ir mirė prieš 370 metų, gegužės 20-ąją.
Paminklui aukojo pavieniai žmonės ir įmonės, jį sukūrė skulptorius dalius drėgva, iniciatyvą iškėlė muziejininkas iš merkinės Žygimantas buržinskas.
Šalia karaliaus biusto merkinės krašto muziejuje eksponuojamas ir unikalus autentiškas eksponatas – karaliaus lovos, kurioje jis mirė, baldakimo dalis. Ją lietuvos nacionalinis muziejus paskolino mėnesiui.
Kaip atidengiant paminklą priminė muziejaus direktorius istorikas mindaugas Černiauskas, būtent su vladislovu vaza siejamas abiejų tautų respublikos aukso amžius. Po jo mirties prasidėjo karas su rusija, neatpažįstamai buvo nusiaubta ir merkinė.

[Depeche]

Ponai, jeigu pasakiau, kad čia Merkinė, tai nėra net ko toliau ginčytis. Merkinę galiausiai pribaigė 1944 liepos subombordavimas. Po 1941 m. dar buvo likę ir centre keletas sveikų pastatų. Kas dėl architektūros: pamirškit tuos svaigalus apie "dzūkišką" architektūrą ten kur tų dzūkų buvo nedidelė mažuma. Kai kurie mediniai pastatai čia stovėjo nuo XIX a. vid., vienas mūrinis (be Vazos) galėjo siekti ir XVIII a., kiti mūriniai XIX a. II pusė. bendra miestelio architektūra buvo susiplakusi, galima buvo aptikti ir Panemunės ir Užnemunės miestelių bruožų. Centrinėje dalyje buvo būdingos aukštos tvoros, medinės bromos, kai kurios tvoros buvo aklinai užkaltos. To niekaip nesuvoktų dabartinis Nac. parko architektas kišdamas kaimo architektūrą į miestelio urbanistiką. Merkinėje, sename magdeburginiame mieste iš vis keista kalbėti apie kažkokią tradicinę lokalią architektūrą, kuomet miesto gyventojų buvo ir lietuvių ir rusėnų, žydų, lenkų, vokiečių. Dalis gyventojų laivyba pasiekdavo ir Karaliaučių. (tą rašo miesto aktai). Miesto dvaro inventoriuje XVIII a. pab., pavyzdžiui, beveik visi ūkiniai pastatai turėjo fachverko elementų, dvaro pastatams miesto teritorijoje (austerija, kafenhauzas) plytas gamino vokietis meistras, galbūt ir dirbo statybose.

[laimutis]

O kodėl čia taip? Ar rusai labai priešinosi, ar Merkinė buvo netoli SSSR- Vokietijos sienos, todėl dėl mados papleškino?

Nežinau, neparašyta knygoje, bet nebuvo jokio pasipriešinimo, naciai labai greitai Merkinę užėmė, net daugelis komunistų nespėjo pasitraukti, 24 komunistai pravažiuojančių vokiečių buvo sušaudyti, kiti daboklėse susodinti.

[Missoni]

Tas pats rašoma ir A.Miškinio knygoje Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai II tomas 2 knyga 2005: 1941 m. birželio 22 d. sovietų kariai jau buvo pasitraukę, prieš užimdami Merkinę vokiečiai " smarkai apšaudė", "sviediniai sugriovė daugybę mūro pastatų, sudegino nemaža medinių namų. Iš Merkinės centro beliko krūva griuvėsių", nuo bombardavimų miestelis pavirto griuvėsynų ir gaisravietėmis. 1942 m. įvertinus 1941 m. birželio 22 d. Merkinės nuostolius, paaiškėjo, kad iš 300 sodybų liko 95, o iš bendro apstatyto 300 ha ploto nenukentėjo tik 73 ha.

O kodėl čia taip? Ar rusai labai priešinosi, ar Merkinė buvo netoli SSSR- Vokietijos sienos, todėl dėl mados papleškino?

[laimutis]

Tai čia wikipedijoj.

Tas pats rašoma ir A.Miškinio knygoje Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai II tomas 2 knyga 2005: 1941 m. birželio 22 d. sovietų kariai jau buvo pasitraukę, prieš užimdami Merkinę vokiečiai " smarkai apšaudė", "sviediniai sugriovė daugybę mūro pastatų, sudegino nemaža medinių namų. Iš Merkinės centro beliko krūva griuvėsių", nuo bombardavimų miestelis pavirto griuvėsynų ir gaisravietėmis. 1942 m. įvertinus 1941 m. birželio 22 d. Merkinės nuostolius, paaiškėjo, kad iš 300 sodybų liko 95, o iš bendro apstatyto 300 ha ploto nenukentėjo tik 73 ha.

[digital]

Tai čia wikipedijoj.

[Missoni]

Labai jau "skūpi" informacija apie II-rojo pasaulinio karo pradžią Tytuvėnuose ir Merkinėj. Na, Merkinė laimi, nes tokioj wikiwand.com radau frazę "Per SSRS-Vokietijos karą 1941 m. birželio 22 d. Vokietijos aviacija subombardavo Merkinės centrą. Įtikinot, kad ši cerkvė Merkinėje...