Smiltynės perkėla

[groundzer]

Keltų bilietai brangsta 50 proc.

http://www.ve.lt/?data=2009-03-05&ru...rub=1190113119

[Eimantas]

Senieji keltai ruošiasi išvykti
2008 m. Spalio 17 d.
http://www.ve.lt/?data=2008-10-17&ru...&id=1224184291

Paradinės uniformos kelia aistras
http://www.ve.lt/?data=2008-10-18&ru...&id=1224267984

[Eimantas]

Naują keltą parplukdys pavasarį
2008 m. rugsėjo 11 d.

http://www.ve.lt/?data=2008-09-11&ru...&id=1221066080

[Eimantas]

Prie perkėlos – kelių kilometrų eilė

Eglė Kasperavičiūtė

Kelių dienų poilsį Kuršių nerijoje žmonėms apkartino kelionė namo. Nors sekmadienį be perstojo kursavo keturi keltai, išvengti kelis kilometrus nusidriekusios automobilių eilės nepavyko.

Ilgasis savaitgalis perkėlos darbuotojams buvo nelengvas. Tris laisvas dienas į abi puses keltai perkėlė beveik 70 tūkstančių keleivių. Daugiausia jų buvo šeštadienį. Tuomet į abi puses Senojoje ir Naujojoje perkėlose kėlėsi 21 tūkstantis žmonių.

Didžiausias automobilių srautas į Kuršių neriją kėlėsi ketvirtadienį ir penktadienį. Šiomis dienomis į vieną pusę perkelta daugiau nei 5 tūkstančiai automobilių.

Sunkiausia diena Naujosios perkėlos darbuotojams buvo sekmadienis. Nuo vidurdienio prie perkėlos driekėsi eilutė. Sekmadienį vien iš Kuršių nerijos keltai perkėlė 3200 automobilių.

"Savaitgalį dirbo visi keturi keltai. Jie kursavo kas dešimt minučių. Padaryti 186 papildomi reisai. Jei būtume dirbę pagal grafiką, gal dar pirmadienį transporto priemonės būtų laukusios eilėse“,– sakė Smiltynės perkėlos generalinis direktorius Algirdas Žukauskas.

Anot jo, tai buvo didžiausias srautas automobilių per šiuos metus.

Pirmąjį šių metų pusmetį keltais kėlėsi šiek tiek mažiau žmonių nei pernai. Todėl A.Žukauskas džiaugėsi, kad rugpjūtis pelningesnis. „Žiemą mes dirbame nuostolingai. Tik vasarą galime atsigriebti“,– tvirtino A.Žukauskas. Jis prisiminė, kad pernai per Žolinę taip pat buvo nemažai keleivių.

Infoboksas:

Per ilgąjį savaitgalį perkelta:

Keleivių: 68 663

Automobilių: 13 728

www.kl.lt
2008 08 19

[kaskas]

Keltus į Smiltynę užtvindė keleiviai



Skaisčiai sušvitus saulei, klaipėdiečiai ir miesto svečiai veržiasi į Smiltynę. Keltai kasdien perplukdo tūkstančius žmonių, o prie kasų nuolat driekiasi ilgos eilės.

Keleivių skaičius išaugo

Smiltynės perkėlos direktorius Algirdas Žukauskas tvirtino, jog keleivių ženkliai pagausėjo atšilus orams.

Apniukusiomis dienomis į Smiltynę perkeliama po 700 mašinų, pastarosiomis dienomis – beveik trim kartais daugiau.

„Keltai pilni nuo pat ryto, – įgulos nariai neturi laiko pavalgyti. Žmonių srautai priklauso nuo oro. Saulė šviečia – visi keliauja į Smiltynę ir Nidą, lyja – visi bėga lauk.

Jūros šventė keleivių srautams daro nedidelę įtaką“, – tvirtino A.Žukauskas.

Vakar Senojoje perkėloje prie kasų nusidriekė ilgos eilės. „Veikia visos penkios kasos. Kiekvienam žmogui aptarnauti reikia laiko. Eilių yra visur. Kiekvienam kasos neįrengsi ir iš karto visų neperkelsi“, – samprotavo perkėlos vadovas. Iš Klaipėdos didžiausi keleivių srautai būna nuo 11 iki 15 valandos, iš Smiltynės – nuo 16 valandos.

Keltai plauks dažniau

Šiuo metu perkėla dirba visu pajėgumu. Automobilius aptarnauja keturi keltai, keleivius gabena du – į didįjį telpa 600–700 žmonių, į mažąjį – 400. Dabar keltai dirba ne pagal grafiką, nes plaukia kur kas dažniau. Vėliausias keltas, skirtas automobiliams, iš Smiltynės išplaukia antrą valandą nakties, keleivinis – 23.30 val. Pasak A.Žukausko, yra visą naktį budintys keltai. Esant reikalui jie dirba. Taip keltai dirbs ir savaitgalį.

„Jei keltai dirbtų pagal grafiką, mašinų eilės susidarytų iki Jakų žiedo, o Smiltynėje – iki Nidos“, – pabrėžė A.Žukauskas. Perkėlos vadovas pasakojo, jog problemų kyla ir dėl statybininkų, tvarkančių krantines. Vakar po pietų šie plaustu užstatė vietą, kur turėjo prisišvartuoti mažasis keltas.

„Niekas mūsų neklausė, ar galima dirbti šioje vietoje. Žmonės pyksta, kad reikia laukti, visi kaltina mus. Važiavome į savivaldybę aiškintis. Prašėme, kad švenčių metu tokių dalykų nebūtų“, – dėstė A.Žukauskas.

Vanduo jūroje atvės

Savaitgalį, kai miestą sudrebins Jūros šventė, klaipėdiečių laukia gražūs orai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininkas Lionginas Pakštys pasakojo, jog bus šilta, giedra, skaisčiai švies saulė. Lietaus nebus. Dienomis – 23–26, naktimis vyraus 12–15 laipsnių šilumos.

Tačiau maudynėmis jūroje besižavinčių poilsiautojų nuotaiką aptemdys atšalęs vanduo. Jo temperatūra gali nukristi iki 10 laipsnių šilumos. Šiomis dienomis ji buvo apie 20 laipsnių. Vakar jau nukrito iki 17. „Vanduo jūroje atvės, nes pučia stiprokas šiaurės rytų vėjas. Jis ant paviršiaus esantį šilto vandens sluoksnį nupūs į jūros vidurį, o iš apačios iškils šaltas vanduo. Maudynės bus sugadintos“, – tvirtino L.Pakštys.

[Eimantas]

Perkėloje - dar vienas naujas keltas


Šiemet spalį Bulgarijoje turėtų būti baigtas statyti dar vienas naujas AB "Smiltynės perkėla" keltas, tad senieji jos laivai "Žalgiris" ir "Nemunas" parduodami. Tačiau jie dirbs dar visą šį sezoną ir į Daniją bus išplukdyti tik rudenį.

AB "Smiltynės perkėla" direktoriaus Algirdo Žukausko teigimu, žiemą naujojoje perkėloje dirbs tik naujieji keltai "Neringa" ir "Baltija", o kitų metų pavasarį prie jų prisijungs ir dar vienas naujas keltas.

Kainuos 14 milijonų

Dar pernai prieš Naujuosius metus bulgarai vėl laimėjo konkursą, tad ir ketvirtasis AB "Smiltynės perkėla" keltas statomas Burgo laivų statykloje. Pastarasis dirbs naujojoje perkėloje ir bus skirtas autotransportui kelti. Jis kainuos apie 14 mln. litų.

Kelto statyba turėtų būti baigta jau šiemet spalį, tačiau, pasak A. Žukausko, kadangi žiemą jis dar nėra toks reikalingas, laivą į Klaipėdos uostą planuojama parplukdyti kitų metų pavasarį. Taigi netrukus "Smiltynės perkėla" turės tik vieną seną keltą "Kintai".

Senuosius keltus "Nemunas" ir "Žalgiris" bendrovei pavyko parduoti netgi pelningai, nors paskelbus jų pardavimo konkursą, norinčiųjų jame dalyvauti taip ir neatsirado. Bendrovės valdyba, gavusi Susisiekimo ministerijos pritarimą, nusprendė parduoti šiuos laivus tam, kas pasiūlys ne mažesnę kainą už jų likutinę vertę. Pasak A. Žukausko, pirkėjas jiems jau surastas, ir jau šį rudenį jie bus išplukdyti į Daniją. Direktoriaus teigimu, už šiuos keltus dar bus gauta ir pelno.

Birželį - be grafiko

Šiam sezonui, kuris pradedamas nuo gegužės 1-osios, jau parengti visi bendrovės keltai. Po pertraukos dėl profilaktikos darbų vakar pradėjo žmones kelti senasis keltas "Kintai". Beje, jame šį sezoną žadama ištempti tentą, kad keleiviai turėtų kur pasislėpti ir nuo saulės, ir nuo lietaus.

Nuo gegužės naujojoje perkėloje, kurioje keliamos transporto priemonės, dirbs trys keltai, o nuo birželio - visi keturi. Senojoje perkėloje irgi dirbs abu keltai naujasis "Nida" ir senasis "Kintai". Gegužę keleiviai bus keliami kas pusę valandos.

Birželį, pasak A. Žukausko, ko gero, bendrovės keltai dirbs be jokio grafiko, nors tai bendrovei nemažai kainuoja.

Dalia BIKAUSKAITĖ
www.ve.lt

[tricky_kid]

/\

Manau, kad gerai, jog ten iškels keltą, nes kažkaip sunkiai jį įsivaizdavau Kruizinių terminale.

Dabar "Danės galerijų" sąlygos nebeatitinka realybės, nes ten sako, kad reikia suprojektuoti perkėlos patalpas kruizinių terminale. Bet tai nieko tokio, galės permesti pakeliama/pasukama pėsčiųjų tiltą per Danę ir bus gerai (keista, kad jis sąlygose neminimas) ...

[Eimantas]

Keltus švartuos prie Šiaurės rago

Vidmantas Matutis
Jau apsispręsta, kad Senosios Smiltynės perkėlos keltai plaukios nuo dešiniojo Danės kranto. Ginčą tarp „Klaipėdos laivų remonto“ ir „Memelio miesto“ bendrovių laimėjo pastarosios savininkai.

Keltas yra svarbus, nes užtikrina tam tikrą srautą žmonių. Jiems pasiūlius papildomų paslaugų, galima gauti daugiau pajamų.

Keletą metų buvo teigiama, kad keltas turėtų plaukioti nuo Kruizinių laivų terminalo kampo ties Danės upės žiotimis. Buvo parengta pirso statybos schema. Tačiau praėjusių metų pabaigoje idėjos keltus švartuoti šalia Kruizinių laivų terminalo buvo atsisakyta. Prabilta apie naują vietą - Šiaurės ragą. Nulėmė argumentas, kad keleiviams į Kruizinių laivų terminalą sunkiau patekti sukinėjamu tilteliu.

Kol rekonstruojamos Danės krantinės, Jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas siūlė laikinai keleivius plukdyti nuo Kruizinių laivų terminalo. Tai pigiausias variantas - reikėtų iškirsti tik betoninę krantinės atbrailą, kad keltas nuleistų pėsčiųjų tiltelį.

Smiltynės perkėlos generalinis direktorius Algirdas Žukauskas pripažino, kad plaukioti remontuojama Danės upe kapitonams yra vis sunkiau. Upė dar susiaurėjo, kai joje atsirado pantonas su poliakale. Tačiau blaškytis – dabar laikinai keltis prie Kruizinių laivų terminalo, po to prie Šiaurės rago - nežadama. A.Žukauskas ketina derėtis su bendrovės „Memelio miestas“ savininkais, kad laikinai leistų švartuoti naująjį keleivių keltą „Nida“ vidinėje „Laivitės“ teritorijoje. Čia yra įrengta kaušo tipo, panašiai kaip ir Smiltynėje, krantinė. Keleiviai į „Laivitės“ teritoriją pakliūtų pro išgriautą tvoros dalį prie Šiaurės rago.

Šis variantas Smiltynės perkėlai patrauklus, nes galėtų įrengti keleivių kasas ir priėmimo užtvaras, kurios tiktų ir kai bus įrengta nuolat veikianti prieplauka Šiauriniame rage.

www.kl.lt

Sveikas protas nugalėjo. Kažkada iš ten ir keldavo.

[Eimantas]

Keltas. Smiltynės perkėla bendrovė užvakar pasirašė sutartį su viešąjį konkursą laimėjusia Bulgarijos laivų statykla „Burgas Shipyards“ dėl naujo kelto statybos. Keltas kainuos 14 milijonų litų.

www.kl.lt

[Eimantas]

Perkėla įsigis dar vieną keltą

Bendrovė „Smiltynės perkėla“ jau derisi su viena Bulgarijos laivų statykla dėl naujo kelto pirkimo.

Bendrovė už 20,8 milijono litų ketina pirkti naują krovininį - keleivinį keltą. Jis bus pastatytas pagal tokį patį projektą kaip ir keltai „Baltija“ bei „Neringa“. Naujasis keltas bus statomas Bulgarijos Burgo uosto laivų statykloje „Bourgas Shipyards“.

Iš tos pačios laivų statyklos parplaukė ir keleivinis keltas „Nida“, kurį prieš dvejus metus įsigijo perkėla.

Planuojama, kad kelto statymo darbai užtruks apie aštuonis mėnesius. Pasak „Smiltynės perkėlos“ generalinio direktoriaus Algirdo Žukausko, vieną iš senųjų keltų – „Nemuną“ arba „Žalgirį“ ketinama parduoti. Naujasis keltas kursuos tarp Naujosios perkėlos ir Smiltynės. Jame be automobilių galėtų plaukti iki 1,5 tūkst. žmonių.

Tačiau manoma, kad keleiviams visiškai užteks maždaug 100 vietų, esančių kelto salone. Tai bus jau ketvirtas per pastaruosius kelerius metus įmonės įsigytas naujas keltas.

Per pastaruosius metus bendrovė už savo lėšas jau įsigijo keltus „Baltija“ ir „Neringa“. Keltui „Nida“ įsigyti lėšų buvo skyrusi Vyriausybė.

„Klaipėdos“ inf.

[ValdasJ]

Atnaujintos keltų krantinės
Vidmantas Matutis

Baigtos rekonstruoti Senosios Smiltynės perkėlos krantinės Smiltynėje.


Senoji perkėla Smiltynėje pritaikyta naujajam keltui „Nida“ švartuoti. Roberto Gabrio nuotrauka

Komisija sprendimą naudoti jas priėmė užvakar.

Krantinėms rekonstruoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija skyrė 2 milijonus litų.

Sutvarkyti krantines reikėjo dėl to, kad prie jų galėtų sėkmingai švartuotis „Smiltynės perkėlos“ įsigytas naujasis keltas „Nida“. Krantinė sutvarkyta taip, kad jis švartuodamasis galėtų nuleisti šoninę aparelę.

Taip pat sutvarkytas ir švartavimo „kaušas“. Todėl dabar vienu metu Smiltynėje Senojoje perkėloje galės švartuotis net du laivai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas teigė, kad dar bus sutvirtintas tiek Senosios perkėlos, tiek naujųjų perkėlų dugnas, kad jų neplautų keltų sraigtai.

Senoji Smiltynės perkėla Klaipėdos pusėje jau buvo sutvarkyta kiek anksčiau.

http://www.klaipeda.daily.lt/

[ValdasJ]

Stiklinio paviljono keleiviams atsisakyta dėl vandalų siautėjimo



AB "Smiltynės perkėla" į infrastruktūros sutvarkymą Smiltynėje, krantinėje, prie kurios švartuojami senosios perkėlos keltai, ketino investuoti per 100 tūkst. litų ir pastatyti keltų keleiviams skirtą stiklinį paviljoną. Deja, jos planus pakoregavo vandalai.

Iki šiol infrastruktūra Smiltynėje nebuvo tvarkoma, nes dar nebuvo baigti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu atliekami krantinių remonto darbai.

Šiomis dienomis remonto darbus jau įvertino komisija. Užtat užvakar į Smiltynę jau buvo atgabentos keturios pavėsinės, kurios bus čia pastatytos, kad žmonės galėtų pasislėpti nuo lietaus. Žadama pastatyti ir suoliukų, nors dabar, kai keltai plaukia kas 15 minučių, jie pernelyg nereikalingi.

Bendrovės lėšomis turėtų būti sutvarkytas ir apšvietimas. Įrengti keturias kur kas pigiau kainuojančias pavėsines ir sutvarkyti aplinką Smiltynėje ketinama dar šią savaitę.

Deja, sumanymo statyti uždarą stiklinį paviljoną keleiviams atsisakyta, ir lėšų infrastruktūrai skirta mažiau. Paklaustas, kodėl pasikeitė planai, AB "Smiltynės perkėla" direktorius Algirdas Žukauskas atsakė: "Ką padarysi. Reikia žinoti, kur mes gyvename, kokia mūsų žmonių kultūra. Pastatysime apie 100 tūkst. litų kainuojantį paviljoną, chuliganai sudaužys, sulaužys. Bus vėjais išmesti pinigai."

Pasiteiravus, ar jau buvo tokių atvejų, kad žmonės ką nors būtų sulaužę, A. Žukauskas pasiguodė, kad netgi praeitą sekmadienį vidury dienos girtas pilietis sudaužė bendrovės kasą.

Dalia BIKAUSKAITĖ
http://www.ve.lt/

[Eimantas]

Keltas trenkėsi į krantinę

Vidmantas Matutis

Keltui atsitrenkus į krantinę sužalotas žmogus, susidūrė automobiliai.

Avarija naujojoje Smiltynės perkėloje įvyko vakar tarp 14 ir 15 valandos.

Juodkrantėje gyvenantis ir avarijoje nukentėjęs Raimondas Kontrimas buvo nuvežtas į ligoninę. Jam patempti peties raiščiai, sužalotas veidas.

„Sėdėjau kelte ant suoliuko keleiviams. Besisukdamas keltas staiga trenkėsi į krantinę ir aš nugriuvau“, - aiškino aplankyti brolį į Klaipėdą plaukęs R.Kontrimas.

Jam nugabenti į ligoninę buvo iškviestas greitosios pagalbos automobilis. Avarijos metu moteris užgriuvo ant kelte buvusio automobilio. Tačiau ji akivaizdžių sužalojimų nepatyrė ir nepanoro vykti į ligoninę.

Aplankyti nukentėjusįjį į ligoninę vyko ir Smiltynės perkėlos saugos inžinierius. Šios bendrovės vadovas Algimantas Žukauskas teigė, kad keltų keleiviai ir automobiliai yra apdrausti.

Nukentėjusio R.Kontrimo buvo atsiprašyta. Anot A.Žukausko, jis neturėjo pretenzijų Smiltynės perkėlai.

Dar prieš įlipdamas į keltą žmogus buvo apsibraižęs veidą.

Kelto avarijos metu smūgis buvo labai stiprus. Sukdamasis keltas krantinę kliudė pakelta rampa - tilteliu, kuris skirtas įvažiuoti ir išvažiuoti automobiliams.

Susidūrė ir kelte buvę automobiliai – ant krovininio mikroautobuso „Volkswagen Transporter“ kablio pasikabino automobilis „Vokswagen Golf“.

Avarijos priežastis vakar tyrė Vidaus vandenų laivybos inspektoriai.

Įvertinęs aplinkybes Smiltynės perkėlos direktorius A.Žukauskas teigė, kad dėl avarijos greičiausiai bus kaltas kelto „Žalgiris“ kapitonas Augustas Švažas.

Antrus metus Smiltynės perkėloje dirbantis tolimojo plaukiojimo kapitonas turi aukščiausią kategoriją. Nuolatinis keltų švartavimas – jų per pamainą būna apie 40 - kapitonams yra įtemptas darbas.

A.Švažas, kaip teigė A.Žukauskas, jau turi nuobaudų. Vakarykštis atvejis jam per pastaruosius tris mėnesius buvo trečias panašus. Kai tik būdavo nepalankesnės oro sąlygos, „Žalgiris“ arba grubiai prisišvartuodavo, arba iš karto nepataikęs ilgai manevruodavo.

Vakar oro sąlygos nebuvo pačios blogiausios. Pūtė 12 metrų per sekundę vėjas. „Žalgiris“ gali plaukioti esant iki 18 metrų per sekundę vėjui. Švartuojantis kapitonas greičiausiai neįvertino, kad kelto „Žalgiris“ antstatas yra aukštas ir pučiant vėjui laivą veikia tarsi burė.

A.Žukauskas teigė, kad po šios avarijos A.Švažui nebeleis valdyti kelto.

Avarijos metu žmonės piktinosi, kodėl Smiltynės perkėla, turėdama naujus keltus, žmones plukdo senaisiais.

A.Žukauskas teigė, kad vakar plaukiojo ir naujasis, ir senasis keltai. Šiuo metu keltai ruošiami naujajam laivybos sezonui, todėl vienu metu negali plaukioti vien tik naujieji keltai.
www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Branginimas pelno neatneš

Vidmantas Matutis

Nuo gegužės 5 dienos skaičiuojant bendrai 19,5 procentų brangs kėlimas Smiltynės perkėlos keltais.

Nebeliks anksčiau buvusių sezoninių (nuo gegužės 1 iki rugsėjo 30 dienos) ir nesezoninių (likusiu laiku) kainų skirtumo.

Keleivių ir dviračių kėlimas brangs nuo 1,5 iki 2 litų, lengvųjų automobilių nuo 32 iki 40 litų, sunkvežimių, didesnių nei 3,5 tonos – nuo 140 iki 160 litų, mikroautobusų – nuo 60 iki 65 litų, motociklų – nuo 16 iki 18 litų.

Nebrangs lengvųjų automobilių priekabų (30 litų), sunkvežimių priekabų (130 litų), krovininių automobilių iki 3,5 tonos (60 litų), 18-30 vietų autobusų (110 litų), daugiau nei 30 vietų autobusų (160 litų), turistinių automobilių namelių (110 litų), gyvūnų – mažų (5 litai) ir didelių (10 litų) kėlimas.

Smiltynės perkėlos vadovas Algirdas Žukauskas teigė, kad sprendimą didinti kainas bendrovės valdyba priėmė praėjusią savaitę. Prieš tai tam pritarė Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Ji buvo leidusi keleivių kėlimo kainą didinti net iki 2,5 lito, tačiau apsispręsta didinti tik iki 2 litų.

Dindinti keltų kainas, kaip teigė A.Žukauskas, privertė brangstantis kuras. Per pastaruosius metus jo kainos išaugo net 71 procentu. Jei ne naujieji keltai, kurie leido apie 50 procentų sumažinti kuro išlaidas, branginti keltų bilietus jau būtų reikėję seniau.

Taip pat priimtas sprendimas didinti darbuotojų atlyginimus, kas nebuvo daryta 5 metus. Per tą laiką didėjo infliacija kasmet po 2-3 procentus, o pernai net 4,5 procento. Atlyginimus bendrovėje planuojama padidinti vidutiniškai 15 procentų. Tam, įskaitant patį atlyginimą ir mokesčius, papildomai reikės apie 1 mln. litų.

A.Žukauskas tikino, kad iškeltos geresnės klientų aptarnavimo programos išlaidos taip pat yra didesnės. Atnaujinta 50 procentų keltų. Siekiant geriau aptarnauti keleivius ir transportą padaugėjo reisų. 2006 metais buvo net 3600 papildomų reisų, kai vieno reiso sąnaudos yra 504 litai. Jei anksčiau I ketvirtį, kai yra mažiausiai keleivių, iš naujosios perkėlos kursuodavo vienas keltas, tai šiemet kursuoja du keltai. Jau per pirmąjį ketvirtį buvo 1594 keltų reisais daugiau. Per pirmąjį ketvirtį Smiltynės perkėla plukdė 6 proc. daugiau nei pernai per tą patį laiką keleivių, 16 proc. – daugiau transporto priemonių, o pajamos augo 9 procentais.

Keltų kainų pabranginimas, anot A.Žukausko, Smiltynės perkėlos pelno nepadidins. Šiemet planuojama gauti 247 litus pelno. Pernai pelnas sudarė apie 156 tūkstančius litų. Kai bendrovės apyvarta yra 12 milijonų, tai – minimalus pelnas.

Šie metai, kaip teigė A.Žukauskas, bendrovei yra finansiškai sunkūs – už paskolas imtas keltams atnaujinti reikės sumokėti 1,7 mln. litų. Priminsime, kad per pastaruosius trejus metus Smiltynės perkėla įsigijo tris naujus keltus. Keltui „Nida“, kuris kelia žmones iš senosios perkėlos, įsigyti paskolą suteikė valstybė, kuri įsipareigojo sumokėti 12 mln. litų per dvejus metus. Šią savaitę pervesti 5 mln. litų už šį keltą, o likusi suma bendrovei bus pervesta 2008 metais.

Smiltynės perkėla, kaip teigė A.Žukauskas, kapitonų siūlymu puoselėja planus įsigyti dar vieną naują keltą.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Brangsta kelionė per Kuršių marias


Nuo gegužės 1-osios brangs į Kuršių neriją keltais gyventojus ir transporto priemones plukdančios bendrovės "Smiltynės perkėla" paslaugos.

Įmonės, kurios akcijas valdo Susisiekimo ministerija, valdyba taip pat nutarė atsisakyti nesezoninių ir sezoninių kainoraščių - kainos nuo šiol nesikeis ištisus metus.

Pasak "Smiltynės perkėlos" valdybos pirmininko, Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus, nuo naujojo sezono bilietas keleiviui brangs 50 centų - iki 2 litų, o už lengvojo automobilio perkėlimą teks mokėti nebe 32, o 40 litų.


"Aš siūliau bilietą keleiviams branginti iki 2,5 lito, nes keltų paslaugos nebrango jau dešimt metų. Kur daugiau Lietuvoje galima surasti tokį sektorių, kuriame kainos nebūtų didėjusios tiek metų? Jokiu būdu nesiekiame iš žmonių gauti pelno. Tikslas vienintelis - "Smiltynės perkėla" turi dirbti normaliai, be valstybės dotacijų. Investuoti reikia ne tik į techniką, bet ir į kranto infrastruktūrą. Visgi investicijos į naujus keltus tikrai nebuvo esminė priežastis, nulėmusi kainų augimą. Didžioji dalis bendrovės išlaidų tenka darbo užmokesčiui ir kurui. Tiek darbo jėga, tiek energetiniai ištekliai per dešimt metų smarkiai pabrango", - aiškino ministerijos sekretorius.

Anot A. Vaitkaus, sezoninių kainų nutarta atsisakyti dėl to, kad šaltuoju metų laiku patiriamos sąnaudos beveik prilygsta vasarai, o kartais yra netgi didesnės.

Iki šiol spalio-balandžio mėnesiais brangiau tekdavo mokėti už motociklų, motorolerių, priekabų, autobusų, krovininių automobilių, negabaritinės technikos, gyvūnų ir gyvulių kėlimą keltais.

Šis "Smiltynės perkėlos" paslaugų brangimas gali būti ne paskutinė panaši žinia - svarstoma galimybė apmokestinti kėlimąsi keltais Kuršių nerijos verslininkams. Tai numatantį įstatymo projektą rengia Lietuvos automobilių kelių direkcija. Iki šiol verslininkai, kaip ir Kuršių nerijos gyventojai, už kėlimąsi keltu nemokėjo. Tokia lengvata pastaruoju metu naudojosi 142 Kuršių nerijoje registruoti juridiniai asmenys, kurie turėjo 508 automobilius.

Apmokestinti verslininkų kėlimąsi keltais nuspręsta todėl, kad užfiksuota piktnaudžiavimo atvejų. Nemaža dalis verslininkų iš žemyninės Lietuvos dalies Kuršių nerijoje pradėjo registruoti įmones, būstines, kad galėtų naudotis keltų paslaugų lengvata.

Martynas VAINORIUS
www.ve.lt

[Eimantas]

Keltus ruošia sezonui

VIDMANTAS MATUTIS

Smiltynės perkėlos bendrovė rengiasi vasaros sezonui.

Šiuo metu remontuojamas keltas „Žalgiris“. Vėliau profilaktinis remontas, kuris vyksta pavasarį ir rudenį, bus atliekamas „Neringos“ ir „Baltijos“ keltams.

Kaip teigė Smiltynės perkėlos direktorius Algirdas Žukauskas, vakar pradėtas kelto „Nemunas“ remontas iškeliant jį į doką. Bus tikrinama ir remontuojama povandeninė kelto dalis.

Keltų remontas keliant juos į dokus atliekamas kas penkerius metus.

Šiuo metu Naujojoje perkėloje automobilius kelia du keltai. Nuo gegužės 1 dienos dirbs 3 keltai, nuo birželio 1 dienos - 4 keltai.

Senojoje perkėloje dirbantį keltą „Kintai“ taip pat ketinama paruošti vasaros sezonui.

Iki vasaros sezono pradžios Smiltynės perkėla pastatys naują keleivių laukimo paviljoną Smiltynėje, kur švartuojasi keleiviniai keltai iš Senosios perkėlos.

Šiuo metu vyksta paviljono projektavimo darbai.

Numatoma, kad Klaipėdos valstybinei jūrų uosto direkcijai užbaigus krantinių rekonstrukciją, keleivių laukimo paviljonas pradės veikti nuo birželio 1 dienos.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Matau, kad šitas keltas gali ir šonu švartuotis. Gal keleivių įlaipinimas ir išlaipinimas būtent taip ir vyksta? Gal kartais pastebėjai? Tokiu būdu jam reikėtų mažiau manevruoti upėje.

Kadangi iki pastatymo pabaigos nespėjo perkėlos iškelti įmarias, tai padarė tas šonines apareles, nes galu jis netlptų upėje. Per galinę šoninę mačiau išlipa senoje vietoje, o ar iškart įlipa per priekinę šoninę aparelę nežūrėjau, bet laikraštyje rašė, kad vienu metu vyksta išlipimas ir įlipimas.

Senieji greitesni upėje, nors ir sukinėtis reikia, bet jie tą manevrą gerai atkalę buvo. O šitas pačia upe žymiai lėčiau juda.

[Balboa]

Matau, kad šitas keltas gali ir šonu švartuotis. Gal keleivių įlaipinimas ir išlaipinimas būtent taip ir vyksta? Gal kartais pastebėjai? Tokiu būdu jam reikėtų mažiau manevruoti upėje.

[Eimantas]

2007 03 24

Naujas keltas "Nida", buvo geras oras, ir žmonių nemažai jau kėlėsi.

[Eimantas]

Muzikinis teatras persikels į keltą

GIEDRĖ BALČIŪTĖ

Senoje Smiltynės perkėloje vasaros vakarais plaukios Muzikinis keltas.

Taip vadinsis projektas, pagal kurį naujame Smiltynės perkėlos kelte „Nida“ nuo liepos 6-osios iki rugpjūčio 20-osios vyks X tarptautinio operos ir simfoninės muzikos festivalio „Muzikinis pajūris-2007“ ciklo „O, saule mano!“ kameriniai koncertai.

Šiandien bus pasirašyta sutartis, pagal kurią Smiltynės perkėlos bendrovė taps koncertų ciklo „O, saule mano“ mecenate.

Lauks ir organizacijų

Renginiai Muzikiniame kelte vyks vakarais, nuo 20.30 iki 23 val., kai bus praėjęs plaukimo į Smiltynę ir atgal pikas.

Kelte, plaukiojančiame iki Juodkrantės ir atgal, 2-3 valandas skambės gražiausių operečių, operų, miuziklų ir simfoninės muzikos fragmentai, kuriuos atliks Lietuvos ir užsienio atlikėjai.

Muzikiniame kelte bus sumontuotas specialus apšvietimas, vaizdo ekranai, kuriuose taip pat bus transliuojami teatralizuoti koncertai.

Nuo lietaus klausytojus ir muzikantus saugos specialus tentas, dengsiantis denį.

Panašūs muzikiniai renginiai ant vandens vyksta ir yra populiarūs visame pasaulyje.

„Muzikinis teatras jau 20 metų neturi tinkamų patalpų. Norint turėti publiką, reikia galvoti, kaip klausytojams suteikti aplinką, kurioje galėtų geriausiai skambėti Muzikinio teatro koncertai. Pamanėme, kodėl nepasinaudoti tuo, kad turime Smiltynės perkėlą ir keltus, bei nesurengti koncertų ant vandens?“ - sakė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.

Renginio organizatoriai tikisi, kad proga pasiklausyti koncertų saulei leidžiantis pasinaudos ne tik pavieniai klausytojai, bet ir organizacijos.

Kainos įvairuos

Nors įėjimas į Muzikinį keltą bus nemokamas, A.Žigaitytė-Nekrošienė neslėpė, kad už koncertus pinigai bus renkami.

„Kad galėtų egzistuoti 250 darbuotojų, mes privalome uždirbti. Manau, kad kainos bus diferencijuotos. Čia bus ir bilietų, kurie kainuos 20-30 litų. Be to, bus galimybė už didesnę kainą koncerto klausytis prie stalelių. Norime, kad pajūrio gyventojai iš Klaipėdos, Šventosios, Neringos ar Palangos svajotų vakarus praleisti Muzikiniame kelte“, - sakė A.Žigaitytė-Nekrošienė.

Direktorė mano, kad pasirodymai kelte į Muzikinio teatro koncertus sutrauks daugiau klausytojų.

„Norėjome surengti tik 1-2 pasirodymus kelte, bet Smiltynės perkėlos direktorius Algirdas Žukauskas leido svajoti apie visą Muzikinio kelto projektą. Turime viltį, kad Klaipėda šalia „Švyturio alaus“ turės naują komunikacinį kodą - Muzikinį keltą“, - džiaugėsi A.Žigaitytė-Nekrošienė.

Koncertai - visiems

Smiltynės perkėlos direktorius A.Žukauskas sakė, kad jį sužavėjo idėja perkelti muzikinį festivalį ant vandens.

A.Žukauskas pabrėžė, kad koncertai kelte bus ne valdininkams, o visiems žmonėms.

„Žmonių perkėlimui pirmyn ir atgal šie koncertai įtakos neturės, nes vasarą pagrindiniai srautai iš Smiltynės grįžta jau apie 20 valandą. Mes turime senąjį keltą, kuris kels žmones, kol naujajame kelte vakarais vyks koncertai. Keltų kaštams tai, kad perkėla tapo projekto mecenate, įtakos neturės“, - žadėjo direktorius.

www.klaipeda.daily.lt