FlyLAL problemos

[alm]

Interneto komentatoriai kalti dėl Flylal bankroto. Jei ne jie, valstybė būtų padėjusi ir viskas būtų buvę gerai...

http://www.delfi.lt/news/economy/Med...hp?id=22240992

[praetor]

Interneto komentatoriai kalti dėl Flylal bankroto. Jei ne jie, valstybė būtų padėjusi ir viskas būtų buvę gerai...

http://www.delfi.lt/news/economy/Med...hp?id=22240992

Nesąmonė kažkokia.

Beje, flylal'inis 757 su lenktsparniais į Kazachiją, regis, iškeliaus. Nuotrauką su "SCAT....." mačiau.

[spirit]

Interneto komentatoriai kalti dėl Flylal bankroto. Jei ne jie, valstybė būtų padėjusi ir viskas būtų buvę gerai...

http://www.delfi.lt/news/economy/Med...hp?id=22240992

Nu dar pasakyk, kad interneto komentatoriai buvo FlyLal akcininkai ir valdytojai. Komentatoriai gali tik skleisti kalbas, o ne turėti kažkokia realesnę įtaką. Patys FlyLal kalti dėl savo bankroto.

[alm]

Nu tai su ironija aš rašiau, negi neaišku

[spirit]

Nu tai su ironija aš rašiau, negi neaišku

A, nesupratau to tada matyt

[Wycka]

Interneto komentatoriai kalti dėl Flylal bankroto. Jei ne jie, valstybė būtų padėjusi ir viskas būtų buvę gerai...

http://www.delfi.lt/news/economy/Med...hp?id=22240992

Jap... Net nemaniau, kad Žiemelis dar ir jumoro jausmą turi. Gal rytoj dar paduos žmoną ir abi meilužes į teismą, kad šios labai svarbiu metu jam "nedavė", už tai jis susinervavęs priėmė daug lemtingai pražūtingų sprendimų. Tegul panikės kompensuoja nuostolius jam, valstybei ir "paliktiems ant ledo" buvusiems klientams...

[Wycka]

Kam problemos, o kam padidėjęs pelnas:

"airBaltic" balandį skraidino 20 proc. daugiau keleivių

Praėjusį mėnesį didžiausia Baltijos šalyse oro bendrovė "airBaltic" per Vilniaus bei Rygos oro uostus skraidino 217,5 tūkst. žmonių – tai penktadaliu daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Tuo tarpu skrydžių balandį buvo atlikta 2 proc. mažiau – oro bendrovės lėktuvai kilo ir leidosi abiejuose oro uostuose 3687 kartus, pernai tuo pačiu metu – 3778.
"airBaltic" viceprezidento ir atstovybės Lietuvoje generalinio direktoriaus Tado Vizgirdos teigimu, lėktuvų užpildymas palaipsniui auga, o tai teigiamas ženklas veiklos perspektyvai. "Lėktuvai, kylantys iš abiejų oro uostų, buvo užpildyti 65 proc. – 11 proc. daugiau nei praėjusių metų balandį. Lietuvos rodiklis ūgtelėjo 7 proc. ir sudarė 62 proc. Reisų užpildymas iš Palangos oro uosto viršija planus, o tai rodo, kad mūsų strategija – sujungti Vakarų Lietuvą su Europa – pasitvirtino. Artėjant vasarai ir atostogų laikotarpiui, tikimės sulaukti dar didesnio keleivių srauto", – sakė T. Vizgirda.

Šaltinis: http://www.kelias.net/9879.html

[Sula]

Žinant, kad pernai kuras kainavo kone tris kartus daugiau, manau "Air Baltic" bankrotas artimiausiu metu negresia.

[Romas]

vtv.lt 2009.05.28
Teismas iš dalies patenkino "flyLAL – Lithuanian Airlines" skundą

Susisiekimo ministerija prašė teismo atmesti skundą kaip nepagrįstą ir paaiškino, kad pati bendrovė nesiėmė veiksmingų priemonių išsaugoti savo oro vežėjo pažymėjimo galiojimą. Ministerija teismui paaiškino, kad priimti sprendimą dėl Bendrovės licencijos oro susisiekimui vykdyti sustabdymo turėjo teisinį ir faktinį pagrindą. Bendrovės finansinė padėtis buvo kritiška ir kėlė grėsmę skrydžių saugai bei sudarė riziką keleiviams.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą, nusprendė panaikinti sausio 16 d. įsakymą „Dėl licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimo sustabdymo“ ir įpareigoti Susisiekimo ministeriją bylą išnagrinėti iš naujo bei priimti naują sprendimą.

http://www.zebra.lt/lt/aktualijos/ve...009-05-29.html

[alm]

vtv.lt 2009.05.28
Teismas iš dalies patenkino "flyLAL – Lithuanian Airlines" skundą

http://www.zebra.lt/lt/aktualijos/ve...009-05-29.html

Šiaip mano nuomone yra du variantai: pirmas, dabar teismas priėmė nepagrįstą sprendimą dėl kažkokių (gal ir negerų) priežasčių, antras, licenzija buvo sustabdyta pažeidžiant formalumus ir tai gavosi (galbūt vėlgi dėl negerų priežasčių) kaip Flylalui naudingas sprendimas, leidžiantis kada nors nuostolių ieškoti. Nes kad jie nustos skraidyt jau buvo neišvengiama, ir tas būtų atsitikę (turbūt net ir tą pačią dieną - buvo tokių gandų išvakarėse) ir be licenzijos sustabdymo.

[Al1]

Šiaip mano nuomone yra du variantai: pirmas, dabar teismas priėmė nepagrįstą sprendimą dėl kažkokių (gal ir negerų) priežasčių, antras, licenzija buvo sustabdyta pažeidžiant formalumus ir tai gavosi (galbūt vėlgi dėl negerų priežasčių) kaip Flylalui naudingas sprendimas, leidžiantis kada nors nuostolių ieškoti. Nes kad jie nustos skraidyt jau buvo neišvengiama, ir tas būtų atsitikę (turbūt net ir tą pačią dieną - buvo tokių gandų išvakarėse) ir be licenzijos sustabdymo.

Nuostolius, del kuriu jie patys (flylal) ir buvo kalti, ismelzti is valstybes. Vat taip ir susikraunami turtai. O jus manot, kad reikia dirbti? Dirbti reikia galva, kuriant visokiu machinaciju schemas bei jas igyvendinti.

[Wycka]

Dulkėms nusėdus arba “Dobryj ranek Pani i Panove”

Gal dar bus neperskaičiusių, nors paskelbta gegužės 18d.:
Dulkėms nusėdus arba “Dobryj ranek Pani i Panove”
2009-05-18, 10:27
Šiuos pastebėjimus norėjosi parašyti dar vasario mėnesį, kai po ilgesnio laiko iš Vilniaus teko skristi su Čekų Avialinijomis. Tada, ankstyvą rytą, prieš įlipdamas į lėktuvą instinktyviai ieškojau lietuviškų laikraščių. Deja veltui, o šalia sėdinti moteris mane užkalbino anglų kalba su lietuvišku akcentu. Tada pagalvojau: kad ir kokios tos Lietuviškos avialinijos buvo, vistiek jos buvo savos: nereikėjo taip anksti keltis, mokėti ženkliai didesnes kainos, keliauti į Barseloną kone visą dieną. Ir lėktuve su kaimynu pradžioje pasisveikindavai lietuviškai, o kur dar Lietuviškas alus, laikraščiai su Lietuvškom naujienomis. Ir tik pagyvenusi orlaivio palydovė, prabilusi sklandžia Čekų kalba, “Dobryj Ranek Pani i Panove”, sugražino į niūrią dabartį.

Simboliška dar ir tai, kad šis įrašas pasirodys tada, kai praėjo keturi mėnesiai po veiklos sustabdymo. Teismas pagaliau apsisprendė dėl įmonės bankroto, ir kaip rašo laikraščiai, paskirtas bankroto admnistratorius atleis visus kelis šimtus flyLAL darbuotojų.

Kokias objektyvias ir neutralesnes išvadas galime padaryti nusėdus dulkėms (praėjus 4-5 mėnesiams po flyLAL veiklos sustabdymo)?

1. Vilniuje per šį laiką neatsirado jokia bazinė aviakompanija ir nors apie tai daug šnekama, formuojamos darbo grupės, susitinka inciatyvūs verslininkai, bet net ir esant labai geram finansavimui, norui, bei komandai, kažką suprantančiai aviacijos versle, šis procesas užtruks nemažiau kaip iki kito pavasario. Nebent kažkas anksčiau įsteigs 1 lėktuvo-2 reguliarių reisų aviakompaniją, iš kurios naudos tiek pat, kaip iš Lietuvos armijos su vienu tanku. Tuo tarpu dėl krizės ir susisiekimo sudėtingumo, keliaujančių į Lietuvą srautai grįžo 3-5 metus atgal, o ne paaugo, kaip buvo tikėtasi dėl Vilnius_Europos Kultūros Sostinė projekto, tame tarpe remto flyLAL.

2. Airbaltic is esmės pasitraukė iš Vilniaus (pervežtų keleivių skaičių iš Vilniaus, lyginant su praėjusias metais, susimažinę bene 3 kartus), patys gelbėdamiesi nuo sudėtingos situacijos, nebegaudami SAS keleivių srautų (SAS pardavė Airbaltic akcijas sausį) ir siaurėjant paramai iš finansiškai “bankrutuojančios” Latvijos valstybės ir “šešėlinio” Airbaltic savininko - susisiekimo ministro.

3. Paneigdama skraidančią frazę, sklandžiusią ore praeitų metų pabaigoje, kai buvo prabilta apie sudėtinga flyLAL padėtį: ”tegu bankrutuoja - šilta vieta tuščia nelieka”. Į Lietuvą nepradėjo skraidyti nei viena nauja rimta aviakompanija. Nepaisant didelių nuolaidų, mokamų tiesiogiai iš mokesčių mokėtojų pinigų (ilgainiui tai kainuos gerokai daugiau, negu reikėjo Lietuvos Avialinijoms išgelbėti) į Vilnių nebuvo pritraukta jokių stambių ar kažką naujo siūlančių avialinijų - niekam ta Lietuva nerūpi, jeigu negali iš to pinigų pasidaryti. Naujai pradėjusios skraidyti avialinijos kol kas nepasiūlė nieko naujo, nes visos jos (brussels, skyways) skraidys ten, kur anksciau skraidė ir flyLAL. Be to nėra jokių garantijų, kad šios kompanijos čia ilgam (ypač keistai elgiasi ta švediška).

4. Vidutinė skrydžių kaina pakilo trečdaliu arba dar daugiau, jeigu vertinti tokius maršrutus kaip Amsterdamas ar Londonas. Skrydžių trukmė arba susisiekimo patogumas taipogi dramatiškai suprastėjo.

5. Nors flyLAL - Lithuanian Airlines buvusios Lietuvos Avialinijos turėjo vidinių strateginių problemų (ne vien aplinka kalta), tačiau pagrindinių nesėkmingos pabaigos priežasčių reikėtų pirmiausia ieškoti valstybinių institucijų, prižiūrinčių aviacijos veiklą, trumparegiškume (susisiekimo ministerija, oro uostas, civilinės aviacijos adiministracija). Jie visi sėkmingai, su lietuvišku užsidegimu, pjovė šaką ant kurios sėdi. Ypač gaila, kad net solidžiai paruoštas naujas verslo planas ir jau suderinta parterystė su SAS neatsvėrė politikų baimės ieškoti susitarimo su neva sudėtingos reputacijos akcininkais.

Tai bus turbūt paskutinis įrašas šiame flylal blog'e. Šis blogas buvo sukurtas siekiant pateikti objektyvią informaciją iš įmonės vidaus, kai jos buvo pasigesta reketuojančiuose ir blogais straipsniais grasinančiais dienraščiuose (ramybė mainais už reklaminius pinigus) ir kai norėjosi išsakyti savo nuomone ne per spaudos pranešimus, bet tiesiai šviesiai. Vėliau blogas peraugo į ”ant ledo” likusių keleivių informavimo ir pagalbos centrą. Tikėjomės nors taip Jiems padėti.

Šaltinis: http://flylal.blogas.lt/dulkems-nuse...-panove-6.html

[praetor]

Gal dar bus neperskaičiusių, nors paskelbta gegužės 18d.:
Dulkėms nusėdus arba “Dobryj ranek Pani i Panove”
2009-05-18, 10:27
Šiuos pastebėjimus norėjosi parašyti dar vasario mėnesį, kai po ilgesnio laiko iš Vilniaus teko skristi su Čekų Avialinijomis. Tada, ankstyvą rytą, prieš įlipdamas į lėktuvą instinktyviai ieškojau lietuviškų laikraščių. Deja veltui, o šalia sėdinti moteris mane užkalbino anglų kalba su lietuvišku akcentu. Tada pagalvojau: kad ir kokios tos Lietuviškos avialinijos buvo, vistiek jos buvo savos: nereikėjo taip anksti keltis, mokėti ženkliai didesnes kainos, keliauti į Barseloną kone visą dieną. Ir lėktuve su kaimynu pradžioje pasisveikindavai lietuviškai, o kur dar Lietuviškas alus, laikraščiai su Lietuvškom naujienomis. Ir tik pagyvenusi orlaivio palydovė, prabilusi sklandžia Čekų kalba, “Dobryj Ranek Pani i Panove”, sugražino į niūrią dabartį.

Simboliška dar ir tai, kad šis įrašas pasirodys tada, kai praėjo keturi mėnesiai po veiklos sustabdymo. Teismas pagaliau apsisprendė dėl įmonės bankroto, ir kaip rašo laikraščiai, paskirtas bankroto admnistratorius atleis visus kelis šimtus flyLAL darbuotojų.

Kokias objektyvias ir neutralesnes išvadas galime padaryti nusėdus dulkėms (praėjus 4-5 mėnesiams po flyLAL veiklos sustabdymo)?

1. Vilniuje per šį laiką neatsirado jokia bazinė aviakompanija ir nors apie tai daug šnekama, formuojamos darbo grupės, susitinka inciatyvūs verslininkai, bet net ir esant labai geram finansavimui, norui, bei komandai, kažką suprantančiai aviacijos versle, šis procesas užtruks nemažiau kaip iki kito pavasario. Nebent kažkas anksčiau įsteigs 1 lėktuvo-2 reguliarių reisų aviakompaniją, iš kurios naudos tiek pat, kaip iš Lietuvos armijos su vienu tanku. Tuo tarpu dėl krizės ir susisiekimo sudėtingumo, keliaujančių į Lietuvą srautai grįžo 3-5 metus atgal, o ne paaugo, kaip buvo tikėtasi dėl Vilnius_Europos Kultūros Sostinė projekto, tame tarpe remto flyLAL.

2. Airbaltic is esmės pasitraukė iš Vilniaus (pervežtų keleivių skaičių iš Vilniaus, lyginant su praėjusias metais, susimažinę bene 3 kartus), patys gelbėdamiesi nuo sudėtingos situacijos, nebegaudami SAS keleivių srautų (SAS pardavė Airbaltic akcijas sausį) ir siaurėjant paramai iš finansiškai “bankrutuojančios” Latvijos valstybės ir “šešėlinio” Airbaltic savininko - susisiekimo ministro.

3. Paneigdama skraidančią frazę, sklandžiusią ore praeitų metų pabaigoje, kai buvo prabilta apie sudėtinga flyLAL padėtį: ”tegu bankrutuoja - šilta vieta tuščia nelieka”. Į Lietuvą nepradėjo skraidyti nei viena nauja rimta aviakompanija. Nepaisant didelių nuolaidų, mokamų tiesiogiai iš mokesčių mokėtojų pinigų (ilgainiui tai kainuos gerokai daugiau, negu reikėjo Lietuvos Avialinijoms išgelbėti) į Vilnių nebuvo pritraukta jokių stambių ar kažką naujo siūlančių avialinijų - niekam ta Lietuva nerūpi, jeigu negali iš to pinigų pasidaryti. Naujai pradėjusios skraidyti avialinijos kol kas nepasiūlė nieko naujo, nes visos jos (brussels, skyways) skraidys ten, kur anksciau skraidė ir flyLAL. Be to nėra jokių garantijų, kad šios kompanijos čia ilgam (ypač keistai elgiasi ta švediška).

4. Vidutinė skrydžių kaina pakilo trečdaliu arba dar daugiau, jeigu vertinti tokius maršrutus kaip Amsterdamas ar Londonas. Skrydžių trukmė arba susisiekimo patogumas taipogi dramatiškai suprastėjo.

5. Nors flyLAL - Lithuanian Airlines buvusios Lietuvos Avialinijos turėjo vidinių strateginių problemų (ne vien aplinka kalta), tačiau pagrindinių nesėkmingos pabaigos priežasčių reikėtų pirmiausia ieškoti valstybinių institucijų, prižiūrinčių aviacijos veiklą, trumparegiškume (susisiekimo ministerija, oro uostas, civilinės aviacijos adiministracija). Jie visi sėkmingai, su lietuvišku užsidegimu, pjovė šaką ant kurios sėdi. Ypač gaila, kad net solidžiai paruoštas naujas verslo planas ir jau suderinta parterystė su SAS neatsvėrė politikų baimės ieškoti susitarimo su neva sudėtingos reputacijos akcininkais.

Tai bus turbūt paskutinis įrašas šiame flylal blog'e. Šis blogas buvo sukurtas siekiant pateikti objektyvią informaciją iš įmonės vidaus, kai jos buvo pasigesta reketuojančiuose ir blogais straipsniais grasinančiais dienraščiuose (ramybė mainais už reklaminius pinigus) ir kai norėjosi išsakyti savo nuomone ne per spaudos pranešimus, bet tiesiai šviesiai. Vėliau blogas peraugo į ”ant ledo” likusių keleivių informavimo ir pagalbos centrą. Tikėjomės nors taip Jiems padėti.

Šaltinis: http://flylal.blogas.lt/dulkems-nuse...-panove-6.html

Šis straipsnis nėra vien tik tendencingas. Jis atspindi tai, kaip yra iš tikro.
Flylal akcijų paėmimas ir įkišimas kokių 30 mln. būtų buvusi mažesnė žala (visokeriopa), nei kad dabartinė nesąmonė. Manyčiau.

[alm]

Šis straipsnis nėra vien tik tendencingas. Jis atspindi tai, kaip yra iš tikro.
Flylal akcijų paėmimas ir įkišimas kokių 30 mln. būtų buvusi mažesnė žala (visokeriopa), nei kad dabartinė nesąmonė. Manyčiau.

Aš abejoju, kad ir 100 milijonų būtų užtekę (skolos gi dar didesnės buvo). Ir vis tiek būtų dirbama į didelį minusą (dabartinėm ekonominėm sąlygom niekaip teigiamas rezultatas nesigautų).

Va dar vienas piarinis straipsnis ta tema Buvęs „flyLAL“ vadovas: Lietuvos išeitis – valstybinis vežėjas (Delfi). Tik va klausimas, kodėl tie tranzitiniai keleiviai turėtų skristi tuo mūsų nacionaliniu vežėju, siūlančiu geriausiu atveju keliolika krypčių po kartą per dieną, o ne tiesiai savomis aviakompanijomis, arba daugybe kitų firmų gerokai rimčiau ir patogiau siūlančių tą pačią skrydžių su persėdimu iš Rytų į Vakarus paslaugą (LOT, čekai, Malev, Austrian ar net tas pats Airbaltic).

[Wycka]

Šis straipsnis nėra vien tik tendencingas. Jis atspindi tai, kaip yra iš tikro.
Flylal akcijų paėmimas ir įkišimas kokių 30 mln. būtų buvusi mažesnė žala (visokeriopa), nei kad dabartinė nesąmonė. Manyčiau.

Aš abejoju, kad ir 100 milijonų būtų užtekę (skolos gi dar didesnės buvo). Ir vis tiek būtų dirbama į didelį minusą (dabartinėm ekonominėm sąlygom niekaip teigiamas rezultatas nesigautų).
Va dar vienas piarinis straipsnis ta tema Buvęs „flyLAL“ vadovas: Lietuvos išeitis – valstybinis vežėjas (Delfi). Tik va klausimas, kodėl tie tranzitiniai keleiviai turėtų skristi tuo mūsų nacionaliniu vežėju, siūlančiu geriausiu atveju keliolika krypčių po kartą per dieną, o ne tiesiai savomis aviakompanijomis, arba daugybe kitų firmų gerokai rimčiau ir patogiau siūlančių tą pačią skrydžių su persėdimu iš Rytų į Vakarus paslaugą (LOT, čekai, Malev, Austrian ar net tas pats Airbaltic).

Kas nors man paaiškinkite paprastais žodžiais, kaip 5 metų vaikui: Kodėl FlyLAL, matydama, kad minusas tik didėja, nestabdė pačių nuostolingiausių maršrutų dar 2008m. rudenį (bilietų platinimo)? Niekas manęs neįtikins, kad skrydžiai iš Vilniaus į Kopenhagą, Frankfurtą prie Maino, Amsterdamą, Maskvą ar Londoną buvo ir yra nuostolingi, gal būtų pakakę tol kol sunkmetis atsisakyti žiauriai nuostolingų skrydžių, o pergyvenus krizę vėl atidarinėti naujus. Kažkur yra paminėta, kad įmonė dideles viltis dėjo į privatų terminalą TVOU, tačiau jo nesulaukė. Kirba mintis, kad atsisakius pačios nuostolingiausios veiklos ir "varant į nulį ar bent simbolinį pliusą" ir sulaukus vasaros, reikalai būtų pasitaisę ir FlyLAL'as būtų išbridęs.

[Sula]

Kirba mintis, kad atsisakius pačios nuostolingiausios veiklos ir "varant į nulį ar bent simbolinį pliusą" ir sulaukus vasaros, reikalai būtų pasitaisę ir FlyLAL'as būtų išbridęs.

Nieko panašaus - tai nepadėtų. Gal tai ir buvo FlyLAL optimistiniame scenarijuje, bet, deja, jam pastarasias laikmetis itin nepalankus. Laikinai gelbėtų tik beprocentinės ilgalaikės paskolos ar net dotacijos iš šalies. Paskutiniais mėnesiais minusas buvo beveik po 10 mln. kas mėnesį!

[Wycka]

Nieko panašaus - tai nepadėtų. Gal tai ir buvo FlyLAL optimistiniame scenarijuje, bet, deja, jam pastarasias laikmetis itin nepalankus. Laikinai gelbėtų tik beprocentinės ilgalaikės paskolos ar net dotacijos iš šalies. Paskutiniais mėnesiais minusas buvo beveik po 10 mln. kas mėnesį!

Jeigu tokie galingi nuostoliai visose mažų valstybių aviakompanijose, tai kaip išgyvena Estijos ar Islandijos avialinijos?

[praetor]

Jeigu tokie galingi nuostoliai visose mažų valstybių aviakompanijose, tai kaip išgyvena Estijos ar Islandijos avialinijos?

Nes estai nesisakoja su grandioziniais pasaulio užkariavimo planais, skraido trumpesniais atstumais arba ten, kur patikrinta rinka, turi susitarimus su kitom oro linijom pagal bendrą kodą.

O Islandijos oro linijos ("Icelandair") atskira istorija. Man pasirodė jos labai aukštos lygio. Plius jų "kampas" yra tranzitiniai keleiviai į vakarus, atvykstamasis turizmas, vietinių gyventojų poreikiai (be jų, kaip bazinio vežėjo, labai daug ten kas ir neskraido, be to, be susisiekimo oru yra tik sezoninis keltas iš kito šalies galo nei sostinė) bei gera rinkodara.
Be to, jos priklauso grupei "Icelandair Group", kuri valdo aviaciniame versle Islandijoje viską iš esmės.

[Edd]

Latvija bendrovėms „Ryanair“ ir „airBaltic” padovanojo milijonus

Remiantis Latvijos valstybės kontrolės Prevencijos ir kovos su korupcija biuro perduota informacija, buvo iškelta baudžiamoji byla, praneša Latvijos dienraštis „Diena”. Nežinomybės uždanga, po kuria slėpėsi sąlygos, kuriomis į Latvijos rinką sutiko įeiti stambiausia Europos oro pervežimo bendrovė „Rynair”, ima sklaidytis, skelbia dienraštis...

http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=22506699

Man tai įdomus pvz. forumietis alm ir kiti panašūs. Jis visą laiką gan negatyviai atsiliepė apie FlyLal ir tuo tarpu labai gerai vertino latvius. Visada rašė, kad maždaug viskas normalu, normali konkurencija, viskas gerai, nuo to, kad FlyLal išnyks bus tik geriau, nes tuščia vieta nebūna, airbaltic pradės plėstis Lietuvoje, ateis kitos kompanijos ir t.t. Tada vyko ginčai ir t.t. Dabar nereikia jokių ginčų, matom visi aiškiai kokia situacija, kaip viskas susiklostė.
Aiškino čia, kad kokie blogi FlyLal poelgiai. O dabar ateina nauja kompanija Skyways, parduoda bilietus ir po kelių dienų viską nutraukia. Puiku, nuostabus elgesys, gera kompanija. Airbaltic nutraukia skrydžius ir nusipirkusiems bilietus sako - skrisk per Rygą, arba neskrisk. Puiku, geras elgesys, kultūringa kompanija. Latvių (nacionalinės) kompanijos airBaltic atstovai viešai savo partneriams užsienyje aiškina, kad Lietuvoj tragiška ekonomikos padėtis ir iš viso neapsimoka iš ten skraidyti. Puiku, kokia kultūringa kompanija! Šleseris mėtosi notomis ir savo pranešimais primena Šustauską - puiku, kaip kultūringa.
Keisti tokie forumiečiai, keisti. Ar čia svarbiausia, kad atidarė reisą į Rygą iš Kauno?

[senasnamas]

Tame bloge esminė vieta "sudėtingos reputacijos akcininkai" . Nežinau, kiek dabartinė Susisiekimo ministerijos valdžia supranta skrydžių svarbą šaliai, tačiau kas paneigs, kad valstybė nebūtų radusi lėšų, jei akcininkų reputacija būtų kitokia ir ankstesni jų veiksmai būtų kitokie. Dirbdami į minusą jie ir statė ant to, kad valstybei yra svarbūs ir valstybė juos būtinai ištemps. Su ankstesne valdžia šansų susitarti nebuvo jokių, todėl pabandė tartis su nauja valdžia. Bet irgi nepavyko. Šiek tiek pagerėjus ekonominei padėčiai turėtų pagrindinės kryptys pamažu būti užkamšytos, tik vėlgi nelabai aiški valstybės strategija: lyg žada kurti naują nacionalinį vežėją, per jėgą (būtent toks įspūdis susidaro) atsitempia švedus, aiškina, kad derasi su kitom bendrovėm, bet rezultato kol kas jokio - jeigu niekas neateina sezono metu, tai žiemą tuo labiau niekas nesiverš. Be to, kodėl užsienio bendrovės turėtų veržtis, jei žadama kurti nacionalinį vežėją, kuris tikriausiai sulauks valstybės paramos? O gal didžiausia problema mūsų valdžios neprognozuojamumas ir menka kompetencija - sprendimai keičiasi kas savaitę, pasikeičia vadovas, viską nubraukia ir pradeda iš naujo. Verslui reikia stabilumo, o Lietuva nėra aukso kasykla, kad būtų verta tiek rizikuoti.