Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[VLN] Vilniaus aukštutinė (Gedimino) pilis

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Kaip kažkada jau rašiau šitoj temoj, reikia, kad plytas pilies atstatymui rankomis formuotų pagonys plytdirbiai, o prieš pradedant ant kalno paaukoti vaidilutę. Tik taip bus autentiška.

    Atstatymas, žinoma, būtų ne atstatymas, o pastatymas ir savotiška senovės karikatūra, bet čia sutinku su Tomizmu - simboline, įvaizdžio, turizmo prasme tai būtų puiku.
    Lietuva visiems.

    Comment


      Karikatūra nebūtų. Kaip tik būtų duoklė tai pačiai senovei, istorijai - atkurti tai, kas prarasta.

      O jeigu 100% tikslumas nepasiekiamas ir dabartiniai griuvėsiai svarbiau, tai tada lenkams nereikėjo atstatinėti nei Varšuvos, nei Gdansko senamiesčių, kurie savo didžiąja dalimi irgi yra "fake" (bet tas "fake" iki tiek kokybiškas, kad Varšuvos atstatytas senamiestis net įtrauktas į UNESCO paveldą).

      Dabar turi gražius miestus ir sau pasidžiaugti, ir turistams parodyti. Būtų geriau, jei būtų to nepadarę? Varšuvos senamiestyje matosi neautentika pagal vienodus langų pločius ir lygius, vienodas užuolaidas ir šviestuvus, kurie rodo viduje esant dideles ištisas patalpas aukštomis lubomis (ko šiaip senovėje nebuvo). Baisu! Neautentika!! Disneilendas!!! Las Vegasas!!!!

      O mūsų Trakų pilis, įdomu, baisia didelė autentika? O galėtų toliau būti griuvėsiai saloj pelėsiais ir kerpėm apaugę. Užtat autentiški.
      Paskutinis taisė Tomizmas; 2022.01.04, 15:34.
      Snowflakes will attack U <3

      Comment


        Nežinau, bet Varšuvoje dar prieš prasidedant sukilimui, po kurio naciai tiesiog sulygino miestą su žeme, lenkų architektai ir inžinieriai, tarsi ruošdamiesi katastrofai, atliko papildomus pastatų matavimus, išsaugojo visus brėžinius, darė fotofiksacijas. Todėl atstatymas buvo maksimaliai artimas autentikai, aišku, interjerų nieks neatkūrė.

        Comment


          Pilies neslinkimo nuo kalno sprendimo užduotis - inžinieriams. Aišku, jei neslinkimo klausimą bandys spręsti visokie politikai ir panašiai, tuomet, aišku - nieko neįmanoma padaryti.

          Pilį atstatyti, manau, galima vidinėms konstrukcijoms naudojant kuo lengvesnį užpildą, o tik išrorės apdailą daryti kuo autentiškesnę.

          Autentiškumo puoselėjimui galbūt galima būtų naudoti detales su specialiomis jungtimis, kurios leidžia pastatą išmontuoti ir vėl surinkti lyg lego, padarius atradimus tose vietose kur buvo nežinoma kaip atrodė.

          Mane sužavėjo Partenono atstatymas (video) - ten daug idėjų technikoms kaip atstatinėti kuo autentiškiau ir kokybiškiau.

          Comment


            Akropolio atstatymas čia aukščiausia klasė. Ir objektas ypatingo kultūrinio jautrumo pasauliniu mastu. Pro akis bet kokia nesąmonė nepraslįsta. Pas mus būtų tipiška lenkiška chaltūra.

            Comment


              Parašė Tikras architektas Rodyti pranešimą
              Akropolio atstatymas čia aukščiausia klasė. Ir objektas ypatingo kultūrinio jautrumo pasauliniu mastu. Pro akis bet kokia nesąmonė nepraslįsta. Pas mus būtų tipiška lenkiška chaltūra.
              Pas mus apskritai nebūtų nieko atstatoma, nes, kaip čia kažkas taikliai minėjo, neduokdie dar pasitaikytų neoriginalios XVI a. langinės, o ir nebėra vaidilučių, kurios galėtų išdegti plytas pagal autentišką technologiją. Tačiau graikai suvokia Akropolio atstatymo milžinišką simbolinę reikšmę visai savo tautos kultūrai ir istorijai - nepaisant to, jog Atėnų Akropoliui 2500 metų ir amžių tėkmėje jis neabejotinai patyrė žymiai daugiau pokyčių ir įtakos nei Vilniaus aukštutinės pilis, kuri, palyginus, yra visiškas jauniklis.

              Comment


                Parašė Tikras architektas Rodyti pranešimą
                Pas mus būtų tipiška lenkiška chaltūra.
                Ta, kurią į UNESCO paveldą įtraukė?
                Snowflakes will attack U <3

                Comment


                  Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą

                  Ta, kurią į UNESCO paveldą įtraukė?
                  Chaltura + 100 metu = paveldas

                  Comment


                    Parašė LuDux Rodyti pranešimą

                    Chaltura + 100 metu = paveldas
                    Na, Varšuvos atveju 100 metų nereikėjo.

                    Pabandykim dabar įsivaizduoti, kaip atrodytų situacija, jeigu Trakų salos pilis būtų neatstatyta (tegul ir netobulai). Būtų autentiški dvasingi griuvėsiai pelėsiais ir kerpėm apaugę, eilėmis apdainuoti, ir bokšto akmuo paplautas nuvirstų žemyn, nu tipo karoče kažkaip taip. Ir aišku, nebūtų galima liesti ir nieko daryti, nes gi labai autentika, o bet koks atstatymas dar, o siaube, gali 100% nesutapti su tuo, kas buvo. Aišku, Trakai neturėtų labai vaizdingo ne tik šio miesto, bet dalinai netgi visos Lietuvos simbolio, turistų srautai į Trakus būtų bent dvigubai mažesni (važiuotų pagrinde tik vilniečiai pabūti prie ežerų, o ne turistai pamatyti PILĮ - galvojat, griuvenos ką nors labai domintų, išskyrus istorikus?), Trakų pilis kaip istorijos, tapatybės ir valstybingumo simbolis, taip pat tiesiog graži vieta ir turistų traukos taškas, yra superinės vertės vieta. Ir būtų geriau, jeigu nebūtų atstatę?

                    Tas pats, netgi labiau, galioja Vilniaus Aukštutinei piliai. Mes dabar turim tik vieną bokštą, ir tai neatstatytą iki 4 aukštų. Pilies mes ant kalno neturim.
                    Snowflakes will attack U <3

                    Comment


                      Galime pradėti nuo papraščiau - Rokantiškių pilies, visom prasmėm, tai bus pigiau, mažiau ažiotažo, mažiau susipriešinimo ir prieštaravimo. Jei metodologija pasiteisins galima jusėti ir prie Vytauto laikų pilies.
                      Aviate, navigate, communicate

                      Comment


                        Jau kad kalnas neišlaikytų pilies, tai anekdotas. Pasaulyje tokių inžinerinių sprendimų yra, kad sutvirtinti kalną tai čia vaikų žaidimas

                        Comment


                          Sveiki, ar kas nors, kai buvote jaunuolis esate landžioję Gedimino kalno bunkeriuose / slėptuvėje (1944-1960 metai)?
                          Gal turite kokių savo istorijų? Ar turite kokių savo užfiksuotų įėjimo / vent. šachtos (kuri vedė į aukštutinės pilies aikštelę) / vidaus kadrų?

                          Gal kas turi kažkuo pasidalinti nuo savęs?

                          Click image for larger version  Name:	Screenshot 2022-01-15 at 23.08.25.png Views:	0 Size:	2,19 MB ID:	1943771
                          Paskutinis taisė liudasbar; 2022.01.16, 00:33.

                          Comment


                            Taigi.. ne veltui klausiau praeitoje žinutėje, ar kas turi pridėti ką apie Gedimino kalno požemius nuo savęs.. Malonaus skaitymo:

                            Po Gedimino kalnu (arba Pilies kalnu) slypi jau užpilti bei užmūryti, ir šiuo metu neprieinami, tuneliai, kurių įėjimai yra tiek iš šiaurinės, tiek iš pietinės kalno pusių. Šiaurinėje kalno pusėje esą buvę ne vienas tunelis – pagal turimus duomenis – jų mažiausiai keturi (žiūrėti nuotrauką žemiau). Vieni jų – statyti nacistinės Vokietijos laikais – apipinti daugybe įdomybių: įskaitant kilusio gaisro, į ventiliacinę šachtą įkritusio vaiko, bunkerių užpylimo smėliu istorijas. Kiti – išmušti ne nacistinės Vokietijos administracijos nurodymu, o ankščiau – galimai XIX a. Tuo tarpu pietiniame kalno šlaite (iš Katedros aikštės pusės) buvusi tik viena anga – įėjimas į tuos pačius vokiečių karių (ar labiau – karo belaisvių) iškastus tunelius.

                            Leidinio, kuriame būtų detaliai aprašomi šie istoriškai svarbioje Vilniaus vietoje esantys slėptuvės tipo bunkeriai, iki šiol nebuvo.

                            Pusę metų klajojau įvairiuose internetiniuose šaltiniuose, sėdėjau bibliotekose, bendravau su istorikais, sistemizavau informaciją, ir išaušo ta diena, kai su jumis galiu pasidalinti rezultatu - beveik 100 puslapių e-leidiniu, kuriame aprašytos Gedimino kalne esančių tunelių istorijos, išanalizuotas poveikis slenkantiems kalno šlaitams, pateikiami susiję archeologiniai ir inžineriniai tyrimai bei daugybė brėžinių, iliustracijų ir nuotraukų.

                            Čia pateikiama visa iki šios dienos žinoma informaciją apie po kalnu esantį karinės paskirties objektą – faktai, istorijos, pasakojimai, nuotraukos bei brėžiniai. Neabejoju, kad kai kas galimai liko nepastebėta ar nepaminėta. Tačiau pažymėtina, jog publikacijos buvo išsamiai išstudijuotos, o šio leidinio tekstai daugiausia yra publikacijų santraukos ar ištraukos, jie parengti naudojantis įvairių autorių darbais, kurie nurodomi literatūros sąraše. Taip pat, naudojantis naujausiais dirbtinio intelekto įrankiais dalis juodai baltų nuotraukų buvo paverstos į spalvotas.

                            Šis leidinys skiriamas tyrėjams, istorikams ir plačiajai visuomenei savišvietos, mokymo bei mokslinių tyrimų tikslais. Mano nuomone, informacijos perrinkimas, atnaujinimas, sistemizavimas leidžia prikelti faktus iš naujo, juos išsaugoti, išlaikyti aktualiais ilgesniam laikui.

                            Tiesa, atskleisiu paslaptį.. jog net kai kurie miesto tyrinėtojai nėra regėję tų nuotraukų, kurios pateikiamos mano išleistame leidinyje.


                            Leidinį skaitykite Issuu platformoje: https://issuu.com/liudasbar/docs/ged...kalno_pozemiai

                            Arba Academia: https://www.academia.edu/69530720/Ge...kalno_pozemiai

                            O norintiems santraukos to, kas pateikiama ataskaitoje, kviečiu perskaityti Pamiršta.lt straipsnį: https://pamirsta.lt/gedimino-kalno-bunkeris/


                            Taip pat kviečiu dalintis e-leidiniu su kitais smalsiais žmonėmis bei istorikais, tyrinėtojais, kadangi, ką pastebėjau, susidomėjimas yra tiesiog didžiulis.

                            P.S. Panašu, kad dar liko peržvelgti keletas mokslinių ataskaitų Lietuvos istorijos institute (LII), tai gali būti, jog e-leidinys bus atnaujintas mėnesio bėgyje. O poros mėnesių bėgyje, tikiuosi, pavyks atiduoti e-egzempliorių į nacionalinę Mažvydo biblioteką archyvams ir sistemizavimui į bendrą el. išteklių sistemą.


                            Na, ir nuotrauka (aut. Norbert Durko) apetitui sužadinti:

                            Click image for larger versionName:	po viršeliu be autoriaus.jpgViews:	0Size:	1,04 MBID:	1947077
                            Paskutinis taisė liudasbar; 2022.02.04, 01:01.

                            Comment


                              o kur veda ir kas buvo kituose iejimuose atramineje sienuteje?
                              "I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002


                              - George W. Bush President of the USA

                              Comment


                                Parašė DeSadas Rodyti pranešimą
                                o kur veda ir kas buvo kituose iejimuose atramineje sienuteje?
                                Turima duomenų, jog tai buvo angos amunicijai laikyti. Vienos jų buvo išlaužtos hitlerininkų (pvz - antroji nuo pilininko namo), o kitos XIX a. vid. - XX a. pr. (pvz - pirmoji nuo pilininko namo).
                                O šiaip, kadangi šiaurinėje atraminėje sienoje esančios skylės užpiltos smėliu bei žemėmis (arba užmurytos) - kas ten, kur veda ir kiek giliai veda - tiksliai pasakyti neįmanoma. Tyrėjai laužtis vidun nenori, dėl pačių tyrėjų saugumo ir kalno vidinių sluoksnių nestabilumo.

                                Pagrindžiu paskutinį sakinį šia ištrauka. Dr. Vytautas Račkauskas - LNM inžinierius geologas:

                                Click image for larger version  Name:	Screenshot 2022-02-04 at 02.14.55.png Views:	0 Size:	118,5 kB ID:	1947143
                                Paskutinis taisė liudasbar; 2022.02.04, 14:51.

                                Comment


                                  Taigi yra robotai tuneliuojantys - tegu juos leidžia su kamera ir žiūri ar viduje palikta angų. Jei palikta - gal vertėtų užpildyti, kad kalnas neįgriūtų? Pala, yra ir gi grunto tankio radarai (ground penetrating radar berods vadinasi), kuriais galima giliausius sluoksnius tyrinėti ir jie parodo ertmes. Nesenai taip buvo Egipto piramidėse ir po Sfinksu atrastos ertmės.

                                  Comment


                                    Parašė spekas Rodyti pranešimą
                                    Taigi yra robotai tuneliuojantys - tegu juos leidžia su kamera ir žiūri ar viduje palikta angų. Jei palikta - gal vertėtų užpildyti, kad kalnas neįgriūtų? Pala, yra ir gi grunto tankio radarai (ground penetrating radar berods vadinasi), kuriais galima giliausius sluoksnius tyrinėti ir jie parodo ertmes. Nesenai taip buvo Egipto piramidėse ir po Sfinksu atrastos ertmės.
                                    Kviečiu paskaityti šį straipsnį (2011 m.) rusų kalba. Straipsnis, o tiksliau, "в поисках поможет лазер" dalis galbūt labiau atsakys į klausimą nei aš kažką iš savo pastebėjimų pasakysiu.. Na, arba iškels daugiau klausimų Bet manau, vistiek įdomu bus perskaityti. O, kad detalesni tyrimai galėtų būti atlikti reikia ir finansavimo, ir susidomėjimo (aktualumo). Pastarąjį ir skatinu šviesdamas visuomenę sukuriant e-leidinį "Gedimino kalno požemiai". Galiausiai - viskas yra įmanoma. Viliuosi, jog netolimoje ateityje bus atliktas koks zondavimas.

                                    Jeigu nesuprantate - pasinaudokite Google vertėjo programėle ir kameros nuskaitymo režimu.

                                    Click image for larger version  Name:	c7557ca553fd-1-2.jpg Views:	0 Size:	304,6 kB ID:	1947663
                                    Paskutinis taisė liudasbar; 2022.02.07, 00:37.

                                    Comment


                                      Nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas – apie naują nuošliaužą ant Gedimino kalno

                                      Comment


                                        https://www.youtube.com/watch?v=26L8nOGDIJE

                                        Comment


                                          Aš taip noriu, kad būtų atstatyta Gedimino pilis.

                                          Dėl kalno slinkimo nuo papildomos apkrovos - vienas variantas ką galima būtų daryti tai sienų užpildui naudoti kuo lengvesnes medžiagas, o tik išorės apdailą daryt kuo autentiškesnę.

                                          Dar tas funikulierius man labai vaizdą darko. Jei jo nevertėtų atsisakyti, tai tas bokštas būtų puiki proga jį kiek galima paslėpti ) .

                                          Comment

                                          Working...
                                          X