Merkinė, miestelis Varėnos r.

[Depeche]

Dingęs - tai mano išraiška į dabartį ir į praeitį, pamegink sulyginti, gausis priešprieša. Praeityje, ne vieną amžių, tiek kovų su kryžiuočiais, tiek Abiejų Tautų Respublikoje miestas buvo vienas svarbiausių karinių, kultūrinių, admisitracinių centrų tarp Kauno, Trakų, Gardino, Lydos. Galbūt labiausiai su išraišką "dingęs" apibūdinu išnykusius objektus, kaip bažnyčias, rotušę, vienuolynus ir pan., kurie ir atspindėjo, tą Merkinės reikšmę regione. Dabar gi, po tiek netekčių ir galutinio sunaikinimo per II pasaulinį karą, Merkinė vis dar blaškosi ir neranda kelio (arba nedaro nieko), turėdama visas galimybes atsigauti, gal ne valstybine strategine reikšme, bet nauja turizmo prasme, ta miesto lokacija ir pasiekiamumas, kaip ir prieš kelis šimtus metų niekur nedingo, tačiau "blavizavojant" Varėnai apie kurortą, Merkinė tyli..

[LBP]

O kodėl Merkinė - dingęs miestas, depeche? Visada norėjau paklaust. Jis juk niekur nedingo.

[Depeche]

Merkinės dvarvietė



Apie pačia dvarvietę informacijos yra daugiau, bet kol kas pateiksiu šiek tiek informacijos. t. y 1798 m. dvaro inventoriaus medžiagą, kuri skelbiama knygoje "Merkinės istorijos bruožai. Nors ši knyga, ne daug ką padės besidomintiems magdeburginiu laikotarpiu, bet apia dvarą šis tas yra. Suintriguoja tai, kad knygoje minima, jog egzistuoja, dar tyrinėtojų neliestas, Lietuvos metrikoje sudarytas 1640 m. dvaro inventorius.

1798 m. inventoriuje neaprašomi dvaro rūmai arba jie vadinami oficina:

Oficina nauja [medinė], ant mūro pamato, jos durys sulaužytos, su angliškais vyriais ir kabliais. Kambarių toje oficinoje mažų ir didelių -23, salė viena; 9 baltų koklių krosnys, iš jų pusę sudaužytos. Langų be stiklų rėmuose - 36, kaminų su geležinėmis skardomis - 7, o be skardų, sudaužytų - 2.

Kita oficina-virtuvė[medinė], ant pamato iš plytų, dengta gontais su mansarda ir kaminais. Langai mediniai. Viduje vyryklė, sumūryta iš plytų, su kaminais.

Dešinėje pusėje pirkia, ten dvi krosnys; viena kepykla, kita iš baltų koklių. Pirkioje trys langai be stiklų, grindys iš plytų, valgomajame iš storalenčių. Iš ten išėjus patenki į kambarį, kuriame yra krosnis su išgriautais kokliais. Einant toliau per kepyklą, dešiniajame kampe prie virtuvės - mažas kambarėlis virtuviniams daiktams sudėti. Langas vienas, be stiklo. Už to kambarėlio - plytomis grįstas koridoriukas. Dešinėje pusėje - du kambariai. Durys ant vyrių ir kablių, virš durų - mažas langelis be stiklo.

Einant iš oficinos į palivarką, dešinėje pusėje stovi ledainė iš pušinių rastų, įleista į žemę. Priešais tą ledainę, prieš kelią, mediniame sandelyje audėjų reikmėms sudėti prūsiški nėriniai. Šalia oficinos, prie ledainės, netašytų kuolų tvora

Einant iš ledainės į palivarką - vežiminė, dengta gontais, sena, reikalaujanti remonto, jos gale palėpė iš prūsiško mūro [fachverkas], pakyla iš sijų, iš galo sumūryta. Iš vežiminės išėjus, kairėje pusėje, tokia pat vežiminė, dengta gontais. Stogas taip pat senas, reikai perdengti. Pakyla gale iš prūsiško mūro [fachverkas], durys dvigubos iš prūsiškos geležies, ant bėgūnų. Ekonomo vežiminė po vienu stogu, dengta senais gontais

Ekonomo namas dengtas gontais, ant kalno, galuose palėpės iš prūsiško mūro [fachverkas]. Einant į prieangį, durys dvigubos, ant vyrių ir kablių su spyna. Virš durų mažas langelis.

Dešinėje ekonomo pirkia. Krosnys iš baltų koklių, jos pamatas iš plytų, gridnys iš lentų. Toliau perėjus kambarį, priešais yra mažas kambarėlis, už to kambarėlio priešais pirmą kambarį kairėje pusėje - šeimynos tarnų pirkia, joje krosnis kryžinė - duonai kepti. Suolas vienas, prie sienos. Grindys iš lentų, o asla drėbto molio

Svirnas dengtas pušinėmis lentomis, palėpė gale iš prūsiško mūro [fachverkas], prieš ją prieangis, senas sukritęs. Aruodų penki. Gridnys iš lentų. Svirnas ant plytinių pamatų, o kitas svirnas, panašus į pirmąjį, skirtas maistui.

Rukykla mėsai rūkyti - iš pušinių rastų, stogas dengtas gontais, virš stogo 14 kaminų. Viduje mūrinė krosnis, iš plytų, joje 6 angos dūmams išeiti.

Bravoras. Jo stogas dengtas gontais su dviem kaminais. Galuose palėpės prūsiško mūro [facverkinės]. Vidutinio dydžio langų - 4. Viduje du mūryti žaizdrai, trys katilai. Prie jų platus kaminas. SIurblys iš šulinio vienas. Iš to bravoro vienos durys į ledainę, kur yra didelė plytų krosnis, trečdalis langų stiklinių, kiti užkalti. Kitos durys į koridorių, dešinėje pusėje yra durys į pirkią, kurioje viena kryžinė krosnis, kita iš žalių koklių. Iš ten durys į kitą pirkią, joje kaminas, mūrytas iš plytų, išvestas proe stogą. Tose pirkiose grindys iš lentų, o asla iš plytų. Už tos pirkios yra kamarėlė ir vaistinėlė. Koridoriaus grindys iš plytų, valgomajame iš lentų. Einant tuo koridoriumi į pirkią, kairėje pusėje iš plytų sumūryta krosnis. Iš tos pirkios į kamarą, durys ant vyrių ir kablių, vienas langas, be stiklo, užkaltas lentomis. Tose pirkiose grindys iš lentų, o grindinys iš plytų. Eidamas iš tos kamaros, patenki į koridorių, einant juo prieangyje durys.

Kluonas senas, iš netašytų rastų. Stogas pusiau dengtas skiedromis, senas, įgriuvęs. Kita pusė dengta šiaudais. Kluonas su dviem dvigubais vartais ant bėgūnų

Pats gyvenamasis namas, dvaro rūmai plane vaizduojami su dviems simetriškais flygeliais. Pati pastatų, kaip matyti yra prasta, pastatai mediniai, tačiau pakankamai dažnas fachverko motyvas.
Apie dvaro rūmus taip pat yra informacijos, ,kad patys dvaro rūmai dviaukščiai.

Barokinių medinių dvaro rūmų pavyzdžiai Lenkijoje:

Ožarūvas

www.mokrsko.pl

Czarnozylachas

http://literat.ug.edu.pl

[Depeche]

Dar truputėli apie rotušę

Teko prieš kelias dienas lankytis Sandomierze Lenkijoje, nedidelio miesto rotušė turi panašumų su Merkinės. Matmenys (ilgis ir plotis) labai panašūs, dar vienas panašumas, jog Sandomierzo rotušė stovi nelygioje turgaus aikštėje. Ši rotušė statyta dar XIV a., tačiau būtent dabartinį vaizdą įgavo XVI a.

[Depeche]

Galbūt tai perstatytas XVI-XVII a. renesansinis namas, jo vietoje reiktų atlikti archeologinius tyrimus, tada ir paaiškėtų viskas.

Beje visai šalia jo yra tas pastatas, kurio viduje yra minėti skliautai.

[laimutis]

Dar reikės luktelt.

O dabar, dar vienas palyginimas.

Atvaizdas


Kad ir kaip bebūtų tasai neišlikęs pastatas kairėje visiškai nepanašus į carinę architektūrą.

Galbūt tai perstatytas XVI-XVII a. renesansinis namas, jo vietoje reiktų atlikti archeologinius tyrimus, tada ir paaiškėtų viskas.

[Depeche]

Dar reikės luktelt.

O dabar, dar vienas palyginimas.



Kad ir kaip bebūtų tasai neišlikęs pastatas kairėje visiškai nepanašus į carinę architektūrą.

[Merechpil]

gaila zinoma rotuseles musu...... labai noreciau isvysti jos planus, Depeshe, kada bus galima isvysti tavo darba??? laukiu nesulaukiu

[Depeche]

Keli vaizdai iš Merkinės

[Depeche]

Dar nerodžiau kaip atrodo buvęs vaikų darželis dabar.

[Aleksas666]

Paveldas ir jo suvokimas taip pat yra politinis dalykas. Ar tai yra brandu ar ne, turbūt kiekvienas turi savo nuomonę. Kokioj Lenkijoje ta cerkvė būtų jau seniai nuversta, be didesnių diskusijų.

Jeigu būtų nuspręsta atstatyti rotušę, aš nepykčiau, kad ir griautų tą cerkvę, bet kol tai nedaroma, reikėtų nepolitizuoti ir pripažinti, jog ten buvo cerkvė ir palikti autentišką išvaizdą.

[Depeche]

Esme manau reikejo iskart atstatyti rotuse. Rusiai yra, dalis sienu taip pat.

Brėžiniai taip pat, analogijų pilna. Pati Merkinės rotušė europiniu mastu buvo tipinis statinys, tačiau Lietuvoje tokios struktūros XIX a. pab. išlikusi buvo vienintelė.

[Depeche]

Esmė ne tame, kad nėra stačiatikių, ar keičiama statinio paskirtis, ar kiti aspektai. Aš kalbu apie autentiškumą. Ar nuo to, kad ten tas kryžius bus nukentės valstybingumas. Manau palikti kryžių būtų brandus požiūris į paveldą ir jo autentiškumą.

Paveldas ir jo suvokimas taip pat yra politinis dalykas. Ar tai yra brandu ar ne, turbūt kiekvienas turi savo nuomonę. Kokioj Lenkijoje ta cerkvė būtų jau seniai nuversta, be didesnių diskusijų. Geriausias variantas būtų tą cerkvę nukelti bėgiais į kitą vietą, taip ją išsaugant, nors toks dalykas kainuotų nemažus pinigus. Pavyzdys tokio nukelimo Varšuvoje (bažnyčia kokius 5 kartus masyvesnė nei Merkinės cerkvė):

[DeSadas]

Esme manau reikejo iskart atstatyti rotuse. Rusiai yra, dalis sienu taip pat.

[Aleksas666]

Nei žaliasis tiltas, nei Lukiškių aikštė nėra centriniai objektai, kurie pilnai formuotų pagrindinį miesto įvaizdį. Kita yra tai, kad Vilnius yra Vilnius, išlikusių objektų, vaizduojančių valstybingumą jame netrūksta, kas pilnai kompensuoja visus tuos žaliuosius tiltus ar stalinizmo architektūrą, net pridėjus churščiovkes. Merkinė yra kitas atvėjis. Dėl pastatų interpretavimo, tai tu kalbi apie Baltarusijos bažnyčias kurios paverstos cerkvėmis, Merkinės cerkvė yra paversta muziejumi, taip, kad pastato paskirtis irgi kai ką sąlygoja. Be to nieks tų stačiatikių iš Merkinės nevarė, ar kitaip susidorojo. Jų skaičius visada buvo nedidelis, kol jie tiesiog išmirė. Kaip paminklas, bendruomenei, kuri istoriškai neturėjo niekad didelės įtakos miesto raidai, cerkvė, kuri dominuoja centre ir miestelyje yra kiek per stambus. Yra išlikusios stačiatikių kapinės, ir tai yra puikus paminklas jiems.

Esmė ne tame, kad nėra stačiatikių, ar keičiama statinio paskirtis, ar kiti aspektai. Aš kalbu apie autentiškumą. Ar nuo to, kad ten tas kryžius bus nukentės valstybingumas. Manau palikti kryžių būtų brandus požiūris į paveldą ir jo autentiškumą.

[Depeche]

Reikėtų numušti tinką ir patikrinti plytų formatą. Tų skliautų yra ne vienas toje pastato dalyje, dengia visą tos dalies tūrį, tik nenufotografavau pilnai visko.

[Zosys]

Tokiam ištryptam lauke kaip Merkinė sunku tikėtis dar atrasti ką nors "gyva" (jei neskaitysim pamatų, tūnančių po velėna tarsi triufeliai, kurie reikalauja atkaklių paieškų su gera uosle ). Bet šiuo atveju išties "išdygo" kažkas "gyvo". Forumo formatas leidžia paspėlioti, asmeniškai man ta niša dvelkia XVIII a. (turbūt neskaitant paskutinio jo ketvirčio). Joje lyg ir pažįstama to savotiško provincinio baroko forma (supaprastintai barokinis-segmentinis nišos kontūras, skliauto pėdos/sienos sandūros horizontalios fasetės irgi greičiau barokinės). Gaila, beveik nieko neišmanau mūro-konstrukcijų istorijoje, bet skliautai iš pažiūros irgi ankstyvesni už klasicistinius (skliauto vidinė dalis, vadinamas"gomūrys", gan išlakus, nelabai klasicistinis).

[Depeche]

Pratesiu dar viena įdomia naujiena, jog visai netyčia tipinio XIX a. pab. vaizdo pastatėlio viduje, "išlindo" labai panašūs į barokinius skliautai. Reikėtų detaliau ištyrinėti šį pastatą, viena jo dalis akivaizdžiai naujai statyta, viena dengta šiais skliautais. Gali būti, kad tai kažkokio senojo pastato elementai įkomponuoti į šį pastatą. Gali būti, jog tai dar vienas magdeburginio miesto palikimas.

Beje tai buvusi MGB būstinė, dabar genocido muziejus, kuris iš esmės neveikia.

Taip pastatas atrodo iš išorės, nieko įpatingo.


Viduje tai mane labai nustebino

[Zosys]

Beje, varyje Delamarsas labai kruopščiai išliejo Pacų "grafų vainiką" su detaliai nulietomis povų plunksnomis ir jų "akimis". Tikrai labai gražu.

[Zosys]

be vaizduojamo Merkinės herbo, varpą puošia ir Pacų herbas. Greičiausiai tai yra Mykolo Kazimiero Paco funduotas varpas.

Pacų herbas
Atvaizdas

Jo, vadinasi Pacai išties mėgo Nemuno vidurupio regiona, laikė jį savu: Gardinas, Ružana, Merkinė, Jieznas, Prienai, Pažaislis, Kaunas - beveik visos fundacijos ten. Kita vertus būdami galios viršūnėje jie pasiskelbė atsakingais už visos Lietuvos atstatymą XVII a. antroj pusėj