-
Pamažu artėja laikas, kada bus imtasi pastato tvarkymo darbų. Kol kas be detalesnių pastato tyrimų projektas nėra pilnai įmanomas. Kol kas turima istorinė informacija siekia XVIII a. pab. kur pastatas aprašomas tik labai trumpai. J. I. Kraševskis statinį nupiešė XIX a. viduryje, tuomet pastato pagrindiniame fasade dar buvo išlikę senieji architektūriniai elementai. XIX a. pab. pastato būklė buvo kritinė, vėliau jis buvo rekonstruotas, galinė dalis pastato buvo nugriauta, tačiau bendras tūris išlaikytas. Šiuo metu yra žinomas vienas didelis pastato rusys, tačiau pasak gyventojų, toks panašus rūsys yra buvęs ir galinėje pastato dalyje. Bendras pastato įspūdis yra toks, jog kadaise statinys buvo sujungtas iš dviejų atskirų pastatų, kurie galėjo siekti ir XVI a. ar XVII a. pr.
-
Merkinės piliakalnis. XX a. 3 deš. – XX a. 4 deš. Fot. Balys Buračas
https://www.limis.lt/paieska/perziur...ype=EKSPONATASKomentuoti:
-
Nusekus upių vandenims, Merkio žiotyse aiškiai atsivėrė buvusio Merkinės upinio uosto (galbūt ir tilto) liekanos. Aiškiai matyti polių liekanos, kurių dalis iki šiol yra po vandeniu. Šioje vietoje ko gero būta stambios prieplaukos, taip pat galimai čia stovėjo puošnus tiltas per Merkį (egzistuoja inventoriniai duomenys) (čia ėjo vienas pagrindinių valstybės kelių), ant nedidelės kalvos buvo įsikūrusi karčiama. Čia stodavo dideli upiniai laivai vytinės, laivyba Nemune, prekyba iki pat Karaliaučiaus taip pat užsiėmė ir Merkinės gyventojai.
Nuo karčemos pylimo
Komentuoti:
-
Mano rankoje XVII a. Merkines rotušės koklio fragmentas. Įdomiausia tai, kad jo žalia glazūra atitinka to meto rašytinius šaltinius, plius iš kitų radinių net gi įmanoma atkurti buvusią krosnies formą.
Komentuoti:
-
Merkinės miestelis turi savo antrininką buvusiose jotvingių žemėse (dabar Lenkija). Merkinės viena nuo kitos nutolusios 90 km. Lenkiškoji įsikūrusi prie giliausio Pabaltyje Ančios (lenk. Hancza) ežero.
Skirtingai nuo mūsų Merkinės lenkiškoji dar išlaiko savo „laivyną“
Atleiskite už nukrypimą nuo temos.Komentuoti:
-
Komentuoti:
-
Organizuojama talka norint išvalyti piliakalnį nuo didelio kiekio krūmų. Vyks gegužės 16 d., jei kas netyčia netoliese būsite užsukite:
Talka! Merkinės piliakalnio sutvarkymasKomentuoti:
-
Patvirtintas finansavimas knygai apie Merkinės rotušę:
Patvirtintas finansuojamų Nekilnojamojo kultūros paveldo leidybos projektų sąrašasKomentuoti:
-
Komentuoti:
-
Dar šiek tiek. Józefas Ignacas Kraszewskis XIX a. vid. vykdamas senuoju keliu palei Nemuną iš Druskininkų, kažkur iš Česukų kaimo vietos, miestelį aprašė taip: "Dešiniau Nemuno raudonuoja puikūs Jėzuitų vienuolyno mūrai, balta parapinė bažnyčia ir žalias kalnas, vadinamas karalienės Bonos vardu. Toliau juodi nameliai, geltonuoja smėlis ir priešais mus susijungia dvi upės. (Matyti) aukštas, lieknas rotušės bokštelis iškilęs virš visko."
Jog matyti rotušės bokštas nuo Česukų kaimo taip pat rašo ir Teodoras Triplinas. Dabar nuo čia pamatyti cerkvės viršūnę beveik neįmanoma.Paskutinis taisė Depeche; 2015.02.01, 00:09.Komentuoti:
-
Jeigu kalbi apie tą pastatą su bokštu tai jis pastatytas 1848 m. gimnazijai. Šiauliai neturėjo rotušės. http://www.snaujienos.lt/naujienos/m...estis-be-rotusParašė Salvijus Rodyti pranešimą
Dar viena XIX a. rotušė yra Klaipėdoje. http://lt.wikipedia.org/wiki/Klaip%C...tu%C5%A1%C4%97Komentuoti:
-
Dar pamiršai Šiaulių (XIX a. prad., ampyro stiliaus, 2 aukštų). Pastatas rekonstruotas po 1945 m. ir 1990 m., tačiau KAA išliko pastato projektas pagal kurį būtų galima rekonstruoti.Parašė DeSadas Rodyti pranešimą
Vokietijoje rotuses turi kiekvienas miestelis (jei nesugriautos per karus), Lietuvoje islike 3 (Vilniuje, Kaune ir Kedainiuose).Komentuoti:
-
Ir šiaip logiškai toks statinys tikrai turėjo patraukti akį, o ne vien šalimais esantys rūmų griuvėsiai. Galbūt tos medžiagos yra dar daugiau.Komentuoti:
Komentuoti: