Merkinė, miestelis Varėnos r.

[Aleksas666]

Cerkvių iki XIX a. pradžios dabartinėje Lietuvos teritorijoje statyta nedaug, statyba labai suintensyvėjo carizmo laikotarpiu - siekta užimti vyraujančią katalikų bažnyčios vietą (po 1864 iki 1897 m. galiojo draudimas statyti katalikų bažnyčias). Kiekviename miestelyje stengtasi pastatyti cerkvę, o didžiausiuose Lietuvos miestuose statydavo net po keletą. Carizmo laikotarpio cerkvės buvo tik simboliniai statiniai, nes Lietuvoje jų statybos nesąlygojo religinė būtinybė (stačiatikių buvo vos keli procentai). Cerkvės buvo statomos neatsižvelgiant į specifines vietos sąlygas ir miestų bei miestelių mastelį, dažnai tiesiog pritaikant Rusijos cerkvių kartotinius projektus. Stengtasi parinkti tokią situaciją, kad susidarytų svarbiausio pastato įvaizdis - centrinės aikštės viduryje, svarbiausių gatvių sankryžose (kad gerai matytųsi iš visų pusių) arba pagrindinės gatvės pradžioje.

Iš knygos: "Nykstantis kultūros paveldas: Lietuvos sinagogų architektūra. Marija Rupeikienė".

Merkinei nepasisekė tai, jog vadovaujantis šia praktika, Merkinėje centrinis objektas rotušė, iki pat XIX a. išlaikiusi XVI a. pab. -XVII a. tūrį buvo nugriauta. jos vietoje išdygo tipinė cerkvė.

Atvaizdas

Man kažkaip tas kryžiaus nuėmimas kreivai atrodo. Negalime nusileisti iki Baltarusijos lygio ir "savaip interpretuoti statinius", Baltarusiai praktiškai ant visų bažnyčių "užkabino" stačiatikių kryžius, o mes juos keičiame smailėmis. Istorijos neperrašysi, jeigu buvo kryžius tai tegul ir lieka ir mažiau bėdavotis dėl to reikia. Arba jeigu ne, tai pats laikas griauti žaliąjį tiltą, Lukiškių aikštę paversti bulvių lauku, kad tik niekas nematytų, kad Lietuvoje buvo sovietų valdžia.

[Depeche]

Cerkvių iki XIX a. pradžios dabartinėje Lietuvos teritorijoje statyta nedaug, statyba labai suintensyvėjo carizmo laikotarpiu - siekta užimti vyraujančią katalikų bažnyčios vietą (po 1864 iki 1897 m. galiojo draudimas statyti katalikų bažnyčias). Kiekviename miestelyje stengtasi pastatyti cerkvę, o didžiausiuose Lietuvos miestuose statydavo net po keletą. Carizmo laikotarpio cerkvės buvo tik simboliniai statiniai, nes Lietuvoje jų statybos nesąlygojo religinė būtinybė (stačiatikių buvo vos keli procentai). Cerkvės buvo statomos neatsižvelgiant į specifines vietos sąlygas ir miestų bei miestelių mastelį, dažnai tiesiog pritaikant Rusijos cerkvių kartotinius projektus. Stengtasi parinkti tokią situaciją, kad susidarytų svarbiausio pastato įvaizdis - centrinės aikštės viduryje, svarbiausių gatvių sankryžose (kad gerai matytųsi iš visų pusių) arba pagrindinės gatvės pradžioje.
Iš knygos: "Nykstantis kultūros paveldas: Lietuvos sinagogų architektūra. Marija Rupeikienė".

Merkinei nepasisekė tai, jog vadovaujantis šia praktika, Merkinėje centrinis objektas rotušė, iki pat XIX a. išlaikiusi XVI a. pab. -XVII a. tūrį buvo nugriauta. jos vietoje išdygo tipinė cerkvė.

Po prie cerkvės pietinio šono (matosi nuotraukoje) priglaustu stogeliu slepiasi rotušės bokšto pamatų ir rūsio liekanos. Rūsyje plytos E. Purlio datuotos XVI a. pab., tarp rotušės griuvenų vyrauja XVI a. pab. - XVII a. pr. plytų liekanos.
Dalis rotušės plytų panaudota cerkvės statybai. Kitos nežinia kur išparduotos.
--------
Kas dėl išparduotų plytų: reikės daryti ekspediciją į Rumbonis, kur kaip žinoma, dalis jėzuitų vienuolyno plytų buvo nugabenta būtent ten.

[laimutis]

Ta 1893 m. nuotrauka gali būti 1921 metų gaisro kai sudegė daugiau kaip 100 sodybų. http://www.miestai.net/forumas/showp...8&postcount=74

[laimutis]

o kurie? dar yra 20-ų planas iš atminites pieštas:

Atvaizdas

Gerų vaizdų radai. Iki 1915 m. turėtų būti 1, 2, 4, 5, 6, 8 nuotraukos.

[Depeche]

Dėl šitos neabejoju, matoma medinė "shul" sinagoga (kairėje už namų), kuri sudegė per I pasaulinį karą. Beje tas mūrinis pastatas man vis daugiau įtarimų kelia, jog jis yra dar nuo magdeburginių laikų. Jo bendra išvaizda sunkiai atitinka carinę statybą, nebent tai būtų statyta iki sukilimų - XIX a. I pusė.



Taip pat įdomu, jei ši fotografija daryta 1893 m., tai kada gi pagaliau, tas matomas toli toli pastatas (dviaukštis mūrinis tinkuotas, kuris matomas ir kitose fotografijose) prie aikštės pietvakarinio kampo, pastatytas.



T. y. šis pastatas, kuris kairėje dviaukštis mūrinis.



Ši vieta yra Vilniaus g., šalia pat aikštės žvelgiant į Vilniaus pusę. Dabartinis vaizdas skiriasi, kaip naktis ir diena.

[Depeche]

Olivej, įspūdinga. Tai tikrai Merkinė, visiškai neatpažįstama dabar. Čia yra kadrų ir iki I pasaulinio karo.

[Depeche]

Sveikinui. kokiam leidiny bus?

Bus matyt dar

[mindigeris]

Teks dar šiek tiek palaukt, reikia paruošti publikaciją, galiu kol kas tik pasakyti, jog atradau rotušės brėžinius.

Sveikinui. kokiam leidiny bus?

[DeSadas]

Teks dar šiek tiek palaukt, reikia paruošti publikaciją, galiu kol kas tik pasakyti, jog atradau rotušės brėžinius.

Saunu! nera jokiu problemu dabar atstatyti!

[laimutis]

Teks dar šiek tiek palaukt, reikia paruošti publikaciją, galiu kol kas tik pasakyti, jog atradau rotušės brėžinius.

Oho naujiena kokia, lauksim publikacijos, šauniai dirbi Depeche.

[Depeche]

Geguzes vidurys atejo!

Teks dar šiek tiek palaukt, reikia paruošti publikaciją, galiu kol kas tik pasakyti, jog atradau rotušės brėžinius.

[DeSadas]

Teks palaukėt ko gero iki gegužės mėnesio

Geguzes vidurys atejo!

[laimutis]

Merkys įteka į Nemuną, nežinomi metai. J.Uoginto nuotrauka



Facebook - Lietuva senose fotografijose

[Depeche]

Šv. Petro mūrinės bažnyčios vieta

Kaip spėjama M. K. Paco lėšomis statyta mūrinė Šv. Petro bažnyčia. Mykolas Kazimieras Pacas (1624 - 1682), Lietuvos didysis etmonas, Vilniaus vaivada ir Merkinės seniūnas įnešė nepaprastą indelį į Merkinės atkūrimą po 1655 m. karo. Jo pastangomis atstatyta parapinė bažnyčia, patvirtinta fundacija dominikonų vienuolyno atkūrimui, taip pat M. K. Pacas į Merkinę pasikvietė Jėzuitus, savo lėšomis pastatė jiems vienuolyną ir Šv. Kryžiaus bažnyčią. Dėja per XIX a. visa tai tiesiog išnyko.





Taurakalnis, dabar šioje vietoje nebenaudojamos stačiatikių kapinės, šalia buvusios bažnyčios, dar viena savotiška paralelė su Vilniumi. Vienas aukščiausių taškų Merkinėje, kaip spėjama, senosios šventvietės vieta.



Būtent kur šis geltonas pastatas, kaip spėju, yra buvusios keturių bokštelių dominikonų bažnyčios vieta, tolėliau prie aikštės buvęs ir pats dominikonų vienuolynas, ko gero turėjęs renesansinių bruožų, kaip ir pati bažnyčia.



Kol kas tiek.

[freimq]

Šiek tiek apie uostą iš knygos (Материалы для географии и статистики России, собранные офицерами Генерального штаба. Виленская губерния 1861)
Nemuno upėje yra 14 prieplaukų iš kurių tik 2 kiek svarbesnės: Nikolaeve ir Merkinėje;...

Šaltinis: Nuoroda

[Kavasiakas]

gal pravers...
1915

dvi versijos šito žemėlapio : gražiai nuspalvota
http://pbc.biaman.pl/Content/87/k-80.pdf
ir ryškesnė
http://www.mapywig.org/m/German_maps...915_400dpi.jpg

1850

[Depeche]

Dėkui, labai įdomios fotografijos, yra net gi nematytų kampų

[laimutis]

Merkinės šauliai rikiuotėje per dzūkų senovės dieną Merkinėje, sutinkant prezidentą A.Smetoną, 1935 m.
Atvaizdas


Atvaizdas

Šaltinis: Nuoroda

Nematytos nuotraukos.
Šiame forume buvau prisiregistravęs, bet nieko nerašiau ir nekėliau, tai pašalino.

[Depeche]

Beje šiomis dienomis Balandžio 17-25 d. prieš 311 m. Merkinėje šeimininkavo Švedijos kariuomenė, o valdovų rūmuose buvo apsistojęs Švedijos karalius Karolis XII (Karl XII).

[freimq]

Merkinės šauliai rikiuotėje per dzūkų senovės dieną Merkinėje, sutinkant prezidentą A.Smetoną, 1935 m.



Šaltinis: Nuoroda