Nusekus upių vandenims, Merkio žiotyse aiškiai atsivėrė buvusio Merkinės upinio uosto (galbūt ir tilto) liekanos. Aiškiai matyti polių liekanos, kurių dalis iki šiol yra po vandeniu. Šioje vietoje ko gero būta stambios prieplaukos, taip pat galimai čia stovėjo puošnus tiltas per Merkį (egzistuoja inventoriniai duomenys) (čia ėjo vienas pagrindinių valstybės kelių), ant nedidelės kalvos buvo įsikūrusi karčiama. Čia stodavo dideli upiniai laivai vytinės, laivyba Nemune, prekyba iki pat Karaliaučiaus taip pat užsiėmė ir Merkinės gyventojai.
Mano rankoje XVII a. Merkines rotušės koklio fragmentas. Įdomiausia tai, kad jo žalia glazūra atitinka to meto rašytinius šaltinius, plius iš kitų radinių net gi įmanoma atkurti buvusią krosnies formą.
Merkinės miestelis turi savo antrininką buvusiose jotvingių žemėse (dabar Lenkija). Merkinės viena nuo kitos nutolusios 90 km. Lenkiškoji įsikūrusi prie giliausio Pabaltyje Ančios (lenk. Hancza) ežero.
Skirtingai nuo mūsų Merkinės lenkiškoji dar išlaiko savo „laivyną“
Atleiskite už nukrypimą nuo temos.
Dar šiek tiek. Józefas Ignacas Kraszewskis XIX a. vid. vykdamas senuoju keliu palei Nemuną iš Druskininkų, kažkur iš Česukų kaimo vietos, miestelį aprašė taip: "Dešiniau Nemuno raudonuoja puikūs Jėzuitų vienuolyno mūrai, balta parapinė bažnyčia ir žalias kalnas, vadinamas karalienės Bonos vardu. Toliau juodi nameliai, geltonuoja smėlis ir priešais mus susijungia dvi upės. (Matyti) aukštas, lieknas rotušės bokštelis iškilęs virš visko."
Jog matyti rotušės bokštas nuo Česukų kaimo taip pat rašo ir Teodoras Triplinas. Dabar nuo čia pamatyti cerkvės viršūnę beveik neįmanoma.
Dar pamiršai Šiaulių (XIX a. prad., ampyro stiliaus, 2 aukštų). Pastatas rekonstruotas po 1945 m. ir 1990 m., tačiau KAA išliko pastato projektas pagal kurį būtų galima rekonstruoti.
Vokietijoje rotuses turi kiekvienas miestelis (jei nesugriautos per karus), Lietuvoje islike 3 (Vilniuje, Kaune ir Kedainiuose).
Dar pamiršai Šiaulių (XIX a. prad., ampyro stiliaus, 2 aukštų). Pastatas rekonstruotas po 1945 m. ir 1990 m., tačiau KAA išliko pastato projektas pagal kurį būtų galima rekonstruoti.
"Grįžtant nuo namo (Vazos mirties vieta) šalia yra rotušės pastatas, mano akimis tikriausiai yra XVII a. arba net siekiantis XVI a. Baltas bokštelis, kuriame dar šiandien yra laikrodis." Toliau jis kalba apie tai, kad pats laikrodis nebeturi kam rodyti ir kad būtų kas jį suprastų, nes vien tik aplinkui elegetos. Jo akimis rotušė tarsi primena tai, kad čia kažkada buvo visai kitoks gyvenimas. Labiausiai dominantis dalykas, kad jis nurodo, jog nupiešė ne tik Vazos namą (tas piešinys yra publikuotas), tačiau ir rotušę, be to jis gailėjosi kad nenupiešė bažnyčios vidaus (o gailėtis buvo dėl ko, nes jis pats aprašė, kad virš altoriaus buvo stiuko vytis, kurio dabar nebėra).
Čia įdomu. Gal tas piešinys kur nors Lenkijos archyvuose guli kad jį surastų. Įsivaizduoju kiek dar juose yra įdomios neatrastos medžiagos apie Lietuvą.
"Grįžtant nuo namo (Vazos mirties vieta) šalia yra rotušės pastatas, mano akimis tikriausiai yra XVII a. arba net siekiantis XVI a. Baltas bokštelis, kuriame dar šiandien yra laikrodis." Toliau jis kalba apie tai, kad pats laikrodis nebeturi kam rodyti ir kad būtų kas jį suprastų, nes vien tik aplinkui elegetos. Jo akimis rotušė tarsi primena tai, kad čia kažkada buvo visai kitoks gyvenimas. Labiausiai dominantis dalykas, kad jis nurodo, jog nupiešė ne tik Vazos namą (tas piešinys yra publikuotas), tačiau ir rotušę, be to jis gailėjosi kad nenupiešė bažnyčios vidaus (o gailėtis buvo dėl ko, nes jis pats aprašė, kad virš altoriaus buvo stiuko vytis, kurio dabar nebėra).
Komentuoti: