Merkinės senosios cerkvės, vėliau priklausiusios unitams cerkvės/bažnyčios paieškos. Pavyko galų gale išsiaiškinti, kur gi ta minima Kalubiškė prie Merkio yra archyve atvertus XIX a. pr. planus. Dabar kiek klausinėjau vietinių nieks tokio pavadinimo nežino. Vietos tikslios neatskleisiu dėl kokių nors juodųjų archeologų vartančių šį forumą. Apie cerkvę tėra žinoma, kad ji minima, jau XVI a., sunyko (neminima) jei neklystu XVIII a.
Po purvynus per lietų, dabar supratau ką jautė Wermachtas tokiu metų laiku Rytuose.
Pradėjau studijuoti XVIII a. pab. Jėzuitų bažnyčios ir vienuolyno inventorių. Rašytam ranka tekstui suprasti reikia patirties, bet kaip nors. Kol kas apibendrintai trumpai tiek:
Leidžianti gatve nuo rotušės link Nemuno šone stovi nedidelė mūrinė bažnyčia be bokšto. Į ją patenkama pro medinį dvidurį prieangį. Bažnyčioje iš šonų yra suolai, ant dviejų medinių stulpų yra choras į kurį patenkama einant pro duris į vienuolyną, arčiau altoriaus stovi trijų tarpsnių katafalkas, didysis altorius medžio meistrų darbo, yra keli paveikslai, chore yra muzikos instrumentų, tačiau jie sugedę.
Nematytas vaizdelis, o ten tiesiai turbūt būtų Kauno gatvė?
Taip, Kauno gatvė įsiliejant į aikštę, iš kairės ant kampo stovi medinis namukas, kurį po I PK karo pakeitė dviaukštis, kur kas gražesnis medinis pastatas. Gaila, bet iš esmės visos aikštės užstatymo po karo tiesiog neliko.
Nupjauti medžiai aplink senajį karaliaus pastatą (arba kas iš jo liko), tai gerai, tačiau dar labiau atsivėrė, koks jis neprižiūrėtas. Pastate mažų mažiausiai reikėtų atlikti architektūrinius, archeologinius tyrimus, grąžinti, bent XX a. pr. fasado puošybą, atidengti karalių laikų mūro liekanas ir žinoma stogo danga jokiu būdų negalėtų būti, kokia nors imitacija. Visai nieko nekainuotų nugriauti tas kičines akmenų sieneles. Visa tai padarius, grįžtų gana svarbus ir išraiškingas akcentas ir taip labai subjaurotame Merkinės centre. Pastatas priklauso valstybei, bet panaudos teise perduotos kelioms įmonėms.
Taip penki metai. Tai per tuos penkis metus galima ir projekta sukurti es fondams ir pastata suprojektuoti.
Vis dar man neaisku, kiek esamy rotuses sienu buvo panaudota cerkves statybai?
Realiai nė viena, tik dalis cerkvės sienų yra ant rotušės pamatų. Yra galimybė kad yra išlikusi šiek tiek rotušės pamatų rytinėje pusėje, tačiau bendrai paėmus, pats pastatas išardytas net su pamatais.
Kryziu nueme kiek matau?
Taip bet dabar yra breziniai... Tik tiek kad vieta yra dabar uzkonservuota, es pinigai panaudoti, pastato keisti negalima.
Reikia žiūrėti įstatus, kiek metų tai galioja, ar lyg ne 5 m. Rotušės atkūrimas yra brangus bet įmanomas reikalas, kurį būtų galima skirstyti į etapus, net gi kaip ir minėjau nenugriaunant cerkvės, o ją patraukiant.
Vis dar nesuprantu kodel buvo pinigai isleisti rekonstravimui o ne atstatymui.
Vienas pavyzdžių yra todėl, kad nebuvo pakankamai medžiagos tam. Brėžinius paskelbsiu vėliau nes su jais atsirado dar papildomų darbų. Galiu išduoti vieną nedidelę paslaptį, rotušės aštuoniakampis bokštas iki šalmo buvo 18,5 m, kai dabartinis cerkvės bokštelio aukštis iki smailės (buvusio kryžiaus) yra 16,7 m. Iš archeologinės pusės: vyrauja XVI a. pab.- XVII a. pr. plytų dužėnos, gabalai, kurie taip pat panaudoti ir cerkvės statybai, be to pasitaikė viena grynai gotikinė plyta ir viena figūrinė. Plius A. Miškinio spėjamas XVIII a. pr. Merkinės rotušės piešinys yra visiškai ginčytinas ar tai tikrai Merkinės rotušės atvaizdas.
Komentuoti: