Nemanau, kad kas nors iš čia esančių palinkėtų Airbaltic užsilenkti, bet deja įvairios aplinkybės klostosi ne į gerą.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
airBaltic
Collapse
X
-
O šiaip tai Latvijoje su ta 30mln. paskola airBaltic'o gelbėjimui verda tikros politinės dramos. Latvijos valstiečiai ir žalieji (mažieji koalicijos partneriai), pareiškė kad balsuos už paskolos suteikimą tik tuo atveju, jei atsistatydins dabartinis susisiekimo ministras (priklausantis Progresyviųjų partijai - kitiems mažiesiems koalicijos partneriams). Atseit, susisiekimo ministras tinkamai nevykdo savo pareigų, nes airBaltic neturi rentabilaus verslo plano ir pan.
Premjerė Silina iš Vienybės partijos (latviškas TS-LKD) pareiškė, kad airBaltico gelbėjimas yra svarbiau už koalicijos stabilumą, ir jei jau koalicija sugrius - so be it.
Tai kad LH tapdami akcininku, pernai į airBaltic kapitalą įnešė 14mln. Eur (analogišką sumą įnešė ir Latvijos vyriausybė). Man atrodo, čia didesnė problema, kad BT visus 28mln. ištratino per metus ir dabar vėl yra kiauras kaip rėtisParašė Ciurlionis Rodyti pranešimą
Posėdis, tam, kad būtų rasti keli melejonai. Bet, kaip patys latviai gerai pastebi - LH yra akcininkas tik lėktuvų utlizavimui, bet nėra akcininkas skolos padengimui. Jei, tai iš tiesų tiesa, bus panašu, kad kažkas gerą deal'ą prasuko.Paskutinis taisė 10.000; Vakar, 13:21.
- 1 patinka
Comment
-
Juokinga suma įvertinus oro linijų sukuriamą susisiekimą ir pridėtinę vertę, Lietuvos biudžetas 27,5 mlrd. Eur., tai laisvai galėtų perimti akcijas.Parašė 10.000 Rodyti pranešimą
O šiaip tai Latvijoje su ta 30mln. paskola airBaltic'o gelbėjimui verda tikros politinės dramos. Latvijos valstiečiai ir žalieji (mažieji koalicijos partneriai), pareiškė kad balsuos už paskolos suteikimą tik tuo atveju, jei atsistatydins dabartinis susisiekimo ministras (priklausantis Progresyviųjų partijai - kitiems mažiesiems koalicijos partneriams). Atseit, susisiekimo ministras tinkamai nevykdo savo pareigų, nes airBaltic neturi rentabilaus verslo plano ir pan.
Premjerė Silina iš Vienybės partijos (latviškas TS-LKD) pareiškė, kad airBaltico gelbėjimas yra svarbiau už koalicijos stabilumą, ir jei jau koalicija sugrius - so be it.
Tai kad LH tapdami akcininku, pernai į airBaltic kapitalą įnešė 14mln. Eur (analogišką sumą įnešė ir Latvijos vyriausybė). Man atrodo, čia didesnė problema, kad BT visus 28mln. ištratino per metus ir dabar vėl yra kiauras kaip rėtis
Comment
-
Pridėtinė vertė turbūt pusę to Latvijos biudžetoParašė Lettered Rodyti pranešimą
Juokinga suma įvertinus oro linijų sukuriamą susisiekimą ir pridėtinę vertę, Lietuvos biudžetas 27,5 mlrd. Eur., tai laisvai galėtų perimti akcijas.
O reikšmė ir nauda tokia didelė, kad žmonės ir verslai nepasiryžę mokėti tiek už bilietus, kad kasmet kompanijai nereikėtų vargti apie kaip padengti įsipareigojimus. Akivaizdžiai kažkas ne taip.
Be to, kodėl Latvijos ekonomika pati silpniausia tarp Baltijos šalių, jei Latvija išleido virš pusę mlrd. eurų į tokį neįkainojamą dalyką kaip airBaltic? Žinoma yra daug veiksnių, bet vis tiek galima paspekuliuoti kiek dar šimtų milijonų turėtų skirti, kad latviai ekonomiškai aplenktu mus?
Aš manau, kad airBaltic gali būti pelninga ir stabili, bet to nebus šitaip kišant milijonus.
Comment
-
Jeigu nebūtų susisiekimo oru tai ekonomika būtų dar blogesnėje padėtyje. Lietuvos praradimai vien dėl Londono krypties yra gerokai didesni nei Latvijos dedami pinigai į visus airBaltic skrydžius. Keliai, bėginis ar ratinis viešasis transportas dar didesnius nuostolius atneša (tiesiogiai skaičiuojant), gal irgi nebereiktų skirti tam lėšų? Dvigubai apiginti visus ir taip nuostolingus LTG bilietus buvo protinga, bet užtikrinti susisiekimą verslui, kuris moka milijonus mokesčių, čia jau blogai?Parašė bimbam Rodyti pranešimą
Pridėtinė vertė turbūt pusę to Latvijos biudžeto
O reikšmė ir nauda tokia didelė, kad žmonės ir verslai nepasiryžę mokėti tiek už bilietus, kad kasmet kompanijai nereikėtų vargti apie kaip padengti įsipareigojimus. Akivaizdžiai kažkas ne taip.
Be to, kodėl Latvijos ekonomika pati silpniausia tarp Baltijos šalių, jei Latvija išleido virš pusę mlrd. eurų į tokį neįkainojamą dalyką kaip airBaltic? Žinoma yra daug veiksnių, bet vis tiek galima paspekuliuoti kiek dar šimtų milijonų turėtų skirti, kad latviai ekonomiškai aplenktu mus?
Aš manau, kad airBaltic gali būti pelninga ir stabili, bet to nebus šitaip kišant milijonus.
Paskutinis taisė Lettered; Vakar, 14:40.
- 1 patinka
Comment
-
Latvija per visą laiką sukišo apie 545 mln. eurų. Prašau paaiškink kaip Lietuva prarado bent dalį tiek to del LCY skrydžio praradimo, tikrai įdomu.Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Jeigu nebūtų susisiekimo oro tai ekonomika būtų dar blogesnėje padėtyje. Lietuvos praradimai vien dėl Londono krypties yra gerokai didesni nei Latvijos dedami pinigai į visus airBaltic skrydžius. Keliai dar didesnius nuostolius atneša (tiesiogiai skaičiuojant), gal irgi nebereiktų tiesti?
Keliai (bent jau ne miestuose) nėra akivaizdžiai nuostolingi, jie tikriausiai net pelningi iš tos pusės. Visos Europos šalys daugiau surenka iš kelių mokesčių ir akcizų, nei išleidžia keliams.
Tuo tarpu neįkainojamoms oro linijoms yra tikrai daug subsidijų ir lengvatų suteikta: lėktuvų kuras visai nėra apmokestintas, PVM netaikomas ir t.t.
Aš nemanau kad LTG bilietų atpiginimas buvo protinga - tai nereikšminga, tačiau yra geresnė populistinė akcija nei jei jos būtų skirtos vairuotojams. Nesuprask neteisingai, man tikrai patinka važiuot traukiniais ir skraidyt.
Comment
-
Už kelių dienų skrisiu Oslas-RIX-VNO. Nesugalvoju kokią nauda gauna Latvija iš tokios mano kelionės.Parašė Lettered Rodyti pranešimąLatvijos dedami pinigai į visus airBaltic skrydžius.
Aišku pasiekiamumas Rygos su nuosavomis avialinijomis geresnis nei Vilniaus, bet sakyčiau papildomai sumokama LV biudžeto kaina yra neproporcinga naudai.
- 2 patinka
Comment
-
Gauna naudą iš atskrendančių norvegų ir latvių į Rygą. O jeigu nebūtų tranzito į VNO, tai Latvijos valstybei reiktų žymiai didesnių subsidijų.Parašė sleader Rodyti pranešimą
Už kelių dienų skrisiu Oslas-RIX-VNO. Nesugalvoju kokią nauda gauna Latvija iš tokios mano kelionės.
Aišku pasiekiamumas Rygos su nuosavomis avialinijomis geresnis nei Vilniaus, bet sakyčiau papildomai sumokama LV biudžeto kaina yra neproporcinga naudai.
Comment
-
Viskas labai reliatyvu. Pavyzdžiui jeigu skristum Oslas - VNO tiesiogiai tai turbūt apie 2 valandomis anksčiau grįžtum į Vilnių. Vidutinė darbo valanda Lietuvoje 10 EUR, sakyčiau skraidančiųjų dar daugiau, na paimkim apie 20 EUR. Tai tos porą valandų sugaištų skraidymui tampa lygu 40 EUR ekonomikai. Padaugini iš poros milijonų keleivių ir gauni apie 80 mln į metus.Parašė sleader Rodyti pranešimą
Už kelių dienų skrisiu Oslas-RIX-VNO. Nesugalvoju kokią nauda gauna Latvija iš tokios mano kelionės.
Aišku pasiekiamumas Rygos su nuosavomis avialinijomis geresnis nei Vilniaus, bet sakyčiau papildomai sumokama LV biudžeto kaina yra neproporcinga naudai.
- 1 patinka
Comment
-
WOW, geniali matematika! Nepagalvojai įkurt avialiniją ir pasiimti tuos lengvus 80mln eur?? dar į miestų paleistum skrydžius ir milijardierius būtum vos per metus!Parašė tajus2 Rodyti pranešimą
Viskas labai reliatyvu. Pavyzdžiui jeigu skristum Oslas - VNO tiesiogiai tai turbūt apie 2 valandomis anksčiau grįžtum į Vilnių. Vidutinė darbo valanda Lietuvoje 10 EUR, sakyčiau skraidančiųjų dar daugiau, na paimkim apie 20 EUR. Tai tos porą valandų sugaištų skraidymui tampa lygu 40 EUR ekonomikai. Padaugini iš poros milijonų keleivių ir gauni apie 80 mln į metus.
Comment
-
Rinka rodo, kad poreikio tiesioginiams skrydžiams iš Vilniaus nėra.Parašė tajus2 Rodyti pranešimąViskas labai reliatyvu. Pavyzdžiui jeigu skristum Oslas - VNO tiesiogiai tai turbūt apie 2 valandomis anksčiau grįžtum į Vilnių. Vidutinė darbo valanda Lietuvoje 10 EUR, sakyčiau skraidančiųjų dar daugiau, na paimkim apie 20 EUR. Tai tos porą valandų sugaištų skraidymui tampa lygu 40 EUR ekonomikai. Padaugini iš poros milijonų keleivių ir gauni apie 80 mln į metus.
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
-
O iš Kauno?Parašė Tomas Rodyti pranešimą
Rinka rodo, kad poreikio tiesioginiams skrydžiams iš Vilniaus nėra.
Comment
-
Irgi nėra.Parašė tajus2 Rodyti pranešimą
O iš Kauno?It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
-
Aviacija labai slidi verslo sritis plius ES riboja dotacijas, tai veltis LT tikrai neverta.
Buvo geras Proto industrija YT apie GetJet savininką tai tas aiškino, kad BT gyvens kols LT kiš pinigus ir veiklos modelis nėra geras iš esmės dėl per brangių lėktuvųNepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
Comment
-
Jie vis dar gyvena Hub'o principu, čia yra jų peilis. Kitas aspektas tinklo oprimizavimas. Bet optimizavimas kertasi su hubo strategija. Ir pinigus ėda laukimas, kad grįš rytų rinka, va kur šuo pakastas.Parašė bimbam Rodyti pranešimą
Pridėtinė vertė turbūt pusę to Latvijos biudžeto
O reikšmė ir nauda tokia didelė, kad žmonės ir verslai nepasiryžę mokėti tiek už bilietus, kad kasmet kompanijai nereikėtų vargti apie kaip padengti įsipareigojimus. Akivaizdžiai kažkas ne taip.
Be to, kodėl Latvijos ekonomika pati silpniausia tarp Baltijos šalių, jei Latvija išleido virš pusę mlrd. eurų į tokį neįkainojamą dalyką kaip airBaltic? Žinoma yra daug veiksnių, bet vis tiek galima paspekuliuoti kiek dar šimtų milijonų turėtų skirti, kad latviai ekonomiškai aplenktu mus?
Aš manau, kad airBaltic gali būti pelninga ir stabili, bet to nebus šitaip kišant milijonus.Aviate, navigate, communicate
- 2 patinka
Comment
-
Aš manau tos hubo aspektas nėra toks svarbus. Vieninteliai feederiniai maršrutai yra Baltijos šalyse ir gal Suomijoje. Visur kitur dominuoja P2P srautai iš Rygos ir Vilniaus. O tie feederiai į Vilnių ar Taliną yra labai stiprūs ir išliktų bet kuriuo atveju. Todėl optimizuoti nelabai trukdo ta hubų dichotomija, kuri yra labai reali didelėms oro linijoms kur dauguma srauto yra tranzitas per jų bazę į feederius. Iš šitos pusės, airBaltic teoriškai turi lankstumo optimizuoti.Parašė Ciurlionis Rodyti pranešimą
Jie vis dar gyvena Hub'o principu, čia yra jų peilis. Kitas aspektas tinklo oprimizavimas. Bet optimizavimas kertasi su hubo strategija. Ir pinigus ėda laukimas, kad grįš rytų rinka, va kur šuo pakastas.
Tačiau, airBaltic turi pasiruošti ateinančiai ekonominei krizei, kuri kažkada garantuotai bus, o kaip žinom mūsų šalims šios krizės pasijaučia dar smarkiau, kadangi greitai augam ir besivystom. Dabartinė airBaltic veikla, o tai yra nuolatinis veikimasis palei bankroto riba, kuomet regionas išgyvena klestėjimo periodą signalizuoja kad realios krizės metu jiems bus labai blogai. Aš suprantu kad turėjo problemų su varikliais ir Rusijos rinkos užsidarymu, bet vis tiek turėjo būt geriau ir ne iškart maldauti pinigų vos kuro kainoms šoktelėjus - tai juk ne pirmas kartas ir pagrinde tik izoliuotas kainų šokas beveik nekeičiantis paklausos (kuri aukšta, bent jau turėtų būti). Galbūt turėjo pirkti ilgesnius kuro kontraktus, jei jų balansas toks trapus ir patys nesugeba susivaldyti rizikų. Žodžių, tikrai bus blogesnių laikų, ir žiūrint pagal dabar, jie tikrai bus tikrai labai graudūs airBatlic ir abejoju ar jie išliks dabartine forma (galbūt lauks Alitalia likimas)
- 1 patinka
Comment
-
Hub'o strategija yra maršrurų planavime. Deja bet nėra srautųbiš Baltijos šalių ir Suomijos į Sodiją, Liublijaną, Sofiją, Teslonikus. Jau nekalbu apie dažnius visos eilės kryočių, kur užtektų ir mažesnio intensyvumo.
Tad jie tikrai veikia, kaip Hub'as nes ir išvykimų bangos suderintos.
Ir jei hubu nebūtų, nesifeedintų iš VNO. PLQ, TLL ir Suomijos miestų.Aviate, navigate, communicate
- 1 patinka
Comment
-
Sutinku su Ciurlionio pastaba. Vienintelis Rygos kaip Europos regiono mastu svarbaus hubo arkliukas būtų buvęs taškas tarp vakarų Europos ir rusiško pasaulio, ką Airbaltic ilgą laiką kažkokiomis apimtimis ir darė, tačiau paskaičiavus, ar tikrai daug to srauto buvo? Kiek iš jo buvo tranzitinis, o kiek buvo point to point Latvija-rytai? Prarastos vos 4 kryptys į Peterburgą, Maskvą, Minską ir Kijevą. Tai tikrai nebuvo kažkokie 5x daily feederiai (pataisykit jei blogai pamenu) tai rytų operacijos buvo gana ribotos, lyginant su Vakarų Europa. Ok, papildydavo jungiamuosius skrydžius po keleta žmonių kiekviename skrydyje į vakarus, tačiau ar tai generavo didelį srautą per Rygą ir ar ant to dalinai laikėsi ir skrydžiai į vakarus?
Manau fundamentali problema yra tai, kad Ryga apskritai per maža rinka (arba per mažai perkamos galios turinti šalis) kurti ne hub principo, o vien Latvijos poreikiams dirbančią avialiniją. Arba pas mus nepakankamai keliautojų, arba pas Airbaltic per daug maršrutų. Geografinė padėtis Vakarų pasaulio pakraštyje, šalyje su mažu gyventojų tankumu ir ribotais keleivių šaltiniais neskamba kaip vieta kur gali pelningai dirbti aviakompanija. Tai kas lieka arba susimažinti apimtis apkarpant daug ne pirmos būtinybės maršrutų (tokių kaip Cluj, Ljubljana, Istanbul, Sofia ir pan), arba tikėtis jog vyriausybė eilinį kartą pašers ir bus galima pratempti laiką iki kadanors būsinčio sienų atlaisvėjimo ir išstenėti kažkokį hubą.
Comment
Comment