Lietuvos oro linijų kompanijos (FlyLAL, Star1, Aurela...)

[Sula]

Visai ne, tiesiog mes dabar neturėsim kišti 250 milijonų išlaikyti oro linijas kaip darė kaimynai. O susisiekimas vistiek pagrinde eis per Star Alliance, tia ne nuo mūsų ir priklausys. Šiuo metu mes kaip tik išlošėm, kad neturim savo oro linijų. Tas pats būtų ir jei turėtume krizinių laivų kompaniją.

Saugiausia iš viso su akmeniniais kirviais bėgioti - jokių bėdų.

[Lettered]

Visai ne, tiesiog mes dabar neturėsim kišti 250 milijonų išlaikyti oro linijas kaip darė kaimynai. O susisiekimas vistiek pagrinde eis per Star Alliance, tia ne nuo mūsų ir priklausys. Šiuo metu mes kaip tik išlošėm, kad neturim savo oro linijų. Tas pats būtų ir jei turėtume krizinių laivų kompaniją.

Keistas palyginimas, kruiziniai laivai yra tik pramoga, tuo tarpu lėktuvai yra susisiekimo infrastruktūra kaip keliai ar geležinkeliai. Nei viena iš top 30 turtingiausių pasaulių valstybių nėra be savo avialinijų (neskaitant kelių nykštukinių), atitinkamai žiūrint skurdžiausias valstybes, tik vos kelios iš jų turi avialinijas. Tai labai geras rodiklis, kiek tiesioginis susisiekimas svarbus šiais laikais verslui. Aišku, kol turim tokią kaimiečių valdžią, tai dar negreitai supratimas ateis, kad lėktuvai ne tik emigrantams ar turistams reikalingi, ir kad ryanair skrydis popiet į Londono kaimo oro uostus nėra tinkamas susisiekimas verslui.

[themanual]

Seriously, žmonės zuokines avialinijas (vieno žmogaus avantiūrą už ne savo pinigus) lygina su normaliomis avialinijomis? Man tai čia kaip fetišas, kur žmonėms patinka, kai juos žemina ir atvirai iš jų tyčiojasi.

[Sula]

Seriously, žmonės zuokines avialinijas (vieno žmogaus avantiūrą už ne savo pinigus) lygina su normaliomis avialinijomis? Man tai čia kaip fetišas, kur žmonėms patinka, kai juos žemina ir atvirai iš jų tyčiojasi.

Pvz. Air Baltic iš esmės buvo Latvijos transporto ministro Ainaro Šleserio įsuktos, ir parūpintas reikiamas finansavimas bei lengvatos (dėl ko iki šiol teisminiai procesai). Nes iki 2004 metų buvo silpnesnės nei LAL.

[digital]

Tai jie ir sužlugdė FlyLAL, nepamenu, ar jau teismai baigėsi.

[Sula]

Tai jie ir sužlugdė FlyLAL, nepamenu, ar jau teismai baigėsi.

Ne visai, bet kad prisidėjo, tai faktas.
Esmė tame, kad akivaizdu, su valstybės parama aviakompanija visišlkai kitaip laikosi. O kaip buvo "drožiamos" LAL turbūt ne visi žino.

[MedinisStrazdas]

Su kriziniais laivais tai sunku, vien tik krizes kelia jie

Tai va, geriau neturėti krizių

Saugiausia iš viso su akmeniniais kirviais bėgioti - jokių bėdų.

Jo, nes tarpinio varianto tar pinigų kišimo į stovintį transporta ir kirvių nėra.

Keistas palyginimas, kruiziniai laivai yra tik pramoga, tuo tarpu lėktuvai yra susisiekimo infrastruktūra kaip keliai ar geležinkeliai. Nei viena iš top 30 turtingiausių pasaulių valstybių nėra be savo avialinijų (neskaitant kelių nykštukinių), atitinkamai žiūrint skurdžiausias valstybes, tik vos kelios iš jų turi avialinijas. Tai labai geras rodiklis, kiek tiesioginis susisiekimas svarbus šiais laikais verslui. Aišku, kol turim tokią kaimiečių valdžią, tai dar negreitai supratimas ateis, kad lėktuvai ne tik emigrantams ar turistams reikalingi, ir kad ryanair skrydis popiet į Londono kaimo oro uostus nėra tinkamas susisiekimas verslui.

Na taip, jau jeigu reikai verslui tai tada valdžia turi šimtus milijonų iš biudžeto skirti, nes tiem kam jis reikalingas patys susimokėti negali.

[AudriusV]

Turėti gerą susisiekimą su sostine turi būti ne tik savivaldybės rūpestis, bet visos valstybės. AirBaltic nesuinteresuotas Vilniaus oro uosto plėtra. Rygą dėl savo dydžio ir susisiekimo galimybių latviai dažnai pozicionuoja kaip Baltijos valstybių sostinę, neretai ir užsienio kompanijų atstovybės renkasi ją kaip centrinę būstinę Baltijos šalims. Rygą aplankantis turistų skaičius didesnis nei visos Lietuvos per metus.

[10.000]

Tai jie ir sužlugdė FlyLAL, nepamenu, ar jau teismai baigėsi.

Baigėsi, ir atmetė ieškinį kaip nepagrįstą

https://www.airbaltic.com/lt/lietuvo...ries-airbaltic

[Sula]

Turėti gerą susisiekimą su sostine turi būti ne tik savivaldybės rūpestis, bet visos valstybės.

Pagal ligšiolinį ES reguliavimą greičiau atvirkščiai. Vyriausybės negali remti aviakompanijų, o savivaldybės, dalinai, gali.

[AudriusV]

Pagal ligšiolinį ES reguliavimą greičiau atvirkščiai. Vyriausybės negali remti aviakompanijų, o savivaldybės, dalinai, gali.

Nežinau, ar yra toks reguliavimas išskirtinai aviakompanijoms, ypač jei jos dalinai ar visiškai priklauso valstybei. Štai pvz. informacija

https://www.15min.lt/verslas/naujien...ru-663-1315050

[Lettered]

Tai va, geriau neturėti krizių




Jo, nes tarpinio varianto tar pinigų kišimo į stovintį transporta ir kirvių nėra.



Na taip, jau jeigu reikai verslui tai tada valdžia turi šimtus milijonų iš biudžeto skirti, nes tiem kam jis reikalingas patys susimokėti negali.

Vokietijos verslininkai negali, todėl dabar Vokietija sukiš 10 mlrd. Eur į stovinčius ant žemės niekam nereikalingus Lufthansa lėktuvus.
Dar reiktų valstybei atsisakyti greitkelių tiesimo, jei kokiai Girtekai reikia, tegul susimoka ir nusutiesia, nėra čia ko ponams kelių tiesti iš mokesčių mokėtojų pinigų.

[Eidvis]

Pagal ligšiolinį ES reguliavimą greičiau atvirkščiai. Vyriausybės negali remti aviakompanijų, o savivaldybės, dalinai, gali.

Čia pusiau tiesa, nes nei savivaldybės, nei valstybė, savų aviakompanijų remti negali. Ar tai būtų valstybinės, ar savivaldybės avialinijos, jų rėmimas valstybės lėšomis reikštų dempingavimą, už ką ES labai baudžia, už dempingą baudžia netgi tokias kompanijas kaip Microsoft, nors jų kaltė ten daug mažesnė. Šiaip jau dempingas ir visokie karteliniai susitarimai yra didelis blogis, už tai net į kalėjimus sodina ir aš visiškai suprantu ES logiką, kad jeigu bus paleistas pavadėlis - tai prasidės valstybinių aviakompanijų dempingų karai ir galiausiai gausis, kad visos kompanijos bus tik valstybinės, veiks neefektyviai ir toks pats debilizmas, kaip buvo su AirLituanica, kur valstybė už keleivio bilietą sumokėdavo vos ne daugiau, nei kad jis pats. Iš kitos pusės suprantama, kad tokiu metu, koks yra dabar, valstybė turi paremti verslą, o Latvija turi paremti AirBaltic ir jinai už tai negaus jokios baudos, nes pagrindinis faktorius tas, kad Latvija savo kompaniją remia dėl force majeure, o ne dėl kažkokių nelegalių subsidijų, kurios gali iškraipyti laisvą rinką, kaip kad AirBaltic jau yra už tai gavusi baudą. Galiausiai tai net nėra subsidija - tai yra istatinio kapitalo didinimas, kai Latvijos vyriausybė tiesiog nusiperka daugiau akcijų.

[AudriusV]

Manau reikia skirti, kas yra rėmimas kokios nors kompanijos nuo investavimo į valstybės valdomą įmonę. Lietuvos geležinkeliai yra lygiai tokia pat valstybės įmonė kaip AirBaltic ir nieks nepriekaištaus, kad investicijos į ją iškreipė rinką.

[Lettered]

Čia pusiau tiesa, nes nei savivaldybės, nei valstybė, savų aviakompanijų remti negali.

Remti negali, bet investuoti gali.

https://www.bloomberg.com/news/artic...illion-bailout

[Ciurlionis]

Reiktų pradėti nuo objektyvumo ir tai kokia situacija yra dabar:

1. Daugelis vežėjų VNO parduoda bilietus ir gauna pinigus iš Lietuvos gyventojų, šios savo ruožtu mokesčius moka užsienio valstybėms, samdo savo šalių gyventojus. Mes gauname tik paslaugą.

Tik pagal VNO skaičių poreikius - Lietuvoje tai būtų 30 lėktuvų avialinijos su 1500 darbuotojų.

P.S. aviacijos sektoriaus algos nėra pačios mažiausios, tad dviguba nauda BVP, pinigai lieka čia ir kuria papildomą ekonominę naudą.

2. Krypčių formavimas: neturime nei LHR, nei LGW su jungimais į British Airways ir Virgin Atlantic, neturim Ziuricho su jungimais į Swiss, Madrido su Iberia, Romos su Alitalia, nei nuošalesnių Atėnų su Aegean, bei Lisabonos su TAP.

Gyvename iliuzijoje, kad London city yra gerai, o Low costai patenkina mūsų poreikius, deja relaybė, kad low costai tenkina savo poreikius ir tuomet liekame be tokių krypčių, kaip Roma ar Madridas.

3. Krypčių formavimas: subsidijuojame laiko prasme apibrėžtas kryptis, kurių tęstinumas priklausys, ne nuo poreikio, o nuo pelno maržos. Jei kryptis neneša pelno ar neša per mažai ji nėra likvidi ir greičiausiai bus uždaryta (Germania, Vueling, Rusline, SCAT ir visa eilė kitų iš skatinimo fondo).
Tuo tarpu nacionalinis vežėjas gali skraidyti ir su nuline arba labai menka marža, nes yra žiūrima į pridėtinę vertę.

Vis dėl to didžiausia nelaimė Lietuvos civilinės aviacijos istorijoje buvo Lietuvos avialinijų privatizavimas/nesėkmingas privatizavimas.

Tai buvo aviakompanija skraidanti iš 2 kartais 3 Lietuvos oro uostų, didžiausios avialinijos Baltijos regione su galimybe plėtoti Baltijos šalių hubą.

Geriausiai viską iliustruoja aukščiau įkelta nuotrauka, apie Lietuvos avialinijų(ne FlyLAL) planuojamą įsigyti 767 ir long haul skrydžius, tuo laiku AirBaltic skraidė su Fokkeriais.

[Eidvis]

Remti negali, bet investuoti gali.

Būtent, kad reikia atskirti du dalykus - investavimą į valstybines avialinijas ir dempingavimą. Dempingavimas Europoje niekada nesuveiks, tiek AirBaltic, tiek EstonianAir jau buvo dėl to nubaustos, bet tai nereiškia, kad negalima steigti vasltybinių avialinijų. Mano supratimu kaip tik dabar ir yra aukso amžius naujų avialinijų atsiradimui tuo metu, kai kitos panirusios į didžiules bėdas, bet logika labai paprasta - naujos avialinijos turi būti steigiamos tokios, kad joms nereikėtų palaikymo iš šalies, nes tai bus ne kas kita, kaip dempingas ir ne kas kita, kaip didžiulė bauda iš ES.

Manau reikia skirti, kas yra rėmimas kokios nors kompanijos nuo investavimo į valstybės valdomą įmonę. Lietuvos geležinkeliai yra lygiai tokia pat valstybės įmonė kaip AirBaltic ir nieks nepriekaištaus, kad investicijos į ją iškreipė rinką.

Bent jau kaip aš suprantu ES politiką - tai investavimas į valstybinę įmonę yra labai su klaustuku. ES gali finansuoti infrastruktūros atsiradimą - t.y. kelių, geležinkelių tiesimą, bet infrastruktūros sukūrimas yra visai kas kita, nei kad kažkokios vienos įmonės dempingavimas ir rinkos sąlygų iškaipymas, dėl ko kiek aš suprantu einama ir prie to, kad Lietuvos geležinkelių infrastruktūra bus priskirta visai kitai įmonei, nei kad Lietuvos geležinkeliams, labai panašiai, kaip ir III ES energetikos paketas, kur Gazpromas negali valdyti dujų tiekimo vamzdynų.

[Sula]

Nežinau, ar yra toks reguliavimas išskirtinai aviakompanijoms, ypač jei jos dalinai ar visiškai priklauso valstybei. Štai pvz. informacija

https://www.15min.lt/verslas/naujien...ru-663-1315050

Tai kad jūs čia žviežutėlį straipsnelį ištraukėte. Dabar taisyklės šiek tiek laužomos dėl beprecedentinės krizės.

Štai jums pasiskaitymui EK dokumentas:

https://ec.europa.eu/competition/sta...1269_447_2.pdf

By virtue of Article 107(1) TFEU, any aid granted by a Member State or through State resources in any form whatsoever which distorts or threatens to distort competition by favouring certain undertakings or the production of certain goods shall, in so far as it affects trade between Member States, be incompatible with the internal market.

Pvz.: Estonian Air iš esmės užsilenkė, nes valstybė negalėjo padėti (nors labai norėjo)

EK: valstybės parama bendrovei „Estonian Air“ – neteisėta

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...-air-neteiseta

„Estonian Air“ bankrotas: jungtis su Talinu pildo SAS, veržiasi ir „airBaltic“

Plačiau: https://www.vz.lt/sektoriai/transpor...#ixzz6NoE8Ul3w

[MedinisStrazdas]

Vokietijos verslininkai negali, todėl dabar Vokietija sukiš 10 mlrd. Eur į stovinčius ant žemės niekam nereikalingus Lufthansa lėktuvus.
Dar reiktų valstybei atsisakyti greitkelių tiesimo, jei kokiai Girtekai reikia, tegul susimoka ir nusutiesia, nėra čia ko ponams kelių tiesti iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Na, Prancūzija su greitkeliais taip ir padarė. Lenkų geriausias greitkelis irgi privatus.

O gal neverta lyginti prekių judėjimo ir noro verlsininkams paskraidyti?

[mantasm]

Kad Prancūzija rodos nusitiesė valstybinius greitkelius ir po to už centus atidavė verslui imt už jų naudojimą. Bent patys prancūzai dabar liūdi, kad susimoka už pravažiavimą ir už priežiūrą vistiek nuo biudžeto dotacijas dalina.

Lenkijos privatūs greitkeliai rodos atvirkštinis variantas - po kažkiek metų pereis valstybei.

Iš principo nei vienas, nei kitas variantas nėra visiškai privatūs.